Erzinančiai tobula Sardinijos magija

Viktorija SINICAITĖ 2013-08-22 06:00
Viktorija SINICAITĖ
2013-08-22 06:00
Tai negali pabosti... Dominikos Dodekovos nuotraukos
Pa­varg­ti nuo Ita­li­jos ne­įma­no­ma, var­giai ji ga­li ir at­si­bos­ti. Juo­lab Sar­di­ni­ja, ža­vin­ti skaid­raus van­dens pa­plū­di­miais, tūks­tant­me­čių se­nu­mo mies­te­liais ir pui­kia vir­tu­ve.

Reng­da­ma­si čia gy­ven­ti ir kur­da­ma sa­vo nau­juo­sius na­mus Kal­ja­ry­je, vis dar ne­ga­liu pa­ti­kė­ti, kad gy­ve­nu šia­me ro­jaus kam­pe­ly­je. Kai su­si­pa­žįs­ti su sar­di­nie­čiu, ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad jis per­ne­lyg di­džiuo­ja­si sa­vo gim­tą­ja že­me. Ži­no­ma, pir­ma­sis įspū­dis ir jo iš­sa­ky­ta nuo­mo­nė pri­klau­so nuo su­si­ti­ki­mo ap­lin­ky­bių. Bu­vau vie­na tų, ku­ri su­ti­ku­si sar­di­nie­tį, vi­siš­kai įti­kė­jau, kad šie žmo­nės my­li sa­vo kraš­tą, juo di­džiuo­ja­si. Vie­tos žmo­nės pri­sis­ta­ty­da­mi nie­kuo­met ne­pa­mirš pa­mi­nė­ti, kad yra iš Sar­di­ni­jos. Ši sa­la, esan­ti tarp Kor­si­kos ir Si­ci­li­jos, tu­ri sa­vo vė­lia­vą, iš­di­džiai pa­si­tin­kan­čią at­vy­kė­lius Kal­ja­rio oro uos­te. Sar­di­nie­čių tar­mė la­biau pri­me­na ka­ta­lo­nų kal­bą nei ita­lų. Sa­la šimt­me­čius pri­klau­sė ka­ta­lo­nams, to­dėl ji šiek kiek ski­ria­si nuo Ape­ni­nų pu­sia­sa­lio.

Ma­žo žmo­gaus sindromas

Kai su­dė­lio­ji šiuos taš­kus ant „i", ga­li ban­dy­ti su­pras­ti, ko­dėl sar­di­nie­čiai jau­čia­si iš­skir­ti­niai. Ta­čiau ga­ji ir ki­ta teo­ri­ja, ku­rią gir­dė­jau sklin­dant iš lū­pų į lū­pas. Iš tie­sų sa­los gy­ven­to­jai nė­ra pa­si­ti­kin­tys sa­vi­mi ir at­si­da­vę Sar­di­ni­jai. Jie ne­mėgs­ta sa­los ir jiems iki gy­vo kau­lo įgri­so bū­ti izo­liuo­tiems nuo pa­sau­lio. Ke­liau­ti tam­pa su­dė­tin­ga, nes tai kai­nuo­ja bran­giau nei že­my­no gy­ven­to­jams. Taip pat stab­do kal­bos bar­je­ras, nes jo­kia pa­slap­tis, kad ita­lai ne­lin­kę mo­ky­tis už­sie­nio kal­bų. Ypač sa­lo­je, ku­ri yra šiek tiek at­skir­ta nuo vis­ko – nuo tam ti­krų nau­jo­vių, ur­ba­ni­za­ci­jos ir grei­tė­jan­čio gy­ve­ni­mo tem­po. Tai­gi, yra tei­gian­čių­jų, esą sar­di­nie­čiai ne­mėgs­ta vie­tos, ku­rio­je gy­ve­na, ir ne­ven­gia dėl to skųs­tis. Ta­čiau tai pa­jun­ti tik po tre­čio ar ket­vir­to po­kal­bio su sar­di­nie­čiu, kai tar­si ne­be­lie­ka tiks­lo gir­tis. Kai ku­rie tai įvar­di­ja „ma­žo žmo­gaus sind­ro­mu“. Pa­va­di­ni­mą ga­li­ma su­pras­ti tie­sio­gi­ne pra­sme, ka­dan­gi ita­lai nė­ra la­bai aukš­to ūgio, ta­čiau bend­rau­jant svar­bu pa­gau­ti es­mę tarp ei­lu­čių.

Per didžiausią salos šventę - Šv. Efizijaus dieną - gyventojai puošiasi tautiniais kostiumais.

Tūks­tant­me­tė istorija

Di­džiau­sias Sar­di­ni­jos mies­tas - sos­ti­nė Kal­ja­ris pri­me­na is­pa­niš­kus mies­tus. Gal­būt dėl to kal­tos is­to­ri­nės ap­lin­ky­bės. Vi­du­ram­žiais be­veik 400 me­tų mies­tas pri­klau­sė ka­ta­lo­nams, taip pat bu­vo pa­val­dus is­pa­nų vy­riau­sy­bei. Ši, ži­no­ma, kė­lė itin di­džiu­lį gy­ven­to­jų pa­si­pik­ti­ni­mą. Ta­čiau šis tam­su­sis tarps­nis bai­gė­si XVIII am­žiu­je, kai Kal­ja­ris vėl ta­po Ita­li­jos mies­tu ir pa­te­ko į Sa­vo­jų šei­mos ran­kas. Val­džia ga­lų ga­le pri­klau­sė sar­dams, ir mies­tas pra­dė­jo at­si­gau­ti.

Kal­ja­ris buo įkur­tas maž­daug 6000-3000 me­tais prieš Kris­tų. Ta­čiau tik po ke­lių am­žių fi­ni­kie­čių nuo­pel­nu mies­tas ta­po au­ten­tiš­kas. Čia ap­si­gy­ve­nę fi­ni­kie­čiai pa­dė­jo Kal­ja­riui tap­ti eko­no­miš­kai svar­biu Vi­dur­že­mio jū­ros uos­tu. Tre­čia­ja­me am­žiu­je prieš Kris­tų mies­tas pa­te­ko į Ro­mos im­pe­ri­jos ran­kas. Gal­būt sar­dai ir ne­bu­vo tuo la­bai pa­ten­kin­ti, ta­čiau mies­te di­din­gai stūk­san­tis am­fi­tea­tras yra ta­pęs ne tik at­rak­ci­ja tu­ris­tams. Jis iki šiol nau­do­ja­mas pa­gal pa­skir­tį – tai ren­gi­nių, mies­tie­čių su­si­bū­ri­mų vie­ta. Kal­ja­rio ro­mė­nų am­fi­tea­tre li­gi šiol vyks­ta kon­cer­tai, svar­bios mies­to šven­tės.

Laip­tų fenomenas

Anks­ty­va ry­tą Kal­ja­rio ma­žos ir siau­ros gat­vės kve­pia šva­riais skal­bi­niais, iš­ka­bin­tais po sto­rų sie­nų pa­sta­tų lan­gais. Čia itin leng­va įsi­vaiz­duo­ti, kaip prieš šimt­me­čius šio­se gat­ve­lė­se vos ne vos pra­si­lenk­da­vo ka­rie­tos. Mies­tas pra­bun­da tik ge­ro­kai po de­šim­tos va­lan­dos ry­to. Ma­žo­se ka­vi­nė­se pra­de­da burgz­ti ka­vos apa­ra­tai, iš kros­ne­lių trau­kia­ma švie­žia duo­na, ki­ti ke­pi­niai iš­graibs­to­mi aki­mirks­niu. Jei no­rė­si­te nu­si­pirk­ti švie­žių ke­pi­nių po dar­bo die­nos – var­gu ar pa­vyks. Va­sa­rą ne­rei­kė­tų ste­bė­tis gar­sią­ja sies­ta, ku­ri mums, šiau­rie­čiams, yra ta­pu­si gar­džiu juo­ke­liu. Dau­ge­lis par­duo­tu­vių po­pie­tę jau bū­na už­da­ry­tos, na­mų lan­gi­nės tvir­tai už­ver­tos.

Didžiausias Sardinijos miestas sostinė Kaljaris rytais budinasi vėlai, o po siestos atkunta tik vakarais.

Kal­ja­ris vėl at­gy­ja va­ka­re, tu­ris­tai ir vie­ti­niai nu­sė­da lau­ke su­sta­ty­tas ka­vi­nu­kių kė­des. Ma­žo­se aikš­tė­se (it. „piaz­za“) skam­ba įvai­riau­sia mu­zi­ka. Be abe­jo, ne Eu­ro­pos hi­tai. Ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti to­kio įpras­to Ita­li­jai va­di­na­mo­jo laip­tų fe­no­me­no. Kad ir kur jie bū­tų – ve­dan­tys į baž­ny­čią ar uni­ver­si­te­tą – laip­tai at­gy­ja nuo žmo­nių. Čia su­sė­da pa­aug­liai, tė­vai su vai­kais, sen­jo­rai. Kas nors tie­siog no­ri at­si­gai­vin­ti po ali­nan­čio die­nos karš­čio ir mė­gau­tis kiek vė­ses­niu va­ka­ru, kai kas gurkš­no­ja vie­ti­nį alų „Ich­nu­sa“. Spren­džiant iš šios rū­šies alaus, ita­lams ti­krai ge­riau se­ka­si da­ry­ti vy­ną.

Pa­ly­pė­jus kiek aukš­čiau – iki Bas­tio­ne di San Re­my, Cas­tel­lo ir Cat­ted­ra­le di Cag­lia­ri – vėl už­liū­liuo­ja mu­zi­ka ir at­si­ve­rian­ti pa­no­ra­ma. Ga­lų ga­le net ir rim­čiau­sią skep­ti­ką nu­gink­luo­ja į mė­nu­lį skren­dan­tys ro­ži­nės spal­vos fla­min­gai. Le­kian­tys di­de­liu bū­riu pa­ukš­čiai dan­gu­je su­for­muo­ja "V" rai­dę - vi­si se­ka vie­ną ved­lį, ro­dan­tį ke­lią.

Įstri­gęs kąsnis

Kal­bė­ti apie dar vie­ną Sar­di­ni­jos pa­si­di­džia­vi­mą – pa­plū­di­mius – tie­siog be­vil­tiš­ka, nes, kaip sa­ko pa­tar­lė, „ge­riau vie­ną kar­tą pa­ma­ty­ti, nei šim­tą kar­tų iš­girs­ti“. Van­dens žyd­ru­mas net aki­na, nuo aukš­tes­nės kal­vos at­si­ve­rian­tys vaiz­dai pri­ver­čia ma­ny­ti, kad tai tik sap­nas. Kiek­vie­ną kar­tą plauk­da­ma to­liau nuo kran­to ir dai­ry­da­ma­si ap­link, ne­ga­liu pa­ti­kė­ti, kad toks er­zi­nan­čiai to­bu­las gro­žis ga­li eg­zis­tuo­ti. Te­rei­kia sės­ti į au­to­mo­bi­lį ir va­žiuo­ti ap­link vi­są sa­lą ap­lan­kant Ol­bia pa­plū­di­mius, Cos­ta Rei, Chia, Vil­la­si­mius, Ba­ri Sar­do ir šim­tus ki­tų už­bu­rian­čių vie­tų.

Kur koją kelsi, prieš akis veriasi vaizdai lyg iš atviruko.

Mėgs­tan­tiems ke­liau­ti vie­šuo­ju trans­por­tu teks nu­si­vil­ti, nes jo Sar­di­ni­jo­je tie­siog nė­ra. No­rint nu­va­žiuo­ti kur nors to­lė­liau, teks nuo­mo­tis au­to­mo­bi­lį. Yra po­ra trau­ki­nių li­ni­jų ir au­to­bu­sų marš­ru­tų, bet no­rint va­žiuo­ti iš pie­ti­nės sa­los da­lies iki šiau­ri­nės, ga­li tek­ti su­si­dur­ti su staig­me­na – to­kio marš­ru­to tie­siog nė­ra. Ta­čiau sar­di­nie­čiams tai ne­ke­lia itin di­de­lių ne­pa­to­gu­mų, to­dėl ar­ti­miau­siuo­se pla­nuo­se plė­to­ti vie­šą­jį trans­por­tą ne­nu­ma­to­ma. Taip yra to­dėl, kad be­veik kiek­vie­nas ita­las tu­ri au­to­mo­bi­lį. Ir tai ti­krai ne per­sū­dy­tas fak­tas, jei esa­te bu­vę Ita­li­jo­je ir tu­ri­te ten drau­gų, ti­krai tai pa­ste­bė­jo­te.

Dar vie­nas pa­ta­ri­mas lie­tu­viams, ka­da nors su­ma­ny­sian­tiems vyk­ti į Sar­di­ni­ją. Ne­nus­teb­ki­te, jei per va­ka­rie­nę jums bus pa­siū­ly­ta ne tik viš­tie­nos, avie­nos, jau­tie­nos ar kiau­lie­nos, bet taip pat ir ark­lie­nos (it. „ca­val­lo“). Sar­di­ni­jos gy­ven­to­jai ypač mėgs­ta šią mė­są ir daž­nai ją val­go. Pa­sis­ten­ki­te įveik­ti sa­ve, pa­mršti is­to­ri­nius fak­tus, kad Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čiai bu­vo lai­do­ja­mi kar­tu su sa­vo žir­gais. Taip pat apie is­to­ri­nės kil­mės že­mai­tu­kus ar se­ne­lio au­gin­tą ark­liu­ką, ka­dai­se tem­pu­sį su­nkų ve­ži­mai­tį per šie­nap­jū­tę. De­ja, aš šių fak­tų pa­mirš­ti ne­ga­lė­jau ir net vie­nin­te­lis cen­ti­me­tro plo­čio ir il­gio ark­lie­nos ga­ba­lė­lis įstri­go ma­no gerk­lė­je. Te­ko iš­kart grieb­tis stik­li­nės van­dens.

Su­sid­rau­gau­ti leng­va

Nors sa­la ne­di­de­lė – jo­je įsi­kū­rę dau­giau nei pu­san­tro mi­li­jo­no gy­ven­to­jų – ta­čiau šiau­ri­nė da­lis ge­ro­kai ski­ria­si nuo pie­ti­nės, o ry­ti­nė nuo va­ka­ri­nės. Mi­nė­ta sar­di­nie­čių tar­mė čia iš­sis­kai­do į dar dau­giau po­tar­mių – Sas­sa­re­se, Cal­lu­re­se, Ca­ta­lan Alg­he­re­se, Ta­bar­chi­no. Is­to­ri­nės ap­lin­ky­bės bei karš­tas pie­tie­tiš­kas krau­jas lė­mė įtemp­tus san­ty­kius tarp skir­tin­gų re­gio­nų. Liūd­na, kad Sar­di­ni­jos vė­lia­va sim­bo­li­zuo­ja sa­los su­si­vie­ni­ji­mą, ta­čiau pa­tys gy­ven­to­jai ne­gai­li keiks­mų gre­ti­miems re­gio­nams.

Ta­čiau žmo­nių šil­tu­mas ir ge­ra­no­riš­ku­mas kar­tais ga­li nu­ste­bin­ti prie ki­to­kio bend­ra­vi­mo pra­tu­sį lie­tu­vį. Tą pa­čią die­ną su­tik­tas žmo­gus ga­li pa­kvies­ti va­ka­rie­nės, o sa­vait­ga­lį kar­tu su jo ar jos drau­gais va­žiuo­ti prie jū­ros. Jie ne­ti­kri­na ta­vęs, ne­abe­jo­ja, tie­siog pri­ima, ta­čiau jei „pa­si­šiukš­lin­si“, ne­iš­veng­si ita­liš­ko pyk­čio. Jis kaip ir ita­lų mei­lė – ais­trin­gas, nuo­žmus, be­komp­ro­mi­sis ir ne­pa­mirš­ta­mas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Buvau. Super  84.240.34.108 2013-08-23 04:40:48
Geriausia - automobiliu aplink salą. Arba jachta, bet aš nemoku.
3 0  Netinkamas komentaras
ona  78.63.220.78 2013-08-22 21:45:18
ir aš ten noriu.......
3 0  Netinkamas komentaras
rita  78.61.129.81 2013-08-22 20:52:48
Labai gražus ir viliojantis į kelionę straipsnis.
6 0  Netinkamas komentaras
rasa  78.60.124.146 2013-08-22 19:54:37
noriu
7 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus pa­stan­gos pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Gru­zi­jos or­to­dok­sais šeš­ta­die­nį pa­ty­rė smū­gį, kai Or­to­dok­sų Baž­ny­žios pa­triar­cha­tas nu­spren­dė ne­pa­siųs­ti savo ofi­cia­lios de­le­ga­ci­jos [...]
Vi­di­nių ne­su­ta­ri­mų kre­čia­mos Is­pa­ni­jos so­cia­lis­tų par­ti­jos va­do­vai šeš­ta­die­nį ren­ka­si į su­si­ti­ki­mą, ku­ris ga­li iš­trauk­ti ša­lį iš už­si­tę­su­sios po­li­ti­nės ak­la­vie­tės ir nu­spręs­ti par­ti­jos [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je penk­ta­die­nį li­go­ni­nė­je mi­rė ško­tų bok­si­nin­kas Mi­ke'as To­wel­las, pa­ty­ręs su­nkią sme­ge­nų traumą ko­vos me­tu.
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami