TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Dviračiais po Anykščius

2013 07 25 5:45
A.Žukausko-Vienuolio memorialinis namas-muziejus. Vytauto Kandroto nuotraukos

Anykščių kraštas – daugelio literatų gimtinė. Čia gyveno ir iš aplinkos įkvėpimo sėmėsi poetas Antanas Baranauskas, rašytojai Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis ir kiti žymūs žmonės.

„Šis maršrutas puikiai tinka tiems, kurie mėgsta neskubėdami pasivažinėti miško keliukais, pasigrožėti gamta“, – pasakojo keliautojas, fotografas Vytautas Kandrotas, surinkęs ir sudėjęs kelionių idėjas aktyviems į knygą „Įdomiausios kelionės po Lietuvą aktyviai“. Tad pakeliaukime po Anykščius, tačiau ne bet kaip – dviračiais.

A.Žukausko-Vienuolio memorialinis namas-muziejus Anykščiuose

Pažintį su Anykščių kraštu pradėkime Anykščių turizmo informacijos centre (Gegužės g. 1): čia įsigykime žemėlapių, išklausykime centro darbuotojų rekomendacijų. Čia pat, A. Vienuolio gatvėje, mūsų laukia pirmasis lankytinas objektas – A. Žukausko-Vienuolio namas-muziejus. 1925 m. senosios Baranauskų sodybos vietoje namą pastatė A. Baranausko giminaitis, išsaugojęs klėtelę ir įkūręs joje muziejų, − vienas garsiausių XX a. anykštėnų, lietuvių literatūros klasikas Antanas Žukauskas-Vienuolis (1882–1957). Sodelyje rašytojas ir palaidotas. Jaukumu ir svetingumu garsėjusiuose namuose susipažinsime su rašytojo gyvenimu ir kūryba, pavartysime nuotraukų albumus, peržiūrėsime dokumentinius kadrus.

Stanislovo Petraškos akmens tapybos paroda

A.Žukausko-Vienuolio memorialinio namo-muziejaus parodų salėje apžiūrėkime anykštėno tautodailininko Stanislovo Petraškos (1935–2009) paveikslus, atliktus neįprasta technika – akmens tapyba. Įsitikinsime, kad akmuo turi įvairiausių spalvų ir atspalvių, kad jį rankomis galima sutrinti į smulkiausius miltus, paveiksluose atpažinsime gražiausias Anykščių krašto bei Lietuvos vietas. Paveikslų tapymo procesą pamatysime vaizdo siužete iš meistro dirbtuvės.

A.Baranausko klėtelė

Muziejaus kieme po gaubtu rasime Antano Vienuolio išsaugotą poeto ir vyskupo Antano Baranausko klėtelę. Tai pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje. Klėtelė tašyta kirviu, statyta be pjūklo, sukalta ąžuoliniais kuoleliais, su įrėžta pastatymo data − 1826. Čia 1858–1859 m. vasaromis buvo parašytas svarbiausias Anykščių krašto kūrinys − A. Baranausko poema „Anykščių šilelis“. Įdomu tai, kad „Anykščių šilelis“ yra patekęs į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia vertimų į kitas kalbas sulaukęs lietuvių literatūros kūrinys (2009 m.). Poema išversta jau į 18 kalbų.

Anykščių siaurukas.

Anykščių geležinkelio stotis

Tęsdami kelionę dviračiais vykime šiaurės kryptimi. Iš aikštelės sukime į kairę ir Gegužės gatve traukime iki sankryžos su Vilties gatve. Pasukę į šią gatvę dairykimės 2 numeriu pažymėto pastato, tai – Anykščių geležinkelio stotis. Legendinis siaurukas, caro laikais nutiesus siaurąjį geležinkelio ruožą Pastovys–Švenčionėliai–Utena–Panevėžys, buvo naudojamas prekėms gabenti ir keleiviams vežti. Tai 750 mm pločio geležinkelis, XX a. pirmojoje pusėje buvęs pagrindine susisiekimo priemone Lietuvos provincijoje. Šiuo metu vienintelio veikiančio tokio pobūdžio Lietuvoje technikos ir architektūros objekto paskirtis – kultūrinis turizmas ir geležinkelio istorijos pažinimas. Geležinkelio stoties komplekse pasitinka restauruoti šimtametės stoties pastatai, bėgiai, vandens bokštas, akmenimis grįsta aikštė, 2003 m. pastatytas paviljonas riedmenims eksponuoti, suremontuoti vagonai, iš Švenčionėlių parvežtas 1949 m. dabartinėje Čekijoje pagamintas garvežys. Muziejaus ekspozicijoje – kelionių reikmenys, žibintai, signalinės ryšio priemonės, geležinkelininkų įrankiai iš visų Lietuvoje buvusių siauruko ruožų. Čia galima išbandyti veikiančius eksponatus – rankinę dreziną ar triratį ant bėgių. Šiltuoju metų laiku organizuojami reguliarūs-edukaciniai reisai iš Anykščių geležinkelio stoties į Rubikius ir Troškūnus.

Šeimyniškėlių piliakalnis.

Šeimyniškėlių piliakalnis

Toliau keliaukime 120 keliu ir judėkime buvusios Anykščių dvarvietės link (J. Biliūno g.). Išvažiavę į J. Biliūno gatvę sukime į kairę, pervažiuokime siauruko bėgius ir įveikę maždaug 2 km kairėje kelio pusėje dairykimės kelio ženklo „Šeimyniškėlių piliakalnis 0,1“. Anykščių priemiestyje esantis Šeimyniškėlių piliakalnio istorinis kompleksas mena XIII–XV a. Lietuvos istoriją. Manoma, kad būtent čia stovėjo Lietuvos karaliaus Mindaugo pilis, vadinta Voruta. Su buvusios pilies – vienos didžiausių medinių pilių Rytų Europoje – istorija, pilėnų buitimi susipažinsime užsukę į vienintelį Lietuvoje medinį apžvalgos bokštą piliavietėje, o istorinių žaidimų kiemelyje galėsime išbandyti akies taiklumą ir rankų stiprumą šaudydami iš lanko, žaisdami senovinius žaidimus.

Jono Biliūno memorialinė sodyba Niūronyse

Atsikvėpę tęskime kelionę: 120 keliu grįžkime atgal (apie 1,3 km) iki posūkio Niūronių link. Mūsų kelionės kryptį žymi kelio ženklas „Niūronys 5“. Pravažiavę Variaus upelį išvysime ženklą, skelbiantį, jog pasukę į dešinę atsidursime J. Biliūno tėviškėje. Senoji Biliūnų sodyba Niūronių kaime stovėjo dar prieš rašytojo Jono Biliūno (1879–1907) gimimą. Sodybą sudarė gyvenamasis namas ir dvi klėtys, klojimas ir tvartas, augo didelis sodas. Šiuo metu iš Biliūnų sodybos Niūronių kaime išlikusi tik gryčia (senovinė troba). Joje atkurta autentiška aplinka: čia galima išvysti Biliūnų šeimos asmeninių daiktų, rašytojo knygų. 2011 m. įrengta nauja moderni ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimą ir kūrybą, čia vyksta literatūros pamokos. Muziejuje eksponuojama tautodailininko Jurgio Kazlausko drožinių kolekcija. Šalia sodybos rašytojų kūrinių personažus įkūnija tautodailininkų sukurtos medinės skulptūros.

Arklio muziejus

Susipažinę su J. Biliūno kūryba, gyvenimu, grįžkime į pagrindinį kelią. Už pusės kilometro mūsų laukia Arklio muziejus. Palikę dviračius prie muziejaus galime pasivaikščioti po klojimus, kalvę, aukštaitiškas trobas. Arklio muziejų 1978 m. Niūronių kaime įkūrė agronomas prof. Petras Vasinauskas (1906–1995), pats arkliu kinkyta brikele mėgdavęs keliauti po Lietuvą. Muziejaus eksponatai atspindi arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Tai buities rakandai, žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, arklių traukiamos transporto priemonės: brikelės, lineikos, važeliai, surinkti iš visos Lietuvos. Naujame amatų centre savo amatą demonstruoja audėja, juvelyras, keramikė, o kalvėje žvanga kalvio kūjis. Apsilankę muziejuje galime patys pasivažinti senaisiais vežimaičiais (brika, fajetonu, o žiemą – rogėmis) po Niūronių kaimą ar tolesnes apylinkes, pajodinėti žirgais. Jeigu keliausime su didesne kompanija, galima iš anksto užsisakyti edukacinę programą „Duonelė kasdieninė“: išgirsime, kokį kelią įveikia duona, turėsime galimybę patys išsikepti savo duonos kepalėlį. Muziejuje taip pat liejamos žvakės, vyksta Kūčių, Velykų, piemenavimo papročių programos, galima nusiausti juostą, nusilipdyti molinuką ar pamatyti, kaip daromi papuošalai.

Karalienės kapas Latavoje

1209 keliu pavažiuokime atgal maždaug 600 m ir sukime į dešinę. 3 km keliaukime miško keliuku, kol pasieksime Šventosios upę. Čia Anykščių regioninio parko direkcijos įrengtoje poilsiavietėje galime sustoti pailsėti, o jei diena pakankamai šilta – ir išsimaudyti. Kelionę tęskime tuo pačiu keliuku, vingiuojančiu pagal Šventąją, šiaurės kryptimi iki tilto, esančio maždaug už 4 km. Pakeliui galime sustoti prie Latavos upelio žiočių įrengtoje stovyklavietėje. Kitame Šventosios krante stūkso Karalienės kapas. Morta – karaliaus Mindaugo žmona, pirmoji Lietuvos karalienė, gimė maždaug 1210 m., o mirė 1262 m. Kalbant apie vietą, kurioje buvo karūnuota pirmoji Lietuvos karališkoji pora, vieningos nuomonės nėra. Kai kurių istorikų nuomone, šį itin reikšmingą įvykį galima sieti su Palatavio piliaviete, esančia Anykščių rajone. Pasak legendos, Morta palaidota netoli vietos, kur buvo karūnuota. Ant Šventosios kranto stūkso kalva, ant kurios, – mažesnė kalvelė. Šią kalvelę vietiniai vadina Karalienės kapu.

www.terrapublica.lt

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"