Geteborgas: savaitgalis pagal švediškas kainas

Kristina KUČINSKAITĖ 2012-03-09 08:05

Kristina KUČINSKAITĖ

2012-03-09 08:05
Ke­lio­nės į an­trą pa­gal dy­dį Šve­di­jos mies­tą Ge­te­bor­gą tarp lie­tu­vių kol kas nė­ra po­pu­lia­rios. Nors sa­vait­ga­lį iš Kau­no oro uos­to į šį mies­tą ga­li­ma nu­skris­ti ir grįž­ti at­gal vos už 100 li­tų, kraš­tie­čiai ne­sku­ba gun­dy­tis to­kia ga­li­my­be.

Aplankyti Geteborgą nusprendžiau susiviliojusi maža skrydžio bilietų kaina. Nebaugino suma ir už nakvynę viešbutyje - ji buvo panaši, kokių prašoma bet kuriame Europos mieste. Nors informacijos lietuvių kalba internete apie Geteborgą rasti sunku, itin pagelbėjo vieno komentatoriaus patarimas apsistoti bene 15 minučių kelio traukiniu nuo centro įsikūrusiame viešbutyje "Apple", kuriame svečiai vaišinami ne tik sočiais pusryčiais, bet ir vakariene. Nors patiekalų nebuvo gausu, bet maistas gardus. Turint galvoje, kiek kainuoja Švedijoje maisto produktai, už panašią vakarienę restorane, neabejoju, būtų tekę pakloti keletą šimtų litų.

Pasiklioviau kojomis

Iš Kauno į Geteborgą skrido pustuštis lėktuvas. Toks pats grįžo ir atgal. Vykstantieji tarsi pasidalijo į tris grupes - švedai, keliaujantys namo, lietuviai turistai ir Švedijoje uždarbiaujantys mūsų kraštiečiai.

Labai nedideliame oro uoste lėktuvas nusileido po 1,2 val. skrydžio. Valiutos keityklos jame nėra, bet nusipirkti autobuso, gabenančio keleivius į miesto centrą, bilietą problemų nebuvo. Vietos parduotuvėlėje tai padaryti galima ir už eurus, tačiau grąža atiduodama kronomis. Bilietas vykti autobusu iš oro uosto ir atgal asmeniui kainuoja 158 kronas (viena krona - 0,39 lito).

Kelionė nuo oro uosto iki centrinės Geteborgo stoties trunka apie 25 minutes. Įpratusieji dažniau keliauti gali vykti ir maršrutiniu autobusu į Geteborgą. Stotelė - bene penkios minutės kelio nuo oro uosto, pagrindinėje gatvėje. Bilietas pasiekti miestą kainuos perpus pigiau.

Švedai puikiai kalba angliškai, todėl tie, kurie moka šią kalbą, Geteborge jausis lyg namuose.

Centrinė autobusų ir traukinių stotys nėra itin didelės. Visai greta - prekybos centras, kuriame veikia ir turizmo informacijos biuras, duris atveriantis 10 val. ryto. Norėdamas pasikalbėti su konsultantėmis, turi gauti elektroninį eilės numeriuką - tokį patį kaip banke. Ant miesto žemėlapio yra pažymimos vietos, kurias galite aplankyti pėsčiomis ir į kurias teks važiuoti viešuoju transportu.

Pirmąją dieną nusprendžiau nepirkti bilieto, leidžiančio visomis viešojo transporto priemonėmis naudotis 24 valandas, ir pasiklioviau savo kojomis.

Kaip sutaupyti

Visai netoli centrinės stoties yra Geteborgo pasididžiavimas - Gustavo Adolfo aikštė. Ji įsikūrusi visai greta rotušės, čia geteborgiečiai mėgsta būriuotis, rengti šventes, savaitgalių turgus.

Keletas minučių kelio nuo aikštės, ir prasideda senovinių pastatų kompleksas. Buvęs fabrikas paverstas meno dirbtuvėlių ir kavinių kompleksu. Šiuo metu jame beveik nieko nevyksta. Kompleksas atgyja tik gegužės mėnesį, kai Geteborge, kaip ir kituose mažesniuose Europos miestuose, prasideda vasaros sezonas.

Dar viena lankytina vieta - miesto muziejus. Kiek kainuoja bilietas į jį, sunku pasakyti, nes muziejaus administratorė pasiūlo 40 kronų kortelę, suteikiančią galimybę iš viso aplankyti penkis Geteborgo muziejus.

Daiktus - paltą ir kuprinę - prieš įžengiant į muziejaus sales prašoma palikti saugojimo spintelėje. Kad ją galėtum užrakinti, reikia turėti penkias kronas.

Beje, Geteborgo muziejai yra bene vieninteliai mieste, kuriuose veikiantys tualetai yra nemokami. Visur kitur, netgi centrinėje stotyje, tai kainuoja 5-10 kronų.

Per keturis aukštus įsikūrusiame miesto muziejuje pasakojama visa Geteborgo istorija. Yra vikingų laikų eksponatų, daiktų ir paveikslų, priklausiusių karališkiesiems rūmams. Viena įspūdingiausių vietų - persirengimo kambarys. Jame pakabinti keli senovinio tipo drabužiai, kuriais apsirengus galima nusifotografuoti. Todėl, net jei daiktus palikote saugojimo spintelėje, fotoaparato nepamirškite.

Visuose Geteborgo muziejuose ekspozicijos įrengtos taip, kad dalis jų būtų pramoginės. Taip pat juose yra vaikų žaidimų kambariai. Todėl nenuostabu, kad švedai savaitgaliais renkasi į muziejus leisti laiko - už gana simbolinę sumą įmanoma ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir neribotą laiką leisti vaikui smagintis žaidimų kambaryje. Beje, jie visuose muziejuose skirtingi - Jūrų muziejuje primena laivą, miesto muziejuje - tipinį praėjusio amžiaus miestelėno būstą.

Pėsčiomis Geteborge galima nueiti iki katedros. Didelė tikimybė, jog užsukę į ją išgirsite repetuojančius vaikų chorus. Geteborgas jais itin didžiuojasi kaip pripažįstamais vienais geriausių krašte.

Įspūdingas objektas - žuvų turgus. Jame galima įsigyti ne tik šviežių žuvų (kilogramas kainuoja 179-349 kronas), bet ir įvairiausių jūros gėrybių (kilogramas krevečių - 198-249 kronos). Pasigardžiuoti patiekalais švedai linkę pastato viduje įrengtoje kavinėje. Karštas žuvies patiekalas su garnyru įkainotas 79 kronomis. Miestą ėmus džiuginti pirmiesiems pavasario saulės spinduliams, dažnas pietauja ir ant lauke įrengtų suoliukų.

Nuo čia iki geteborgiečių itin mėgstamo Hagos kvartalo - 10 minučių kelio. Tai vieta, kur daug kavinių, parduotuvėlių, dirbtuvėlių, sendaikčių krautuvėlių. Puodelis kavos Hagoje - nuo 15 kronų. Pavalgyti galima už standartines švediškas kainas - kompleksiniai pietūs vidutiniškai kainuoja 79 kronas.

Sezonas prasideda vėliau

Dar vienas objektas, pasiekiamas pėsčiomis, yra botanikos sodas. Žiemą dirba tik oranžerija, kurią aplankyti galima už 40 kronų. Iki kovo pradžios joje vyko orchidėjų pardavimo paroda. Lankytojams buvo pristatoma kelių dešimčių orchidėjų kolekcija, skaitytos paskaitos, kaip jas prižiūrėti.

Priešingoje gatvės pusėje nei botanikos sodas yra Viktorijos pasažas. Jis ir didžiulė teritorija greta - vieta, kur groja gatvės muzikantai, pasirodo saviveiklininkų kolektyvai ir viskuo prekiaujama. Čia įmanoma rasti visų Švedijoje populiarių prekės ženklų parduotuvių.

Lankantis Geteborge rekomenduojama aplankyti ir Operos rūmus, įsikūrusius krantinėje. Vasarą miesto kanalais plaukioja daugybė įvairių pramoginių laivelių, o iš uosto galima leistis ir į naktinį kruizą.

"Gotaplatsen" aikštėje stovi Poseidonui skirta statula. Tai vieta, kurioje gali rasti ir Geteborgo teatrą, ir dailės muziejų. Jame saugomi Pablo Picasso, Rembrandto, Vincento van Gogho, Edouardo Monet darbai. Nuo XV amžiaus iki šių dienų papildo ir nuolat keičiamos ekspozicijos kūriniai. Iki vasaros muziejuje eksponuojami fotografo Laurie'o Simmonso darbai, pasižymintis tuo, kad autorius linkęs fiksuoti ne žmonių, o ir lėlių gyvenimą. Įėjimas į kviestines parodas kainuoja papildomai.

Dienos viešojo transporto bilietas kainuoja 70 kronų. Jis pradeda galioti nuo pirmosios aktyvavimo akimirkos (kai įlipęs į transporto priemonę kortelę priglaudi prie specialaus aparato - aut.) 24 valandas. Taupydama pinigus kortele pasinaudojau tik grįždama nakvoti į viešbutį, todėl visą rytojaus dieną su ja aplankiau ne vieną Geteborgo muziejų, papildomai neišleisdama pinigų.

Muziejai - patrauklūs

Geteborgo gyventojai didžiuojasi "Volvo" muziejumi. Jis yra gerokai nutolęs nuo miesto centro, o autobusai į tą rajoną važiuoja retai, todėl išsiruošti aplankyti įžymią vietą patariama kuo anksčiau, juolab kad šeštadieniais muziejus tedirba iki 16 valandos.

Vertas dėmesio Jūrų muziejus - akvariumas. Jame galima išvysti šimtus laivų modelių, pamėginti pačiam "pavairuoti" laivą ir iš arti pažvelgti į gelmių gyvūnijos pasaulį. Nors akvariume negausu eksponatų, jie išsamiai pristatomi. Be to, muziejuje įkurdinta gana retų gyvūnų, kurių neišvysi jokiame kitame akvariume.

Gelmių gyventojų ekspoziciją pristato ir bene brangiausias Geteborgo "Universum" muziejus. Bilietas suaugusiam asmeniui kainuoja 160, o vaikui - 99 kronas. Keturiuose pastato aukštuose galima aplankyti kalnus, miškus, tropikų oazę, jūrų zoną. Dauguma eksponatų - žaismingi, įdomūs vaikams. Tarkim, kalnų teritorijoje įrengtas stiklinis kambarėlis, jo viduje paspaudus skirtingus mygtukus galima realiai pajusti, kaip viršukalnėse pučia skirtingo stiprumo vėjai. Vaikščiodamas tropikų mišku visai greta gali išvysti žaidžiančių  beždžionėlių ar kirmėlių ant žemės ieškančių paukščių. Ropliai saugomi už stiklo sienos, bet jie yra taip arti, jog, regis, pasieksi ranka.

Visai šalia veikia Pasaulio kultūros muziejus, į kurį bilietas, kaip ir daugelyje Geteborgo kultūros vietų, kainuoja 40 kronų. Moderniame objekte galima išvysti filmuotą vaizdo medžiagą, įamžinusią vaikus, savaip pristatančius įvairius eksponatus. Bene įdomiausia ekspozicijos dalis skirta keliautojams. Čia sukaupti lagaminų, kuprinių, palapinių, pasų, kelionės dokumentų, talismanų, suvenyrų ir kitų turistų atributų pavyzdžiai. Taip pat yra siena, ant kurios savo daiktą ar bilietą smeigtuku gali pritvirtinti bet kuris lankytojas.

Įdomus ir 25-erius metus Geteborge veikiantis Radijo ir televizijos muziejus. Jame yra ir dar 1920 metais pagamintų radijo aparatų. Veikiantys egzemplioriai priklauso septintajam-aštuntajam dešimtmečiui. Muziejaus darbuotojai pasakojo stengęsi sukaupti įvairių įrenginių pavyzdžių, akivaizdžiai demonstruojančių, kaip keitėsi radijo imtuvų dydžiai, formos, dizainas. Vienu metu buvo itin populiaru gaminti aparatus, ne tik transliuojančius radijo stotis, bet galinčius atlikti ir magnetofono bei patefono funkcijas.

Ar Švedijoje tikrai viskas brangu? Mano įsitikinimu - ne. Tereikia paieškoti to, kas jums būtų labiau priimtina. Parduotuvėje pirkau 400 gramų gana kokybiškų dešrelių (t. y. pagamintų iš mėsos - aut.), už kurias temokėjau 9,9 kronos. Kai kuriose kavinėse karštą patiekalą ir sriubą galima suvalgyti už 49 kronas. Aštuonios bandelės kainuoja apie 7 kronas, 250 gramų pašteto - 6 kronas, o nedidukas indelis ikrų - apie 12 kronų. Gana brangus alkoholis. Pavyzdžiui, 0,33 litro butelis alaus atsieina apie 10,9 kronos. Įspūdingos duonos, sūrių, mėsos, žuvų kainos. Bet savaitgalį prasimaitinti už nedidelę sumą Geteborge tikrai įmanoma.

Žinoma, gana didelės drabužių kainos. Tačiau išpardavimai, rengiami Švedijoje, savo mastais taip pat gali priblokšti bet ką. Juk Lietuvoje niekada neįsigysi pirštinių už 10 litų, kokybiškų pėdkelnių už 6 litus ar dizainerio kurto palto už 350 litų. O jei dar įvertinsime švedų atlyginimus, tai parduotuvėse galima pirkti ir pirkti...

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­jus (BPM) aiš­ki­na­si ga­li­my­bes į mū­sų ša­lį at­vež­ti eks­po­nuo­ti ypa­tin­gą re­lik­vi­ją – Lie­tu­vos glo­bė­jo šv. Ka­zi­mie­ro re­lik­vi­jo­rių, sau­go­mą Flo­ren­ci­jo­je, šv. Lau­ry­no [...]
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Ke­tu­ris mė­ne­sius po Lie­tu­vos re­gio­nus ke­lia­vęs „Ki­no pa­va­sa­rio“ edu­ka­ci­nis pro­jek­tas „Ki­no ka­ra­va­nas“ bai­gi­nė­ja šių me­tų marš­ru­tą. Li­ko du mies­tai, trys sean­sai. Rug­sė­jo 28 die­ną Tel­šiuo­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Tik šie­met baig­tas sta­ty­ti, prieš be­veik mė­ne­sį dėl slen­kan­čių šlai­tų pla­čiai ap­ta­ri­nė­tas aukš­čiau­sias ša­ly­je pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tas Aly­tu­je ta­po naujų dis­ku­si­jų ob­jek­tu [...]
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami