TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Ekomuziejai – sentimentai praeičiai

2014 11 28 6:00
Bergslageno ekomuziejus Švedijoje turistams rodo atviras geležies ir sidabro kasyklas, kurios pradėtos eksploatuoti 1552 metais. Čia galima sutikti ir vietinių švedų „kalnakasių“. Ruslano Aranausko nuotrauka

Dvi sodybas Ignalinos rajono Salų kaime įsigijęs Lietuvos liaudies buities muziejus (LLBM) į Rumšiškes jų neperveš, o restauruos ten, kur jos stovi, ir įkurs pirmąjį šalyje ekomuziejų. Tokie muziejai jau populiarūs daugelyje Europos šalių: etnografiniai pastatai saugomi autentiškoje aplinkoje, sodybose atkuriama tai vietovei būdinga veikla. Šias praeities oazes pamėgo ir turistai.

Netoli Ladakalnio, Alksnio ežero pusiasalyje, restauruojami šeši seni kaimo pastatai kartu turėtų tapti pavyzdžiu, kaip galima išsaugoti ir šiuolaikiškam gyvenimui pritaikyti medinę architektūrą. Pasak LLBM vyresniosios muziejininkės Gitos Šapranauskaitės, tokių ekomuziejų modeliai paplito iš Prancūzijos, dabar daug kur ekomuziejais paverčiami ištisi miesteliai, kaimai, net atskiri regionai. Nuo šių laikų modernizacijos siekiama išsaugoti bent kiek senesnį kraštovaizdį, daugeliui keliantį sentimentų ir tarsi grąžinantį į jaunystės laikus.

Mūsų ir norvegų pušų skirtumai

Ruošdamiesi Aukštaitijoje įkurti nedidelį dviejų sodybų ekomuziejų, LLBM darbuotojai domėjosi, kaip jie veikia kitose šalyse. Šis projektas pagal programą "Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas" finansuojamas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos fondų lėšomis. Ir neatsitiktinai. Pasak medinės architektūros ekspertės Rasos Bertašiūtės, norvegai yra medinės architektūros restauravimo lyderiai. Todėl restauruojant Salų pastatus bus pasikviesta specialistų iš Norvegijos.

Restauravimo darbai bus kartu ir demonstruojami - rengiami seminarai medinės architektūros meistrams. "Susitikus su kirviais to paties amato žmonėms įdomu pasidalyti patirtimi, - pasakojo R. Bertašiūtė. - Ir labai smagu, kad medinių namų statybos technologijai - nematerialiajam paveldui - pastaruoju metu Europoje pradėtas skirti dėmesys. Ši technologija - tai požiūrio, įgūdžių, santykio su vietine medžiaga ir aplinka sistema. Labai įdomu palyginti, kaip medinius namus statė norvegai. Turime daug panašumų, bet yra ir skirtumų."

Pasak architektės, Norvegijoje yra išlikusių senų ūkinių pastatų, kuriuos žmonės šiltindavo tuo, kas pasitaikydavo po ranka, - tiesiog aprišdavo kadagiais. Stogus norvegai šiltino septyniais sluoksniais beržo tošies, o ant jos, nelygu regionas, dėdavo lentas arba velėną. Beržo tošis nepraleidžia vandens ir atspari puvimui.

Skatlosbergo kaime yra ir dešimt suomių ūkių. Šiame 1771 metais statytame dūminiame name vėliau švedai įrengė kaminą. / Bergslageno ekomuziejaus archyvo nuotrauka

"Skiriasi ir mūsų kraštų mediena. Tarkim, medžiai atšiauresnėmis sąlygomis Norvegijoje auga lėčiau, todėl mediena tvirtesnė ir pritaikoma kitaip. O, sakysim, Prancūzijoje medžiai auga sparčiau, tačiau jų ir ąžuolai ne tokie tvirti, kaip mūsų, - aiškino R. Bertašiūtė. - Susitikus meistrams būna įdomu padiskutuoti apie statybos būdus. Pavyzdžiui, Rytų Aukštaitijoje trobų kampus sukirsdavo šešiakampiu nutašytais galais. XIX amžiaus pabaigoje toks būdas išnyko. Norvegai pasakojo, kad jie tą šešiakampį būdą naudojo viduramžiais. Vadinasi, kadaise kultūros buvo artimos."

Reprezentuos aukštaitišką architektūrą

Daugiau kaip prieš dvidešimt penkerius metus LLBM įsigyti pastatai iki šiol stovėjo beveik neremontuoti, tad du jų dabar yra avarinės būklės. Dvejus metus truksiantis restauravimas prikels juos naujam gyvenimui. Muziejininkai tikisi, kad tai taps dar vienu turistų traukos objektu Aukštaitijoje.

Kaip pasakojo LLBM architektūros skyriaus vedėjas Ruslanas Aranauskas, šie gana įprasti kaimo statiniai puikiai reprezentuoja tradicinę aukštaitišką architektūrą. Vienas medinis namas bus paliktas autentiškas, tik elektros instaliacija bus pakeista nauja ir šiferio stogas perdengtas buvusiu skiedrų. Kitas namas iš išorės atrodys autentiškas, tačiau vidus, atsižvelgiant į ekologinius reikalavimus, bus pritaikytas gyventi šiuolaikiškai, įrengta kanalizacija, vandentiekis. Tai kartu bus ir namas - eksponatas, ir jame gyvens "vietinis aukštaitis". Šioje sodyboje bus kaupiama gyvoji ekspozicija su šio krašto papročiais, amatais, folkloru.

Abiejų sodybų pastatai bus pritaikyti papildomoms funkcijoms: pirkioje ir svirne galės apsistoti norintieji ilgiau paviešėti, pakeliauti po Aukštaitiją, tvartas bus pritaikytas renginiams, parodoms, bendruomenės susitikimams, klojimas - medžio dirbtuvėms, pirtis - edukaciniams užsiėmimams.

Apgyvendins "vietinį"

Kai šis namas Salų kaime bus restauruotas, jame apsigyvens žmogus, savo pavyzdžiu rodysiantis, kaip čia XIX amžiuje gyveno aukštaičiai.

Muziejininkus konsultavęs ir ekomuziejais domėjęsis viešosios įstaigos "Kultur" direktorius Martynas Užpelkis sakė, kad tokio muziejaus sukūrimas leis medinius pastatus išsaugoti unikaliame Salų kaime ir kartu parodyti, kaip žmonės čia gyveno. Restauravus sodybas bus atkurta ir interpretuojama tradicinė šio kaimo buitis, pristatoma ūkinė veikla: žemės ūkis, žvejyba ežere, miško darbai, vaistažolių rinkimas, uogavimas, grybavimas. Tačiau tai žadama daryti ne demonstruojant namų apyvokos daiktus, įrankius, bet kartu jais ir naudojantis. Etnografinė buitis bus akivaizdi.

Sodyboje, kuri iš išorės atrodys autentiška, o vidus pritaikytas šiuolaikiškai gyventi, nuolat įsikurs žmogus ir pagal sezoną užsiims tais darbais, kokiais žmonės čia užsiėmė XIX amžiuje - XX amžiaus pradžioje. Pasak G. Šapranauskaitės, muziejininkai iš Rumšiškių vasarą atvyks jam padėti grėbti šieną, tvarkytis laukuose ir pan. "Nuolatinio gyventojo dar ieškome, tai turi būti labai atsidavęs, gyventi kaime mėgstantis žmogus. Salose žiemą kartais taip prisninga, kad keliai būna neišvažiuojami", - pasakojo ji.

Švedų kalnakasių regionas

Kaip pasakojo M. Užpelkis, kuriant ekomuziejų Salų kaime yra iš ko pasimokyti. "Didžiausias pasaulyje ekomuziejus 1986 metais įkurtas Švedijoje, vakarinėje Bergslageno, buvusio kasybos ir lydymo pramonės regiono, dalyje. Muziejus užima 750 kv. km plotą, tai ištisas regionas, primenantis geležies gamybos istoriją", - teigė M. Užpelkis. Lankytojai po šį muziejų važinėja savarankiškai.

Bergslageno ekomuziejus išlaikęs autentišką kraštovaizdį, lankantis jame galima pamatyti, kaip žmonės naudojo vietos gamtos išteklius. Taip pat apžiūrėti priešistorines metalo gavybos vietas, vėliau atsiradusias aukštakrosnes, kalves, valcavimo įrangą, modernesnes plieno verslo įmones, regiono pilis, darbininkų gyvenvietes, valstiečių sodybas. Ir viskas stovi autentiškoje aplinkoje.

Galima užlipti į vienos rekonstruotos aukštakrosnės viršų ir apžiūrėti, kur lydyta geležis, išvysti didžiules krūvas šlako. Kalvėse rodoma, kaip geležį kadaise apdirbdavo. Išsaugotas ir senas vietinis geležinkelis, ežerus jungiantis XVIII amžiaus kanalas, kuriuo buvo gabenamos išgaunamos medžiagos. Vienoje ežero saloje stovi restauruota 1550 metais karaliaus Gustavo Vazos pastatyta akmeninė pilis. Jos žirgyne nuo 1868 metų veikė Švedijos armijos jojimo mokykla. Šiame milžiniškame muziejuje - net 60 paveldo vietų.

Dar vienas ekomuziejaus objektas - Engelsbergo metalo gamykla, įtraukta į UNESCO pasaulio saugomų objektų sąrašą. Ši naftos perdirbimo įmonė laikoma seniausia pasaulyje. 1859 metais švedai naftą importavo iš JAV, riebalus ir taukus - iš Rusijos, dervas - iš Galicijos (Ispanija). 1876 metais gavo leidimą per metus pagaminti 1000 barelių naftos.

Nukeliauti nuo muziejaus šiaurės iki pietų automobiliu trunka apie tris valandas. Lankytojus traukia praeitimi dvelkiantys kraštovaizdžiai, galima apsigyventi angliakasių ir medžio anglies gamintojų trobelėse, patiems pasiruošti malkų krosnelei. Keliautojams čia siūloma įvairių pramogų: sekti vilkų takais, išsiruošti į briedžių safarį. Įdomu, kad muziejuje po atviru dangumi turistams rodomi net kaimo žmonių numinti takeliai, kuriais jie iš atokių sodybų traukdavo į bažnyčią.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"