TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Gėlių paradas traukia spalvomis ir kvapais

2015 05 14 6:00
Madeiroje žydi ir gėlės, ir moterys. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotraukos

Aplankyti garsųjį Olandijos gėlių paradą, vykstantį kiekvieną pavasarį, vyliausi ne vienus metus. Šiemet troškimas išsipildė gerokai dosniau, nei galėjau tikėtis. Turėjau laimės pasigrožėti net dviem žydėjimo šventėmis: viena - netoli Amsterdamo, kita – Portugalijai priklausančioje Madeiros saloje.

Nors gėlių iškilmės iš esmės skiriasi, galiu drąsiai sakyti - abu kraštai pelnytai didžiuojasi tuo, ką rengia, ir kiek turistų kasmet sutraukia. Gėlių paradas Olandijoje vyko savaite vėliau negu Madeiroje. Jos sostinėje Funšalyje pramoga prasidėjo ketvirtadienį ir truko iki sekmadienio vakaro. Kaip tik šią dieną surengtas svarbiausias šventės akcentas – eitynės.

Gyvos ir dirbtinės

Visas keturias dienas pagrindinė miesto pėsčiųjų gatvė netoli Funšalio katedros buvo išpuošta kilimais iš gėlių ir įvairiausių jų kompozicijų. Šoko tautinių šokių ansambliai, nuolat skambėjo gyva muzika. O sekmadienį gatves užplūdo būriai pasipuošusių žmonių. Kostiumai ir galvos apdangalai bylojo, kad jie – gėlių parado dalyviai.

Madeiroje vykstančios eitynės gerokai didesnės negu Olandijoje. Be to, šioje šalyje automobiliai ir didžiulės platformos, skirtos įvairioms kompozicijoms, puošiamos tik gyvomis gėlėmis, o Funšalyje jų pamatyti gana sudėtinga. Žinoma, dėl didžiulio parado užmojo žydinčių žiedų saloje turbūt nepakaktų visoms transporto priemonėms ir žmonėms išpuošti.

„Madeiroje visada kas nors žydi. Net žiemą. Tačiau tiek gėlių, kiek reikėtų paradui, tikrai neužtektų. Žiedų tektų vežtis iš svetur“, - neabejojo ketverius metus Madeiroje gyvenantis pažįstamas Igoris.

Gėlių paradai kasmet rengiami vis kita tema. Madeiroje ji akcentuojama mažiau, o olandai tematikai skiria itin daug dėmesio. Šiemet gėlių paradas buvo dedikuotas karaliaus Vilemo Aleksandro 200 metų gimimo jubiliejui. Kaip tik dėl to kone visos gėlių skulptūros sietos su kilmingųjų atributika ir simboliais - karūnomis, skeptrais, skydais, šarvais, liūtais, sodais... Viskas kruopščiai kurta iš gėlių. Paprastai Olandijoje kasmet pristatoma daugiau kaip pusšimtis kūrinių iš augalų. Pagrindinės gėlės – aitriai malonų kvapą skleidžiančios frezijos.

„Esu buvusi abiejuose gėlių paraduose. Reginys, kurį sustiprina ir kvapas, yra daug įtaigesnis“, - patikino drauge keliavusi bičiulė.

Populiari ir generalinė repeticija

Madeiroje gėlių paradas rengiamas sekmadienio vakarą vienoje centrinių Funšalio gatvių. Prieš pasirodymą ir kurį laiką po jo eismas čia sustabdomas. Olandijoje gyvuoja kitokia tradicija. Eitynės visuomet prasideda Nordveike, o baigiasi Harlemo miestelyje. Pusę dešimtos ryto žydinti kolona lėtai pajuda per regiono kaimelius ir juose trumpam stabteli. Devintą valandą vakaro, kai sutemsta, gėlių kompozicijos apšviečiamos įvairių spalvų švieselėmis. Taip šventė ir baigiasi.

Gėlių parado išvakarėse Nordveike vyksta generalinė repeticija. Skulptūros nuo 18 valandos išdėstomos įvairiose miestelio vietose, o 21 valandą pajuda tokia tvarka, kokia važiuos per tikrąją šventę. Šiemet stebėjusiesiems pasirengimą iškilmėms pasisekė ne vien dėl to, kad buvo galima iš visai arti apžiūrėti temines kompozicijas, užuosti jų aromatą, bet ir dėl orų – penktadienį buvo šilta, plieskė saulė, o šeštadienį visą dieną iš apniukusio dangaus pliaupė lietus. Renginio išvakarėse išmintingiau aplankyti ir Keukenhofo botanikos parką – žmonių daug, tačiau tikrai bene triskart mažiau negu eitynių dieną.

Gėlių šventės Europoje – ypač patrauklios ir vertinamos turistų. Jei skrisite jų stebėti ir norėsite sutaupyti, kelionę imkite planuoti anksti – kai tik pradedama prekiauti pavasario sezono lėktuvų bilietais.

Ne vien gėlių sotūs

Ir į vieną, ir į kitą kraštą turistai vyksta ne vien gėlių paradais pasigrožėti. Per keletą dienų Olandijoje keliautojai spėja pamatyti ir įdomių šalies miestelių, muziejų. Amsterdamą lankė jau daugybė Lietuvos žmonių, apie tai nemažai rašyta. Tik pridursiu, kad dieną miesto pažiba yra muziejai, pramoga - pasiplaukiojimas kanalais, o vakare – Raudonųjų žibintų kvartalas ir intymiojo pasaulio industrijai skirtos vietos.

Laivai kanalais, kuriuose plūduriuoja ir ne vieno olando gyvenamasis būstas – barža, plaukioja nuo ankstyvo ryto iki dešimtos valandos vakaro. Pigiausias bilietas - apie 17 eurų. Turistai, sumokėję keliais eurais daugiau, pakliūva į briliantų, miesto ar kurį nors kitą iškylos organizatorių nurodytą muziejų. Daugiau kaip valandą trunkanti kelionė tikrai verta dėmesio.

Dar viena lankytina Amsterdamo vieta – gėlių turgus. Į jį užsuka norintieji įsigyti neįprastų spalvų tulpių ar kitokių gėlių svogūnėlių, sėklų. Turizmo gidai skelbia, kad turgus veikia iki 19 valandos, tačiau vietos žmonės perspėja, jog pardavėjai neretai išskuba namo ir keliomis valandomis anksčiau. Tarkime, Amsterdamo centre dešimties tulpių svogūnėlių pakuotė kainuoja kiek daugiau nei tris eurus, o turguje už tiek pat galima įsigyti penkiasdešimt svogūnėlių.

Apskritai olandai ne itin mėgsta viršvalandžius. Mažesniuose miesteliuose parduotuvėlės uždaromos apie 17 valandą. Ilgiau jos dirba Amsterdame, bet irgi – gana saikingai. Dažna sūriu, suvenyrais, drabužiais prekiaujanti centrinės gatvės parduotuvė duris užveria devintą valandą vakaro, ir visai nesvarbu, kad prie durų stoviniuoja būrelis susigundžiusių užsukti pirkėjų.

Didžiuliai prekybos centrai Olandijoje – retas dalykas. Jų yra vos keli, ir tie patys - miesto pakraštyje.

Mėlynas, rožinis ir... žalsvas

Olandija garsėja savo sūriais, čia gausu ir jų parduotuvių. Net nedidelė krautuvėlė prekiauja ne mažiau nei 20 rūšių sūriu, kuris skiriasi ne tik skoniu, brandinimo laiku, bet ir spalva. Amsterdame, Raudonųjų žibintų kvartale, pavyko aptikti net turkio, rožinės ir žalsvos spalvos sūrio, kurio skonis prilygsta patiems kokybiškiausiems gaminiams iš pieno. Maždaug 300 gramų tokio sūrio kainuoja apie 10 eurų. Tai vidutinė kaina, už kurią Olandijoje galima įsigyti panašiai tiek šio gardėsio. Jei apsipirktumėte mažesniame miestelyje, tiesiai iš gamintojų, jie patikusio sūrio vėliau atsiųstų paštu tiesiai į namus. Tereikėtų palikti savo kontaktus.

Sūrių miestu vadinamas Alkmaras. Čia penktadienį centrinėje aikštėje vyksta didelis sūrių turgus. Toks pat veikia ir Amsterdame, tik reikia pasiteirauti vietinių jo adreso. Gausi sūrių pasiūla ir Delfte. Šis miestelis taip pat garsėja mėlynuoju porcelianu, ypač jaukia centrine senamiesčio aikšte.

Malūnų miestai

Lankantis Olandijoje būtina užsukti ir į kelis malūnų miestus. Šalis garsėja savo vėjo malūnais. Teigiama, jog kitados čia jų stovėjo apie 10 tūkstančių. Dabar Olandijoje malūnų galima suskaičiuoti bene dešimt kartų mažiau - per tūkstantį, bet vis vien turbūt daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio valstybe. Ir vargu ar kur rasite tiek daug senovinių vėjo malūnų vienoje vietoje, kiek jų yra Kinderdeike – nedideliame kaimelyje pietinėje provincijoje, išsidėsčiusioje Leko ir Nordo upių sankirtoje. Čia, maždaug dviejų kvadratinių kilometrų teritorijoje, apie 1740 metus polderiams nusausinti ir potvyniams kontroliuoti buvo pastatyta net 19 vėjo malūnų. Neįtikima, bet visi jie išliko iki šių dienų, dauguma tebeveikia. Dabar tai stambiausia vienoje vietoje įrengta senovinių vėjo malūnų sistema turbūt ne tik Olandijoje, bet ir pasaulyje. Nuo 1997 metų Kinderdeiko malūnai saugomi UNESCO.

Arnheme yra senovinis kaimas-muziejus po atviru dangumi, primenantis mūsų Rumšiškes. O Roterdame galima pasigrožėti itin moderniais didmiesčio statiniais.

Skrydis iš Vilniaus į Olandiją kainuoja apie 60 eurų. Lėktuvas leidžiasi Eindhoveno oro uoste. Iš jo nuomotu automobiliu, traukiniu ar autobusu milžiniška autostrada galima pasiekti bet kurią šio krašto vietovę. Tiesa, pirmas dienas šiek tiek trikdo greitkeliu didžiuliu greičiu lekiantys krovininiai sunkvežimiai. Miestuose reikia saugotis ne tik pėsčiųjų, bet ir dviratininkų. Jų teisės – svarbesnės nei kitų eismo dalyvių. Automobilio parkavimas gana brangus – valanda Amsterdame atsieina nuo 0,85 iki 5 eurų. Kaina priklauso nuo zonos. Dėl to dažnas į sostinę vyksta traukiniu. Kituose miestuose už automobilių stovėjimą tenka mokėti gana retai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"