TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Filipinai: auksinės poetų jūros ašaros

2011 10 30 10:00

"Prašau, pone, prašau! - filipinietė perlų prekiautoja užtvėrė kelią. - Pažiūrėkite, kokie jie gražūs!" Ir ištiesė šūsnį įvairiausių spalvų ir formų vėrinių.

Nepavyks pasprukti tuščiomis, ko gero, nė vienam: išvydę paplūdimyje nuo saulės ir jūros apsalusius užsieniečius perlų prekiautojai tiesiog skuoste atskuodžia. Ir ką gi - per pusvalanduką mūsų grupei įsiūlė maždaug keletą kilogramų papuošalų. Nors mūsų kelionės į Filipinus vadovas Dainius Kinderis primygtinai rekomendavo nepirkti perlų "iš rankų", žadėdamas palydėti į parduotuvę, kur jie geresnės kokybės, pagundai pasidavėme visi. Vėliau dėl to nesigailėjome. Perlai čia kainuoja pigiau, negu prašmatniuose prekybos centruose, tad galima įsigyti kur kas daugiau vėrinių, sagių, auskarų, pakabukų. Suprantama, paplūdimiuose parduodami papuošalai nėra išskirtinės kokybės, bet vis vien tikri.

Jūriniai vertingesni

Išmokti vertinti perlus nelengva. Gidai pasakojo, esą šie perlamutriniai žirniukai gali būti ir natūraliai susiformavę, ir žmogaus rankų išauginti, ir jūrose brandinti, ir upių vandenyje susidarę. Jūriniai perlai skiriasi nuo gerokai pigesnių upinių - jie apvalesni, spalva intensyvesnė, ryškiau blizga. Jūrų moliuskas išaugina tik vieną perliuką, o į upinę kriauklę gali patekti išsyk keletas smiltelių - būsimų perliukų.

"Norėdami sužinoti, ar jūsų rankose tikri perlai, patrinkite du karoliukus vieną į kitą, - siūlo prekiautojai, pamatę, jog kai kurie mūsų gana įtariai žvelgia. - Jei jie dirbtiniai, ant pirštų išvysite dulkelių - perlamutro pėdsakų, o ant karoliukų neliks nė menkiausių įbrėžimų." Žinoma, parduotuvėse parduodami brangūs perlai turi sertifikatus, tad spręsti, kur įsigyti papuošalų, kiekvienas apsisprendžia pats. Vis dėlto dažniausiai lemiamu veiksniu tampa piniginė.

Amžina viltis

Grožio ir turto etalonu perlai laikomi nuo seno. Dėl jų kildavo karai, jais mokėdavo už vergus, Rytų kraštuose jais išpirkdavo nuotakas. Ne veltui Jules Verne'as rašė: "Poetui perlai - jūros ašaros, moteriai - brangus papuošalas, biologui - darinys, kai kurių minkštakūnių viduje." Natūralių perlų rinkėjams - tai sekinantis darbas ir amžina viltis. Daug kartų per parą į vandens gelmes neria narsuoliai su krepšeliais ant klubų, kad tarp gausybės kriauklių rastų vieną ypatingą su perlu, panašiu į mėnulio šviesą ar į žvaigždės atspindį tylioje lagūnoje.

Tikrųjų, pačios gamtos sukurtų, perlų išgavimo technika nesikeitė per amžius. Tiesa, išradus nardymo įrangą darbas palengvėjo, tačiau pagrindiniai perlų ieškotojų "įrankiai" tebėra ištvermė, sveiki plaučiai ir akylas žvilgsnis. Kiekvieną rytą šimtai laivelių traukia ieškoti jūros gėrybių. Ypač filipiniškos Sulu salos teritoriniuose vandenyse - islamo viešpatijoje. Sulu jūroje gausu natūralių perlų, t. y. tokių, kurie susiformavę be žmogaus įsikišimo. Šie - patys brangiausi. Moliuskai, užauginantys perlus, įsitvirtinę seklumose netoli pakrančių, yra bene delno dydžio ir gyvena apie trylika metų.

Gali susirgti

Nereikia manyti, kad perlai, atsiradę įsikišus žmogui, yra tik perlų imitacija. Jie - tokie patys gamtos produktai, kaip ir natūralūs, tik išauginti specialiose augimvietėse, svetimkūnį į kriauklės vidų įterpus rankomis.

Branduoliuko įdėjimas į moliusko kūną reikalauja nemenko įgudimo. Tai geriausiai pavyksta moterims: per dieną jos "preparuoja" nuo 300 iki 1000 kriauklių. Preparuoti moliuskai laikomi ir jūroje, ir gėluose ežeruose, sudėti į pintines ar į plastiko narvus. Perlinių austrių priešai yra žuvys, vėžiai, polipai, įvairiausi parazitai, bet pirmiausia - zooplanktonas, be to, jis suryja daug deguonies. Kai nuo zooplanktono jūra nusidažo raudonai, perlų augintojai stveriasi už galvų: grėsmė kyla ištisoms perlų fermoms.

Didelės reikšmės perlams susiformuoti turi ir vandens temperatūra. Vandenyje preparuotos kriauklės laikomos trejus ketverius metus: per tą laiką aplink dirbtiniu būdu įterptą branduoliuką susidaro atitinkamo storio perlamutro sluoksnis. Jei moliuskas būtų paliktas vandenyje ilgiau, perlui kiltų grėsmė susirgti ar deformuotis.

Dalis išbrokuojama

Paprastai viena kriauklė perlui išauginti panaudojama tik vieną kartą. Išėmus iš jos perliuką, austrė dažniausiai žūsta, tad filipiniečiai labai rūpinasi, kad netrūktų moliuskų jauniklių.

Mūsų dienomis kultivuoti perlai sudaro per 90 proc. perlų prekybos rinkos. Perlus surinkus, išdžiovinus ir išrūšiavus paaiškėja, kad tik apie 10 proc. tinka brangiems papuošalams gaminti. Bene 60 proc. rutuliukų būna prastesnės kokybės, taigi iš jų padaryti gaminiai kainuoja pigiau. Kiti 20 proc. išvis išbrokuojami. Kad būtų geresnė kultivuotų perlų spalva, kartais jie balinami, dažomi, švitinami spinduliais.

Auksiniai - per 5 metus

Filipinų pietvakariuose esančioje Palavano saloje gyvena vienintelis žmogus pasaulyje, žinantis rečiausių brangenybių - auksinių perlų - gamybos paslaptį. Kiekvienai austrei prireikia penkerių metų, kol išauginamas vienas tokios retos spalvos perliukas. Visa tai, ką patiria austrė - bet kokį temperatūros svyravimą ar pasikeitusią vandens sudėtį - turi įtakos perlui, gali sugadinti jo kokybę. Taigi Jacquesas Brannelis, nuo 1979 metų vadovaujantis auksinių perlų auginimo įmonei, labai nerimauja dėl savo valdų. Jas pradeda apžiūrinėti iš dangaus, artėdamas prie jų asmeniniu sraigtasparniu. Pro jo akis nepraslysta nė menkiausia detalė. Nusileidęs ant žemės, firmos vadovas bėgte bėga į perlų augimvietes, pakeliui berdamas skubotus nurodymus savo pavaduotojui filipiniečiui. Perlų kultivavimu J.Brannelis užsiima jau 38 metus ir vis vien, sako, nuolat sužinąs ką nors nauja.

Po dvejų metų inkubacinio laikotarpio, panardinant austres į jūrą, į kiekvieną jų firmos darbuotojai įterpia po nedidelį svetimkūnį, aplink kurį ir susidarys auksinis perliukas. Vėliau dar trejus metus nardytojai kaskart trauks narvelius su austrėmis į paviršių, mat jas reikės apversti, kad perlai būtų tobulai apskriti. Taip pat reikia peršviesti rentgeno spinduliais ir įsitikinti, ar perliukas tinkamai formuojasi.

Penkiolika metų biologai triūsė, bandydami išvesti retos veislės - Pinctada Maxima - austres, galinčias išauginti aukso spalvos perlus. Būtent J.Brannelio firma finansavo jų ieškojimus, o dabar vienintelė planetoje mėgaujasi šiuo atradimu.

Nardytojai grįžta į krantą su pirmaisiais naujojo derliaus pavyzdžiais. Jie parplukdo pilnus krepšius austrių, kuriose ir slypi retieji perlai, tačiau puikios jų kokybės garantuoti negali niekas. Po keleto valandų, jau dirbtuvėje, J.Brannelis įvertina pirmuosius naujojo sezono vaisius. Ne visi auksiniai, pasitaiko baltų arba šampano atspalvio. Tie, kuriems pasiseks patekti į aukščiausiąją kategoriją, keliaus į dvylika J.Brannelio kompanijos parduotuvių.

Tikslaus skaičiaus žmonių, Filipinuose užsiimančių perlų gavyba, jų apdorojimu ir prekyba, niekas nežino. Užtat neabejojama dėl vieno: šis amatas - tradicinis tarp badžao genties žmonių, kurie liaudyje paprastai vadinami jūrų čigonais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"