TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Ekstremalūs žygiai: pažinti save ir draugus

2007 10 19 0:00
Asmeninio albumo nuotrauka

Dešimtys kilometrų miškais naktį be maisto, vandens ir miego, klampojimas per pelkes, vaikščiojimas ant žarijų ir stiklų... Tai tik dalelė psichologinio pasirengimo, kad galėtum tapti urvų tyrinėtoju.

Nusileisti ir išlipti iš urvo gali net ir fiziškai silpnas žmogus, o pakelti psichologinį krūvį - toli gražu ne kiekvienas net ir stipriausias vyras. Speleologų klubo "Aenigma" rengiami urvų tyrinėtojai per treniruotes mokomi laipioti virvėmis, klausosi paskaitų, o savaitgaliais organizuojami žygiai ne vieną priverčia susimąstyti. Norisi viską mesti ir grįžti į šiltus namus. Tačiau praėjus vos dienai ar dviem širdyje vėl sukirba: noriu vėl tai patirti!

Naktis girioje su žemėlapiu rankose

Tamsoje boluojančios šimtametės pušys, kareiviškų batų nutrintos pūslės ir pasididžiavimas savimi. Tokie prisiminimai iki šiol iškyla prisiminus naktinį orientacinį žygį Dzūkijos miškuose.

Kasmet ankstyvo pavasario vakarą keliolika žmonių į Gudų girią išeina ne tik rungtyniauti. Dešimtys kilometrų miškais su žemėlapiu rankose siekiant surasti iš anksto sudėtus taškus nebūna lengvi nė vienam.

Pirmuosius kilometrus pokalbis su šalia einančiu draugu tiesiog liete liejasi. Vėliau žodžiai retėja. Po dviejų trijų dešimčių kilometrų paprastai jų visiškai nelieka. Dar vėliau kojos palengva darosi lyg švininės, norisi tik gultis ir užmigti.

Čia ir prasideda kova su savimi. Iki artimiausio kelio, vedančio į stovyklą - vos pusvalandis. Gal mažiau. Iškęsiu iki galo ir surasiu visus taškus, ar palūšiu ir mane įveiks mintys apie lovą ir šiltą antklodę?

Pavilioti pelkės

Sausumoje galima vaikščioti, o vandenyje - plaukti. Tačiau kaip elgtis, kai negali daryti nė vieno, nė kito? Galbūt dėl to pelkė daugumai žmonių ir kelia nesaugumo jausmą ir baimę. Tai tiesiog neįprasta.

Bepigu apžiūrinėti Čepkelių ar Kamanų raistą einant įrengtu taku. O kaip elgtumėtės naktį patekę į liulančią augalų masę, kur vienas netinkamas žingsnis į šoną, ir iki pažastų pasineri į ledinį vandenį? Arba kai jus per pelkę vedančio žmogaus virš vandens matysis vis mažiau ir mažiau, kol liks tik į viršų iškeltos rankos, pečiai ir galva? Eisite jam iš paskos ar grįšite atgal?

Dažniausiai tokių klausimų prieš žygį į pelkes nekyla. Nekankina jie net bandant įveikti pelkę. Tuo metu mintys būna aiškiai ir tiksliai sutelktos į tai, kas yra po kojomis, ir vienintelis noras - kuo greičiau pasiekti tvirtą žemę.

Basomis per stiklus ir žarijas

Vienas svarbiausių dalykų, reikalingų keliautojui, - būti pasirengusiam ekstremalioms situacijoms, o joms nutikus - nesutrikti ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą. Šaltakraujiškumas ir blaivus mąstymas yra išgelbėję ne vieną gyvybę.

Pagrindinis žingsnis - suvaldyti savo baimę ir emocijas. Tai galima padaryti tik treniruojantis - nuolat sukeliant situacijas, per kurias žmogus turi įveikti savo baimę, pasišlykštėjimą ir kt.

Kai tavo draugas užlipa ant ką tik sudaužytų butelių šukių, vaikšto per jas ir neišlieja nė mažiausio kraujo lašelio, supranti, kad tai įvyko dėl to, kad storame stiklo duženų sluoksnyje šukės įsispaudžia, o jų kiekis tiesiog tolygiai paskirsto viso kūno svorį.

Ristele bėgant dešimtį metrų per žarijas kojos nespėja nudegti, tačiau adrenalino dozė taip pat garantuota. Visa tai supranti ir logiškai paaiškini, kodėl niekas neįspjovė ar nenudegė, tačiau pačiam pirmą kartą peržengti tą ribą būna gana sunku.

Ištvermės žygis

Visų šių atrakcijų kulminacija - pavasarį. Ištvermės žygis susideda iš pačių įvairiausių elementų.

Nors susirinkę žmonės dažniausiai ir įtaria apie tokį išbandymą, tačiau nė vienas jų nežino, kas tiksliai bus.

Paprastai kietai įmigęs išgirsti garsų vedlio nurodymą keltis. Susiruošti į žygį ir susidėti kuprinę turi spėti per 5 minutes. Užsimiegojusiais veidais, su kuprinėmis ant pečių žygio dalyviai rikiuojasi kieme. Čia visų pasipiktinimui iškraustomos kuprinės, atimamas maistas ir gėrimai, žibintuvėliai ir įteikiamas žemėlapis.

Miegoti draudžiama

Ištvermės žygis prasideda. Jo dalyviams teks įveikti kelias dešimtis kilometrų, keltis su virvėmis per upę, landžioti po požemius, nešti sunkią įrangą ir virves bei įveikti kliūčių ruožą. Ir visa tai atlikti būtina mažiau negu per parą.

Grupę nuolat lydi instruktorius, tačiau jis tik prižiūri, eina tartum šešėlis ir į jokius komandos veiksmus nesikiša. Naujokų, nutarusių įsirengti stovyklą ir numigti keletą valandų, laukia nemalonus siurprizas. Jie dar nežino, kad tai draudžiama. Vos užmigus paskutiniajam, visi dalyviai prikeliami ir privalo žygiuoti toliau.

Kliūčių ruože - dirbtinis urvas

Pusiaukelėje jau nuvargusių žmonių laukia staigmena - miške įrengtas kliūčių ruožas. Jo pradžia - 13 colių padanga, pro kurią privalo pralįsti kiekvienas. Padaryti tai daugeliui pavyksta tik padedant draugams.

Pralindus vieną siaurumą tuoj tenka nerti į kitą. Beveik dviejų dešimčių metrų ilgio dirbtinis urvas įrengtas po žeme. Tai vieta, kur iš po žemių pasigirsta net pačių santūriausiųjų keiksmažodžiai. Tarp medžių vingiuojančios konstrukcijos imituoja požeminės upės vagą. Žygis dažniausiai baigiasi pelkėje, kur žygeiviai turi įveikti numatytą ruožą nešdamiesi krovinį.

Net ir įveikus šias kliūtis dar netampama speleologu. Čia patirti išgyvenimai ir emocijos tik padeda geriau save pažinti, atrasti silpnuosius charakterio bruožus ir tobulėti. Tokiuose žygiuose išbandoma draugystė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"