TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Drakulos tėvynė: panašumai ir kontrastai

2008 03 07 0:00
Garsioji Drakulos pilis.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Prieš važiuodama į Rumuniją neturėjau jokio vaizdinio, kas tai per šalis, kokie žmonės ten gyvena, kuo jie išskirtini. Tad kelionės misija - savotiškas patikrinimas!

Niekada nebūčiau pamaniusi, kad Rumunija ir Lietuva, geografiškai labai nutolusios valstybės, turinčios skirtingą istorinę patirtį, gali būti tokios panašios. Visų pirma, lėjos (Rumunijos piniginis vienetas) ir euro santykis yra 3,7 - beveik toks pats kaip lito ir euro, tad lengva perprasti kainas. Antra, patiekalai - nustebome pamatę, kad rumunų virtuvėje gausu "lietuviškų" valgių (balandėliai, kiaulės koja, pupelių, frikadelių ir kitos sriubos). Panašūs ir gyvenamieji rajonai, pilni monolitinių blokinių pastatų, kuriuose butų ir nuomos kainos kyla kaip ant mielių, gatvėmis zujančios mašinos ir viešieji autobusai.

Reklamos ant pastatų

Lietuvos estetinio vaizdo sergėtojai sako, kad pas mus atsirado labai daug reklamos, tačiau to, ką išvydome Bukarešte, kitur matyti neteko. Ant didžiulių gyvenamųjų pastatų kabinamos reklamos nuo pat pirmo iki pat viršutinio aukšto, net žmonių langai uždengiami nuo šviesos ir pasaulio. Kaip pasakojo sutikta rumunė Mihaela, gyventojams, kurių langus užstoja reklamos skydai, mokami didžiuliai pinigai. Jei nesutinki - vis vien randama tokia suma, už kurią tu visam laikui pamiršti dienos šviesą. O naktį, kai reklama apšviečiama, į tavo buto langus spigina stiprūs šviestuvai. Reklamų gausa ant pastatų ir supratimas, kad žmonės nuolat gyvena patamsėje, baugina.

N.Ceausescu rūmai

Rumunai turi patį didžiausią pastatą Europoje ir antrą pagal dydį pasaulyje - Nicolae Ceausescu rūmus. Rumunijos diktatorius kūrė šalyje komunizmą per nacionalizmą ir bandė įrodyti, kad jo tauta - pati geriausia. Apsilankęs Šiaurės Korėjoje N.Ceausescu irgi nusprendė pasistatyti rūmus, tik keletą kartų didesnius ir prabangesnius. Jie buvo statomi vien iš rumuniškų medžiagų. Tose statybose triūsę žmonės negavo jokio atlygio, nes tai buvo prilyginta pilietinei pareigai. Rumunijos diktatorius labai bijojo būti nužudytas, todėl po miestu liepė išvedžioti tunelius - nuo rūmų iki oro uosto, traukinių stoties ir kitų objektų. Tikslus jo pabėgimo planas iki šiol nežinomas, bet tiesiant kelius ar komunikacijas dažnai vis atkasama nauja tunelio dalis. Šiuo metu N.Ceausescu rūmuose įsikūręs šalies parlamentas, tačiau jų eksploatacijos išlaidos tokios didelės, kad priimtas sprendimas į rūmus leisti turistų grupes ir taip padengti bent dalį lėšų pastatui išlaikyti. Nuo didžiojo namo driekiasi Eliziejaus laukų, nusižiūrėtų iš prancūzų, kopija. Tačiau siekiant būti geriausiems kelias nutiestas metru ilgesnis ir metru platesnis. Vietos gyventojai kalba, kad jį tiesiant išgriauti ištisi rajonai. Veikiančių fontanų šiais laikais jau seniai niekas nėra matęs, išskyrus dienas, kai šalyje vieši itin svarbūs kitų valstybių asmenys.

Drakula

Ko gero, visi bent ausies krašteliu yra girdėję kokią nors istoriją apie Drakulą, kuris gėrė žmonių kraują ir pasižymėjo žiaurumu. Dėl savo elgesio jis buvo pavadintas "drac" (rumuniškai - velnias). Taip visa Vlado Tepešo, tikrai gyvenusio ir XV amžiuje valdžiusio Rumuniją asmens, giminė gavo Drakulos pravardę. Taigi Drakulos tėvynė - Rumunija. Jis gimė viename nedideliame Sighisoaros miestelyje ir ten 1431-1435 metais gyveno. Dabar šis miestelis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Jo senamiestis išties nepaprasto grožio - daug senų namų, bokštų, grįstų gatvelių, kurios vingiuoja per visą miestą. Atmosfera labai artima Vilniaus Užupiui, tik ten daugiau paslaptingumo.

Branas - nedidelis miestelis, į kurį plaukia daugybė turistų, norinčių aplankyti Drakulos pilį. Legendą apie vampyrą Drakulą, nubundantį naktimis ir siurbiantį žmonių kraują, sumanė airių rašytojas Bramas Stokeris. Jei ne jis, į Brano pilį tikriausiai niekas nevažiuotų, nes tikroji Drakulos buveinė jau virtusi griuvėsiais. Brano miestelyje esanti pilis priklausė princesei Marijai - jos nuotraukomis nukabinėtos visos rūmų sienos. Viduje viskas sutvarkyta, žavi maži kambariukai, slapti praėjimai, jaukus pilies kiemelis ir šulinys jo viduryje. Visiškai aišku, jog ši pilis - turistų traukos objektas, priskirtas Drakulai.

Romai Rumunijoje

Važiuodami traukiniu į Transilvanijos sostinę Brasovą įsėdome į vagoną, pilną romų. Vaikai gliaudė saulėgrąžas, suaugusieji drausmino juos dėl keliamo triukšmo. Dvi valandos kelio, patekus į visišką chaosą... Kelionei baigiantis traukinio vagone prasidėjo šokiai ir dainos. Pamaniau: nieko sau, tikras čigonų karavanas.

Rumunijoje romai sudaro 2 proc. gyventojų. Pasiteiravus, kaip šalyje jaučiasi romai, rumunė Mihaela papasakojo, kad visai neseniai laikraščiai mirgėte mirgėjo istorijų, kaip romams skyrus socialinius būstus kaimynai ėmė piktintis dėl keliamo triukšmo ir degėsių kvapo. Patikrinus butus viename jų rasta pasėtos "žolės", kitame - kelios lysvės daržovių, trečiame - sukurtas laužas. Kitur, iškirtus kambario duris, parsivestas arklys... Keisti žmonių prigimtį sudėtinga. Romai iki šiol gyvena gentimis, gano arklius, dauguma jų vaikų neina į mokyklą, nes visų reikalingų dalykų išmoksta namie. Pasak Mihaelos, kai kurios romų gentys gyvena ypač turtingai, nes per amžius specializuojasi vienoje srityje, pavyzdžiui, dengia stogus, lipdo puodus ir pan. Rumunijoje dažnai rodomos televizijos laidos apie romų tradicijas, papročius, gyvenimo būdą, todėl, mano nuomone, rumunų žinios apie šalia gyvenančią kitą kultūrą yra daug išsamesnės, tad ir požiūris tolerantiškesnis.

Nafta, palinka ir elektros laidai

Tik nuvykusi į Rumuniją sužinojau, kad ši valstybė turi vieną gausiausių naftos rezervuarų Europoje (antrą po Norvegijos). Kadangi nafta - žemėje, ir ją išgauti yra brangiau nei iš vandens, iki šiol Rumunijoje jos išgaunama ne tiek daug, tačiau šalies potencialas dėl esamų išteklių ir geografinės padėties išties geras.

Kitas stebėtinas objektas - elektros laidai gatvėje. Susidaro įspūdis, tarsi kiekvienas gyventojas ten turi savo elektros laidą, todėl jų gausa nuo vieno stulpo iki kito tikrai trikdo. Atrodo, žmonės patys nusitiesia laidus, tik neaišku, kaip atsiradus gedimui pašalina jį, nes laidai net nesužymėti.

Na ir, žinoma, palinka - rumunų degtinė, gaminama iš slyvų. Dažnas gyventojas savarankiškai ją varo. Turistų lankomose vietose palinka prekiaujama viešai, o parduotuvėje šis gėrimas kainuoja dvigubai daugiau nei kitų rūšių degtinė. Rumunai aiškino, kad parduotuvėse tik turistai perka palinkos, nes vietos žmonės jos pasigamina patys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"