Dviračiais po Anykščius

"Terra Publica" 2013-07-25 05:45
"Terra Publica"
2013-07-25 05:45
A.Žukausko-Vienuolio memorialinis namas-muziejus. Vytauto Kandroto nuotraukos
Anykš­čių kraš­tas – dau­ge­lio li­te­ra­tų gim­ti­nė. Čia gy­ve­no ir iš ap­lin­kos įkvė­pi­mo sė­mė­si poe­tas An­ta­nas Ba­ra­naus­kas, ra­šy­to­jai ­Jo­nas Bi­liū­nas, An­ta­nas Vie­nuo­lis ir ki­ti žy­mūs žmo­nės.

„Šis marš­ru­tas pui­kiai tin­ka tiems, ku­rie mėgs­ta ne­sku­bė­da­mi pa­si­va­ži­nė­ti miš­ko ke­liu­kais, pa­sig­ro­žė­ti gam­ta“, – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­jas, fo­tog­ra­fas Vy­tau­tas Kand­ro­tas, su­rin­kęs ir su­dė­jęs ke­lio­nių idė­jas ak­ty­viems į kny­gą „Į­do­miau­sios ke­lio­nės po Lie­tu­vą ak­ty­viai“. Tad pa­ke­liau­ki­me po Anykš­čius, ta­čiau ne bet kaip – dvi­ra­čiais.

A.Žu­kaus­ko-Vie­nuo­lio me­mo­ria­li­nis na­mas-mu­zie­jus Anykščiuose

Pa­žin­tį su Anykš­čių kraš­tu pra­dė­ki­me Anykš­čių tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tre (Ge­gu­žės g. 1): čia įsi­gy­ki­me že­mė­la­pių, iš­klau­sy­ki­me cen­tro dar­buo­to­jų re­ko­men­da­ci­jų. Čia pat, A. Vie­nuo­lio gat­vė­je, mū­sų lau­kia pir­ma­sis lan­ky­ti­nas ob­jek­tas – A. Žu­kaus­ko-Vie­nuo­lio na­mas-mu­zie­jus. 1925 m. se­no­sios Ba­ra­naus­kų so­dy­bos vie­to­je na­mą pa­sta­tė A. Ba­ra­naus­ko gi­mi­nai­tis, iš­sau­go­jęs klė­te­lę ir įkū­ręs jo­je mu­zie­jų, − vie­nas gar­siau­sių XX a. anykš­tė­nų, lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kla­si­kas An­ta­nas Žu­kaus­kas-Vie­nuo­lis (1882–1957). So­de­ly­je ra­šy­to­jas ir pa­lai­do­tas. Jau­ku­mu ir sve­tin­gu­mu gar­sė­ju­siuo­se na­muo­se su­si­pa­žin­si­me su ra­šy­to­jo gy­ve­ni­mu ir kū­ry­ba, pa­var­ty­si­me nuo­trau­kų al­bu­mus, per­žiū­rė­si­me do­ku­men­ti­nius kad­rus.

Sta­nis­lo­vo Pe­traš­kos ak­mens ta­py­bos paroda

A.Žu­kaus­ko-Vie­nuo­lio me­mo­ria­li­nio na­mo-mu­zie­jaus par­odų sa­lė­je ap­žiū­rė­ki­me anykš­tė­no tau­to­dai­li­nin­ko Sta­nis­lo­vo Pe­traš­kos (1935–2009) pa­veiks­lus, at­lik­tus ne­įp­ras­ta tech­ni­ka – ak­mens ta­py­ba. Įsi­ti­kin­si­me, kad ak­muo tu­ri įvai­riau­sių spal­vų ir at­spal­vių, kad jį ran­ko­mis ga­li­ma su­trin­ti į smul­kiau­sius mil­tus, pa­veiks­luo­se at­pa­žin­si­me gra­žiau­sias Anykš­čių kraš­to bei Lie­tu­vos vie­tas. Pa­veiks­lų ta­py­mo pro­ce­są pa­ma­ty­si­me vaiz­do siu­že­te iš meis­tro dirb­tu­vės.

A.Ba­ra­naus­ko klėtelė

Mu­zie­jaus kie­me po gaub­tu ra­si­me An­ta­no Vie­nuo­lio iš­sau­go­tą poe­to ir vys­ku­po An­ta­no Ba­ra­naus­ko klė­te­lę. Tai pir­ma­sis me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus Lie­tu­vo­je. Klė­te­lė ta­šy­ta kir­viu, sta­ty­ta be pjūk­lo, su­kal­ta ąžuo­li­niais kuo­le­liais, su įrėž­ta pa­sta­ty­mo da­ta − 1826. Čia 1858–1859 m. va­sa­ro­mis bu­vo par­ašy­tas svar­biau­sias Anykš­čių kraš­to kū­ri­nys − A. Ba­ra­naus­ko poe­ma „A­nykš­čių ši­le­lis“. Įdo­mu tai, kad „A­nykš­čių ši­le­lis“ yra pa­te­kęs į Lie­tu­vos re­kor­dų kny­gą kaip dau­giau­sia ver­ti­mų į ki­tas kal­bas su­lau­kęs lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kū­ri­nys (2009 m.). Poe­ma iš­vers­ta jau į 18 kal­bų.

Anykščių siaurukas.

Anykš­čių ge­le­žin­ke­lio stotis

Tęs­da­mi ke­lio­nę dvi­ra­čiais vy­ki­me šiau­rės kryp­ti­mi. Iš aikš­te­lės su­ki­me į kai­rę ir Ge­gu­žės gat­ve trau­ki­me iki san­kry­žos su Vil­ties gat­ve. Pa­su­kę į šią gat­vę dai­ry­ki­mės 2 nu­me­riu pa­žy­mė­to pa­sta­to, tai – Anykš­čių ge­le­žin­ke­lio sto­tis. Le­gen­di­nis siau­ru­kas, ca­ro lai­kais nu­tie­sus siau­rą­jį ge­le­žin­ke­lio ruo­žą Pa­sto­vys–Š­ven­čio­nė­liai­–U­te­na–­Pa­ne­vė­žys, bu­vo nau­do­ja­mas pre­kėms ga­ben­ti ir ke­lei­viams vež­ti. Tai 750 mm plo­čio ge­le­žin­ke­lis, XX a. pir­mo­jo­je pu­sė­je bu­vęs pa­grin­di­ne su­si­sie­ki­mo prie­mo­ne Lie­tu­vos pro­vin­ci­jo­je. Šiuo me­tu vie­nin­te­lio vei­kian­čio to­kio po­bū­džio Lie­tu­vo­je tech­ni­kos ir ar­chi­tek­tū­ros ob­jek­to pa­skir­tis – kul­tū­ri­nis tu­riz­mas ir ge­le­žin­ke­lio is­to­ri­jos pa­ži­ni­mas. Ge­le­žin­ke­lio sto­ties komp­lek­se pa­si­tin­ka res­tau­ruo­ti šim­ta­me­tės sto­ties pa­sta­tai, bė­giai, van­dens bokš­tas, ak­me­ni­mis grįs­ta aikš­tė, 2003 m. pa­sta­ty­tas pa­vil­jo­nas ried­me­nims eks­po­nuo­ti, su­re­mon­tuo­ti va­go­nai, iš Šven­čio­nė­lių par­vež­tas 1949 m. da­bar­ti­nė­je Če­ki­jo­je pa­ga­min­tas gar­ve­žys. Mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jo­je – ke­lio­nių reik­me­nys, ži­bin­tai, sig­na­li­nės ry­šio prie­mo­nės, ge­le­žin­ke­li­nin­kų įran­kiai iš vi­sų Lie­tu­vo­je bu­vu­sių siau­ru­ko ruo­žų. Čia ga­li­ma iš­ban­dy­ti vei­kian­čius eks­po­na­tus – ran­ki­nę dre­zi­ną ar tri­ra­tį ant bė­gių. Šil­tuo­ju me­tų lai­ku or­ga­ni­zuo­ja­mi re­gu­lia­rūs-edu­ka­ci­niai rei­sai iš Anykš­čių ge­le­žin­ke­lio sto­ties į Ru­bi­kius ir Troš­kū­nus.

Šeimyniškėlių piliakalnis.

Šei­my­niš­kė­lių piliakalnis

To­liau ke­liau­ki­me 120 ke­liu ir ju­dė­ki­me bu­vu­sios Anykš­čių dvar­vie­tės link (J. Bi­liū­no g.). Iš­va­žia­vę į J. Bi­liū­no gat­vę su­ki­me į kai­rę, per­va­žiuo­ki­me siau­ru­ko bė­gius ir įvei­kę maž­daug 2 km kai­rė­je ke­lio pu­sė­je dai­ry­ki­mės ke­lio ženk­lo „Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nis 0,1“. Anykš­čių prie­mies­ty­je esan­tis Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio is­to­ri­nis komp­lek­sas me­na XIII–XV a. Lie­tu­vos is­to­ri­ją. Ma­no­ma, kad bū­tent čia sto­vė­jo Lie­tu­vos ka­ra­liaus Min­dau­go pi­lis, va­din­ta Vo­ru­ta. Su bu­vu­sios pi­lies – vie­nos di­džiau­sių me­di­nių pi­lių Ry­tų Eu­ro­po­je – is­to­ri­ja, pi­lė­nų bui­ti­mi su­si­pa­žin­si­me už­su­kę į vie­nin­te­lį Lie­tu­vo­je me­di­nį apž­val­gos bokš­tą pi­lia­vie­tė­je, o is­to­ri­nių žai­di­mų kie­me­ly­je ga­lė­si­me iš­ban­dy­ti akies taik­lu­mą ir ran­kų stip­ru­mą šau­dy­da­mi iš lan­ko, žais­da­mi se­no­vi­nius žai­di­mus.

Jo­no Bi­liū­no me­mo­ria­li­nė so­dy­ba Niūronyse

At­sik­vė­pę tęs­ki­me ke­lio­nę: 120 ke­liu grįž­ki­me at­gal (apie 1,3 km) iki po­sū­kio Niū­ro­nių link. Mū­sų ke­lio­nės kryp­tį žy­mi ke­lio ženk­las „Niū­ro­nys 5“. Pra­va­žia­vę Va­riaus upe­lį iš­vy­si­me ženk­lą, skel­bian­tį, jog pa­su­kę į de­ši­nę at­si­dur­si­me J. Bi­liū­no tė­viš­kė­je. Se­no­ji Bi­liū­nų so­dy­ba Niū­ro­nių kai­me sto­vė­jo dar prieš ra­šy­to­jo Jo­no Bi­liū­no (1879–1907) gi­mi­mą. So­dy­bą su­da­rė gy­ve­na­ma­sis na­mas ir dvi klė­tys, klo­ji­mas ir tvar­tas, au­go di­de­lis so­das. Šiuo me­tu iš Bi­liū­nų so­dy­bos Niū­ro­nių kai­me iš­li­ku­si tik gry­čia (se­no­vi­nė tro­ba). Jo­je at­kur­ta au­ten­tiš­ka ap­lin­ka: čia ga­li­ma iš­vys­ti Bi­liū­nų šei­mos as­me­ni­nių daik­tų, ra­šy­to­jo kny­gų. 2011 m. įreng­ta nau­ja mo­der­ni eks­po­zi­ci­ja, at­spin­din­ti ra­šy­to­jo gy­ve­ni­mą ir kū­ry­bą, čia vyks­ta li­te­ra­tū­ros pa­mo­kos. Mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­ma tau­to­dai­li­nin­ko Jur­gio Kaz­laus­ko dro­ži­nių ko­lek­ci­ja. Ša­lia so­dy­bos ra­šy­to­jų kū­ri­nių per­so­na­žus įkū­ni­ja tau­to­dai­li­nin­kų su­kur­tos me­di­nės skulp­tū­ros.

Ark­lio muziejus

Su­si­pa­ži­nę su J. Bi­liū­no kū­ry­ba, gy­ve­ni­mu, grįž­ki­me į pa­grin­di­nį ke­lią. Už pu­sės ki­lo­me­tro mū­sų lau­kia Ark­lio mu­zie­jus. Pa­li­kę dvi­ra­čius prie mu­zie­jaus ga­li­me pa­si­vaikš­čio­ti po klo­ji­mus, kal­vę, aukš­tai­tiš­kas tro­bas. Ark­lio mu­zie­jų 1978 m. Niū­ro­nių kai­me įkū­rė ag­ro­no­mas prof. Pe­tras Va­si­naus­kas (1906–1995), pats ark­liu kin­ky­ta bri­ke­le mėg­da­vęs ke­liau­ti po Lie­tu­vą. Mu­zie­jaus eks­po­na­tai at­spin­di ark­lio reikš­mę lie­tu­vių ūkio ir kul­tū­ros is­to­ri­jo­je. Tai bui­ties ra­kan­dai, že­mės dir­bi­mo pa­dar­gai, kal­vio įran­kiai, ark­lių trau­kia­mos trans­por­to prie­mo­nės: bri­ke­lės, li­nei­kos, va­že­liai, su­rink­ti iš vi­sos Lie­tu­vos. Nau­ja­me ama­tų cen­tre sa­vo ama­tą de­mons­truo­ja au­dė­ja, ju­ve­ly­ras, ke­ra­mi­kė, o kal­vė­je žvan­ga kal­vio kū­jis. Ap­si­lan­kę mu­zie­ju­je ga­li­me pa­tys pa­si­va­žin­ti se­nai­siais ve­ži­mai­čiais (bri­ka, fa­je­to­nu, o žie­mą – ro­gė­mis) po Niū­ro­nių kai­mą ar to­les­nes apy­lin­kes, pa­jo­di­nė­ti žir­gais. Jei­gu ke­liau­si­me su di­des­ne kom­pa­ni­ja, ga­li­ma iš anks­to už­si­sa­ky­ti edu­ka­ci­nę prog­ra­mą „Duo­ne­lė kas­die­ni­nė“: iš­gir­si­me, ko­kį ke­lią įvei­kia duo­na, tu­rė­si­me ga­li­my­bę pa­tys iš­si­kep­ti sa­vo duo­nos ke­pa­lė­lį. Mu­zie­ju­je taip pat lie­ja­mos žva­kės, vyks­ta Kū­čių, Ve­ly­kų, pie­me­na­vi­mo pa­pro­čių prog­ra­mos, ga­li­ma nu­siaus­ti juo­stą, nu­si­lip­dy­ti mo­li­nu­ką ar pa­ma­ty­ti, kaip da­ro­mi pa­puo­ša­lai.

Ka­ra­lie­nės ka­pas Latavoje

1209 ke­liu pa­va­žiuo­ki­me at­gal maž­daug 600 m ir su­ki­me į de­ši­nę. 3 km ke­liau­ki­me miš­ko ke­liu­ku, kol pa­siek­si­me Šven­to­sios upę. Čia Anykš­čių re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos įreng­to­je poil­sia­vie­tė­je ga­li­me su­sto­ti pa­il­sė­ti, o jei die­na pa­kan­ka­mai šil­ta – ir iš­si­mau­dy­ti. Ke­lio­nę tęs­ki­me tuo pa­čiu ke­liu­ku, vin­giuo­jan­čiu pa­gal Šven­tą­ją, šiau­rės kryp­ti­mi iki til­to, esan­čio maž­daug už 4 km. Pa­ke­liui ga­li­me su­sto­ti prie La­ta­vos upe­lio žio­čių įreng­to­je sto­vyk­la­vie­tė­je. Ki­ta­me Šven­to­sios kran­te stūk­so Ka­ra­lie­nės ka­pas. Mor­ta – ka­ra­liaus Min­dau­go žmo­na, pir­mo­ji Lie­tu­vos ka­ra­lie­nė, gi­mė maž­daug 1210 m., o mi­rė 1262 m. Kal­bant apie vie­tą, ku­rio­je bu­vo ka­rū­nuo­ta pir­mo­ji Lie­tu­vos ka­ra­liš­ko­ji po­ra, vie­nin­gos nuo­mo­nės nė­ra. Kai ku­rių is­to­ri­kų nuo­mo­ne, šį itin reikš­min­gą įvy­kį ga­li­ma sie­ti su Pa­la­ta­vio pi­lia­vie­te, esan­čia Anykš­čių ra­jo­ne. Pa­sak le­gen­dos, Mor­ta pa­lai­do­ta ne­to­li vie­tos, kur bu­vo ka­rū­nuo­ta. Ant Šven­to­sios kran­to stūk­so kal­va, ant ku­rios, – ma­žes­nė kal­ve­lė. Šią kal­ve­lę vie­ti­niai va­di­na Ka­ra­lie­nės ka­pu.

www.ter­ra­pub­li­ca.lt

...

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami