Ekstremalūs žygiai: pažinti save ir draugus

Vidmantas BALKŪNAS 2007-10-19 00:00
Vidmantas BALKŪNAS 2007-10-19 00:00
Asmeninio albumo nuotrauka
De­šim­tys ki­lo­me­trų miš­kais nak­tį be mais­to, van­dens ir mie­go, klam­po­ji­mas per pel­kes, vaikš­čio­ji­mas ant ža­ri­jų ir stik­lų... Tai tik da­le­lė psi­cho­lo­gi­nio pa­si­ren­gi­mo, kad ga­lė­tum tap­ti ur­vų ty­ri­nė­to­ju.

Nusileisti ir išlipti iš urvo gali net ir fiziškai silpnas žmogus, o pakelti psichologinį krūvį - toli gražu ne kiekvienas net ir stipriausias vyras. Speleologų klubo "Aenigma" rengiami urvų tyrinėtojai per treniruotes mokomi laipioti virvėmis, klausosi paskaitų, o savaitgaliais organizuojami žygiai ne vieną priverčia susimąstyti. Norisi viską mesti ir grįžti į šiltus namus. Tačiau praėjus vos dienai ar dviem širdyje vėl sukirba: noriu vėl tai patirti!

Naktis girioje su žemėlapiu rankose

Tamsoje boluojančios šimtametės pušys, kareiviškų batų nutrintos pūslės ir pasididžiavimas savimi. Tokie prisiminimai iki šiol iškyla prisiminus naktinį orientacinį žygį Dzūkijos miškuose.

Kasmet ankstyvo pavasario vakarą keliolika žmonių į Gudų girią išeina ne tik rungtyniauti. Dešimtys kilometrų miškais su žemėlapiu rankose siekiant surasti iš anksto sudėtus taškus nebūna lengvi nė vienam.

Pirmuosius kilometrus pokalbis su šalia einančiu draugu tiesiog liete liejasi. Vėliau žodžiai retėja. Po dviejų trijų dešimčių kilometrų paprastai jų visiškai nelieka. Dar vėliau kojos palengva darosi lyg švininės, norisi tik gultis ir užmigti.

Čia ir prasideda kova su savimi. Iki artimiausio kelio, vedančio į stovyklą - vos pusvalandis. Gal mažiau. Iškęsiu iki galo ir surasiu visus taškus, ar palūšiu ir mane įveiks mintys apie lovą ir šiltą antklodę?

Pavilioti pelkės

Sausumoje galima vaikščioti, o vandenyje - plaukti. Tačiau kaip elgtis, kai negali daryti nė vieno, nė kito? Galbūt dėl to pelkė daugumai žmonių ir kelia nesaugumo jausmą ir baimę. Tai tiesiog neįprasta.

Bepigu apžiūrinėti Čepkelių ar Kamanų raistą einant įrengtu taku. O kaip elgtumėtės naktį patekę į liulančią augalų masę, kur vienas netinkamas žingsnis į šoną, ir iki pažastų pasineri į ledinį vandenį? Arba kai jus per pelkę vedančio žmogaus virš vandens matysis vis mažiau ir mažiau, kol liks tik į viršų iškeltos rankos, pečiai ir galva? Eisite jam iš paskos ar grįšite atgal?

Dažniausiai tokių klausimų prieš žygį į pelkes nekyla. Nekankina jie net bandant įveikti pelkę. Tuo metu mintys būna aiškiai ir tiksliai sutelktos į tai, kas yra po kojomis, ir vienintelis noras - kuo greičiau pasiekti tvirtą žemę.

Basomis per stiklus ir žarijas

Vienas svarbiausių dalykų, reikalingų keliautojui, - būti pasirengusiam ekstremalioms situacijoms, o joms nutikus - nesutrikti ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą. Šaltakraujiškumas ir blaivus mąstymas yra išgelbėję ne vieną gyvybę.

Pagrindinis žingsnis - suvaldyti savo baimę ir emocijas. Tai galima padaryti tik treniruojantis - nuolat sukeliant situacijas, per kurias žmogus turi įveikti savo baimę, pasišlykštėjimą ir kt.

Kai tavo draugas užlipa ant ką tik sudaužytų butelių šukių, vaikšto per jas ir neišlieja nė mažiausio kraujo lašelio, supranti, kad tai įvyko dėl to, kad storame stiklo duženų sluoksnyje šukės įsispaudžia, o jų kiekis tiesiog tolygiai paskirsto viso kūno svorį.

Ristele bėgant dešimtį metrų per žarijas kojos nespėja nudegti, tačiau adrenalino dozė taip pat garantuota. Visa tai supranti ir logiškai paaiškini, kodėl niekas neįspjovė ar nenudegė, tačiau pačiam pirmą kartą peržengti tą ribą būna gana sunku.

Ištvermės žygis

Visų šių atrakcijų kulminacija - pavasarį. Ištvermės žygis susideda iš pačių įvairiausių elementų.

Nors susirinkę žmonės dažniausiai ir įtaria apie tokį išbandymą, tačiau nė vienas jų nežino, kas tiksliai bus.

Paprastai kietai įmigęs išgirsti garsų vedlio nurodymą keltis. Susiruošti į žygį ir susidėti kuprinę turi spėti per 5 minutes. Užsimiegojusiais veidais, su kuprinėmis ant pečių žygio dalyviai rikiuojasi kieme. Čia visų pasipiktinimui iškraustomos kuprinės, atimamas maistas ir gėrimai, žibintuvėliai ir įteikiamas žemėlapis.

Miegoti draudžiama

Ištvermės žygis prasideda. Jo dalyviams teks įveikti kelias dešimtis kilometrų, keltis su virvėmis per upę, landžioti po požemius, nešti sunkią įrangą ir virves bei įveikti kliūčių ruožą. Ir visa tai atlikti būtina mažiau negu per parą.

Grupę nuolat lydi instruktorius, tačiau jis tik prižiūri, eina tartum šešėlis ir į jokius komandos veiksmus nesikiša. Naujokų, nutarusių įsirengti stovyklą ir numigti keletą valandų, laukia nemalonus siurprizas. Jie dar nežino, kad tai draudžiama. Vos užmigus paskutiniajam, visi dalyviai prikeliami ir privalo žygiuoti toliau.

Kliūčių ruože - dirbtinis urvas

Pusiaukelėje jau nuvargusių žmonių laukia staigmena - miške įrengtas kliūčių ruožas. Jo pradžia - 13 colių padanga, pro kurią privalo pralįsti kiekvienas. Padaryti tai daugeliui pavyksta tik padedant draugams.

Pralindus vieną siaurumą tuoj tenka nerti į kitą. Beveik dviejų dešimčių metrų ilgio dirbtinis urvas įrengtas po žeme. Tai vieta, kur iš po žemių pasigirsta net pačių santūriausiųjų keiksmažodžiai. Tarp medžių vingiuojančios konstrukcijos imituoja požeminės upės vagą. Žygis dažniausiai baigiasi pelkėje, kur žygeiviai turi įveikti numatytą ruožą nešdamiesi krovinį.

Net ir įveikus šias kliūtis dar netampama speleologu. Čia patirti išgyvenimai ir emocijos tik padeda geriau save pažinti, atrasti silpnuosius charakterio bruožus ir tobulėti. Tokiuose žygiuose išbandoma draugystė.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami