Gruzija: tikros šypsenos ir ugningi tostai

Jūratė MIČIULIENĖ   2012-05-11 07:55
Jūratė MIČIULIENĖ
 
2012-05-11 07:55
Pa­sta­ruo­ju me­tu Gru­zi­ja po­pu­lia­rė­ja tarp jau­ni­mo. Pa­sak me­tus ten gy­ve­nu­sios vil­nie­tės Aus­tė­jos Ta­vo­rai­tės, ke­lio­nės į šią Kau­ka­zo ša­lį tam­pa net ma­din­gos. Kaip anks­čiau jau­ni žmo­nės svai­go dėl In­di­jos, da­bar - dėl Gru­zi­jos. "Va­žiuo­ki­te ne­dels­da­mi, nes kraš­tas spar­čiai kei­čia­si, eu­ro­pė­ja", - ra­gi­no pa­šne­ko­vė.

Iš pradžių mėnesį po Gruziją keliavusi A.Tavoraitė suprato, kad per tiek laiko krašto visai nespėjo pažinti, tad susirengė antrą kartą - metams savanoriauti. "Čia tiek visko daug, kad kultūrą geriau gali suvokti tik ilgiau pagyvenęs. Juk iš pradžių matai paviršių", - sakė mergina, Tbilisyje mokiusi anglų kalbos savanorių organizacijos narius ir lygtinai nuteistus asmenis.

Sentimentai Lietuvai

Laisvalaikį Austėja skyrė kraštui pažinti, pirmiausia - jį fiksuodama meninėse nuotraukose. "Degiau mintimi surengti parodą apie Gruziją, todėl daug keliavau. Fotografuoti buvo tobulos sąlygos ir galimybės, nes žmonės labai atviri, nuoširdūs, aplinka irgi pernelyg nenuglaistyta. Žmonės mėgsta fotografuotis, nesidangsto, net padėkoja, - teigė pašnekovė. - Jei atsiduri kokiame nors atokesniame miestelyje, iškart kviečia į svečius, sodina prie stalo. Jiems norisi pasikalbėti. Gruzinai labai atviri, nuoširdžiai sutinkantys atvykėlius, ypač iš Lietuvos, broliais, seserimis vadina. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje turi draugų ar pažįstamų, sovietmečiu čia lankęsi, tarnavę armijoje, poilsiavę prie jūros arba buvo ką nors įsimylėję. Lietuva jiems dvelkia nostalgija. Sako: "Jūs mums jau seniai buvote Europos Sąjungoje (ES). Prie Baltijos jūros buvo taip gražu, taip švaru..." Ir visi būtinai teiraujasi, kaip dabar gyvename, kokios kainos?"

Ko nesupranta europiečiai

Gruzinai nuo seno garsėja svetingumu. "Kai lankiausi pirmą kartą, buvo sunkiau perprasti, į svetingumą žvelgiau įtariai, juk nepratusi, kad tau visi būtų geri, - prisipažino pašnekovė. - Europoje taip nėra. Jei gatvėje kas nors priėjęs pasiūlys važiuoti, vargu ar drįsi. Gruzijoje tokius pasiūlymus galima priimti kaip savaime suprantamą svetingumą. Prisimenu, vienas jaunas gruzinas pasakojo, kaip Tbilisio centre pamatęs grupę britų angliškai juos užkalbino, tada visus pakvietė į svečius, pasisiūlė pavežioti po Gruziją. Britai žvelgė nepatikliai, paskui išsigandę ir nieko nesakę dingo. Vaikinas liko nesupratęs, klausė manęs, ką jis ne taip padarė."

Sužavėjo tikrumas

Paklausta, kokias pirmiausia nuotraukas ji rodytų norėdama pristatyti Gruziją, Austėja sakė - kalnus ir žmones. "Jie labai atviri, labai tikri, neapsimetinėjantys. Jei žmogus juokiasi, tai jis tikrai patenkintas, jei pyksta, tai irgi iš tikrųjų, - tvirtino Austėja. - Viskas labai paprasta ir suprantama."

Mergina prisipažino, kad gruzinų natūralumas ją taip paveikė, persidavė pačios būdui, kad grįžusi į Lietuvą norėjo išlaikyti gruzinišką būseną ir bendrauti su aplinkiniais, kaip buvo spėjusi įprasti.

"Gyvenau Tbilisyje, ten prekybos centrai dar naujovė, žmonės nemėgsta į juos vaikščioti, mat ten viskas brangiau, be to, visai kitaip bendraujama nei įpratę. Gruzinai vertina turgų ir mažas parduotuvėles. Ir kalbasi kalbasi... Tave nuolat kalbina. Kontaktas toks gyvas, kad nė nepastebi, kaip ir pats imi elgtis natūraliai", -tikino vilnietė.

Nors rusų kalbą 26 metų mergina ne kaip mokėjo, nes mokykloje jos nesimokė, tačiau iš vaikystėje girdėtų filmų šiek tiek žinių buvo likę. "Angliškai susikalbėti su jaunimu Gruzijoje įmanoma, tačiau nedaug. Bandžiau kalbėti rusiškai, nors darydavau didelių klaidų,  nesigėdijau jų ir ėmė sektis, - pasakojo Austėja. - Vėliau pramokau gruzinų kalbos. Pasidarė įdomiau, kai galėdavau perskaityti užrašus, o eidama pirkti, tarkim, morkų, paprašydavau jų gruziniškai. Tada pratrūkdavo plojimai, keletą morkų pridėdavo nemokamai. Turguje bendrauti būdavo tikras malonumas, prekeiviai prašydavo išmokyti lietuviškų žodžių. Kai ateidavau kitą kartą pirkti kiaušinių, jie jau šaukdavo lietuviškai - "kiaušiniai". Buvo smagu."

Be mandagumo frazių

"Gruzijoje dar labai stiprus bendruomeniškumo jausmas. Jie labai vieni kitiems padeda. Tai pajutau, kai reikėjo rengti fotografijų parodą apie Lietuvą ir Europos valstybes, - prisiminė mergina. - Sutikau tokių nuostabių žmonių, sulaukiau tokios pagalbos, kad Lietuvoje net labai artimi žmonės tiek nebūtų padėję. Nesvarbu, kad gruzinai gali vėluoti, kaip įprasta pietiečiams, bet pažadėję būtinai padaro."

Be to, Austėją labai nudžiugino žmonių nuoširdumas per parodos atidarymą. "Pas mus susirinkusieji paprastai išgeria vyno ir mandagiai palinksi, pažaidžia mandagumo frazėmis, - sakė ji. - Gruzinai prieina, kalbina, sako viską, ką mano, o jei paklausi, kuri nuotrauka nepatinka, tai tiesiai šviesiai ir sako, kodėl nepatinka. Tokios reakcijos labai norėjau."

Sukiojantis Tbilisio kultūros erdvėje, Austėjai teko susipažinti su daugeliu žinomų krašto žmonių. "Labai gera bendrauti, kai iš pradžių net nežinai, kas jie tokie, neturi jokių išankstinių nuostatų, - tikino pašnekovė. - Vėliau vartydama kokius nors Gruzijos albumus pamatydavau, kad tai žymūs Gruzijos menininkai, o bendrauti su jais buvo taip paprasta."

Vakarietiški vėjai

Gruzija, kaip pastebėjo mergina, dabar labai keičiasi: "Tbilisis jau ne dienomis, o valandomis kinta. Daugėja užsieniečių, investicijų, vakarietiško gyvenimo būdo, viskas laisvėja. Regis, tai tik į gera, tačiau, kita vertus, gaila, nes gruzinai turi labai daug išskirtinumo, kurį gali prarasti. Daug kas, kas sena ir unikalu, lygiuojantis į Europą, tiesiog nušluojama. Keičiasi ir žmonių mentalitetas. Gruzinai svečiui gali paskutinį duonos kąsnį atiduoti, tačiau vakarietiški vėjai keičia šį paprotį. Vietiniai patys stebisi, kaip jų svetingumas virsta verslu: turistai verčia už vaišes imti pinigus, o vietinių prigimtis priešinasi, kaip čia dabar svečias mokės? "

Gruzija siekia tapti europietiška, turistų mėgstama valstybe. Austėja sutikdavo daug lenkų turistų, pastaruoju metu gausėja atvykėlių iš Lietuvos. "Jaunimas labai nori vykti į Gruziją, - sakė mergina. - Tiesioginio skrydžio nėra, reikia skristi per Rygą, Kijevą ar Taliną. Tačiau čia metus gali gyventi be vizos. Pastaruoju metu Gruzijos sostinėje įkurta daug nakvynės namų geriausiose miesto vietose. Jie gana paprasti, jaukūs, gražiai įrengti ir kainos nedidelės - nakvynė atsieina apie 50 litų, galima rasti ir pigiau. Kainos kyla daugėjant turistų. Kai keliauju po kitus miestus, daug įdomiau nakvoti pas žmones, kurie apie tai skelbiasi. Iš arti pamatai, kaip jie gyvena, šeimininkai labai noriai svečiui dar ir maistą gamina."

Kaip pastebėjo pašnekovė, su gruzinais nuolat konkuruojantys armėnai suprato, kad jiems nenaudinga taikyti vizų režimo, tai dabar atpigino - viza į Armėniją kainuoja 8 dolerius. Kad nuvyktum į netoliese esantį Azerbaidžaną, viza atsieina apie 65 eurus. Tačiau pašnekovė nusprendė ten nevažiuoti, mat prisiklausė kalbų, esą Baku - labai brangus, kičinis, dirbtinai išpuoselėtas miestas.

Vilniaus skveras

Mergina žavėjosi kultūriniu Tbilisio gyvenimu, čia vyksta daug renginių, parodų, ypač gausėja tarptautinių, atvyksta kultūros veikėjų, dėstytojų iš ES. "Sutikau ir fotomenininką iš Lietuvos Marių Abromavičių, jis čia rengia parodas, pristato įvairius projektus, - pasakojo ji. - Per vieną valstybinę šventę prie parlamento vyko didelis renginys, žiūriu, labai aukštas žmogus stovi. Garsiai draugams sakau, kad panašus į krepšininką Arvydą Sabonį. Atsisuka, iš tiesų - A.Sabonis. Čia jis nuo seno žinomas. Apskritai, lietuviškų ženklų Tbilisyje nemažai. Net Vilniaus skveras yra. Labai gražus. Neseniai atidengė Užupio konstitucijos stendą, tekstas išverstas į gruzinų kalbą."

Gruzija - vyrų karalija. "Nors tostai dažniausiai keliami už moteris, jos sėdi kamputyje arba nešioja lėkštes su patiekalais, - tvirtino Austėja. - Tačiau stengiamasi daug ką keisti. Dirbau su moterų teisėmis susijusioje organizacijoje, kuri šia tema vykdo daug projektų, stengiasi į Gruzijos kultūrą įnešti naujų vėjų. Tarkim, mane šokiravo vienas socialinis tyrimas dėl moterų teisių. Teirautasi, kaip Gruzijos gyventojai vertina, kad suaugusi moteris galėtų viena nuomotis būstą. Visi griežtai pasisakė "prieš". Tokiu atveju ji būtų laikoma laisvo elgesio moterimi. Pagal gruzinų papročius ji turi gyventi su savo šeima arba ištekėjusi pereiti į naują šeimą. Savarankiškas moters gyvenimas nesuvokiamas. Kita vertus, Tbilisyje ir provincijoje požiūriai skiriasi, sostinė keičiasi labiausiai."

Vynas liejasi upeliais

Pasak pašnekovės, Gruzijoje reikia atsikratyti bendravimo etikečių. Skirstymo pagal drabužius - taip pat. "Sakykim, jei Lietuvoje grupę treninguotų vyrukų sutiktum kur nors atokiame skersgatvyje, būtų neramu, o Gruzijoje taip rengiasi vos ne kas antras", - stebėjosi mergina. Viskas čia jai patiko, tik, kaip prisipažino, galima šiek tiek pavargti nuo gruzinų įsakmumo. "Jei jie kviečia prie stalo, tai taip ir turi daryti. Jei negersi ir nevalgysi, labai supyks, manys, kad nepriimi jų svetingumo, - pasakojo keliautoja. - Iš pradžių kukliai spyriojomės "ne, ne, netrukdysim". Gruzinams tai nesuprantama, jų požiūriu, net labai nemandagu. Girdėjau istorijų, kaip ne vienam svečiui, nenorėjusiam ragauti vyno, kuris čia geriamas kaip vanduo, teko eiti pas vietos dvasininką ir atnešti pažymą: "Serga, negali vartoti alkoholio." Tik tada būna suprastas."

Austėja stebėjosi, kad gruzinai negali išsiversti be tostų. "Jie negurkšnoja, kaip mes įpratę, reikia laukti tosto, - teigė ji. - Tostus paprastai sako pagrindinis vakaro tostų sakytojas, kartais visi paeiliui. Vyno gruzinai vartoja daug. Naminis vynas gal kiek silpnesnis, tačiau vis tiek ne vanduo."

Šoka visur

Austėją žavėjo tai, kaip gruzinai gerbia ir saugo savo paveldą. Šokiai ir dainos skamba visur. Ir džiūgauja visi. "Gruzinai moka džiaugtis tuo, ką turi. Ne tik per miesto šventes, tarkim, vakare vietiniame bare vos užgroja muzika, visi kyla šokti, - pasakojo Austėja. - Gruzinai mėgsta girtis, kad tai, kas jų, yra geriausia. Ir nuolat konkuruoja su armėnais - vis nesusitaria, kurie iš jų Kaukaze yra geresni. Jei kokį saldumyną ragauji, būtinai išgirsi, kad jis skaniausias pasaulyje. Kai tokį patį ragauji Armėnijoje ir pasakai, kad jau valgei Gruzijoje, armėnai būtinai bandys nuginčyti, jog gruzinai tokio nemoka gaminti. Gruzinai daro vynuogių degtinę, armėnai - šilkuogių. Ir vieni, ir kiti stengiasi įrodyti, kad jų gėrimas yra geresnis. Gruzinai atlapaširdžiai, greitai įsiplieskiantys, armėnai santūresni, sakyčiau, apsukresni, gudresni, patylės, apmąstys. Gruzinai armėnus vadina Kaukazo žydais. Manau, jie veltui konkuruoja, geriau liktų tokie skirtingi, nes kiekvienas kraštas turi nuostabų paveldą, įdomią kultūrą."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Loreta  86.100.160.101 2014-06-19 22:47:38
Kaip gera girdeti, kad dar kazkur pasaulyje yra tokia naturali tauta. Sio straipsnio autore, matyt, taip pat dar komercijos nesugadinta - visiskas "grynuolis". Ir rasybos stilius nturalus, paprastas ir profesionalus. "Mes daznai pastebime tai, kas yra mumyse".
3 0  Netinkamas komentaras
Vingiu Jonas  96.56.225.226 2012-05-11 22:21:45
Geras straipsnis. Tikra Tiesa parasyta,SAUNUOLE autore.
3 0  Netinkamas komentaras
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bai per du mė­ne­sius ne­pas­ky­rus nau­jo vi­ce­me­ro, ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­riaus ar ne­su­da­rius nors vie­nos ko­mi­si­jos, grės tie­sio­gi­nis val­dy­mas. Tai nu­ma­ty­ta antradienį Sei­mo pri­im­to­se [...]
Ke­li mė­ne­siai po to, kai lai­mė­jo įžei­džia­mos poe­zi­jos apie Tur­ki­jos vals­ty­bės va­do­vą kon­kur­są, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos už­sie­nio rei­ka­lų se­kre­to­rius Bo­ri­sas John­so­nas aiškiai tu­rė­jo pri­si­ge­rin­ti [...]
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja prieš­in­sis bet ko­kiems Eu­ro­pos Są­jun­gos pla­nams di­din­ti ka­ri­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą, jei­gu jis ne­bū­tų su­de­ri­na­mas su NA­TO veik­lą – net jei­gu Jung­ti­nė Karalystė yra ap­sisp­ren­du­si [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami