TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Gamtos mokyklos atveria dar neregėtas paslaptis

2016 08 11 6:00
Sirvėtos regioniniame parke - tarp miškų ir Mergežerio nusidriekęs turistų dar beveik neatrastas paslaptingas Kačėniškės piliakalnis. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotrauka

Keliauti po saugomas teritorijas – Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus – tapo dar patraukliau, nes juose jau šią vasarą atidarytos pirmosios penkios gamtos mokyklos.

Mokyklos įkurtos skandinavų ir vokiečių pavyzdžiu – kad būtų kur rengti moksleiviams gamtos pažinimo pamokas. Ne paslaptis, kad daugeliui mieste užaugusių vaikų trūksta elementaraus supratimo apie gamtą – jie nepažįsta medžių, paukščių, o ką ir kalbėti apie vabzdžius, drugius ar kitus smulkius gyvūnėlius. Tad išvyka su gamtininku net prie skruzdėlyno miške jiems būna labai įdomi. Tokių gamtos mokyklų tikslas, kad kuo daugiau žmonių išmoktų turiningai keliauti po saugomas teritorijas, įgytų bendrųjų gamtos žinių, suvoktų ekosistemų procesus. Toks švietimas ugdytų atsakingą ir supratingą požiūrį į saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kurių gausu parkuose.

Žygiai, stovyklos, užsiėmimai

Lietuvoje gamtos mokyklos jau veikia Aukštaitijos, Dzūkijos nacionaliniuose parkuose bei Varnių, Sirvėtos ir Kauno marių regioniniuose parkuose. Gamtos mokyklas ypač pamėgo moksleivių grupės. Po edukacinių užsiėmimų, gamtos pažinimo pamokų, žygių stovyklautojai turi kur išsivirti valgyti ir pernakvoti. Visose gamtos mokyklose yra po 30 lovų, tad labai patogu čia apsistoti grupėmis, klasėmis. Gamtos mokyklas pamažu atranda ir šeimos su vaikais. Anksčiau daugelį stabdydavo tai, kad atokesniuose, tačiau nuostabiuose gamtos kampeliuose nebuvo kur pernakvoti.

„Mus lanko tik tie, kurie tikrai nori pažinti apylinkes, pakeliauti po parką, pamatyti įdomiausias vietas, susipažinti su saugomomis vertybėmis. Noriu pabrėžti, kad gamtos mokyklos – ne viešbučiai, vien apgyvendinimo paslaugų neteikiame. Tai papildoma paslauga prie edukacinių užsiėmimų žmonėms, atvykstantiems pažinti saugomų teritorijų. Perkant parko darbuotojų vedamą edukacinę programą (jų turime net 18), galima ir pernakvoti. Užsiėmimas ir nakvynė – 5 eurai asmeniui, – pasakojo Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimbienė. – Nuo pavasario dirbame labai intensyviai. Norinčiųjų keliauti po parką netrūksta.“

Varnių regioninio parko gamtos mokykloje Ožtakių kaime šalia parko direkcijos šią vasarą buvo apsistoję žygeiviai, skersai išilgai išvaikščioję parko apylinkes. O pasidairyti čia tikrai yra kur. Pabirę daugybė alkakalnių, piliakalnių: Medvėgalis, Šatrija, Sprūdė, Moteraitis, Girgždūtė, Švedkalnis, Paršpilis, Žąsūgala ir kiti. Daugelį traukia ir kūlgrinda, kurią norisi savo kojomis, klimpstant į dumblą, perbristi. Gamtos mokykloje stovyklas rengė Šilalės rajono etnoklubo nariai. Labai populiarios buvo neformalaus ugdymo programos „Jaunasis reindžeris“ ir „Gamtos tyrėjas“.

Išgyvenimo gamtoje pamokos

„Užsiėmimai vyko nuo kovo iki birželio, dalyvavo 80 moksleivių. Programa buvo patvirtinta Švietimo ir mokslo ministerijos. Moksleiviai – ne tik iš Varnių, bet ir iš kitų vietovių. Juos vieną dieną atsiveždavome, kitos dienos pavakary išveždavome. Mūsų darbuotojai dirbdavo ištisą parą. Vaikams labai patiko išgyvenimo gamtoje pamokos: išmoko be degtukų susikurti laužą, prasimanyti gamtoje maisto netikėtai atsidūrus toli nuo civilizacijos, patikimais mazgais rišti virves ir persikelti per upę, – pasakojo I. Zimbienė. – Šią vasarą penkių aplinkinių rajonų moksleiviams rengėme penkių dienų stovyklą „Išminties galia – pažinimas“. Visąlaik su stovyklautojais dirbo ir vienas mūsų parko darbuotojų (iš viso – 9 darbuotojai). Todėl labai skaudu buvo neseniai žiniasklaidoje skaityti kritiką saugomų teritorijų tarnyboms, esą savaitgaliais parkuose esantys lankytojų centrai nedirba. Mes rengiame ir naktinius žygius. Mūsų žmonės savaitgaliais ir naktimis išdirba tiek viršvalandžių, kad paskui sukame galvą, kaip kompensuoti jiems tą laiką.“

Vaistažolių čempionatai

Sirvėtos regioniniame parke neseniai pradėjusi veikti gamtos mokykla ieško, kokiais savo krašto ypatumais patraukti lankytojus. „Kadangi Švenčionių rajonas nuo seno garsėja vaistažolių fabriku, rengėme vaistažolių rinkimo čempionatą. Tikimės, kad renginys išpopuliarės. Dzūkai organizuoja grybavimo varžybas, o kodėl nepabandžius rungtis renkant vaistažoles? Dalyviai buvo patenkinti. Mes pateikėme 23 augalų sąrašą, komandos, per valandą pasklidusios po Šventos kaimą ir jo apylinkes, turėjo surasti ir parnešti po šakelę kiekvieno augalo“, – aiškino Sirvėtos regioninio parko direktorė Romualda Baranauskienė.

Šią vasarą dvi dienas gamtos mokykloje praleido vaikai iš įvairių Lietuvos dienos centrų. Gamtos mokykla – puiki galimybė vesti pamokas gamtoje. Jas užsisakiusios moksleivių grupės tikrai nenusivilia. „Net prie skuzdėlyno kartais praleidžiame valandą. Vaikams labai įdomus skruzdžių gyvenimas. Įsivaizduojate, jų yra 14 rūšių, ryšiai tarp tų rūšių irgi ypatingi, pavyzdžiui, vienos rūšies skruzdės apsigyvena kitos rūšies skruzdėlyne. O kad jų neišvarytų, leidžia specialius signalus, ir skruzdėlyno šeimininkėms atrodo, kad čia savos. Taip vyksta skruzdėlių karai, – pasakojo žygius po parką organizuojantis Sirvėtos regioninio parko vyriausiasis kraštotvarkininkas Marius Semaška. – Vienoje mūsų miško erdvėje yra net dešimt skruzdėlynų. Su vaikais darome eksperimentus, pavyzdžiui, nunešame į skruzdėlyną melioną ar kitą saldų vaisių ir stebime, kuris skruzdėms skanesnis.“

Populiarėja gamtinis turizmas

Penkios gamtos mokyklos skirtingose Lietuvos vietose pasirinktos neatsitiktinai. Keliautojai, norintys pasidairyti po visą Lietuvą, kiekviename regione ras ir gamtos mokyklą. Mėgstančiųjų keliauti po šalį, ypač savaitgaliais, tikrai netrūksta. O tiems, kurie ieško naujų kelių, daug informacijos pateikia prieš metus sostinėje atidarytas Saugomų teritorijų nacionalinis lankytojų centras. Jis pristato visuomenei Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus, rezervatus, draustinius. Per metus čia apsilankė daugiau kaip 15 tūkst. lankytojų.

„Daugiausia pas mus atvyksta moksleivių. Jiems rengiamos edukacinės programos ir vedamos ekskursijos, siekiant supažindinti su kraštovaizdžio ypatumais, biologine įvairove ir saugomomis rūšimis, aiškinama, kodėl būtina saugoti augalėlių ir gyvūnėlių buveines, kodėl reikia tausoti gamtą. Ekspozicija padeda suprasti, ką ir kodėl reikia saugoti, kodėl gamtosauga civilizuotai žmonijai tampa vis svarbesnė, – teigė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių skyriaus vedėja Diana Rakauskaitė. – Netrūksta ir svečių iš užsienio šalių. Juos domina natūrali Lietuvos gamta, mūsų krašto nacionaliniai ir regioniniai parkai. Užsieniečiai jau seniai domisi gamtiniu turizmu. Akivaizdu, kad ir mūsų krašto žmonės daugiau keliauja gamtos takais, pėsčiomis ir dviračiais.“

Saugomų teritorijų nacionalinio lankytojų centro tikslas – suteikti žinių apie saugomas teritorijas ir paskatinti norą viską pamatyti patiems. Daugelis čia apsilankiusiųjų nustemba: „Kaip iki šiol to nežinojome?“ Pasklaidžius centre daugybę leidinių galima patiems susidėlioti įdomų maršrutą po Lietuvą ir leistis į kelionę ieškoti krašto gamtos lobių. Lankytojų centras įsikūręs Antakalnyje, šalia Sapiegų rūmų parko (Antakalnio g. 25). Lankytojams atviras turizmo sezono metu antradieniais-penktadieniais nuo 9 iki 18 valandos, šeštadieniais nuo 10 iki 16 valandos. „Nacionalinis lankytojų centras – ne muziejus, tai tik informaciją suteikiantys vartai į saugomas teritorijas. Čia tik sužinai, kur galima įdomiai pakeliauti, o tada jau gali ruoštis į kelionę“, – sakė D. Rakauskaitė. Jos teigimu, gamtosauginiam švietimui parkų gamtininkai nuo seno skirdavo daug dėmesio. Dabar Europos pavyzdžiu įkurtos gamtos mokyklos tuo galės užsiimti dar aktyviau. Europoje tokiose mokyklose organizuojama daug įvairių renginių, pavyzdžiui, savaitė gamtoje be mobiliųjų telefonų, žygiai po gamtą su parko vadovu. Gamtos mokyklas dar planuojama įkurti Kuršių nerijoje ir Nemuno deltoje.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šiemet paskelbė konkursą „Keliaukime po Lietuvos nacionalinius parkus“. Iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, 2018 metų, kviečiama aplankyti naujai sutvarkytas ir lankymui pritaikytas vietoves, nusifotografuoti jose ir atsiųsti nuotraukas. Kadangi šiais metais Lietuvos nacionaliniai parkai mini 25-metį, tai siūlomi maršrutai daugiausia drieksis per Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinius ir Trakų istorinį nacionalinį parkus. Siūloma aplankyti 25 vietas, vaizdingus maršrutus nacionaliniuose parkuose ir dar 5 naujai pritaikytas lankymui vietas regioniniuose parkuose. Visas objektų sąrašas yra pateiktas Saugomų teritorijų tarnybos internetiniame puslapyje:vstt.lt

. . .

Kur nukeliauti – pasirinkimas tikrai didelis: Lietuvoje yra 5 nacionaliniai, 30 regioninių parkų, 3 valstybiniai gamtiniai ir 2 kultūriniai rezervatai, apie 300 draustinių, daugiau kaip 500 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. Iš viso saugomos teritorijos sudaro 15,6 proc. Lietuvos ploto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"