Dvidešimt penki keliaujančio lietuvio paveikslo metai

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2015-07-04 09:55
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2015-07-04 09:55
Linos Juskauskaitės nuotrauka
Ga­li­my­bės ne­var­žo­mai ke­liau­ti po pa­sau­lį mums at­si­vė­rė ga­na ne­se­niai – vos prieš 25 me­tus, su­lig Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mu 1990-ųjų ko­vą. Vis dėl­to per šį ket­vir­tį am­žiaus pa­ty­rė­me tiek tech­no­lo­gi­nių, fi­nan­si­nių ir ki­to­kių po­ky­čių, jog ir ke­lia­vi­mo įpro­čiai kei­tė­si žai­biš­ku grei­čiu. 

Pa­vyz­džiui, kas da­bar be­sii­ma į ke­lio­nę to­kį daik­tą kaip spi­ra­lė – elek­tri­nį van­dens kai­tin­tu­vą, ku­ris bu­vo ko­ne iš­gy­ve­ni­mo prie­tai­sas pir­mų­jų už­sie­nin ke­lia­vu­sių lie­tu­vių krep­šiuo­se? Tu­riz­mo rin­kos sen­bu­viai var­di­ja jau pra­ei­tin nu­grimz­du­sias ar te­beg­rimz­tan­čias ke­lio­nių rea­li­jas – daik­tus, el­ge­sį, įpro­čius.

Sau­giau­si pi­ni­gai – įsiū­ti į dra­bu­žius

„Se­niai se­niai“, kai sklan­dė dau­gy­bė rea­lių ir iš­pūs­tų is­to­ri­jų apie va­gys­tes iš ke­liau­jan­čių­jų, dau­ge­lis gry­nie­siems su­si­dė­ti dra­bu­žiuo­se siū­da­vo­si slap­tas vi­di­nes ki­še­nes. Ban­ki­nių kor­te­lių ne­bu­vo, nie­kas ne­ga­lė­jo per­ves­ti pi­ni­gų jų pri­trū­kus, tad su tiek gry­nų­jų, kiek bū­da­vo pa­siim­ta su sa­vi­mi į ke­lio­nę, ir tek­da­vo su­ktis iki pat jos pa­bai­gos.

Bū­ti­na žy­ma pa­se, be ku­rios bu­vo ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma ke­lio­nė į jo­kią ša­lį, bu­vo vi­za. Ži­no­ma, pa­sau­ly­je ir net kai­my­nys­tė­je te­bė­ra daug vals­ty­bių, į ku­rias vyks­tant rei­kia vi­zų, ta­čiau bent jau ke­liau­da­mi po Eu­ro­pą ne­be­sa­me var­žo­mi. Tur­būt dar dau­ge­lis esa­me iš­sau­go­ję vi­zo­mis ir spau­dais, žy­min­čiais sie­nos kir­ti­mo vie­tą ir lai­ką, iš­mar­gin­tus se­nus pa­sus.

Šian­dien vyk­da­mi į dau­ge­lį ša­lių grei­tai pa­mir­ši­me ir po­pie­ri­nį pa­są, ku­rį kei­čia pa­to­ges­nė plas­ti­ki­nė as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lė. „Be­je, daž­nai tiek at­si­pa­lai­duo­ja­me, ypač – po įsto­ji­mo į ES, kad bū­na, jog pa­mirš­ta­me pa­siim­ti net ir as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lę. Ir aps­kri­tai po­pie­rių la­ga­mi­nuo­se, pi­ni­gi­nė­se kei­čia plast­ma­sė ir įvai­rūs mo­bi­lie­ji įren­gi­niai: pi­ni­gus ir as­mens do­ku­men­tus – lus­ti­nės kor­te­lės, kny­gas, už­ra­ši­nes – kom­piu­te­riai, plan­še­tės, e. skai­ty­tu­vai ir mo­bi­lie­ji“, – pa­sa­ko­jo tu­riz­mo sek­to­riu­je virš 20 me­tų dir­ban­tis ke­lio­nių agen­tū­ros „Bal­tic Tours“ va­do­vas Si­gi­tas Fa­bi­jo­na­vi­čius.

Po­pu­lia­riau­sios ke­lio­nės – autobusu

Anks­tes­nių ke­lio­nių ne­iš­ven­gia­my­bė – mui­ti­nės kiek­vie­nos ša­lies pa­sie­ny­je, il­giau­sios ei­lės, ku­rio­se ga­lė­da­vai pra­leis­ti nuo ke­lių va­lan­dų iki par­os.

Po So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mo sie­noms at­si­vė­rus, po­pu­lia­riau­sias trans­por­tas ke­liau­ti bu­vo au­to­bu­sai – dvi-trys par­os, ir tu – jau mei­lės mies­te Par­yžiu­je! „Skry­džiai lėk­tu­vais bu­vo pra­ban­ga, o ir skry­džių kryp­čių bu­vo ne­pa­ly­gi­na­mai ma­žiau nei da­bar. Anks­čiau bū­da­mi biu­re pa­gal ky­lan­čių lėk­tu­vų gar­są ži­no­da­vo­me, ke­lin­ta va­lan­da ir ko­kia oro bend­ro­vė vyk­do skry­dį. Da­bar Vil­niu­je gir­di­mas nuo­la­ti­nis ky­lan­čių ir be­si­lei­džian­čių lėk­tu­vų gau­de­sys“, – pa­sa­ko­jo lėk­tu­vų bi­lie­tų ir vieš­bu­čių re­zer­va­ci­nės sis­te­mos „Skren­du.lt“ at­sto­vė Ra­sa Le­vic­kai­tė.

Ke­lio­nių krep­šius pa­kei­tė la­ga­mi­nai

Jei anks­čiau į la­ga­mi­ną įsi­mes­da­vo­me ir mi­nė­tą­ją spi­ra­lę, ir ly­gin­tu­vą, tai da­bar jų vie­tą uži­ma ne­šio­ja­mi kom­piu­te­riai ir ki­to­kių mums rei­ka­lin­gų įren­gi­nių kro­vik­liai. Nes ly­gin­tu­vas, plau­kų džio­vin­tu­vas bus ir vieš­bu­ty­je, ar­ba­tos puo­de­lį mes jau įper­ka­me ir res­to­ra­ne, o štai be te­le­fo­no var­giai kas beį­si­vaiz­duo­ja­me bent die­ną. „Da­bar kiek­vie­no la­ga­mi­ne yra „a­dap­te­ris“, ku­ris lei­džia su­de­rin­ti skir­tin­go­se vals­ty­bė­se, že­my­nuo­se pa­pli­tu­sius ne­vie­no­dus kiš­tu­ki­nius liz­dus ir elek­trą nau­do­jan­čius įren­gi­nius“, – sa­kė S. Fa­bi­jo­na­vi­čius.

Jei anks­čiau į už­sie­nį bū­ti­nai vež­da­vo­mės juo­sti­nį fo­toa­pa­ra­tą (va­di­na­mą­ją mui­li­nę) ir tau­py­da­vo­me kad­rus (nes juk tik 24 ar­ba 36 juo­ste­lė­je!), tai da­bar juos kei­čia te­le­fo­nai su pra­ktiš­kai ne­ri­bo­ja­ma at­min­ti­mi.

Jei anks­čiau su­grį­žus iš ke­lio­nės ne­kan­triai lauk­da­vo­me po­pie­ri­nių nuo­trau­kų, tai da­bar te­rei­kia baks­tel­ti pirš­tu ir mū­sų fo­to – ne tik prieš no­sį te­le­fo­ne, bet ir so­cia­li­niuo­se tink­luo­se.

„Pa­si­kei­tė net pa­ti ba­ga­žo for­ma. Jei dar anks­čiau, kai dau­giau­sia ke­liau­da­vo­me au­to­bu­sais, daik­tus dė­da­vo­me į ke­lio­ni­nius krep­šius, tai iš­po­pu­lia­rė­jus lėk­tu­vų skry­džiams pra­ktiš­kai vi­si sa­vo man­tą per­kraus­tė­me į la­ga­mi­nus. Nes oro li­ni­jų rei­ka­la­vi­mus, ma­tuo­jan­čius ba­ga­žo dy­dį cen­ti­me­trais, pa­ten­kin­ti tar­si leng­viau kai tu­ri la­ga­mi­ną, o ne ne­apib­rėž­tų for­mų krep­šį“, – sa­kė „Skren­du.lt“ at­sto­vė.

Pa­me­na­te anks­čiau itin po­pu­lia­rias dvi­kal­bes pa­si­kal­bė­ji­mų kny­ge­les? Ku­rios mo­kė pa­klaus­ti: kaip nu­ei­ti į par­duo­tu­vę ir kiek da­bar va­lan­dų gim­tą­ja ir sve­ti­ma kal­ba? Da­bar mes jau mo­ka­me kal­bų, tad ke­liau­ja­me ir jau­čia­mės sve­tur vis lais­viau. O dėl dvi­kal­bių pa­si­kal­bė­ji­mų kny­ge­lių – su Goog­le Trans­la­tor bus grei­čiau.

Jei anks­čiau ke­liau­da­vo tik su­au­gu­sie­ji ar jau­ni­mas, tai da­bar ke­liau­ja­ma ir su kū­di­kiais, - tam be­ne di­džiau­sios įta­kos tu­rė­jo saus­kel­nių at­si­ra­di­mas. Pri­si­dė­jo ir skry­džių lėk­tu­vais iš­po­pu­lia­rė­ji­mas. Ke­lio­nės lėk­tu­vu trum­pes­nės, to­dėl jos ta­po leng­viau iš­ken­čia­mos net ir pa­tiems ma­žiau­siems.

Jei anks­čiau mo­čiu­tės to­li­miau­sia ke­lio­nė bu­vo Birš­to­no sa­na­to­ri­ja, tai da­bar ty­ri­mai ro­do, jog vie­ną ak­ty­viau­siai ke­liau­jan­čių gru­pę su­da­ro tie, kam apie 65 ir dau­giau.

Jei anks­čiau au­tos­to­pas bu­vo pi­gi ke­lia­vi­mo prie­mo­nė, tai da­bar tai – tie­siog ke­lia­vi­mo bū­das, nes su­si­me­džio­jus ne­bran­gų skry­dį lėk­tu­vu ke­lio­nė į Bar­se­lo­ną bus pi­giau nei tris die­nas va­žiuo­ti ir val­gy­ti pa­ke­lės de­ga­li­nė­se.

Po so­viet­me­čio po­pu­lia­riau­sios ir be­ne la­biau­siai džiu­gi­nu­sios ke­lio­nės bu­vo pa-žin-ti-nės. Nes bu­vo la­bai svar­bu pa­ma­ty­ti pa­sau­lį – tai, nuo ko bu­vo­me dirb­ti­nai ati­tver­ti il­gus de­šimt­me­čius. Da­bar do­mi­nuo­ja poil­si­nės ke­lio­nės, – nes jau pa­so­ti­no­me ži­nių al­kį.

„Vos at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, žmo­nės ieš­ko­jo ga­li­my­bių iš­trūk­ti į už­sie­nį, o da­bar to taip ne­be­ver­ti­na ir ieš­ko kaž­ko nau­jo, ne­pap­ras­to, ne­atras­to. Bi­lie­tai į Mė­nu­lį jau par­duo­da­mi, – šyp­so­jo­si „Bal­tic Tours“ va­do­vas. – Be­je, ke­lio­nės ir tei­gia­mi įspū­džiai per jas jau yra ta­pę vi­siš­ka nor­ma. Ir jei anks­čiau iš lai­min­gų pa­ke­lia­vu­sių klien­tų gau­da­vo­me ir kai­miš­ko sū­rio, ir me­daus, tai da­bar di­džiau­sias džiaugs­mas bū­na su­lau­kus elek­tro­ni­nės ži­nu­tės“.

Už gi­do marš­ru­tą svar­biau tai, ką at­ran­da­me patys

Kei­čia­si ir mū­sų el­ge­sys jau nu­vy­kus į sve­čią ša­lį – jei anks­čiau su­si­da­ry­da­vo­me mak­si­ma­lų pa­ži­ni­mo pla­ną, tai da­bar ga­li­me vyk­ti sve­tur vien tam, kad ge­rai pra­leis­tu­me lai­ką ar ap­si­pirk­tu­me. Ir jei anks­čiau pa­skui gi­dus ei­da­vo­me su blok­no­tu ir šra­ti­nu­ku, da­bar klau­so­mės jų tiek, kiek įdo­mu ir tel­pa į gal­vą, o vi­sa ki­ta – kam? Už gi­do pa­sa­ko­ji­mą ir in­for­ma­ci­ją, ku­rią ga­li­ma su­si­me­džio­ti in­ter­ne­te, žy­miai svar­bes­ni ta­po as­me­ni­niai po­ty­riai, at­ra­di­mai, įspū­džiai ir juos iš­trans­liuo­jan­tys so­cia­li­niai tink­lai. Nes bū­ti sa­vi­mi pa­si­da­rė svar­biau nei bū­ti tei­sin­gam.

Jei anks­čiau į už­sie­nį va­žiuo­da­vo­me pa­si­žiū­rė­ti, kaip ge­rai ga­li­ma gy­ven­ti, tai da­bar va­žiuo­ja­me žiū­rė­ti – kuo jų ir mū­sų gy­ve­ni­mas yra ki­toks? Tam­pa­me ke­lio­nių pa­tir­čių, įspū­džių ko­lek­cio­nie­riais.

Kei­čia­si net mums se­niau bu­vu­si taip bū­din­ga de­gi­ni­mo­si pa­plū­di­my­je kul­tū­ra. Jei anks­čiu su­ge­bė­da­vo­me kai­tin­tis sau­lė­je iki vė­žio rau­do­nu­mo, tai da­bar, lai­mei, esa­me in­for­muo­ti apie odos vė­žio kil­mę. To­dėl ir už­sie­niuo­se mie­liau nau­do­ja­mės nuo sau­lės sau­gan­čiais skė­čiais.

Ir jei anks­čiau lip­da­vo­me per tvo­ras tam, kad pa­tek­tu­me į mo­ka­mą pa­plū­di­mį ne­mo­ka­mai, tai da­bar jau su­si­mo­ka­me tuos ke­lis eu­rus. Nes su­vo­kia­me, kad ge­ras poil­sis – bran­giau nei pra­si­kal­tu­sio­jo jaus­mas. Ir dar dėl to, kad mū­sų at­ly­gi­ni­mai per šiuos 25-erius me­tus jei dar ir ne­pri­si­vi­jo ban­kru­tuo­jan­čių grai­kų ly­gio, tai bent jau yra kaž­kur pa­ke­liui.

„Se­niai se­niai“, prieš ko­kius 20 me­tų, iš­va­žiuo­da­mi iš ko­kios Pra­ncū­zi­jos ar Ita­li­jos, brauk­da­vo­me aša­rą. Nes rei­kia pa­lik­ti tai, kas gra­žu, nes vi­sur gė­lės ir su­tvar­ky­ta, iš­puo­se­lė­ta ap­lin­ka, nes žmo­nės man­da­gūs, ge­ri ir be­si­šyp­san­tys. O da­bar mes jau džiau­gia­mės ir grįž­da­mi po at­os­to­gų na­mo – nes dau­ge­lis gy­ve­na­me ne ką pra­sčiau, nes su­si­kū­rė­me to­kią ap­lin­ką ir gy­ve­ni­mus, ku­rie mums pa­tin­ka ir ku­riuos, esant rei­ka­lui, gin­si­me.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Penk­ta­die­nio va­ka­rą še­šio­li­kai sa­vi­val­dy­bių įteik­ti „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ap­do­va­no­ji­mai už pasiekimus skir­tin­go­se sri­ty­se.
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Če­ki­jos prem­je­ras pa­pra­šė bri­tų mi­nis­trės pir­mi­nin­kės The­re­sos May su­stab­dy­ti smur­tą prieš če­kus, anot Pra­hos, pra­si­ver­žian­tį po bri­tų rin­kė­jų pri­im­to spren­di­mo iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, [...]
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Kaip in­for­muo­ja Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, šie me­tai bus įsi­min­ti­ni dėl aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos or­ga­nų donorystės ir transp­lan­ta­ci­jos [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami