TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Egipto beduinai: nuo ginklų prie turizmo

2012 11 23 9:05
Spalvingas smėlio tarpeklis Prarastojoje žemėje pribloškia grožiu. /Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Hurgada ir Šarm aš Šeichas - Lietuvos turistų seniai nušlifuoti Egipto kurortai. Tačiau siūloma nauja ekskursija į Prarastąją žemę, esančią netoli sienos su Izraeliu Sinajaus pusiasalyje, atvėrė visai kitą dykumos veidą.

Vietiniai dykumų gyventojai beduinai vis labiau įsitraukia į turizmo verslą. Jie tikrai turi ką parodyti neaprėpiamose Sinajaus platybėse. O gerais džipais (beje, šalia nepakeičiamų kupranugarių jų buvo matyti prie dažnos trobelės dykumoje) smėlynai ir uolų plokščiakalniai nėra neįveikiami. Atveriami nauji maršrutai siekiant susigrąžinti turistus, kurių bendras srautas į šalį po 2011 metų sausio revoliucijos sumažėjo bene 40 procentų.

Kaip pasakojo egiptietis gidas, anksčiau Rytų Sinajaus beduinai pinigų prasimanydavo iš prekybos narkotikais ir ginklais. Vieta prekybai patogi - Raudonosios jūros Akabos įlankos pakrante driekiasi kelias į Izraelį. Kitame, tik 15 km pločio įlankos krante - Saudo Arabija, Jordanija. "Iš kur smėlynuose narkotikai?" - teiravausi. Gidas labai nustebo ir paaiškino: "Visiems atrodo, kad dykuma - prasta, nederlinga žemė. Tačiau ji tuščia ne todėl, kad prasta, o todėl, kad trūksta lietaus. Vos lašas kitas, ir viskas sužaliuoja. Beduinai slaptuose dykumoje plytinčių kalnų tarpekliuose mokėdavo visko užauginti."

Per kelionę lydėjo ir Prarastosios žemės šeimininko beduino sūnus. Šios uolos vadinamos karamelinėmis.

Tačiau, pasak gido, valdžia dabar labai griežtai vertina tokį užsiėmimą. "Su beduinais susitarta, kad jie saugos turistus. Dabar šioje pusiasalio dalyje gyvenantys el haymat genties beduinai dirba turizmo versle, dauguma jų - puikūs vairuotojai, taip pat kariškiai, šalies saugumo darbuotojai. Jie labai geri žmonės. Vakarinėje pusiasalio dalyje, prie Sueco kanalo gyvenanti el mizina gentis - darbšti, dirbanti žemę", - aiškino gidas. Tačiau savarankiškai leistis į Sinajaus gilumas turistams nepatartina. Centriniame Sinajuje gyvena el tarabin gentis, pasak gido, tai problemas mėgstantys žmonės. Jų verslas iki šiol - ginklai, narkotikai.

Dar prieš pusmetį spaudoje buvo pasirodę pranešimų apie vieną šios genties beduinų nusiaubtą viešbutį. Užpuolikai iš viešbučių savininkų egiptiečių reikalavo pinigų už jų žemėje plėtojamą verslą. Valdžia patarė su beduinais susitarti gražiuoju. Nuosavybės klausimai čia gana painūs. Žemė yra valstybės, ją viešbučių savininkai nuomojasi arba perka. Užsieniečiams žemė neparduodama, o norint turėti verslą Sinajuje dalininkas būtinai turi būti ir egiptietis. Tačiau šią žemę nuo seno sava laiko ir beduinų gentys. Dėl to kartais ir kyla konfliktų. Pasak Egipte dirbančių tarptautinės kompanijos "Tez Tour" gidų, neretai dykumų gyventojai užsuka į viešbučius susirinkti "mokesčių". Tačiau kelionė į Prarastąją žemę mus įtikino, kad beduinai noriai bendradarbiauja su turizmo agentūromis ir pinigų užsidirba legaliai.

Gavusios lietuviškų saldainių mažosios beduinukės mielai pozavo.

Tabos pašonėje

Kelias puikia automagistrale iš Šarm aš Šeicho į šiaurę neprailgo - pakeliui buvo galima išvysti, kaip kalnų papėdėse gyvena beduinai. Kai kur buvo matyti valstybės pastatytų naujų trobelių, tačiau į jas dykumų žmonės neskuba keltis. Nori būti laisvi, panašiai kaip ir mūsų romai.

Netoli Tabos kurorto ir stabtelėjome ketindami aplankyti neseniai turistams atvertą Prarastąją žemę, esančią vienos beduinų šeimos teritorijoje. Buvome tik penktoji čia apsilankiusi lietuvių grupė. "Tez Tour" nuo šio rudens Prarastąją žemę jau siūlo savo klientams.

Ekskursijos į šią vietovę organizuojamos ir iš Šarm aš Šeicho, ir iš Tabos kurortų. Pasak kelionę Lietuvos žurnalistams organizavusios kelionių agentūros "Tez Tour" atstovės Ingos Aukštuolytės, nuo ateinančio pavasario iš Vilniaus į Tabą bus galima nuskristi tiesiogiai, nereikės atskridus į Šarm aš Šeichą dar 220 km važiuoti autobusu.

Šeimininkas maloniai sutinka visus turistus.

Aptiko baikeris

Kaip pasakojo mus lydėjęs Prarastosios žemės atradėju save įvardijantis egiptietis Ahmedas Emadas, kanjonus su kadaise jūros dugne plytėjusiais kraštovaizdžiais jis aptiko prieš septynerius metus važinėdamasis motociklu. "Esu baikeris, mėgstu važiuoti ten, kur nebuvau, - aiškino jis. - Kitados ir po Lietuvą motociklu pasivažinėjau. Patiko. Tik žmonės miestuose Lietuvoje pikti. Pamaniau, kad mūsų nemėgsta." Bandydama gelbėti lietuvių įvaizdį, sakiau, kad tokie jau mes niūrūs, galbūt ir vieni kitų nemėgstam. Tačiau Ahmedas prisiminė, kad Lietuvos kaimuose sutikti žmonės jam paliko visai kitokį įspūdį. "Jie daug geresni nei miestiečiai, - teigė jis. - Prisimenu, viename kaime moteris pavaišino kraujiniais vėdarais. Na, nelabai skanu buvo. Bet žmonės geri."

Vėliau trisdešimtmetis egiptietis prisipažino, kad buvo įsimylėjęs latvę Ievą, tačiau jų santykiai nutrūko. Paskui jis vedė maskvietę, su kuria dabar laukiasi trečio vaiko. "Ji man labai padėjo, palaikė, kai nusvirdavo rankos bandant "pramušti" šį atrastą maršrutą. Vadindavo tingiu berniuku. Apskritai, egiptiečiai truputį ir yra tinginiai, - neslėpdamas pasakojo Ahmedas. - Dirbti tiek, kaip pas jus - po 8 valandas, egiptiečiams sunkoka, iki kokios 13 valandos padirba ir jau sako "gana". Nors, žinoma, ne visi. Įsivaizduojate, aš penkerius metus bandžiau sutvarkyti dokumentus, kad valdžia į šią nuostabią vietovę leistų vežti turistus. Reikėjo daug kantrybės. Čia visai netoli siena su Izraeliu, valdžia baiminosi, kad bus sunku kontroliuoti nuolatinį turistų bruzdesį. Kadaise per kalnus iš šitų vietų į Izraelį pabėgo daug prostitučių moldavių, tad suprantama, kodėl man įteisinti turizmo verslą buvo sunku. Tačiau pavyko. Jau daugiau kaip dvejus metus organizuojame ekskursijas į Prarastąją žemę. Turime net savo tinklalapį (www.lostlandtaba.com.). Lietuviai tik nuo šio sezono pradėjo čia važiuoti."

Ahmedas tiki savo atradimo sėkme. "Kai lankiausi Lietuvoje, kituose kraštuose, žmonių klausinėjau, ką jie norėtų matyti Egipte. Visi vardijo istorines įžymybes, nematytas gamtos vietas. Tikrai niekas nesakė, kad juos Egipte domintų diskotekos arba striptizo klubai. Tai jie gali rasti ir savo šalyse. Tad ir noriu parodyti žmonėms, ko jie dar nematę. Prarastoji žemė - būtent tokia yra", - sakė Ahmedas.

Šeimininko giminaitis, norėdamas parodyti, kad dykumų gyventojai gali maisto nusipirkti ir parduotuvėse, atnešė lėkštę bulvių traškučių.

Vanduo brangesnis už benziną

Ahmedas bendradarbiauja su vietiniu beduinu - vienos šeimos vyresniuoju šeichu, kuris gyvena šalia Prarastosios žemės. Turistams stabtelėjus subruzda visa šeima ir pavaišina arbata. Beduino ūkis susideda iš kelių trobelių (juk gyvena su trimis žmonomis ir aštuoniais vaikais). Trobelės paprastutės, net be grindų, tiesiog ant balto švaraus smėlio. Patvaresnių pastatų ir nereikia, juk čia šalčiausia būna sausį, vasarį, kai temperatūra nukrinta iki 15 laipsnių šilumos, o nuo kovo - vėl 30 ir daugiau. Lyja du tris kartus per metus. Kartais tik pakrapnoja. Vandens beduinams, jei neturi šulinio, nuolat pristato specialūs automobiliai. Vanduo čia brangus - brangesnis už benziną, kurio litras nekainuoja nė lito (3 litrai - 1 JAV doleris). "Tačiau šalia esančioje Saudo Arabijoje dar pigiau - 7 litrai kainuoja 1 dolerį. Sinajuje atrasta labai daug naftos. Mes dabar galime save laikyti turtingiausia valstybe pasaulyje, tačiau kol kas nežinome, kaip tuos gamtos turtus paimti, - nafta labai giliai", - aiškino Ahmedas.

Patyrę beduinai vairuotojai smėlynais ir plokščiakalniais mus nuvežė į tokias vietoves, kurios privertė aikčioti. Kraštovaizdis, susiformavęs prieš 35 mln. metų, kadaise buvo jūros dugne, tad daug kur ant smiltainio uolų buvo galima išvysti sukietėjusių koralų, kriauklyčių. Ir, žinoma, labiausiai apstulbino nuostabaus grožio bene siauriausias pasaulyje sukietėjusio smėlio uolų tarpeklis. Kai kur vos galima prasmukti pasisukus šonu. 250 metrų ilgio tarpeklyje uolos tokios spalvingos, kad net turi tai nusakančius pavadinimus - karamelinės, šokoladinės.

Patys atrado Sinajų

Kadaise patiems egiptiečiams atrodė, kad jokios naudos nėra iš Sinajaus dykumų, kalnų ir plokščiakalnių. Tačiau akys atsivėrė, kai 1967 metais per šešias dienas trukusį karą 60 000 kvadratinių kilometrų pusiasalį užėmė Izraelis. Ketindami mėgautis šiltu Akabos įlankos vandeniu, izraeliečiai iškart čia pradėjo statyti viešbučius. Aplink juos sužaliavo palmės, nuolat laistomos valytu jūros vandeniu, ir dykvietės atgijo. Pavyzdys įkvėpė egiptiečius ir jie vėliau išpuoselėjo iškilusius kurortus.

"1979 metais buvo pasirašyta taikos sutartis ir tai, ką izraeliečiai pastatė, gavome nemokamai, - šypsojosi egiptietis Ahmedas. - Tabos ir Šarm aš Šeicho kurortus jie ir pradėjo statyti. Visai šalia Izraelio sienos esanti Taba tarptautiniu sprendimu taip pat atiteko Egiptui, izraeliečiai iš čia išėjo tik 1988 metais." Mainais buvo susitarta, kad izraeliečiai 15 dienų be vizos galės lankytis Sinajuje ir mėgautis savo pradėtų statyti kurortų malonumais. "Toliau už Sinajaus žydai neįleidžiami, - sakė gidas. - Egiptiečiai Izraelyje gali lankytis, tačiau mums tai nepriimtina, nepopuliaru, tarsi "sausas įstatymas". O jūs, jei norite, galite tiesiog pėsčiomis kirsti sieną ir vizą gavę vietoje pasivaikščioti po Izraelį." Beje, iš Tabos organizuojamos labai populiarios dviejų dienų ekskursijos į Izraelį.

Žavūs jauni beduinai puikiai vairavo džipus.

Neramumai - vienoje aikštėje

Turizmas Egipte po praėjusių metų sausio revoliucijos, kai buvo nuverstas šalies prezidentas Hosni Mubarakas, pamažu atsigauna. Nieko, kas galėtų bauginti turistus, per savaitės viešnagę nepastebėjau. Pasak "Tez Tour" biuro Šarm aš Šeiche vadybininko Ramy Azizo, šalyje apie 20 mln. gyventojų (iš priskaičiuojamų 90 mln.) yra susiję su turizmo verslu. "O tiek žmonių jau gali pakeisti ir prezidentą, - juokėsi pašnekovas. - Po revoliucijos kraštutiniai islamistai buvo iškėlę mintį uždrausti vilkėti bikinius. Neuždraus. Juk tiek pajamų mums duoda turizmas." Daugiau nei iš turizmo egiptiečiai pajamų gauna tik iš Sueco kanalo ir naftos. Tad suprantama, kodėl čia rūpinamasi turistų saugumu ir patogumu.

"Be to, galima sakyti, visi neramumai vyko vienoje Kairo aikštėje. Kai televizijos tai parodė stambiu planu, atrodė, kad visa šalis kariauja, - sakė R.Azizas. - Tuo metu tikrai buvo sumažėję britų, vokiečių turistų. Tačiau įvykiai turistams iš Baltijos valstybių, Rusijos ir Ukrainos įtakos neturėjo. Jie kaip važiavo, taip ir važiuoja."

Egipte rusų kalba leidžiamame laikraštyje "MK v Egipte" ("Moskovskij komsomolec" v Egypte") pagal lig šiol apsilankiusiųjų Rusijos piliečių skaičių prognozuojama, kad šiais metais į Egiptą jų atvyks 2,5 milijono. Su italais ir vokiečiais rusai sudaro didžiausią turistų būrį. Ir netgi perka čia nekilnojamąjį turtą. Tas pats rusiškas leidinys nurodo gana įkandamas kainas, pavyzdžiui, Hurgadoje 40 kvadratinių metrų vieno kambario butas siūlomas tik už 16 tūkst. JAV dolerių.

Kadangi Sinajaus pusiasalyje nuolat šilta, pakanka ir tokios trobelės. Viena iš trijų beduino žmonų su vaikais.

Turizmas atsigauna

Pasak I.Aukštuolytės, agentūros turimais duomenimis, po Egipto revoliucijos bendri turistų srautai į šią šalį buvo sumažėję beveik 40 proc., tačiau dabar vėl atsigauna. "Iš Lietuvos 2011 metais į Egiptą buvo nuskridę 11 300 turistų, šiemet - jau 12 000, - sakė ji. - Visos tarptautinės kompanijos "Tez Tour" srautai į šį kraštą taip pat auga: pernai buvo nuskraidinta 459 000, šiemet - 470 000 turistų."

Pasiteiravus, kaip Sinajų paveikė ekonomikos krizė, R.Azizas sakė, jog beveik nepaveikė: "Sinajuje pramonės nėra, todėl ir krizės nėra. Čia žmonės gyvena iš turizmo. Vietovės ekologiškai švarios."

Vietos prekeiviai prabyla bene visomis turistų kalbomis. "O kodėl tiek mažai lietuvių pas mus atvažiuoja?" - teiravosi vienas egiptietis. Kai atsakiau, kad negali itin daug atvažiuoti, nes mūsų šalis labai maža - neturim nė trijų milijonų gyventojų, jis negalėjo tuo patikėti. "Egipte mažiausias miestelis prasideda tokiu gyventojų skaičiumi", - teigė jis.

Demonstruodamas arabų vaišingumą gidas Ahmedas dykumoje iš kuprinės ištraukė egiptietiškų saldumynų lėkštę.

   

Šokoladinės uolos.

   

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"