Ekomuziejai – sentimentai praeičiai

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2014-11-28 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2014-11-28 06:00
Bergslageno ekomuziejus Švedijoje turistams rodo atviras geležies ir sidabro kasyklas, kurios pradėtos eksploatuoti 1552 metais. Čia galima sutikti ir vietinių švedų „kalnakasių“. Ruslano Aranausko nuotrauka
Dvi so­dy­bas Ig­na­li­nos ra­jo­no Sa­lų kai­me įsi­gi­jęs Lie­tu­vos liau­dies bui­ties mu­zie­jus (LLBM) į Rum­šiš­kes jų ne­per­veš, o res­tau­ruos ten, kur jos sto­vi, ir įkurs pir­mą­jį ša­ly­je eko­mu­zie­jų. To­kie mu­zie­jai jau po­pu­lia­rūs dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių: et­nog­ra­fi­niai pa­sta­tai sau­go­mi au­ten­tiš­ko­je ap­lin­ko­je, so­dy­bo­se at­ku­ria­ma tai vie­to­vei bū­din­ga veik­la. Šias pra­ei­ties oa­zes pa­mė­go ir tu­ris­tai.

Ne­to­li La­da­kal­nio, Alks­nio eže­ro pu­sia­sa­ly­je, res­tau­ruo­ja­mi še­ši se­ni kai­mo pa­sta­tai kar­tu tu­rė­tų tap­ti pa­vyz­džiu, kaip ga­li­ma iš­sau­go­ti ir šiuo­lai­kiš­kam gy­ve­ni­mui pri­tai­ky­ti me­di­nę ar­chi­tek­tū­rą. Pa­sak LLBM vy­res­nio­sios mu­zie­ji­nin­kės Gi­tos Šap­ra­naus­kai­tės, to­kių eko­mu­zie­jų mo­de­liai pa­pli­to iš Pra­ncū­zi­jos, da­bar daug kur eko­mu­zie­jais pa­ver­čia­mi iš­ti­si mies­te­liai, kai­mai, net at­ski­ri re­gio­nai. Nuo šių lai­kų mo­der­ni­za­ci­jos sie­kia­ma iš­sau­go­ti bent kiek se­nes­nį kraš­to­vaiz­dį, dau­ge­liui ke­lian­tį sen­ti­men­tų ir tar­si grą­ži­nan­tį į jau­nys­tės lai­kus.

Mū­sų ir nor­ve­gų pu­šų skirtumai

Ruo­šda­mie­si Aukš­tai­ti­jo­je įkur­ti ne­di­de­lį dvie­jų so­dy­bų eko­mu­zie­jų, LLBM dar­buo­to­jai do­mė­jo­si, kaip jie vei­kia ki­to­se ša­ly­se. Šis pro­jek­tas pa­gal prog­ra­mą "Kul­tū­ros ir gam­tos pa­vel­do iš­sau­go­ji­mas ir at­gai­vi­ni­mas" fi­nan­suo­ja­mas Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės ir Nor­ve­gi­jos fon­dų lė­šo­mis. Ir ne­at­si­tik­ti­nai. Pa­sak me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros eks­per­tės Ra­sos Ber­ta­šiū­tės, nor­ve­gai yra me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros res­tau­ra­vi­mo ly­de­riai. To­dėl res­tau­ruo­jant Sa­lų pa­sta­tus bus pa­sik­vies­ta spe­cia­lis­tų iš Nor­ve­gi­jos.

Res­tau­ra­vi­mo dar­bai bus kar­tu ir de­mons­truo­ja­mi - ren­gia­mi se­mi­na­rai me­di­nės ar­chi­tek­tū­ros meis­trams. "Su­si­ti­kus su kir­viais to pa­ties ama­to žmo­nėms įdo­mu pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, - pa­sa­ko­jo R. Ber­ta­šiū­tė. - Ir la­bai sma­gu, kad me­di­nių na­mų sta­ty­bos tech­no­lo­gi­jai - ne­ma­te­ria­lia­jam pa­vel­dui - pa­sta­ruo­ju me­tu Eu­ro­po­je pra­dė­tas skir­ti dė­me­sys. Ši tech­no­lo­gi­ja - tai po­žiū­rio, įgū­džių, san­ty­kio su vie­ti­ne me­džia­ga ir ap­lin­ka sis­te­ma. La­bai įdo­mu pa­ly­gin­ti, kaip me­di­nius na­mus sta­tė nor­ve­gai. Tu­ri­me daug pa­na­šu­mų, bet yra ir skir­tu­mų."

Pa­sak ar­chi­tek­tės, Nor­ve­gi­jo­je yra iš­li­ku­sių se­nų ūki­nių pa­sta­tų, ku­riuos žmo­nės šil­tin­da­vo tuo, kas pa­si­tai­ky­da­vo po ran­ka, - tie­siog ap­riš­da­vo ka­da­giais. Sto­gus nor­ve­gai šil­ti­no sep­ty­niais sluoks­niais ber­žo to­šies, o ant jos, ne­ly­gu re­gio­nas, dė­da­vo len­tas ar­ba ve­lė­ną. Ber­žo to­šis ne­pra­lei­džia van­dens ir at­spa­ri pu­vi­mui.

Skatlosbergo kaime yra ir dešimt suomių ūkių. Šiame 1771 metais statytame dūminiame name vėliau švedai įrengė kaminą. / Bergslageno ekomuziejaus archyvo nuotrauka

"Ski­ria­si ir mū­sų kraš­tų me­die­na. Tar­kim, me­džiai at­šiau­res­nė­mis są­ly­go­mis Nor­ve­gi­jo­je au­ga lė­čiau, to­dėl me­die­na tvir­tes­nė ir pri­tai­ko­ma ki­taip. O, sa­ky­sim, Pra­ncū­zi­jo­je me­džiai au­ga spar­čiau, ta­čiau jų ir ąžuo­lai ne to­kie tvir­ti, kaip mū­sų, - aiš­ki­no R. Ber­ta­šiū­tė. - Su­si­ti­kus meis­trams bū­na įdo­mu pa­dis­ku­tuo­ti apie sta­ty­bos bū­dus. Pa­vyz­džiui, Ry­tų Aukš­tai­ti­jo­je tro­bų kam­pus su­kirs­da­vo še­šia­kam­piu nu­ta­šy­tais ga­lais. XIX am­žiaus pa­bai­go­je toks bū­das iš­ny­ko. Nor­ve­gai pa­sa­ko­jo, kad jie tą še­šia­kam­pį bū­dą nau­do­jo vi­du­ram­žiais. Va­di­na­si, ka­dai­se kul­tū­ros bu­vo ar­ti­mos."

Rep­re­zen­tuos aukš­tai­tiš­ką ar­chi­tek­tū­rą

Dau­giau kaip prieš dvi­de­šimt pen­ke­rius me­tus LLBM įsi­gy­ti pa­sta­tai iki šiol sto­vė­jo be­veik ne­re­mon­tuo­ti, tad du jų da­bar yra ava­ri­nės būk­lės. Dve­jus me­tus truk­sian­tis res­tau­ra­vi­mas pri­kels juos nau­jam gy­ve­ni­mui. Mu­zie­ji­nin­kai ti­ki­si, kad tai taps dar vie­nu tu­ris­tų trau­kos ob­jek­tu Aukš­tai­ti­jo­je.

Kaip pa­sa­ko­jo LLBM ar­chi­tek­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Rus­la­nas Ara­naus­kas, šie ga­na įpras­ti kai­mo sta­ti­niai pui­kiai rep­re­zen­tuo­ja tra­di­ci­nę aukš­tai­tiš­ką ar­chi­tek­tū­rą. Vie­nas me­di­nis na­mas bus pa­lik­tas au­ten­tiš­kas, tik elek­tros ins­ta­lia­ci­ja bus pa­keis­ta nau­ja ir ši­fe­rio sto­gas per­deng­tas bu­vu­siu skied­rų. Ki­tas na­mas iš iš­orės at­ro­dys au­ten­tiš­kas, ta­čiau vi­dus, at­siž­vel­giant į eko­lo­gi­nius rei­ka­la­vi­mus, bus pri­tai­ky­tas gy­ven­ti šiuo­lai­kiš­kai, įreng­ta ka­na­li­za­ci­ja, van­den­tie­kis. Tai kar­tu bus ir na­mas - eks­po­na­tas, ir ja­me gy­vens "vie­ti­nis aukš­tai­tis". Šio­je so­dy­bo­je bus kau­pia­ma gy­vo­ji eks­po­zi­ci­ja su šio kraš­to pa­pro­čiais, ama­tais, folk­lo­ru.

Abie­jų so­dy­bų pa­sta­tai bus pri­tai­ky­ti pa­pil­do­moms funk­ci­joms: pir­kio­je ir svir­ne ga­lės ap­sis­to­ti no­rin­tie­ji il­giau pa­vie­šė­ti, pa­ke­liau­ti po Aukš­tai­ti­ją, tvar­tas bus pri­tai­ky­tas ren­gi­niams, par­odoms, bend­ruo­me­nės su­si­ti­ki­mams, klo­ji­mas - me­džio dirb­tu­vėms, pir­tis - edu­ka­ci­niams už­siė­mi­mams.

Ap­gy­ven­dins "vie­ti­nį"

Kai šis namas Salų kaime bus restauruotas, jame apsigyvens žmogus, savo pavyzdžiu rodysiantis, kaip čia XIX amžiuje gyveno aukštaičiai.

Mu­zie­ji­nin­kus kon­sul­ta­vęs ir eko­mu­zie­jais do­mė­ję­sis vie­šo­sios įstai­gos "Kul­tur" di­rek­to­rius Mar­ty­nas Už­pel­kis sa­kė, kad to­kio mu­zie­jaus su­kū­ri­mas leis me­di­nius pa­sta­tus iš­sau­go­ti uni­ka­lia­me Sa­lų kai­me ir kar­tu par­ody­ti, kaip žmo­nės čia gy­ve­no. Res­tau­ra­vus so­dy­bas bus at­kur­ta ir in­terp­re­tuo­ja­ma tra­di­ci­nė šio kai­mo bui­tis, pri­sta­to­ma ūki­nė veik­la: že­mės ūkis, žve­jy­ba eže­re, miš­ko dar­bai, vais­ta­žo­lių rin­ki­mas, uo­ga­vi­mas, gry­ba­vi­mas. Ta­čiau tai ža­da­ma da­ry­ti ne de­mons­truo­jant na­mų apy­vo­kos daik­tus, įran­kius, bet kar­tu jais ir nau­do­jan­tis. Et­nog­ra­fi­nė bui­tis bus aki­vaiz­di.

So­dy­bo­je, ku­ri iš iš­orės at­ro­dys au­ten­tiš­ka, o vi­dus pri­tai­ky­tas šiuo­lai­kiš­kai gy­ven­ti, nuo­lat įsi­kurs žmo­gus ir pa­gal se­zo­ną už­siims tais dar­bais, ko­kiais žmo­nės čia už­siė­mė XIX am­žiu­je - XX am­žiaus pra­džio­je. Pa­sak G. Šap­ra­naus­kai­tės, mu­zie­ji­nin­kai iš Rum­šiš­kių va­sa­rą at­vyks jam pa­dė­ti grėb­ti šie­ną, tvar­ky­tis lau­kuo­se ir pan. "Nuo­la­ti­nio gy­ven­to­jo dar ieš­ko­me, tai tu­ri bū­ti la­bai at­si­da­vęs, gy­ven­ti kai­me mėgs­tan­tis žmo­gus. Sa­lo­se žie­mą kar­tais taip pri­snin­ga, kad ke­liai bū­na ne­iš­va­žiuo­ja­mi", - pa­sa­ko­jo ji.

Šve­dų kal­na­ka­sių regionas

Kaip pa­sa­ko­jo M. Už­pel­kis, ku­riant eko­mu­zie­jų Sa­lų kai­me yra iš ko pa­si­mo­ky­ti. "Di­džiau­sias pa­sau­ly­je eko­mu­zie­jus 1986 me­tais įkur­tas Šve­di­jo­je, va­ka­ri­nė­je Bergs­la­ge­no, bu­vu­sio ka­sy­bos ir ly­dy­mo pra­mo­nės re­gio­no, da­ly­je. Mu­zie­jus uži­ma 750 kv. km plo­tą, tai iš­ti­sas re­gio­nas, pri­me­nan­tis ge­le­žies ga­my­bos is­to­ri­ją", - tei­gė M. Už­pel­kis. Lan­ky­to­jai po šį mu­zie­jų va­ži­nė­ja sa­va­ran­kiš­kai.

Bergs­la­ge­no eko­mu­zie­jus iš­lai­kęs au­ten­tiš­ką kraš­to­vaiz­dį, lan­kan­tis ja­me ga­li­ma pa­ma­ty­ti, kaip žmo­nės nau­do­jo vie­tos gam­tos iš­tek­lius. Taip pat ap­žiū­rė­ti prieš­is­to­ri­nes me­ta­lo ga­vy­bos vie­tas, vė­liau at­si­ra­du­sias aukš­ta­kros­nes, kal­ves, val­ca­vi­mo įran­gą, mo­der­nes­nes plie­no vers­lo įmo­nes, re­gio­no pi­lis, dar­bi­nin­kų gy­ven­vie­tes, vals­tie­čių so­dy­bas. Ir vis­kas sto­vi au­ten­tiš­ko­je ap­lin­ko­je.

Ga­li­ma už­lip­ti į vie­nos re­kons­truo­tos aukš­ta­kros­nės vir­šų ir ap­žiū­rė­ti, kur ly­dy­ta ge­le­žis, iš­vys­ti di­džiu­les krū­vas šla­ko. Kal­vė­se ro­do­ma, kaip ge­le­žį ka­dai­se ap­dirb­da­vo. Iš­sau­go­tas ir se­nas vie­ti­nis ge­le­žin­ke­lis, eže­rus jun­gian­tis XVIII am­žiaus ka­na­las, ku­riuo bu­vo ga­be­na­mos iš­gau­na­mos me­džia­gos. Vie­no­je eže­ro sa­lo­je sto­vi res­tau­ruo­ta 1550 me­tais ka­ra­liaus Gus­ta­vo Va­zos pa­sta­ty­ta ak­me­ni­nė pi­lis. Jos žir­gy­ne nuo 1868 me­tų vei­kė Šve­di­jos ar­mi­jos jo­ji­mo mo­kyk­la. Šia­me mil­ži­niš­ka­me mu­zie­ju­je - net 60 pa­vel­do vie­tų.

Dar vie­nas eko­mu­zie­jaus ob­jek­tas - En­gels­ber­go me­ta­lo ga­myk­la, įtrauk­ta į UNES­CO pa­sau­lio sau­go­mų ob­jek­tų są­ra­šą. Ši naf­tos per­dir­bi­mo įmo­nė lai­ko­ma se­niau­sia pa­sau­ly­je. 1859 me­tais šve­dai naf­tą im­por­ta­vo iš JAV, rie­ba­lus ir tau­kus - iš Ru­si­jos, der­vas - iš Ga­li­ci­jos (Is­pa­ni­ja). 1876 me­tais ga­vo lei­di­mą per me­tus pa­ga­min­ti 1000 ba­re­lių naf­tos.

Nu­ke­liau­ti nuo mu­zie­jaus šiau­rės iki pie­tų au­to­mo­bi­liu trun­ka apie tris va­lan­das. Lan­ky­to­jus trau­kia pra­ei­ti­mi dvel­kian­tys kraš­to­vaiz­džiai, ga­li­ma ap­si­gy­ven­ti ang­lia­ka­sių ir me­džio ang­lies ga­min­to­jų tro­be­lė­se, pa­tiems pa­si­ruoš­ti mal­kų kros­ne­lei. Ke­liau­to­jams čia siū­lo­ma įvai­rių pra­mo­gų: sek­ti vil­kų ta­kais, iš­si­ruoš­ti į brie­džių sa­fa­rį. Įdo­mu, kad mu­zie­ju­je po at­vi­ru dan­gu­mi tu­ris­tams ro­do­mi net kai­mo žmo­nių nu­min­ti ta­ke­liai, ku­riais jie iš at­okių so­dy­bų trauk­da­vo į baž­ny­čią.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Galimybė  213.103.224.80 2014-11-28 10:32:33
Apie tokį straipsnio įvardintą paveldo panaudojimą, kaip Švedijoje, Norvegijoje, jau buvo siūlyta prieš 10 metų dėl medinių XIX a. medinių Drobiškių ir Naujokų dvarų Jonavos rajone. Taip reikalai nė iš vietos... Gaunasi taip, kad sovietiniai barakai geriau, dvarų griuvėsiai ir bomžynas su varnalėšų ir dilgėlių stagarais, šiukšlynais.
1 0  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Gar­di­ne pa­si­bai­gė, in­ten­sy­viai vy­kęs, pir­ma­sis Bal­ti­jos ly­gos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to tu­ras, kur ko­man­doms per po­rą tre­je­tą die­nų te­ko su­žais­ti po pen­ke­rias rung­ty­nes. Tie­sa, rung­ty­nių lai­kas [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te an­trą per­ga­lę iš­ko­vo­jo „Lie­tu­vos ry­to“ eki­pa. To­mo Pa­čė­so auk­lė­ti­niai po spur­to ket­vir­ta­ja­me kė­li­ny­je įvei­kė „Pie­no žvaigždžių“ ko­man­dą 86:68.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te šeš­ta­die­nį at­vy­ko į Ka­na­dos Bri­tų Ko­lum­bi­jos pro­vin­ci­ją aš­tuo­nias die­nas truk­sian­čio vi­zi­to; jie ap­lan­kys įspū­din­gas gamtos vie­tas ir [...]
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami