Filipinai: auksinės poetų jūros ašaros

Dana KURMILAVIČIŪTĖ 2011-10-30 10:00

Dana KURMILAVIČIŪTĖ

2011-10-30 10:00
"Pra­šau, po­ne, pra­šau! - fi­li­pi­nie­tė per­lų pre­kiau­to­ja užt­vė­rė ke­lią. - Pa­žiū­rė­ki­te, ko­kie jie gra­žūs!" Ir iš­tie­sė šūs­nį įvai­riau­sių spal­vų ir for­mų vė­ri­nių.

Nepavyks pasprukti tuščiomis, ko gero, nė vienam: išvydę paplūdimyje nuo saulės ir jūros apsalusius užsieniečius perlų prekiautojai tiesiog skuoste atskuodžia. Ir ką gi - per pusvalanduką mūsų grupei įsiūlė maždaug keletą kilogramų papuošalų. Nors mūsų kelionės į Filipinus vadovas Dainius Kinderis primygtinai rekomendavo nepirkti perlų "iš rankų", žadėdamas palydėti į parduotuvę, kur jie geresnės kokybės, pagundai pasidavėme visi. Vėliau dėl to nesigailėjome. Perlai čia kainuoja pigiau, negu prašmatniuose prekybos centruose, tad galima įsigyti kur kas daugiau vėrinių, sagių, auskarų, pakabukų. Suprantama, paplūdimiuose parduodami papuošalai nėra išskirtinės kokybės, bet vis vien tikri.

Jūriniai vertingesni

Išmokti vertinti perlus nelengva. Gidai pasakojo, esą šie perlamutriniai žirniukai gali būti ir natūraliai susiformavę, ir žmogaus rankų išauginti, ir jūrose brandinti, ir upių vandenyje susidarę. Jūriniai perlai skiriasi nuo gerokai pigesnių upinių - jie apvalesni, spalva intensyvesnė, ryškiau blizga. Jūrų moliuskas išaugina tik vieną perliuką, o į upinę kriauklę gali patekti išsyk keletas smiltelių - būsimų perliukų.

"Norėdami sužinoti, ar jūsų rankose tikri perlai, patrinkite du karoliukus vieną į kitą, - siūlo prekiautojai, pamatę, jog kai kurie mūsų gana įtariai žvelgia. - Jei jie dirbtiniai, ant pirštų išvysite dulkelių - perlamutro pėdsakų, o ant karoliukų neliks nė menkiausių įbrėžimų." Žinoma, parduotuvėse parduodami brangūs perlai turi sertifikatus, tad spręsti, kur įsigyti papuošalų, kiekvienas apsisprendžia pats. Vis dėlto dažniausiai lemiamu veiksniu tampa piniginė.

Amžina viltis

Grožio ir turto etalonu perlai laikomi nuo seno. Dėl jų kildavo karai, jais mokėdavo už vergus, Rytų kraštuose jais išpirkdavo nuotakas. Ne veltui Jules Verne'as rašė: "Poetui perlai - jūros ašaros, moteriai - brangus papuošalas, biologui - darinys, kai kurių minkštakūnių viduje." Natūralių perlų rinkėjams - tai sekinantis darbas ir amžina viltis. Daug kartų per parą į vandens gelmes neria narsuoliai su krepšeliais ant klubų, kad tarp gausybės kriauklių rastų vieną ypatingą su perlu, panašiu į mėnulio šviesą ar į žvaigždės atspindį tylioje lagūnoje.

Tikrųjų, pačios gamtos sukurtų, perlų išgavimo technika nesikeitė per amžius. Tiesa, išradus nardymo įrangą darbas palengvėjo, tačiau pagrindiniai perlų ieškotojų "įrankiai" tebėra ištvermė, sveiki plaučiai ir akylas žvilgsnis. Kiekvieną rytą šimtai laivelių traukia ieškoti jūros gėrybių. Ypač filipiniškos Sulu salos teritoriniuose vandenyse - islamo viešpatijoje. Sulu jūroje gausu natūralių perlų, t. y. tokių, kurie susiformavę be žmogaus įsikišimo. Šie - patys brangiausi. Moliuskai, užauginantys perlus, įsitvirtinę seklumose netoli pakrančių, yra bene delno dydžio ir gyvena apie trylika metų.

Gali susirgti

Nereikia manyti, kad perlai, atsiradę įsikišus žmogui, yra tik perlų imitacija. Jie - tokie patys gamtos produktai, kaip ir natūralūs, tik išauginti specialiose augimvietėse, svetimkūnį į kriauklės vidų įterpus rankomis.

Branduoliuko įdėjimas į moliusko kūną reikalauja nemenko įgudimo. Tai geriausiai pavyksta moterims: per dieną jos "preparuoja" nuo 300 iki 1000 kriauklių. Preparuoti moliuskai laikomi ir jūroje, ir gėluose ežeruose, sudėti į pintines ar į plastiko narvus. Perlinių austrių priešai yra žuvys, vėžiai, polipai, įvairiausi parazitai, bet pirmiausia - zooplanktonas, be to, jis suryja daug deguonies. Kai nuo zooplanktono jūra nusidažo raudonai, perlų augintojai stveriasi už galvų: grėsmė kyla ištisoms perlų fermoms.

