TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Dykuma virtęs jūros dugnas traukia filmų kūrėjus

2016 10 20 6:00
Tabernaso dykuma. Kristinos Stalnionytės nuotraukos

Kur yra sausiausia Europos vieta? Retas atspės, kad Ispanijai priklausančioje Almerijos provincijoje – kaip tik ten, kur sunoksta skaniausi apelsinai ir užauginama didžioji dalis visame žemyne suvalgomų daržovių.

Amerikietiškų vesternų kraštovaizdžius primenančią Tabernaso dykumą, įsiterpusią tarp Filabres ir Alamiljos kalnų grandinių, nuo pakrantėje įsikūrusio Almerijos miesto skiria tik 30 kilometrų. Nuo XX amžiaus vidurio šioje dykumoje nufilmuota keli šimtai kino juostų.

Šiltnamių krašte – automobilių bandymai

Keliaujant dykumos link tenka brautis per šiltnamių jūrą. Dėl jų Almerijos kalvos ir pakrantės iš lėktuvo atrodo it nuklotos baltų paklodžių. Visureigio vairuotojas Placidas, spausdamas pedalą, postringauja apie Almerijoje statomus išmaniuosius šiltnamius, kurie ilgainiui pakeis tradicinius. Naujuosiuose dėl įdiegtų sistemų nebereikės darbuotojų – augalai patys kompiuterio paprašys maisto ir vandens, perkaitę pareikalaus atidaryti langelius, o sušalę privers juos uždaryti.

Gidė Dalila nekantrauja nukreipti mano dėmesį nuo Placido pasakojimų apie šiltnamius į tolumoje kylančius dulkių debesis. Važiuojame greičio trasa, kurioje automobilius, motociklus ir jų dalis gaminančios kompanijos išmėgina savo produktus. Vingiuotos trasos ilgis siekia 4030 m, o ilgiausia tiesioji – 970 metrų. Nors greičio takelis nuolat laistomas, jis dažniausiai įsisiautęs į dulkių kamuolį.

Tabernaso dykumoje nufilmuota daug vesternų.

Vėjo ir lietaus kūryba

Už kelių posūkių ima ryškėti kraštovaizdis. Jis primena milžinišką smėlio dėžę, pristatytą smėlio pilių, ant kurių buvo paleistas stiprus dušas. Liūtys kalvų paviršiuje išraižė gilias vagas, vanduo papėdėse išgraužė rėvas ir tarpeklius. Lietūs čia trumpi, bet gausūs, akimirksniu užtvindantys dykumą ir taip pat greitai pasibaigiantys. Stiprūs vandens srautai skatina dirvožemio eroziją ir kaskart šiek tiek keičia vaizdus.

Pasukęs iš kelio į bekelę, Placidas stabteli priešais atsivėrusį tarpeklį – tikrų tikriausias kanjonas iš amerikietiškų vesternų. Stačios sienos tarsi sulipdytos iš daugybės uolienų sluoksnių, o kai kur apaugusios skurdžiais pavieniais krūmais. Žemė po kojomis biri, neapdairiai atsistojus ant kalvos krašto lengva nučiuožti žemyn su visu šlaitu. „Kadaise ši dykuma buvo jūros dugnas, – pasakoja Dalila. – Prieš du milijonus metų jis ėmė kilti, o išniręs iš vandens virto dykuma. Tada kūrybos ėmėsi vėjas ir lietus, iki šiol formuojantys kraštovaizdį.“

Vaikštant po dykumą sunku įsivaizduoti, kad jos paviršius skendėjo pusės kilometro gylyje po vandeniu. Žemę dengianti nuosėdinė uoliena minkšta ir nestabili, po kiekvienos liūties kalvose atsiranda naujų trūkių, griūva viršūnės. Laimė, lyja retai. Per šešis karščiausius metų mėnesius čia neiškrinta nė lašo vandens, o dieną oro temperatūra net ir šešėlyje siekia 45 laipsnius karščio.

Gidė Dalila rodo "Miegančio dinozauro" nugarą.

Fantazijų erdvė

Riedame tarpeklio dugnu tarp smėlio kalvų, apdžiūvusių palmių, kaktusų ir viksvų kuokštų. Kaskart labiau akį traukia uolienų spalvos: pilkšva, balta, oranžinė, ruda. Kelią pastoja žemės jėgos statmenai suversta uolienų siena, už jos – dar viena. Jų sluoksniuose atsiskleidžia „sugulę“ metai. Kitur suakmenėjusių uolienų virtinės panašios į milžino nagus ar dantytą drakono kuprą. „Miegantis dinozauras“, – sako Dalila, rodydama eilę keistos formos akmenų, primenančių dinozauro nugarą su žvynais.

Dykumos kalvose arabų palikti vandens kanalų urvai.

Pravažiuojame žmogaus galvos formos uolą, meškos siluetą, sustojame prie angos sienoje. Priartėjusi aptinku ir kitą angą. Tabernaso dykumoje gyvenę arabai čia buvo įsirengę vandens kanalų sistemas, kad galėtų surinkti kiekvieną lietaus lašelį. Šiais kanalais vanduo sutekėdavo į baseino dydžio keturkampius požeminius rezervuarus – alchibes. Uolose pilna tokių urvų ir tunelių. Be jų, arabai dykumoje paliko ir pilių bei bokštų.

Vidurdienį, kepinant keturiasdešimties laipsnių karščiui, dykumą gaubia mirtina tyla. Nevirpa nė pavienių palmių lapai. Saulėje blizga iš uolų besisunkiantys druskos kristalai, sulipę ir susilydę lyg nuo žvakių tirpstantis vaškas. Žemė apšarmojusi, išmėtyta baltomis dėmėmis. Druska įsigėrusi ir į augalus – apvertus jų lapus apačioje matyti kietų baltų apnašų.

Kad ir kaip būtų keista, šioje druskingoje žemėje rastos kelios seniausios Almerijos gyvenvietės – neolito amžiaus stovykla, esanti prie Santa Fe De Monducharo. Radinių iš šių vietų galima išvysti Almerijos muziejuje.

Filmuose įamžintos vietovės

JAV Tolimųjų Vakarų kraštovaizdžius primenančioje Tabernaso dykumoje kino kompanijos nuo 1950 metų ėmė filmuoti vesternus. Iš viso čia susukta daugiau nei trys šimtai kino juostų ir begalė reklamų, vaizdo klipų. Dykumos vaizdų galima išvysti filmuose: „Geras, blogas ir bjaurus“, „Arabijos Lorensas“, „Indiana Džounsas“, „Už saują dolerių“, „Kosminė odisėja“.

Jau dešimt metų turistus po dykumą vedžiojanti Dalila atmintinai žino kiekvieną jos kauburėlį ir kiekvieną vietą gali susieti su joje filmuotais filmais. Ji atstovauja „Malcaminos“ agentūrai, kuri globoja ne tik turistus, bet ir filmavimo grupes. „Štai čia – Tutanchamono kapas, ten Mozė su plokštėmis leidosi nuo kalno, o ana ten Kleopatra pasakė štai tokius žodžius“, – pasakoja Dalila.

Dykumoje daugiausia nufilmuota vesternų. Jų laikotarpiui pasibaigus, į filmavimo vietas ėmė kraustytis turizmo verslas. Dabar Tabernaso dykumoje galima aplankyti tris pagal Laukinių Vakarų pavyzdį pastatytus vesternų kaimelius – „Oasys Mini Hollywood“, „Fort Bravo Texas Hollywood“ ir „Western Leone Sets“.

Tabernaso dykuma primena Laukinių Vakarų kraštovaizdį.

Į Laukinius Vakarus

Palikę Placidą nusnausti automobilyje, žingsniuojame į mažąjį Holivudą. Perėję rėvą mediniu tiltu, atsiduriame tarp amerikietiško stiliaus namų: mėsinė, smuklė, šerifo biuras, bankas. Linguoja keli medžiai, pavėsyje prunkščia arkliai. Nespėju nė apsižiūrėti, kai prišokęs kaubojus užlaužia rankas už nugaros ir į smilkinį įremia revolverį: „Sveikos atvykusios į Laukinius Vakarus, – išpyškina jis. – O dabar – išpirka!“ Tai dalis gyvo spektaklio, kuris čia trunka visą dieną.

Garsiai nusižvengęs kaubojus atlyžta, leidžia pažaisti ginklu ir net sutinka būti paimamas įkaitu. Kaime matyti ir daugiau ilgaplaukių vyrukų odinėmis kelnėmis, drobiniais marškiniais, užsimaukšlinusių kaubojiškas skrybėles. Vieni rūpinasi arkliais, kiti tvarko vežimus, treti smuklėje pilsto gėrimus. Nedirbantys slankioja smėlėtomis gatvėmis, fotografuojasi su lankytojais. Moterys irgi įsispyrusios į kaubojiškus batus, pasipuošusios skrybėlėmis ir ilgais sijonais. Kiekviena užsiėmusi savo darbu – tvarko stalus, pardavinėja suvenyrus.

Du kartus per dieną „Oasys Mini Hollywood“ lankytojai prašomi pasitraukti iš gatvių ir susiburti po stogais. Prasideda vaidinimas, pakeliantis dulkių verpetus. Veiksmo vieta – kaimo aikštė ir į ją vedančios gatvės. Kaubojai laksto raiti, šaudo, griūva į smėlį, vėl atsikelia, vienas kitą smaugia – kaip ir dera filmuose. Muštynės, nukauto niekšo skrydis iš balkono ant šieno kupetos... Galų gale blogi vyrukai iššaudomi ir pakariami, o gėris triumfuoja. Visa tai įvyksta per dvidešimt minučių. Tada vėl galima eiti į gatves, ramstyti sienas kur panorėjus.

Jei žiūrovų skonis kitoks arba spektaklio nepakanka, dukart per dieną salūne vyksta muzikinis šou: merginos pūstais sijonais šoka kankaną, vienas kitas kaubojus pagroja gitara. Kaimelyje, kuriame filmavosi Clintas Eastwoodas, Alainas Delonas, Seanas Coonery, yra ką veikti ir be spektaklių – galima pasižiūrėti vežimų, karietų ir senų automobilių, fotostudijoje nusifotografuoti apsirengus kaubojiškais drabužiais.

Mažasis Holivudas pasirengęs pramogauti.

Alyvuogių aliejus iš dykumos

Prie Tabernaso miestelio ant kalvos stovi XI amžiaus arabų tvirtovės griuvėsiai. Ši tvirtovė saugojo miestelį nuo užpuolikų, kurie į jį atsibelsdavo ne šiaip sau: čia buvo parduotuvėlių, užeigų ir nakvynės namų. Pasipelnyti buvo galima ir iš miestelyje sustojančių pirklių bei keliautojų. Arabų įkurtoje Almerijos provincijoje Tabernaso tvirtovė buvo viena svarbiausių, joje katalikiškaisiais karaliais vadinami Ferdinandas ir Izabelė 1489 metais pasirašė su Almerijos arabais sutartį, pagal kurią Almerija atiteko ispanams. Po pilies griuvėsius dabar galima pasivaikščioti.

Tabernaso pilies vardu pasivadinusi ir netoliese įsikūrusi aliejaus spaudykla „Castillo de Tabernas“, kurioje gaminamas geriausias Almerijos provincijos aliejus. Placido nuomone, tai geriausias aliejus visoje Ispanijoje. Aliejaus spaudyklai priklauso 100 tūkst. dykumos pakraštyje žaliuojančių alyvmedžių. Jiems laistyti sunaudojama labai daug vandens, kuris semiamas iš kilometro gylio šulinio.

Aliejaus spaudykloje rengiamos ekskursijos, lankytojai įleidžiami kasdien iki 13 valandos. Čia galima paragauti dviejų rūšių aliejaus – gryno iš picual rūšies alyvuogių ir vadinamojo coupage – maišyto. Poilsiaujant Almerijoje verta šio aliejaus nusipirkti ir sau, ir parvežti lauktuvių. Juo prekiaujama ir Almerijos maisto parduotuvėse.

Kaip nuvykti

Vasaros sezonu į Almeriją užsakomaisiais reisais tiesiogiai skraidina „Novaturas“, o žiemą galima skristi su reguliarių skrydžių kompanijomis persėdant. Nuomojantis automobilį, vesternų kaimelius nesunku aplankyti savarankiškai. Po Tabernaso dykumą vežioja kelionių agentūros visureigiai. Čia lengva paklysti, todėl gidas reikalingas ne tik tam, kad papasakotų apie konkrečiose vietose filmuotus filmus. Tai saugoma gamtos teritorija, kur žmogaus veikla ribojama.

Spektaklis mažajame Holivude prasidėjo.
Pagal filmą - čia Tutanchamono kapas.
Uolose galima įžiūrėti įvairių formų ir veidų.
Ši oazė įamžinta filme "Kleopatra".

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"