TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Didikų vėlės klaidžioja po dvarą

2011 10 29 12:16

Per 400 metų skaičiuojantis didikų Karpių dvaras, esantis Joniškėlyje, Pasvalio rajone, Vėlinių laiku sutraukia itin daug lankytojų, norinčių susitikti su šių bajorų vėlėmis.

Teigiama, kad Joniškėlio didikai Karpiai - viena aistringiausių, labiausiai pašėlusių, plačių užmojų ir lakios vaizduotės giminių. Manoma, kad karštą kraują, įkvėpdavusį juos įvairiems ir dažnai nesuprantamiems užmojams Karpiai paveldėjo iš ispanų ir italų protėvių. Apie šiuos nežabotos vaizduotės ir karštų širdžių didikus sklinda neįtikimiausios, jų vėlėms ilsėtis ramybėje neleidžiančios legendos, pasakojamos Joniškėlio muziejininko Viktoro Stanislovaičio.

Sodininko auka

Joniškėlio dvaras, gyvavęs 400 metų, buvo išdraskytas sovietmečiu. Tačiau iki šių dienų išliko jo rūmai, dabar juose dirba mokslininkai, ir nemažai apgriuvusių dvaro reikmėms kadaise tarnavusių statinių. Dažnas šių pastatų apipintas legendomis, paslaptingų pasakojimų kupinas ir dvaro parkas bei buvęs jo rožynas.

Pasakojama, kad dvaro gėlyne augo net tūkstantis rožių. Pačiame šio rožyno centre puikavosi imperatoriškoji Juodoji rožė su raudonais krašteliais. Karpių dvaro sodininkui net buvo prisakyta, kad už imperatoriškąją rožę šis atsako savo galva.

Iš lūpų į lūpas iki šių dienų pasakojama istorija: neva viena XIX šimtmečio žiema pasitaikiusi itin šalta ir snieguota. Nuo sniego gausos vieną naktį ėmė eižėti stiklinis oranžerijos stogas - o juk ten žiemoti buvo atnešta Juodoji rožė. Pamatęs ant imperatoriškosios rožės krentantį stiklą ir saugodamas ją, o drauge ir savo galvą, sodininkas brangųjį augalą pridengė savo kūnu. Rytą į oranžeriją susirinkę žmonės rado tik didžiulę rausvo sniego pusnį, o po ja - nukraujavusį sodininką, savo kūno šiluma ir gyvybe išsaugojusį rožę. Augalas, dėl kurio paaukota žmogaus gyvybė, žydėjo iki pat sovietmečio. Tačiau sovietinė invazija pražudė ir Juodąją rožę. "Dabar žiemos naktimis, jei naktis pasitaiko giedra ir žvaigždėta, buvusios oranžerijos vietoje galime aptikti rausvo sniego. Mes, vietos žmonės, tikime, kad toje vietoje dar ir dabar gyvena sodininko vėlė, tad čia jo kraujas nuspalvina sniegą", - LŽ pasakojo V.Stanislovaitis.

Karsto formos bažnyčia

XIX amžiaus vidurys Joniškėlyje įsimintas ir dėl šiame krašte siautusios choleros epidemijos, per kurią mirė šimtai žmonių. Didikai Karpiai, neišmanę, kaip apsisaugoti nuo mirtinos ligos, nutarė izoliuoti dvarą nuo išorinio pasaulio. Jo teritoriją apsupę samdyti kareiviai neleido niekam nei įeiti, nei išeiti.

Vis dėlto paaiškėjo, kad vienas kumetyne gyvenantis dvaro tarnas susirgo šia nelemta liga. Išgirdęs šią žinią, ponas Karpis paliepė aklinai užkalti kumetyno langus ir duris, o visus jo gyventojus pasmerkė lėtai ir kankinamai mirčiai be maisto ir vandens. "Visi žmonės išmirė, o vėliau ten apgyvendinti nauji kumečiai neaiškiomis aplinkybėmis vienas po kito mirdavo. Kumetyne buvo prasidėjusios ir savižudybės.

Dabar buvęs kumetynas stovi tuščias. "Pro jį, kaip tikima, pilną numarintų, iš bado mirusių ar nusižudžiusių žmonių dvasių, nesmagu net praeiti", - pasakojimą tęsė muziejininkas.

Dar pasakojama, kad XVIII amžiaus pabaigoje Joniškėlio dvare gyveno du broliai Karpiai. Vieno jų vardo niekas nebeprisimena, o kitas buvo vardu Benediktas. Broliai labai nesutarė, dažnai riedavosi, kol galiausiai po vienų ilgų jų rietenų kalvėje ant priekalo buvo rasta Benediktui Karpiui neįtikusio brolio galva. Po šio kraupaus įvykio Karpių dvare vienas po kito ėmė sklisti nepaaiškinami gaisrai, nuo lentynų kristi daiktai ir dėtis daug kitokių nepaaiškinamų dalykų. Įbaugintas Benediktas, kaip teigiama, nuvyko pas Romos popiežių, išpažino įvykdytą brolžudystę ir meldė atleidimo. Pasakojama, kad atleidimą jis gavęs, tačiau kaip atgailą popiežius liepęs jam pastatyti bažnyčią - karsto formos ir matomą pro dvaro langus. Benediktas popiežiaus paliepimą įvykdęs ir dabar Joniškėlyje stovi vienintelė Lietuvoje bažnyčia, panaši į ant pakylos padėtą karstą.

Gražuolės skalbėjos dvasia

Karta kartai perpasakoja ir istoriją apie jaunesnįjį Benediktą Karpį. Teigiama, kad šis Benediktas buvo įsimylėjęs gražuolę dvaro skalbėją, susitikinėjęs su ja, tiesiog negalėjęs gyventi be mylimosios. Tačiau Benediktas žinojo, kad tėvai jo santuokos su prasčioke nepalaimins, tad teko sugalvoti staigmeną.

Per vieną iš dvaro puotų Benediktas įžengė į pokylių salę vedinas už parankės itin gražia mergina. Ją pristatė kaip savo sužadėtinę ir pareiškė, kad jų širdys plaka lyg viena. Susirinkusieji apstulbo pamatę tokią gražuolę, bet netruko atpažinti, kad tai - dvaro skalbėja.

Po baliaus išaušus rytui, gražuolė mergina buvo dingus - jos niekas neberado. Sielvartaujantis Benediktas dešimčiai metų užsidarė savo kambaryje. Pikti liežuviai plakė, esą gražuolė skalbėja nužudyta, jos širdis išplėšta ir užmūryta Benedikto kambario sienoje. Po šio įvykio Joniškėlio dvaro rūmuose, tame kambaryje, kur gyvenęs Benediktas, naktimis girdimi nubėgančios merginos žingsniai. Tikima, kad čia blaškosi gražuolės skalbėjos dvasia.

Paslaptingi susitikimai

Su visomis po Karpių dvarą klajojančiomis paslaptingai mirusiųjų vėlėmis susitikimus rengia muziejininkas V.Stanislovaitis. Jis tikina ne vieną jų ir pats matęs, o tai padaryti gali kiekvienas, į dvarą atvykęs tamsų vakarą. Visiškoje tyloje, pasišviesdami žibintuvėliais ir lydimi muziejininko "vaiduoklio" žmonės turi galimybę apeiti parką bei jo pastatus ir pasiklausyti istorijų apie juose vykstančius negirdėtus dalykus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"