Grįžimas į upės pradžią

Vida GIRININKIENĖ 2007-04-30 00:00
Vida GIRININKIENĖ 2007-04-30 00:00
Akmuo-varpas Akmenio kaime. Autorės nuotrauka
Eks­pe­di­ci­ja. Ne­ris ir jos kran­tai: Kons­tan­ti­no Tiš­ke­vi­čiaus ke­lias po 150 me­tų.
Pro Minską, žinia, Vilija-Neris neteka, tačiau čia gyvena nemažai intelektualų, besidominčių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorija. 

 

Ne vienas besidominčiųjų mūsų kraštu lietuvių kalbos ne vienus metus mokėsi sekmadieninėje mokykloje ir visai neblogai gali kalbėti arba skaityti lietuviškas knygas. Tačiau ir pačiame Minske literatūros apie Lietuvą baltarusių ir rusų kalbomis pakanka. Tuo įsitikinome apsilankę Centriniuose parodų rūmuose vykusioje tarptautinėje parodoje "Poilsis. 2007". Be kita ko, dalyvavome pristatant labai gerai parengtą, gausiai iliustruotą leidinį rusų kalba "Baltarusijos širdis - Minsko kraštas. Istorija. Kultūra. Tradicijos". Knygoje - mums matytos Napoleono ordos iliustracijos, pažįstami kultūros veikėjai. Tarp jų yra brolių Konstantino ir Eustachijaus Tiškevičių atvaizdai, nuotraukos iš jų gimtinės Lohoiske. Šio leidinio koncepcijos ir nuotraukų autorius yra Sergejus Plytkevičius, vienas tarptautinės ekspedicijos "Neris ir jos krantai. Konstantino Tiškevičiaus kelias po 150 metų" koordinatorių Minske. Jis, beje, ir leidyklos "Riftur", leidžiančios informacinius leidinius bei laikraštį "Turizmas ir poilsis", steigėjas ir vyriausiasis redaktorius.

Minske greitai pasijutome savi, nebesidalijome upės į dvi dalis (koks skirtumas, ar ji Neris-Vilija ar Vilija-Neris) ir puolėme prie darbų.

Yra laisvės, nėra pinigų (Sporto ir turizmo ministerijoje)

Lietuvoje ekspedicijos "Neris ir jos krantai. Konstantino Tiškevičiaus kelias po 150 metų" organizatorė yra visuomeniniais pagrindais veikianti koordinacinė taryba. Viskas lyg ir neblogai, yra laisvės, bet nėra pinigų. Kol kas semiamės, kiek turime, iš savų kišenių. Patriotai rėmėjai neskuba atsiliepti. Baltarusijoje šį projektą kuruoja Sporto ir turizmo ministerija.

Todėl po greitų sočių pietų restorane - barščių ir kavos skubėjome į susitikimą su Baltarusijos sporto ir turizmo ministro pavaduotoju Česlavu Šulga. Susitikime dalyvavo nemažai organizatorių ir smalsuolių, Minsko, Vileikos, Lohoisko įstaigų pareigūnų, muziejininkų, mokslininkų, žurnalistų. Ministro pavaduotojas tiesiog čia davė atitinkamus nurodymus dėl nemokamų vizų ekspedicijos dalyviams išdavimo, dėl lengvatų pasienio punktuose. Pasigirdus balsams, kad reikia steigti Baltarusijoje organizacinę grupę, pats sutiko ją suburti ir vadovauti. Organizacinis komitetas, be kitų darbų, pasak Č.Šulgos, turėtų parašyti ir išsiuntinėti laiškus visoms Baltarusijos ministerijoms. Ir ne tik dėl informacijos, bet ir dėl idėjos, kad tai ne vienos dienos akcija bei tarptautinis projektas, o procesas, galintis turėti įtakos glaudesniems abiejų šalių kultūriniams ryšiams ir turizmui.

Buvo prisiminta Nemunu plukdyta Perkūno medinė statula, dabar esanti Lietuvos pasiuntinybėje. Apie tai nebuvome girdėję ir nebandėme svarstyti, kurį laivą iš daugelio ji galėtų lydėti. Atrodė, kad Baltarusijoje padaryta daugiau. Straipsniai pagrindiniuose laikraščiuose, spaustuvėje išleistas lankstinukas, graži gairelė. Vardijome, ką mes padarėme: vieši renginiai, maršrutas, straipsniai spaudoje... Bet kai Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius Č.Šulgai padovanojo K.Tiškevičiaus kelionės žemėlapio (K.Tiškevičiaus knygoje jis nebuvo paskelbtas, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje) kopiją, pareigūnas pasakė, kad mes, lietuviai, padarėme daugiau, ir jie to iš mūsų nesitikėję. Tačiau tų konkrečių darbų, vaje, kiek daug dar laukia ateityje.

"Mėgstu Rygą, bet skraidau tik Vilniuje"

Šiuos žodžius pasakė dr. Olegas Gajdukevičius, Baltarusijos mokslų akademijos gamtinių resursų panaudojimo ir ekologijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. Kodėl? Jis esąs LDK gyventojas ir geriausia jam sielos atgaiva senosiose siaurose Vilniaus gatvelėse. Minske tokių nėra. Minske norisi staugti į plačiąsias erdves. Olegas visai neblogai supranta lietuviškai, svarbiausia -skaito, todėl senąją Lietuvos istoriją išmano ne ką mažiau už mus. Jo draugo, to paties instituto vyr. mokslinio bendradarbio Viačeslavo Rakovičiaus bute, kuriame mes ilgai vakarojome, daug senienų, muziejinių eksponatų, knygų. Visa mūsų bendra istorija. Pro langą matyti centrinio knygyno vitrinos, o už gatvės toks pažįstamas vilnietis Geležinis Feliksas (Dzeržinskis). Kartu vakarojo ir minėtas S.Plytkevičius su žmona bei ODO "Vojažtur" Vileikos filialo direktorius Vitalijus Kostenka.

Po geros vakarienės šiek tiek pailsėję vėl puolėme dalytis Viliją-Nerį. Šįkart žemėlapyje ant grindų... V.Kostenka ir kiti tikino, kad gali būti daug visokių laivų, o dar daugiau žmonių, tad rūpestis, kur juos per ilgą viso mėnesio kelionę išlaipinti ir įkurdinti, išties nelengvas. Pavargę, taip ir nebaigę dalybų, jau gerokai po vidurnakčio klausėmės Viačeslavo žmonos Tatjanos, operos dainininkės, romansų. Vilniuje nuo tokio balso visų aplinkinių namų gyventojai subėgtų, kaimynai radiatorius suskaldytų, o čia nieko. Sako, apačioje gyvenantieji negirdi, o viršutinių nėra. Prijaukinti sendaikčiai ir knygos nesiskundžia. Tad pamanai - gerai Minske: didelis kiemas, plati gatvė ir galbūt didesnė žmonių kantrybė... Po dviejų valandų koncerto ir grindys, ant kurių kaip turistai sugulėme, atrodė minkštos.

Romantiškoji upė

"Tikėjausi, kad bus romantikos, bet nemaniau, kad tiek daug",-sakė kelionės dalyvis kino režisierius Vytautas Damaševičius. Senas Akmenio, čia vadinamas Kameno, kaimas dešiniajame Vilijos-Neries krante netoli jos ištakų tikriausiai toks pat kaip ir per K.Tiškevičiaus kelionę. Neris čia neturi jokių krantų, susiliejusi su pievomis. Įspūdingiausias netoli upės vienoje apleistoje sodyboje esantis didžiulis dviejų metrų aukščio varpą primenantis akmuo. Manoma, kad šioje vietoje buvusi pagoniška šventykla, tai liudija dvi dirbtinės duobutės akmens viršuje. Viename šio akmens šone iškaltas kryžius su dviem skersiniais. Tokį jį matė ir K.Tiškevičius, užrašęs ir legendą apie šį akmenį.

Kadaise vietinis valstietis jaučių jungu aręs pirmąją Velykų dieną, ir už tai Dievas jį kartu su jaučiais akmeniu pavertęs. Visi šio kaimo valstiečiai šią legendą girdėję...

Neklausinėjome prie mūsų priėjusios senyvo amžiaus kaimietės, ar jai žinoma minėta legenda, nes moteriai labiau rūpėjo, kad būtų nugriauti netoli esantys kažkokie seni statiniai, kad būtų praplatintas kelias. V.Kostenka tikino, kad viską spręs vietos valdžia.

Sužavėti leidomės tolyn, palei Vileiką-Nerį, gražią ir paslaptingą. Jei būtumėte ją matę, mestumėte visus darbus ir leistumėtės į kelionę. Grįžimas į upės pradžią - tai tarsi grįžimas į vaikystę, ir visai nesvarbu, kokios šalies pievose ji prabėgo.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami