Graikija: gyvenimas ne turisto ritmu

LŽ 2009-01-23 00:00
2009-01-23 00:00
Graikijoje jau beveik bunda pavasaris. Autoriaus nuotrauka
Jei­gu no­ri­te pa­jus­ti ti­krą­ją Grai­ki­jos dva­sią į šią ša­lį ge­riau vy­ki­te žie­mą, kai jū­ros pa­kran­tės ne­ap­gul­tos poil­siau­to­jų, kai vie­ti­niai gy­ve­na įpras­tu rit­mu, o ne to­kiu, ku­ris pa­tin­ka tu­ris­tams.

Graikai - pietiečiai, jų charakteris ir gyvenimo savitumas nepaklūsta tradicinėms vakarietiškoms normoms. Na ir kas, kad Graikija jau senokai Europos Sąjungoje, na ir kas, kad nuo sausio 1 dienos buvo uždrausta rūkyti kavinėse - niekas to nepaiso. Kavinėse - ir Atėnuose, ir provincijoje - vakarais net tiršta nuo dūmų. Smilkina tarp pirštų ir lūpų tiek jaunas, tiek senas, tiek vyrai, tiek moterys.

Kuo toliau nuo didžiųjų miestų link provincijos, tuo labiau dvelkia laisve nuo vyriausybinės kontrolės sistemos. Automobilių techninės apžiūros egzistuoja - kartais, kai reikia. Mokesčiai mokami - jeigu tai duoda kokios nors naudos. Jeigu ne, dirbama "juodai". Ko galima išvengti, vengiama, jei negalima - susimokama. Graikiško ūkio savitumas - daug produkcijos, kuriai nereikia kasos aparatų. Reiklios valstybės rankutės apeinamos tarpusavio susitarimais, paprasčiausiu registravimu plyštelėjusiame sąsiuvinyje.

Labai svarbi šeima.

Tikras graikas pabunda ir eina miegoti su rūkstančia cigarete, jis turi sveiką ir spazmuoti nuo juoko verčiantį humoro jausmą bei nepataisomo optimizmo, gardžiai sumišusį su tikru gebėjimu džiaugtis esama diena.

Kas graikui yra svarbiausia? Senesni žmonės tai skirsto į kategorijas "anksčiau" ir "dabar". Anksčiau virš visa ko buvo Dievulis, o lygiagrečiai rikiuodavosi prioritetų piramidė: šeima, sveikata, namai, darbas ir draugai. Apskritai šeima Graikijoje yra labai svarbi, tačiau tai nėra lietuviškas supratimas: kad šeima susitinka tik prie šventinio stalo, o bendrauja tik kai ko nors reikia vienam iš kito. Graikijoje šeima - tai nuolatinis bendravimas. "Užsuksime pas mano sesę ar tėvus "for one cofee", - dažnai išgirsdavau. Nesvarbu, koks metas, ar yra laiko, pavargęs ar žvalus, turintis kitų planų - šeima ir socialinis artumas jiems svarbiausia vertybė.

Dabar viskas kitaip

Senoliai sako, kad dabar viskas yra kitaip. Miestuose jaunimas dirba už 700 eurų, iš kurių 300-400 atiduoda už būsto nuomą. Nelieka net kavai vakarais. Jų nuomone - siaubas, ne gyvenimas. Daugelis dirba tik tam, kad šiaip taip išgyventų. Iš dalies dėl to ir kyla visos graikiškos riaušės. "Š... tas kapitalizmas, - rėžia aštriai Andreasas, - bet kol kas nežinau, ką čia kitokio pasiūlyti." Jo teigimu, anksčiau atkakliai dirbdamas galėjai išlaikyti šeimą (žmona graikė dažniausiai puoselėja namus, prižiūri vaikus) ir dar statytis namą. Dabar tokias svajones tenka pamiršti, jei dirbi sąžiningai. Siautėja laukinis kapitalizmas, griaudamas tradicinius prioritetus. Nežinia, kas kam svarbiausia. Pinigai, pinigai, pinigai, namas, darbas ar pinigai, pinigai, sutuoktinis? "Viskas susijaukė, virto aukštyn kojom, retas išsaugoja šviesų protą", - tikina Andreasas.

Dalis jaunimo pasiutusiai nori būti išlaikomi tėvų, o jei ir dirba - tai tik nesunkų ir įmantrų darbą, pavyzdžiui, hiphopo didžėjumi. Sunkus darbas prie alyvmedžių ar statyti namus jau nevilioja, nes čia reikia negrakščiai prakaituoti.

Buzukio vakarai

Šalyje, ypač provincijoje, labai ryškus tautinis identitetas. Jaunimas dainuoja graikiškas dainas, bet ne pigius "bumčikus", suvilgytus fonogramos ašarų kokioje nors žvaigždūnų kalvėje. Prašalaičiui širdį drebina senomis dainomis, sukurtomis kad ir prieš trisdešimt metų. Per buzukio vakarėlius, kai skambina buzukiu (styginiu instrumentu, šiek tiek panašiu į gitarą) žmonės kyla iš užstalės ir leidžiasi į šokio sūkurį. Pagal geležines taisykles šoka tik vienas žmogus, o kiti priklaupę ploja, iš šonų mėto baltas servetėles, kurios leidžiasi ant galvų, pečių ir stalų, vakaro pabaigoje storai nuklodamos grindis baltu kilimu. Jeigu entuziazmo pagauti šokti išeina daugiau negu vienas žmogus, tada "čia jau netikras buzukis" - linguodamas galvą į šonus paaiškina buzukio meistras Vagelis. Šešiolikmečiai ir aštuoniasdešimtmečiai šoka vienoje salėje. Muzika vis greitėja, atmosfera kaista, o moteris viduryje apsupta plojančių rankų sukasi kaip pašėlusi, viską aplink pamiršusi. Dar viena lipa ant stalo ir delikačiai kilnodama kojas sukasi grakščiai plasnodama rankomis. Sėdintieji aplink stalą kyla garsiai plodami. Vėl metamos baltos servetėlės. Šokis ir muzika užvaldo protą ir sielą.

Valgymo ypatumai

Graikiškos gyvensenos sveika nepavadinsi. Stipri kaip dinamitas kava plempiama bent penkis kartus per dieną, tingiai persėdinėjant iš vienos tavernos į kitą. Rūkoma ryte ir vakare, darbe ir po darbo, namie ir kavinėje. Moterys - šiek tiek mažiau, bet gardžiau.

Graikai prie visko ir visada valgo fetos sūrį. Picą gali šlamšti ir su duona. Valgo gana mažai daržovių ir vaisių, jų meniu dažniausia mėsa, duona, keptos bulvės, makaronai, ankštiniai produktai ir fetos sūris su alyvuogių aliejumi. Kaip patyriau, alyvuogių aliejus, fetos sūris ir ouzas (labai ne koks graikiškas alkoholinis gėrimas) - didysis graikų pasididžiavimas, apie kurį jie galėtų rašyti knygas. Mūsų dievinamos graikiškos salotos čia neturi stulbinamo pasisekimo, o jeigu ir valgomos, tai kitokios receptūros - fetos sūris, stambiai pjaustyti pomidorai, agurkai, šiek tiek salotų, alyvuogių aliejaus ir prieskonių. Jokių graikinių riešutų, paprikų, daniškų fetos sūrio surogatų. Populiariausias desertas - baklava (standžiai neįmantrus ir lipnus daiktas, kurį gal ir galima pamėgti po ilgo badmečio) ir graikiška chalva (pamaišyta su riešutais ir razinomis, apibarstyta granato uogomis, iškepta su meile - mišinys, galintis priversti pamiršti mamos pyragą).

Tik paragavęs fetos mažame kaimelyje suprantu, kokį falsifikatą patenkintas pirkdavau ir valgydavau Lietuvoje. Arba kas tai yra ką tik išspaustas alyvuogių aliejus ar pomidorai, kuriuos prapjovus pakvimpa visame kambaryje. Apelsinai ir citrinos gumbuotos, įvairių dydžių, kai kur praskeltos - visiškai kitokios, negu anksčiau įsivaizduodavau, matydamas vienodo dydžio, be menkiausių defektų, kažkokia blizgančia chemine bjaurybe išteptus vaisius, kaip kareivių armiją išrikiuotus prekybos centrų lentynose. Daržovės turi savo skonį. Tada atsimeni obuolius Kalvarijų turguje ar pomidorus "Maximos" plantacijose, tokius visai beskonius... Bet gal tai tik mano vaizduotė, nes ir Graikijoje visko pasitaiko. Tikiu, kad cigarečių dervas ir intensyvią gyvenseną graikams kompensuoja natūralus chemikalų ir genetinių mutacijų nepasigvieštas maistas, kvėpiantis saule, paruoštas rūpestingų ūkininkų rankų.

Vakaro pokalbiai

Gyvenimas čia prasideda naktį, ne anksčiau kaip 23 valandą. Gatvės šurmuliuoja, kavinaitės tampa sausakimšos, pasigirsta buzukio skambesys. Senoliai, kalbėję tarpusavyje visą dieną, renkasi į vakarines pokalbių sesijas, kur niekada nepritrūksta temų. Oras net virpa, juk svarbiausia - bendrauti.

"Ne, ne", - išgirsti murkiantį atsakymą, kai vakare meilingai paklausi kokios nors juodaakės Yotos, ar tekės už tavęs. Tik nereikia apsigauti, mat "ne, ne" reiškia "taip, taip". Pagrindiniai žodžiai: "ne" graikiškai būtų "ohi", "labai ačiū" - "evharisto poli", "iki" - "ja", "myliu tave" - "sagapao". "Malaka" reiškia niekšiukas, vartojamas tiek neigiama prasme, tiek draugiškai pasitapšnojant su draugais.

Saiko jausmas

Graikai neturi savybės gerti dažnai ir dideliais kiekiais. Be abejonės visokių yra, tačiau bendra tendencija - saiko jausmas. Išgeriama šiek tiek alaus, ouzo vakare, tačiau ne iki pergalingos pabaigos. Čia neveši alkoholizmo liūnas. Gurkšnoti stikliuką ouzo galima ir dvi tris valandas, nes kalbos graikas niekada nepritrūks. Blaivus protas suteikia daugiau valios atlikti tai, ką gyvenime lemta atlikti.

Moterys saikingai naudojasi kosmetika. Graikė Paraskevula išdavė savo gražios odos paslaptį: "Niekada nenaudoju jokio kremo, tik raudoną lūpdažį ir šiek tiek akių tušo moteriškumui pabrėžti. Odai prižiūrėti naudoju alyvuogių aliejų, vandenį, citriną ir alyvuogių muilą. Jeigu rankų oda sugrumba, pasidarau cukraus ir alyvuogių aliejaus mišinėlį, juo ištrinu rankas, o nuskalavus šiltu vandeniu jos tampa kaip kūdikio." Turiu pripažinti, kad Paraskevula būdama šešiasdešimt trejų, atrodo puikiai. Trumpai tariant - nepaveikta chemijos, kurią mes uoliai krauname ant savęs.

Graikai apie lietuvius

Anthousa miestelyje esančioje alyvuogių aliejaus spaudykloje tarp džeržgiančių aparatų Yanis man uždavė klastingą klausimą, kai prisistačiau esąs iš Lituanios (taip Lietuva vadinama graikų kalba). "Jūsų visos pavardės baigiasi "cius"? Ar ne?" Atsakiau, kad kai kurios baigiasi ir taip. "Matai, kaip žinau, - nusikvatojo. - Yanis viską žino, Jasikevicius, a?"

Žmonių klausiant, su kuo jiems siejasi Lietuva, atsakoma dviem faktais: buvusi sovietinė šalis ir gerai žaidžia krepšinį. Apskritai daugumai graikų Lietuva yra terra incognita. Naujasis rinkodaros ryklių sukurptas "drąsaus" lietuvio įvaizdis Graikijoje nežinomas.

Nekataloginiai įspūdžiai

Žiemą į Graikiją nerekomenduoju važiuoti turistams, geidžiantiems karšto oro, gausybės pramogų ir pagal katalogą štampuojamų įspūdžių. Užtat nuoširdžiai rekomenduoju keliautojams, norintiems patirti tikrą graikų gyvenseną, pasišnekučiuoti su jais prie arbatos, pasibastyti tuščiomis jūros pakrantėmis, raškant prinokusius apelsinus. Vasarą šios vietos būna nugultos, o graikai vaidina turistams patinkantį spektaklį. Žiemą oras vėsesnis, gyvenimo tempas aprimęs, turistų srautų nėra, viskas pigiau, o šviesūs plaukai graikams kelia malonią šypseną. Tampi savas. Pasijunti seniai lauktas, išmoksti atsilyginti tuo pačiu.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
anonimas  213.190.46.52 2013-03-26 16:03:06
:) tai tera kataloginiai 'Be Different' ispudziai- Graikija atsiveria tik po ten praleistu menesiu, bet taip net ir geriau, nes daugelis labai nusiviltu - 400 metu okupacijos ideju lopsi paverte rytietisku tinginystes kampeliu skubancioje Europoje- kur kuriamas ispudis, jog kazkas vyksta, bet is tiesu nieks nedaroma, bet tiesa, labai labai daug kalbama apie tai ka reiketu daryti ( skamba kaip Lietuva) :) Thessaloniki- Parga : kelione kalnu serpantinais is Graikijos rytu i vakarus- net ir turistu antpludzio metu jausmas lyg staiga pasauly linktum vienas su keliu ir kalnais!
2 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami