Didikų vėlės klaidžioja po dvarą

Daiva BARONIENĖ 2011-10-29 12:16

Daiva BARONIENĖ

2011-10-29 12:16
Per 400 me­tų skai­čiuo­jan­tis di­di­kų Kar­pių dva­ras, esan­tis Jo­niš­kė­ly­je, Pa­sva­lio ra­jo­ne, Vė­li­nių lai­ku su­trau­kia itin daug lan­ky­to­jų, no­rin­čių su­si­tik­ti su šių ba­jo­rų vė­lė­mis.

Teigiama, kad Joniškėlio didikai Karpiai - viena aistringiausių, labiausiai pašėlusių, plačių užmojų ir lakios vaizduotės giminių. Manoma, kad karštą kraują, įkvėpdavusį juos įvairiems ir dažnai nesuprantamiems užmojams Karpiai paveldėjo iš ispanų ir italų protėvių. Apie šiuos nežabotos vaizduotės ir karštų širdžių didikus sklinda neįtikimiausios, jų vėlėms ilsėtis ramybėje neleidžiančios legendos, pasakojamos Joniškėlio muziejininko Viktoro Stanislovaičio.

Sodininko auka

Joniškėlio dvaras, gyvavęs 400 metų, buvo išdraskytas sovietmečiu. Tačiau iki šių dienų išliko jo rūmai, dabar juose dirba mokslininkai, ir nemažai apgriuvusių dvaro reikmėms kadaise tarnavusių statinių. Dažnas šių pastatų apipintas legendomis, paslaptingų pasakojimų kupinas ir dvaro parkas bei buvęs jo rožynas.

Pasakojama, kad dvaro gėlyne augo net tūkstantis rožių. Pačiame šio rožyno centre puikavosi imperatoriškoji Juodoji rožė su raudonais krašteliais. Karpių dvaro sodininkui net buvo prisakyta, kad už imperatoriškąją rožę šis atsako savo galva.

Iš lūpų į lūpas iki šių dienų pasakojama istorija: neva viena XIX šimtmečio žiema pasitaikiusi itin šalta ir snieguota. Nuo sniego gausos vieną naktį ėmė eižėti stiklinis oranžerijos stogas - o juk ten žiemoti buvo atnešta Juodoji rožė. Pamatęs ant imperatoriškosios rožės krentantį stiklą ir saugodamas ją, o drauge ir savo galvą, sodininkas brangųjį augalą pridengė savo kūnu. Rytą į oranžeriją susirinkę žmonės rado tik didžiulę rausvo sniego pusnį, o po ja - nukraujavusį sodininką, savo kūno šiluma ir gyvybe išsaugojusį rožę. Augalas, dėl kurio paaukota žmogaus gyvybė, žydėjo iki pat sovietmečio. Tačiau sovietinė invazija pražudė ir Juodąją rožę. "Dabar žiemos naktimis, jei naktis pasitaiko giedra ir žvaigždėta, buvusios oranžerijos vietoje galime aptikti rausvo sniego. Mes, vietos žmonės, tikime, kad toje vietoje dar ir dabar gyvena sodininko vėlė, tad čia jo kraujas nuspalvina sniegą", - LŽ pasakojo V.Stanislovaitis.

Karsto formos bažnyčia

XIX amžiaus vidurys Joniškėlyje įsimintas ir dėl šiame krašte siautusios choleros epidemijos, per kurią mirė šimtai žmonių. Didikai Karpiai, neišmanę, kaip apsisaugoti nuo mirtinos ligos, nutarė izoliuoti dvarą nuo išorinio pasaulio. Jo teritoriją apsupę samdyti kareiviai neleido niekam nei įeiti, nei išeiti.

Vis dėlto paaiškėjo, kad vienas kumetyne gyvenantis dvaro tarnas susirgo šia nelemta liga. Išgirdęs šią žinią, ponas Karpis paliepė aklinai užkalti kumetyno langus ir duris, o visus jo gyventojus pasmerkė lėtai ir kankinamai mirčiai be maisto ir vandens. "Visi žmonės išmirė, o vėliau ten apgyvendinti nauji kumečiai neaiškiomis aplinkybėmis vienas po kito mirdavo. Kumetyne buvo prasidėjusios ir savižudybės.

Dabar buvęs kumetynas stovi tuščias. "Pro jį, kaip tikima, pilną numarintų, iš bado mirusių ar nusižudžiusių žmonių dvasių, nesmagu net praeiti", - pasakojimą tęsė muziejininkas.

Dar pasakojama, kad XVIII amžiaus pabaigoje Joniškėlio dvare gyveno du broliai Karpiai. Vieno jų vardo niekas nebeprisimena, o kitas buvo vardu Benediktas. Broliai labai nesutarė, dažnai riedavosi, kol galiausiai po vienų ilgų jų rietenų kalvėje ant priekalo buvo rasta Benediktui Karpiui neįtikusio brolio galva. Po šio kraupaus įvykio Karpių dvare vienas po kito ėmė sklisti nepaaiškinami gaisrai, nuo lentynų kristi daiktai ir dėtis daug kitokių nepaaiškinamų dalykų. Įbaugintas Benediktas, kaip teigiama, nuvyko pas Romos popiežių, išpažino įvykdytą brolžudystę ir meldė atleidimo. Pasakojama, kad atleidimą jis gavęs, tačiau kaip atgailą popiežius liepęs jam pastatyti bažnyčią - karsto formos ir matomą pro dvaro langus. Benediktas popiežiaus paliepimą įvykdęs ir dabar Joniškėlyje stovi vienintelė Lietuvoje bažnyčia, panaši į ant pakylos padėtą karstą.

Gražuolės skalbėjos dvasia

Karta kartai perpasakoja ir istoriją apie jaunesnįjį Benediktą Karpį. Teigiama, kad šis Benediktas buvo įsimylėjęs gražuolę dvaro skalbėją, susitikinėjęs su ja, tiesiog negalėjęs gyventi be mylimosios. Tačiau Benediktas žinojo, kad tėvai jo santuokos su prasčioke nepalaimins, tad teko sugalvoti staigmeną.

Per vieną iš dvaro puotų Benediktas įžengė į pokylių salę vedinas už parankės itin gražia mergina. Ją pristatė kaip savo sužadėtinę ir pareiškė, kad jų širdys plaka lyg viena. Susirinkusieji apstulbo pamatę tokią gražuolę, bet netruko atpažinti, kad tai - dvaro skalbėja.

Po baliaus išaušus rytui, gražuolė mergina buvo dingus - jos niekas neberado. Sielvartaujantis Benediktas dešimčiai metų užsidarė savo kambaryje. Pikti liežuviai plakė, esą gražuolė skalbėja nužudyta, jos širdis išplėšta ir užmūryta Benedikto kambario sienoje. Po šio įvykio Joniškėlio dvaro rūmuose, tame kambaryje, kur gyvenęs Benediktas, naktimis girdimi nubėgančios merginos žingsniai. Tikima, kad čia blaškosi gražuolės skalbėjos dvasia.

Paslaptingi susitikimai

Su visomis po Karpių dvarą klajojančiomis paslaptingai mirusiųjų vėlėmis susitikimus rengia muziejininkas V.Stanislovaitis. Jis tikina ne vieną jų ir pats matęs, o tai padaryti gali kiekvienas, į dvarą atvykęs tamsų vakarą. Visiškoje tyloje, pasišviesdami žibintuvėliais ir lydimi muziejininko "vaiduoklio" žmonės turi galimybę apeiti parką bei jo pastatus ir pasiklausyti istorijų apie juose vykstančius negirdėtus dalykus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami