Drakulos tėvynė: panašumai ir kontrastai

Giedrė SIMANAUSKAITĖ 2008-03-07 00:00
Giedrė SIMANAUSKAITĖ 2008-03-07 00:00
Garsioji Drakulos pilis. Corbis/Scanpix nuotrauka
Prieš va­žiuo­da­ma į Ru­mu­ni­ją ne­tu­rė­jau jo­kio vaiz­di­nio, kas tai per ša­lis, ko­kie žmo­nės ten gy­ve­na, kuo jie iš­skir­ti­ni. Tad ke­lio­nės mi­si­ja - sa­vo­tiš­kas pa­ti­kri­ni­mas!

Niekada nebūčiau pamaniusi, kad Rumunija ir Lietuva, geografiškai labai nutolusios valstybės, turinčios skirtingą istorinę patirtį, gali būti tokios panašios. Visų pirma, lėjos (Rumunijos piniginis vienetas) ir euro santykis yra 3,7 - beveik toks pats kaip lito ir euro, tad lengva perprasti kainas. Antra, patiekalai - nustebome pamatę, kad rumunų virtuvėje gausu "lietuviškų" valgių (balandėliai, kiaulės koja, pupelių, frikadelių ir kitos sriubos). Panašūs ir gyvenamieji rajonai, pilni monolitinių blokinių pastatų, kuriuose butų ir nuomos kainos kyla kaip ant mielių, gatvėmis zujančios mašinos ir viešieji autobusai.

Reklamos ant pastatų

Lietuvos estetinio vaizdo sergėtojai sako, kad pas mus atsirado labai daug reklamos, tačiau to, ką išvydome Bukarešte, kitur matyti neteko. Ant didžiulių gyvenamųjų pastatų kabinamos reklamos nuo pat pirmo iki pat viršutinio aukšto, net žmonių langai uždengiami nuo šviesos ir pasaulio. Kaip pasakojo sutikta rumunė Mihaela, gyventojams, kurių langus užstoja reklamos skydai, mokami didžiuliai pinigai. Jei nesutinki - vis vien randama tokia suma, už kurią tu visam laikui pamiršti dienos šviesą. O naktį, kai reklama apšviečiama, į tavo buto langus spigina stiprūs šviestuvai. Reklamų gausa ant pastatų ir supratimas, kad žmonės nuolat gyvena patamsėje, baugina.

N.Ceausescu rūmai

Rumunai turi patį didžiausią pastatą Europoje ir antrą pagal dydį pasaulyje - Nicolae Ceausescu rūmus. Rumunijos diktatorius kūrė šalyje komunizmą per nacionalizmą ir bandė įrodyti, kad jo tauta - pati geriausia. Apsilankęs Šiaurės Korėjoje N.Ceausescu irgi nusprendė pasistatyti rūmus, tik keletą kartų didesnius ir prabangesnius. Jie buvo statomi vien iš rumuniškų medžiagų. Tose statybose triūsę žmonės negavo jokio atlygio, nes tai buvo prilyginta pilietinei pareigai. Rumunijos diktatorius labai bijojo būti nužudytas, todėl po miestu liepė išvedžioti tunelius - nuo rūmų iki oro uosto, traukinių stoties ir kitų objektų. Tikslus jo pabėgimo planas iki šiol nežinomas, bet tiesiant kelius ar komunikacijas dažnai vis atkasama nauja tunelio dalis. Šiuo metu N.Ceausescu rūmuose įsikūręs šalies parlamentas, tačiau jų eksploatacijos išlaidos tokios didelės, kad priimtas sprendimas į rūmus leisti turistų grupes ir taip padengti bent dalį lėšų pastatui išlaikyti. Nuo didžiojo namo driekiasi Eliziejaus laukų, nusižiūrėtų iš prancūzų, kopija. Tačiau siekiant būti geriausiems kelias nutiestas metru ilgesnis ir metru platesnis. Vietos gyventojai kalba, kad jį tiesiant išgriauti ištisi rajonai. Veikiančių fontanų šiais laikais jau seniai niekas nėra matęs, išskyrus dienas, kai šalyje vieši itin svarbūs kitų valstybių asmenys.

Drakula

Ko gero, visi bent ausies krašteliu yra girdėję kokią nors istoriją apie Drakulą, kuris gėrė žmonių kraują ir pasižymėjo žiaurumu. Dėl savo elgesio jis buvo pavadintas "drac" (rumuniškai - velnias). Taip visa Vlado Tepešo, tikrai gyvenusio ir XV amžiuje valdžiusio Rumuniją asmens, giminė gavo Drakulos pravardę. Taigi Drakulos tėvynė - Rumunija. Jis gimė viename nedideliame Sighisoaros miestelyje ir ten 1431-1435 metais gyveno. Dabar šis miestelis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Jo senamiestis išties nepaprasto grožio - daug senų namų, bokštų, grįstų gatvelių, kurios vingiuoja per visą miestą. Atmosfera labai artima Vilniaus Užupiui, tik ten daugiau paslaptingumo.

Branas - nedidelis miestelis, į kurį plaukia daugybė turistų, norinčių aplankyti Drakulos pilį. Legendą apie vampyrą Drakulą, nubundantį naktimis ir siurbiantį žmonių kraują, sumanė airių rašytojas Bramas Stokeris. Jei ne jis, į Brano pilį tikriausiai niekas nevažiuotų, nes tikroji Drakulos buveinė jau virtusi griuvėsiais. Brano miestelyje esanti pilis priklausė princesei Marijai - jos nuotraukomis nukabinėtos visos rūmų sienos. Viduje viskas sutvarkyta, žavi maži kambariukai, slapti praėjimai, jaukus pilies kiemelis ir šulinys jo viduryje. Visiškai aišku, jog ši pilis - turistų traukos objektas, priskirtas Drakulai.

Romai Rumunijoje

Važiuodami traukiniu į Transilvanijos sostinę Brasovą įsėdome į vagoną, pilną romų. Vaikai gliaudė saulėgrąžas, suaugusieji drausmino juos dėl keliamo triukšmo. Dvi valandos kelio, patekus į visišką chaosą... Kelionei baigiantis traukinio vagone prasidėjo šokiai ir dainos. Pamaniau: nieko sau, tikras čigonų karavanas.

Rumunijoje romai sudaro 2 proc. gyventojų. Pasiteiravus, kaip šalyje jaučiasi romai, rumunė Mihaela papasakojo, kad visai neseniai laikraščiai mirgėte mirgėjo istorijų, kaip romams skyrus socialinius būstus kaimynai ėmė piktintis dėl keliamo triukšmo ir degėsių kvapo. Patikrinus butus viename jų rasta pasėtos "žolės", kitame - kelios lysvės daržovių, trečiame - sukurtas laužas. Kitur, iškirtus kambario duris, parsivestas arklys... Keisti žmonių prigimtį sudėtinga. Romai iki šiol gyvena gentimis, gano arklius, dauguma jų vaikų neina į mokyklą, nes visų reikalingų dalykų išmoksta namie. Pasak Mihaelos, kai kurios romų gentys gyvena ypač turtingai, nes per amžius specializuojasi vienoje srityje, pavyzdžiui, dengia stogus, lipdo puodus ir pan. Rumunijoje dažnai rodomos televizijos laidos apie romų tradicijas, papročius, gyvenimo būdą, todėl, mano nuomone, rumunų žinios apie šalia gyvenančią kitą kultūrą yra daug išsamesnės, tad ir požiūris tolerantiškesnis.

Nafta, palinka ir elektros laidai

Tik nuvykusi į Rumuniją sužinojau, kad ši valstybė turi vieną gausiausių naftos rezervuarų Europoje (antrą po Norvegijos). Kadangi nafta - žemėje, ir ją išgauti yra brangiau nei iš vandens, iki šiol Rumunijoje jos išgaunama ne tiek daug, tačiau šalies potencialas dėl esamų išteklių ir geografinės padėties išties geras.

Kitas stebėtinas objektas - elektros laidai gatvėje. Susidaro įspūdis, tarsi kiekvienas gyventojas ten turi savo elektros laidą, todėl jų gausa nuo vieno stulpo iki kito tikrai trikdo. Atrodo, žmonės patys nusitiesia laidus, tik neaišku, kaip atsiradus gedimui pašalina jį, nes laidai net nesužymėti.

Na ir, žinoma, palinka - rumunų degtinė, gaminama iš slyvų. Dažnas gyventojas savarankiškai ją varo. Turistų lankomose vietose palinka prekiaujama viešai, o parduotuvėje šis gėrimas kainuoja dvigubai daugiau nei kitų rūšių degtinė. Rumunai aiškino, kad parduotuvėse tik turistai perka palinkos, nes vietos žmonės jos pasigamina patys.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Jo­no Mi­liaus at­lei­di­mo klau­si­mas iš­brauk­tas iš pir­ma­die­nio Vyriausybės po­sė­džio dar­bot­var­kės.
Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­jus (BPM) aiš­ki­na­si ga­li­my­bes į mū­sų ša­lį at­vež­ti eks­po­nuo­ti ypa­tin­gą re­lik­vi­ją – Lie­tu­vos glo­bė­jo šv. Ka­zi­mie­ro re­lik­vi­jo­rių, sau­go­mą Flo­ren­ci­jo­je, šv. Lau­ry­no [...]
JAV Res­pub­li­ko­nų par­ti­jos kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Do­nal­das Trum­pas sek­ma­die­nį per su­si­ti­ki­mą su Iz­rae­lio prem­je­ru Ben­ja­mi­nu Ne­ta­nya­hu pa­ža­dė­jo pri­pa­žin­ti Je­ru­za­lę „nedaloma“ žy­dų vals­ty­bės [...]
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Ke­tu­ris mė­ne­sius po Lie­tu­vos re­gio­nus ke­lia­vęs „Ki­no pa­va­sa­rio“ edu­ka­ci­nis pro­jek­tas „Ki­no ka­ra­va­nas“ bai­gi­nė­ja šių me­tų marš­ru­tą. Li­ko du mies­tai, trys sean­sai. Rug­sė­jo 28 die­ną Tel­šiuo­se [...]
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami