TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Etiopijoje poetas ilgai ieškojo knygyno

2010 03 05 0:00
Keliautojai (A.A.Jonynas dešinėje) įsiamžino prie vieno didžiausių Nilo intakų - Žydrojo Nilo.
Kelionės albumo nuotrauka

Poetas, vertėjas Antanas A.Jonynas pasidavė bičiulio, jauno rašytojo Andriaus Jakučiūno avantiūrai išmaišyti Etiopiją. Po mėnesio kelionės jiems susidarė įspūdis, jog ši šalis tokia skurdi, kad verkšlenantiesiems dėl blogo gyvenimo Lietuvoje pasidarytų gėda.

"Andriaus idėja man patiko, pasitikėjau juo kaip patyrusiu keliautoju. Be didelio išankstinio pasirengimo ir iškeliavome", - LŽ pasakojo A.A.Jonynas. Prie vyriškos kompanijos prisidėjo ir poeto žmona Palmira. "Vienintelis mūsų patarėjas ir globėjas buvo kelionių knyga "Lonely Planet". Be jos nepažįstamoje valstybėje būtume buvę kaip be rankų", - pridūrė poetas.

Mėnesis krašte, kuriame beveik nėra jokios infrastruktūros, pasak pašnekovo, yra tam tikras iššūkis. "Tai labai jau trečiojo pasaulio šalis, - teigė jis. - Paprasčiau būtų buvę keliauti su kokia nors turizmo agentūra, tačiau be jos pigiau, o ir įdomiau."

Pigiau negu Lietuvoje

"Iš pradžių buvo lyg ir nejauku beveik niekur nematyti baltaodžių, tačiau greitai pasijutome labai saugūs. Žmonės čia puikūs, nors ir gyvena labai skurdžiai. Jokio jų agresyvumo nejautėme, - pasakojo A.A.Jonynas. - Kai nuklysdavome į kaimelius, kuriuose vietiniai niekada nebuvo matę baltaodžių, keldavome susidomėjimą, bet jis buvo neįkyrus. Iš tiesų Etiopija - labai saugus kraštas. Vaikščiodavome ir itin apleistomis vietomis, vakarais, kai praeina tik vienas kitas žmogus. Ir nieko."

Nakvoti keliautojai rinkdavosi pigesnius viešbučius, kainuojančius po 5-10 dolerių už parą. "Jie, suprantama, ypač dideliais patogumais nepasižymėdavo. Jei dušas ir būdavo, dar nebūtinai bėgdavo vanduo, - prisiminė pašnekovas. - Maitindavomės vadinamuosiuose restoranuose. Kadangi valstybė labai skurdi, kainos nedidelės, priimtinos net vidutines pajamas gaunančiam žmogui. Jau grįžęs iš vieno politiko išgirdau: "O, poetai gerai gyvena, jei gali po Etiopiją keliauti." Iš tikrųjų mėnuo šioje skurdžioje šalyje, neskaitant skrydžio, kainavo pigiau nei mėnesį gyventi Lietuvoje. Kokiam nors išlepusiam vakariečiui Etiopijoje būtų per prasta. Gal todėl čia ir turistų labai mažai."

Neįmanoma įsivaizduoti

Paklaustas, ar tokią įsivaizdavo Afriką prieš kelionę, A.A.Jonynas atsakė: "Daug ko paprasčiausiai net neįmanoma įsivaizduoti iš anksto, nes tai visiškai kitoks pasaulis. Nors buvau skaitęs, tikrovė paliko visai kitokį įspūdį. Tai gyvenimas, kupinas skurdo, tačiau kartu ir gaivališkos jėgos, pasitikėjimo, tvirtybės, kurios stokojame mes, Etiopijos žmonių požiūriu, gyvenantys prabangiai."

Pasak poeto, dėl blogo gyvenimo verkšlenantiems lietuviams reikėtų pamatyti etiopų būstus: sukalti iš paprasčiausios gofruotos skardos, faneros lakštų, kreivų pagalių, ramstyti. Ir tokia beveik visa sostinė Adis Abeba. Pavyzdžiui, centre stovi imperatoriaus Mineliko rūmai, o šalia - pašiūrės, kuriose gyvena žmonės, ožkos, asilai.

"Mums sunku įsivaizduoti tokį gyvenimą. Visur labai daug skurdo, purvo, netvarkos, begalė dulkių, virstančių kamuoliais. Karvės, ožkos, kupranugariai pirmyn atgal keliauja su žmonėmis. Įdomiausia, kad tokį vaizdą gali išvysti net centrinėse miestų gatvėse, - kalbėjo A.A.Jonynas. - Pagyvenus čia mėnesį toks chaosas ima labai varginti. Gal ilgiau būdamas ir apsiprastum, nors, atrodo, mūsų išlepusiems kūnams būtų sunku. Purvas ir nešvara ten kasdieniai dalykai. Visų pirma mes, europiečiai, pratę prie visai kitokių bakterijų. Tos, kurių knibždėte knibžda Afrikoje ir yra įprastos vietos žmonėms, atvykėliams gali būti grėsmingos. Visą laiką turi saugotis, kad negurkštelėtum kokio nešvaraus vandens, sterilizuoti rankas. Ta įtampa, suprantama, kamuoja ir vargina."

Bažnyčios uolose

Trijulė apkeliavo didžiąją dalį šiaurinės Etiopijos, kurioje gyvena viena gausiausių tautų - amharai (iš viso šalyje priskaičiuojama apie 80 tautų). Tai viena seniausių pasaulio valstybių, joje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai.

"Tokie miestai kaip Bahirdaras, Bakšumas, Gonderis, Mekelė, Aksumas yra istorinės vietovės - vien ko vertos Sabos karalienės maudyklės, karaliaus Saliamono šventyklos. Jos minimos Senajame Testamente. O kokia nuostabi Lalibela, kurioje stovi vulkaninės kilmės uolose XIII amžiuje iškaltos fantastiškos bažnyčios! Niekur pasaulyje neteko tokių matyti, - stebėjosi A.A.Jonynas. - Į krikščionybę šalis atsivertė IV amžiuje. Maždaug du trečdaliai Etiopijos gyventojų - krikščionys ortodoksai, jų bažnyčios yra vienos seniausių pasaulyje. Tai antra po Armėnijos šalis, oficialiai paskelbusi krikščionybę valstybine religija. Etiopų ortodoksija labai artima koptų religijai. Kadangi kraštas daugybę metų buvo izoliuotas, jis išlaikęs nemažai savitumo, religijoje daug remiasi Senuoju Testamentu."

Pasak keliautojo, Etiopija - krikščioniška Afrika, todėl lietuviams tam tikru požiūriu ji buvo suprantama, didelio kultūrinio šoko neteko patirti.

Linksmino etiopų "popsas"

Keliautojai norėjo kuo daugiau pamatyti, tad kaskart keldavosi į naują vietą. "Kratydavomės vadinamaisiais peoplebusais. Įsigrūdi į jį ir taip pusdienį važiuoji. Žmonių pilna, sulipę vos ne su visomis savo ožkomis, - dalijosi įspūdžiais pašnekovas. - Iš ryto dar vėsu, bet po kelių valandų pasidaro labai karšta. Važiuodamas dulkėtais keliais vidutiniškai 30 km/val. greičiu kelionės tikslo greitai nepasieksi. Didžiausias smagumas - dar turi klausytis visu garsu leidžiamo etiopų "popso". Tačiau nieko nepagreitinsi net ir visureigį turėdamas, nes čia praktiškai nėra kelių."

Todėl lietuviams pritrūko laiko apsilankyti Danakilių įduboje, pačioje karščiausioje vietovėje pasaulyje. Saulėkaitoje temperatūra čia pakyla net iki 75 laipsnių karščio. Kadaise ši vieta buvo siejama su Raudonąja jūra, paskui judėdama žemės pluta iškėlė Danakilių kalnagūbrį ir atitvėrė įdubą nuo jūros. Vanduo nuo karščio išgaravo, liko trijų kilometrų storio druskos sluoksnis. Dabar čia etiopai renka druską.

Babuinai ant stogo

"Matėme Didįjį Afrikos lūžį - milžinišką tarpeklį. Sakoma, kada nors per šią vietą Rytų Afrika turėtų atsiskirti nuo Afrikos ir tapti atskira sala, - pasakojo A.A.Jonynas. - Etiopijoje daug kas yra didinga - ir gamta, ir senosios architektūros statiniai. Vien ką reiškia pasižvalgyti po ugnikalnio kraterį! Nepamirštamas potyris eiti per lavą, išsiveržusią prieš tūkstančius metų."

Keliautojai prisižiūrėjo ir visokių gyvūnų. Jie nebailūs ir neagresyvūs, ypač beždžionės. "Kartą dviem dienoms buvome išsinuomoję visureigį, važinėjomės po gamtą. Nueini kur toliau, grįžti, žiūrėk, jau koks babuinas ant stogo ir sėdi, išdidus vaizduoja, kad yra aplinkinių gentainių vadas. O kiti pavydžiai žvelgia į jį, - prisiminė keliautojas. - Ten viskas gražu ir įdomu."

Prancūzų poetas ir kava

"Daugiausia žvalgėmės po šiaurinę Etiopiją, šiek tiek - po rytinę. Aplankėme fantastiškai įdomų Hararo miestą, kuriame gyvena daugiausia musulmonų. Tai vienintelis toks pasaulyje miestas, turintis didele siena atitvertą senamiestį. Į Hararo šiukšlynus vakarais ateina hienos - turistams gana įdomi atrakcija. Miestas ypatingas ir tuo, kad jame gyveno prancūzų poetas, vienas ryškiausių XIX amžiaus pabaigos dekadentų Arthuras Rimbaud. Jam skirtas turtingiausias Hararo muziejus. Poetas čia turėjo verslą, prekiavo kava ir fotografavo", - sakė A.A.Jonynas.

Beje, Etiopijos kava keliautojams labai patiko. Ji nepalyginama su mūsiške. "Kava ten geriama nuolat ir visur. Čia pat skrudinama, čia pat malama. Dažniausiai ruošiama itališkais aparatais su didelėmis rankenomis - mūsų kavinėse tokių buvo prieš kokius trisdešimt metų, - kalbėjo A.A.Jonynas. - Kava specifinė, ne itin kvapni, nepasakyčiau, kad labai skani, tačiau poveikis malonus. Jos gali gerti daug, bet nejauti, jog dirgintų."

Mobiliuosius turi visi

"Nors etiopai didžiuojasi, kad jų valstybė - viena iš dviejų Afrikos šalių, kurios niekada nebuvo kolonizuotos, kita vertus, tai nėra gerai, nes kolonizatoriai čia nieko nepastatė, - pasakojo A.A.Jonynas. - Todėl nėra kelių, infrastruktūros. Maždaug XX amžiaus viduryje gana pažangus imperatorius Haile Salasije buvo pradėjęs modernizuoti kraštą, tačiau 1974 metais komunistuojantys veikėjai jį nuvertė. Šalis trisdešimčiai metų įsitraukė į pilietinį karą. Tiesą pasakius, žvelgiant į šią skurdžiai gyvenančią valstybę nelabai nė matyti prošvaisčių. Ir tai, pabuvus joje vos kelias dienas, jau pradeda gerokai slėgti. Pamatai, kad tai kraštas, į kurį kaip į kiaurą katilą gali kišti nežinia kiek lėšų. Etiopija - tokia didelė kloaka, kurios niekada neužpildysi. Ir sunku pasakyti kodėl. Žmonės ten puikūs, nekvaili, net, sakyčiau, ganėtinai išsilavinę. Mokslas Etiopijoje nemokamas, lyg ir privalomas. Tačiau dėl skurdo, matyt, ne visi vaikai gali lankyti mokyklą. Neturi pinigų pieštukams ir sąsiuviniams. Nors... Kiek Etiopijoje teko sutikti elgetaujančių vaikų, net ir mažų, jie puikiausiai kalba angliškai."

Kaip teigė A.A.Jonynas, beveik visi pašiūrėse su keliomis ožkomis gyvenantys etiopai nešiojasi mobiliuosius telefonus. "Deja, ryšio su pasauliu nėra, tik savoje šalyje, - aiškino pašnekovas. - Sako, kažin kaip įmanoma paskambinti iš telefono automatų. Matėme, kaip vienas italas stengėsi pusvalandį. Nepavyko. Tačiau internetą miestuose gali daug kur rasti. Kioskuose-pašiūrėse tau įjungs kompiuterį. Veikia labai lėtai. Elektroninį paštą galėsi perskaityti, bet apie kokį nors "YouTube" nė nesvajok."

Knygynas - retenybė

Nors Etiopijos gyventojai sudaro gana išsilavinusių žmonių įspūdį, knygynų lietuviams retai kur teko matyti. "Iš pradžių norėjome juos aplankyti, bet vis nerasdavome, - kalbėjo A.A.Jonynas. - Sostinėje aptikome vieną ganėtinai prabangų. Tačiau knygų vietine amharų kalba beveik nėra, o jei yra - daugiausia religinio pobūdžio. Maždaug 100 mln. gyventojų turinčioje šalyje yra tik dvi leidyklos. Knygyne dauguma knygų - anglų kalba, jos leistos ir atvežtos iš kitų valstybių. Susidarė įspūdis, kad žmonės leidinius ten skaito, yra raštingi, nors knygynas - retenybė. Daugybę knygų teko matyti kioskeliuose šalia prekybos centrų ar tiesiog gatvėje. Išvydau net labai juokingų, pavyzdžiui, rusų ir anglų kalbomis išleistą leidinį "Mongolijos Liaudies Respublikos ekonomikos laimėjimai 1975-1990 m." Kam jis galėtų būti įdomus? Matyt, panašios knygos liko iš komunizmo laikų. Teko girdėti, kad nemažai vyresnio amžiaus žmonių moka ir rusų kalbą. Etiopijos komunizmo laikais Sovietų Sąjunga kišo čia vadinamąją ekonominę pagalbą. Iš tikrųjų tai buvo daugiausia karinė parama. Dar ir dabar dauguma etiopų gano gyvulius po pusdykumes ant peties užsikabinę kalašnikovus. Ginkluoti vyrai - čia įprastas dalykas, juk reikia, kad būtų kuo apsiginti, jei laukuose plėšikai bandys atimti gyvulius. Nors, sakoma, dauguma tų automatų neturi šovinių, taip vaikščioti, matyt, yra oriau. Tarkim, įlipa vyras į autobusą, šalia pasideda kalašnikovą..."

Gražių žmonių pažiūrėti

Paklaustas, kaip atrodo etiopų moterys, poetas susižavėjęs prabilo: "Apskritai žmonės ten labai gražūs, jau vien dėl to verta važiuoti. Įdomu juos fotografuoti, jei turi drąsos. Ir moterys gražios, ir vaikai, ir vyrai. Visi aukšti, liekni, orūs ir išdidūs. Etiopai, ypač amharai, nėra tikri juodaodžiai. Jų veido bruožai - kaip baltųjų, tik oda tamsi."

Sunkiausiai keliautojams sekėsi nuspėti, ką etiopai dirba. "Miesto gatvėse nuolat matai kur nors einančius žmones. Užmiesčio keliuose jų irgi pilna. Gena gyvulius, neša ant galvos nešulius arba šiaip kur nors su lazdomis keliauja. Vaizdas toks, kad visi nuolatos skuba, juda, tik nenuspėjama, ką jie veikia. Žinynuose teigiama, jog 80 proc. etiopų verčiasi žemės ūkiu. Tai matyti. Laukuose net galima išvysti jaučiais ir mediniais arklais ariančių žmonių", - stebėjosi etiopų gyvenimu pašnekovas.

A.A.Jonynas prisipažino, kad po varginamų kiekvienos dienos kelionių nelabai ko ir norėdavosi. "Apie jokį rašymą, kelionių užrašus nė minties nebuvo. Iš pradžių bandžiau šį tą žymėtis, tačiau po kelių dienų ta mintis išgaravo. Kas išliks, išliks atminty, - sakė poetas ir prisipažino skeptiškai žvelgiąs į visokias kelionių knygas, kurias leidžia, kas netingi. - Šiais laikais, kai praktiškai jau viskas aprašyta, bandyti dar užrašyti savo kelionių įspūdžius yra beveik kvaila. Nustebinti pasaulį sunku."

Paskutinę savaitę poetui atrodė, kad tik greičiau namo, nes nuovargis tiesiog laužė. "Dabar sugrįžęs pagavau savo mintis: "Vėl noriu į Etiopiją, nes ten yra jėga, ten - gyvenimas, ten sunku ir įdomu", - prisipažino A.A.Jonynas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"