Didelės reikšmės perlams susiformuoti turi ir vandens temperatūra. Vandenyje preparuotos kriauklės laikomos trejus ketverius metus: per tą laiką aplink dirbtiniu būdu įterptą branduoliuką susidaro atitinkamo storio perlamutro sluoksnis. Jei moliuskas būtų paliktas vandenyje ilgiau, perlui kiltų grėsmė susirgti ar deformuotis.

Dalis išbrokuojama

Paprastai viena kriauklė perlui išauginti panaudojama tik vieną kartą. Išėmus iš jos perliuką, austrė dažniausiai žūsta, tad filipiniečiai labai rūpinasi, kad netrūktų moliuskų jauniklių.

Mūsų dienomis kultivuoti perlai sudaro per 90 proc. perlų prekybos rinkos. Perlus surinkus, išdžiovinus ir išrūšiavus paaiškėja, kad tik apie 10 proc. tinka brangiems papuošalams gaminti. Bene 60 proc. rutuliukų būna prastesnės kokybės, taigi iš jų padaryti gaminiai kainuoja pigiau. Kiti 20 proc. išvis išbrokuojami. Kad būtų geresnė kultivuotų perlų spalva, kartais jie balinami, dažomi, švitinami spinduliais.

Auksiniai - per 5 metus

Filipinų pietvakariuose esančioje Palavano saloje gyvena vienintelis žmogus pasaulyje, žinantis rečiausių brangenybių - auksinių perlų - gamybos paslaptį. Kiekvienai austrei prireikia penkerių metų, kol išauginamas vienas tokios retos spalvos perliukas. Visa tai, ką patiria austrė - bet kokį temperatūros svyravimą ar pasikeitusią vandens sudėtį - turi įtakos perlui, gali sugadinti jo kokybę. Taigi Jacquesas Brannelis, nuo 1979 metų vadovaujantis auksinių perlų auginimo įmonei, labai nerimauja dėl savo valdų. Jas pradeda apžiūrinėti iš dangaus, artėdamas prie jų asmeniniu sraigtasparniu. Pro jo akis nepraslysta nė menkiausia detalė. Nusileidęs ant žemės, firmos vadovas bėgte bėga į perlų augimvietes, pakeliui berdamas skubotus nurodymus savo pavaduotojui filipiniečiui. Perlų kultivavimu J.Brannelis užsiima jau 38 metus ir vis vien, sako, nuolat sužinąs ką nors nauja.

Po dvejų metų inkubacinio laikotarpio, panardinant austres į jūrą, į kiekvieną jų firmos darbuotojai įterpia po nedidelį svetimkūnį, aplink kurį ir susidarys auksinis perliukas. Vėliau dar trejus metus nardytojai kaskart trauks narvelius su austrėmis į paviršių, mat jas reikės apversti, kad perlai būtų tobulai apskriti. Taip pat reikia peršviesti rentgeno spinduliais ir įsitikinti, ar perliukas tinkamai formuojasi.

Penkiolika metų biologai triūsė, bandydami išvesti retos veislės - Pinctada Maxima - austres, galinčias išauginti aukso spalvos perlus. Būtent J.Brannelio firma finansavo jų ieškojimus, o dabar vienintelė planetoje mėgaujasi šiuo atradimu.

Nardytojai grįžta į krantą su pirmaisiais naujojo derliaus pavyzdžiais. Jie parplukdo pilnus krepšius austrių, kuriose ir slypi retieji perlai, tačiau puikios jų kokybės garantuoti negali niekas. Po keleto valandų, jau dirbtuvėje, J.Brannelis įvertina pirmuosius naujojo sezono vaisius. Ne visi auksiniai, pasitaiko baltų arba šampano atspalvio. Tie, kuriems pasiseks patekti į aukščiausiąją kategoriją, keliaus į dvylika J.Brannelio kompanijos parduotuvių.

Tikslaus skaičiaus žmonių, Filipinuose užsiimančių perlų gavyba, jų apdorojimu ir prekyba, niekas nežino. Užtat neabejojama dėl vieno: šis amatas - tradicinis tarp badžao genties žmonių, kurie liaudyje paprastai vadinami jūrų čigonais.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas „tvar­kie­tis“ Kęs­tas Koms­kis, krei­pę­sis į pro­ku­ro­rus su pra­šy­mu pe­rim­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl jo bro­lio nu­šau­to pa­sie­nie­čių šuns, ki­ša­si į ty­ri­mą ir da­ro spau­di­mą [...]
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
Ru­si­ja ket­vir­ta­die­nį pra­ne­šė te­be­tę­sian­ti bom­bar­da­vi­mo kam­pa­ni­ją Si­ri­jo­je, ne­pai­sy­da­ma JAV pers­pė­ji­mo, kad Va­šing­to­nas nu­trauks de­ry­bas dėl šio konf­lik­to, jei­gu Mask­va nesustabdys Ale­po puo­li­mo.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Žir­gų lenk­ty­nės Lie­tu­vo­je vis po­pu­lia­rė­ja, o šį spor­tą pa­ma­tę žiū­ro­vai lie­ka su­ža­vė­ti – taip tei­gia lenk­ty­nių Lie­tu­vo­je or­ga­ni­za­to­rė Eve­li­na Kol­bas­nik. Pir­mą sezoną lenk­ty­nes ren­gu­si [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami