Europai atsivėrusi Albanija

LŽ 2010-10-29 00:00
2010-10-29 00:00
Komunistinio diktatoriaus E.Hoxhos mauzoliejus dabar virto tarptautiniu kultūros centru. Vaido Mikaičio nuotrauka
Dar prieš de­šimt­me­tį Al­ba­ni­ja bu­vo lai­ko­ma vie­na skur­džiau­sių Eu­ro­pos vals­ty­bių, ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais, stip­riau ūg­te­lė­jus kraš­to eko­no­mi­kai, to­kio įvaiz­džio spar­čiai kra­to­ma­si. Re­cep­tas pa­pras­tas - bu­vu­si ne tik skur­džiau­sia, bet ir už­da­riau­sia Eu­ro­pos vals­ty­bė at­sig­rę­žė į Va­ka­rus ir vi­siš­kai at­si­vė­rė eu­ro­pie­tiš­kam vers­lui.

Iš Lietuvos nuvykti į Albaniją - nepatogu ir nepigu. Tiesioginio reiso negali pasiūlyti nei oro, nei kelių, nei geležinkelių kompanijos, todėl tenka skristi persėdant arba užsukti į Albaniją lankantis Graikijoje ar Juodkalnijoje.

Albanija - musulmoniškas kraštas, tačiau smarkiai paveiktas komunistų valdymo. Dėl to šalyje yra daugiau ateistų nei praktikuojančių musulmonų. Sostinėje Tiranoje mečečių nedaug, retai nešiojami musulmoniški apdarai. Valstybėje vyrauja vakarietiška kultūra ir aprangos stilius.

Pagal gyventojų skaičių kraštas artimas Lietuvai, tačiau jų sparčiai daugėja, didėja ir albanų ambicijos gyventi geriau. Valstybė jau įstojusi į NATO ir siekia narystės ES. Tai bus nelengva: nors pažanga akivaizdi, Albanija dar pernelyg netvarkinga ir skurdi. Italija, kurią skiria Adrijos jūra, yra pagrindinė Albanijos verslo skatintoja. Italų verslininkai šioje šalyje investuoja daugiausia, o turistai vis dažniau atvyksta ilsėtis, mat čia pigiau.

Sostinės paieškos

Iš Makedonijos į Albaniją keliavome sausakimšu, jokiais skiriamaisiais ženklais nepažymėtu naktiniu autobusu ir jame buvome vieninteliai užsieniečiai. Vidurnaktį prie Albanijos sienos mus išlaipino ir pareikalavo susimokėti po 20 eurų (apie 70 litų) už įvažiavimą. Nors oficialus mokestis - 10 eurų, ginčytis su pareigūnais, kalbėjusiais tik albaniškai, buvo beprasmiška.

Ankstų rytą, kai tik išlipome iš autobuso Tiranoje, mus apspito albaniškai šūkaujantys nakvynės siūlytojai. Jautėmės labai pavargę, todėl nusekėme paskui vieną jų į namus dar tik statomame naujame kvartale. Teko eiti lūšnynų skersgatviu ir matyti tiesiog gatvėje suverstas krūvas šiukšlių, kuriose cypavo žiurkės.

Rytą grįžę į stotį pastebėjome, kad kai kurie žmonės nešėsi maudymosi reikmenimis ir traukė ta pačia kryptimi. Leidomės iš paskos ir priėjome banguojančią jūrą. Tai buvo didelė staigmena, nes Tirana - ne prie jūros. Situacija ir nemaloni, ir komiška, nes nežinojome, kur esame. Laimė, autobusų stotyje dirbusi mergina kalbėjo angliškai. Ji ne tik paaiškino, kad esame Dureso mieste, bet ir užrakinusi patalpą išėjo į gatvę, padėjo išsikeisti pinigų ir susirasti tinkamą mikroautobusą, kuriuo galėtume nuvažiuoti į 1614 metais įkurtą Tiraną, esančią už 50 kilometrų.

Po Antrojo Balkanų karo nė viena gretima valstybė nenorėjo, kad Albaniją okupuotų viena jos kaimynų, todėl šaliai susidarė palankios sąlygos tapti nepriklausoma. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Albanija buvo okupuota Italijos fašistų. Vėliau šalis atgavo nepriklausomybę, tačiau valdoma komunistų ji tapo Albanijos Liaudies Respublika.

Gatvėse pilna mersedesų

Įvažiavus į Tiraną žvilgsnį patraukė prastos ir duobėtos gatvės, vos atokiau nuo centro nebuvo net šaligatvių. Visur vyko statybos. Gatvėse - daugybė mersedesų. Mūsų bičiulių albanų teigimu, turėti tokį automobilį Albanijoje yra prestižo reikalas, todėl žmonės daugiausia ir stengiasi jį įsigyti. Nesvarbu, kuriais metais gamintas, tačiau būtinai - šios markės.

Kiekvienas vairuotojas signalizuoja bet kur ir bet kada. Net važiuodami dviračiais žmonės reguliariai skambina varpeliais. Pėsčiųjų perėjų nedaug, bet ir tų daugelis nepaiso. Vairuojama chaotiškai, tačiau žinant, kad dar 1988 metais gyventojams nebuvo leidžiama turėti privačių automobilių, labai stebėtis nereikėtų: prityrę Albanijos vairuotojai neturi nė 20 metų vairavimo patirties.

Užsieniečiui Tiranoje nepatartina vaikščioti atokiuose rajonuose, bet miesto centre saugu. Vėlai grįždami iš vakarėlio neapšviesta gatve iš mus lydinčių albanų išgirdome, kad jiems mieste nesaugiau negu mums, nes vietiniai esą jaustų didelę gėdą, jei apiplėštų ar užpultų atvykėlius iš svetur.

Kainos Albanijoje nenustebino - jos vos mažesnės nei Lietuvoje. Gerokai pigesni tik vaisiai.

Žino Lietuvą

Viešėdami Tiranoje turistų gatvėse nematėme, tačiau mus užkalbino vakarietiškai atrodanti moteris ir mergina. Tai buvo amerikiečių misionierė ir jos padėjėja albanė. Moteris pakvietė į katalikų bažnytėlę paklausyti muzikos, o vakare kartu su albanų katalikų bendruomene pažaisti futbolą ir pabendrauti.

Per vakarėlį buvome dėmesio centre: Vytautas žaidė futbolą, o man teko atlaikyti būrelio albanų dėmesį, nes norėdami bendrauti ir tobulinti anglų kalbą jie konkuravo tarpusavyje. Mūsų naujieji pažįstami tvirtino, kad labai retai pasitaiko galimybė susitikti su užsieniečiais. Beje, albanai neblogai išmanė geografiją, stebėtinai detaliai žinojo, kur yra Lietuva, ir reiškė pavydą dėl narystės ES. Pasibaigus vakarėliui visas būrys naujųjų draugų lydėjo mus iki pat nakvynės vietos.

Tiesą sakant, Albanijoje kelis kartus teko būti apmulkintiems. Laimė, praradome nedideles sumas - be 10 eurų pasienyje, mums buvo dviguba kaina parduotas sumuštinis ir mikroautobuso bilietas. Vos pamato užsienietį, pardavėjams sublizga akutės. Tuomet geriau būti ypač atidiems.

Įžymybės - aplink aikštę

Skanderbego aikštė - centrinė Tiranos vieta. Aplink ją išsidėstę žymiausi miesto statiniai. Aikštės viduryje albanų nacionaliniam herojui Skanderbegui 1968 metais pastatytas monumentas 500-osioms jo mirties metinėms paminėti.

Ethe Bey mečetė, kurioje galima pasigrožėti įdomiomis dekoracijomis ir freskomis, komunistų valdymo laikais nebuvo sugriauta, tik uždaryta ir paversta sandėliu, o šiandien laikoma viena gražiausių sostinėje. 1991 metais dešimtys tūkstančių albanų, protestuodami prieš religijos draudimą, įsiveržė į ją. Šalia mečetės stovi bokštas-laikrodis - Tiranos simbolis. Dabar turistams, norintiems pasigrožėti sostine iš viršaus, tam tikromis savaitės dienomis leidžiama užkopti į bokštą.

Didžiausias Albanijos muziejus - Nacionalinis istorijos muziejus - taip pat įsikūręs Skanderbego aikštėje. Jo fasadas išpuoštas mozaikomis, todėl eiti pro šalį ir nepasigrožėti tikrai sunku. Šios mozaikos vaizduoja albanų darbininkus ir karius, žengiančius į geresnę ateitį. Muziejuje pristatoma visa Albanijos istorija nuo seniausių laikų, tačiau didžiausią įspūdį daro komunistų valdymo metai. Yra išlikusių fotografijų iš komunistų konclagerių, taip pat nuotraukų, kuriose įamžinti albanai, mažomis valtelėmis jūra bėgantys iš komunistinės šalies.

Dvylikos metrų aukščio Motinos Albanijos monumentas stovi ant kalno, Kankinių kapinėse, kuriose palaidoti kovojusieji už laisvę per Antrąjį pasaulinį karą. Ten ilsėjosi ir Albanijos komunistų partijos vadovas Enveris Hoxha, tačiau 1992-aisiais jo palaikai perlaidoti kitur.

Piramidės formos tarptautinį kultūros centrą 1988 metais projektavo komunistinio diktatoriaus E.Hoxhos duktė Pranvera su vyru. Šis stiklo ir marmuro statinys buvo brangiausias iš visų, statytų komunistų valdymo metais. Dabar kuriami planai jį patobulinti. Naują pastato dizainą projektuoja įmonės, kurias valdo ta pati P.Hoxha. Kultūros centre veikia muzikos klubas, o vaikams ypač patinka čiuožinėti piramidės sienomis.

Vadinamasis Blokas - labai mėgstama jaunimo vieta. Tai teritorija, į kurią komunistų valdymo laikais buvo užginta įžengti paprastiems albanams. Komunizmui žlugus ši vieta atverta visiems. Dabar joje įsikūrę geriausi Tiranos barai, klubai, kavinės ir restoranai. Čia galima pamatyti ir prestižinių komunistų veikėjų gyvenamųjų namų, žvilgtelėti į buvusią diktatoriaus E.Hoxhos vilą.

Jūros vartai

Antrame pagal dydį Albanijos mieste Durese gyvena per 100 tūkst. žmonių. Tai - pagrindiniai krašto jūros vartai į pasaulį ir vienas seniausių Albanijos miestų. Jis įkurtas V amžiuje prieš Kristų. Duresas daug kartų buvo okupuotas, daug kartų griaunamas ir vėl atstatomas, ne sykį keitėsi miesto vardas ir jį valdančios tautos. Dabar čia, kaip ir visoje Albanijoje, sparčiai vyksta statybos.

Iš garsesnių miesto vietų paminėtinas Dureso amfiteatras su miesto sienos likučiais, taip pat vieno žymiausių XX amžiaus pradžios Europos aktorių - albano Aleksandro Moisiu kultūros centras, kuriame yra teatras, Estrados teatras, Dureso archeologijos ir istorijos muziejus. Amfiteatras pastatytas II amžiuje ir yra vienas didžiausių Balkanuose. Patarčiau aplankyti ir Fatiho mečetę.

Pats didžiausias turistų traukos objektas - Dureso paplūdimiai prie Adrijos jūros. Vasarą čia suplūsta visa Tirana, bet pastaruoju metu sparčiai daugėja ir užsienio turistų, ypač italų. Kodėl ne, jei poilsio kokybė skiriasi nedaug, o kainos gerokai mažesnės.

Durese ir miesto apylinkėse gausu betoninių bunkerių, statytų anuomet diktatoriaus gynybos tikslais: tikėtasi puolimo tiek iš Vakarų, tiek iš komunistinių šalių, tačiau jais taip ir nebuvo pasinaudota.

Grūstis pasienyje

Išvykome iš Albanijos naktį, o švintant privažiavome Graikijos sieną. Čia žmonės turi išlipti iš autobuso ir pėsčiomis pereiti abiejų valstybių muitines. Albanijos pusėje jokių problemų nekilo, tačiau Graikijos dalyje stebėjome įdomų reginį. Pasų kontrolės postas buvo gulte apgultas žmonių. Kaskart iš pastato išeidavęs graikų pasienietis rėkė ant laukiančiųjų ir stūmė juos nuo durų. Žmonės ir toliau grūdosi eilėje prie pasų tikrinimo posto, kaip sovietmečiu prie bananų. Mums irgi teko kovoti šioje minioje, kur viską lemia ne tavo eilė, o pečių ir alkūnių stiprumas. Kadangi į turtingesnę Graikiją veržiasi nemažai tiek bandančių nelegaliai dirbti, tiek nusikaltimus darančių albanų, graikai savo sieną ypač akylai saugo.

Keliauninkai pateikia pasus, vizas ir krūvas kitų popierių, kuriuos nervingas pareigūnas rūpestingai patikrina. Man prieš akis pasieniečiai į Graikiją neįleido bent trijų albanai. Jie tiesiog buvo išvaryti iš eilės.

Paėmęs tik mano pasą, be jokių papildomų popierių, graikas žiūrėjo išpūtęs akis į dokumentą, į mane ir galiausiai nuėjo konsultuotis su kolegomis. Turbūt šią sieną kerta nedaug užsieniečių, o ypač mažai lietuvių. Sugrįžęs pareigūnas grąžino pasą ir nusišypsojęs palinkėjo gero kelio.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami