Gruzinų karo kelyje – filmo verti vaizdai

KRISTINA STALNIONYTĖ 2016-02-18 06:00
KRISTINA STALNIONYTĖ
2016-02-18 06:00
Nuo Tbilisio nuvažiavus 120 km, prieš akis atsiveria nuostabios slidinėjimo kurorto Gudaurio panoramos. Kristinos Stalnionytės nuotraukos
Jau prieš du tūks­tan­čius me­tų į šiau­rę nuo Tbi­li­sio nu­sid­rie­kęs is­to­ri­nis pre­ky­bos ke­lias di­de­liu spin­du­liu ap­link bu­vo vie­nin­te­lė gi­ja, jun­gu­si skir­tin­go­se kal­nų pu­sė­se gy­ve­nu­sias tau­tas. 1801 me­tais ru­sai, at­ėmę iš gru­zi­nų Pie­tų Kau­ka­zą ir iš­pla­ti­nę se­ną­jį marš­ru­tą, pa­va­di­no jį Ka­ro ke­liu.

Iš Tbi­li­sio Kau­ka­zo kal­nų link rie­da­me mi­kroau­to­bu­su, ku­rį vai­ruo­ja gru­zi­nas Aka­kis. Jis tai da­ro gru­zi­niš­kai – ke­lei­viams lie­ka tik aik­čio­ti iš­vy­dus, kaip len­kia­mi au­to­mo­bi­liai, įvei­kia­mi po­sū­kiai, ap­va­žiuo­ja­mos ke­ly­je gu­li­nė­jan­čios kar­vės, ir, ži­no­ma, gro­žė­tis nuo­sta­biais vaiz­dais, ku­rių ke­ly­je ne­trūks­ta.

Už mies­to, pa­si­čiup­da­mos aš­tuo­nių ke­lei­vių dė­me­sį, ima ver­tis vaiz­din­gos pa­no­ra­mos: Mtkva­rio (Ku­ros) upės slė­nis gel­to­nuo­ja pie­nių gal­vo­mis, ši­lu­mos pa­glos­ty­ti pa­ke­lės me­džiai mo­ja glež­nais la­pe­liais, vė­jas ne­ša obe­lų, kriau­šių, vyš­nių žied­la­pius, nu­bars­ty­da­mas ke­lią bal­tais taš­ke­liais.

Signagio miestelis.

Gru­zi­nai sa­ko, kad at­vy­kus į ša­lį su kom­pa­ni­ja ke­lioms die­noms ge­riau­sia iš­si­nuo­mo­ti au­to­bu­siu­ką su vai­ruo­to­ju – ke­lio­nės bus ir pi­ges­nės, ir pa­to­ges­nės.

Se­no­ji Gru­zi­jos sos­ti­nė

Mtkva­rio upės slė­niu per ma­žiau ne­gu pus­va­lan­dį pa­sie­kia­me kal­vą, prie ku­rios į šią upę įte­ka in­ta­kas Arag­va. Už­va­žia­vęs į vir­šų Aka­kis ati­da­ro du­re­les. Čia sto­vi VI am­žiu­je įkur­tas Džva­rio (Šv. Kry­žiaus) or­to­dok­sų vie­nuo­ly­nas, įtrauk­tas į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą.

Pa­ly­pė­ju­si laip­te­liais aukš­čiau ki­to­je kal­vos pu­sė­je iš­vys­tu bu­vu­sią Gru­zi­jos ka­ra­lys­tės sos­ti­nę Mcche­tą. Vaiz­das pri­kaus­to: apa­čio­je rau­do­nuo­ja dvie­jų upių ap­ka­bin­to se­no­vi­nio mies­to sto­gai, o ten, kur upių van­de­nys su­si­lie­ja, ma­ty­ti ri­ba, nes vie­nos sro­vė ru­da, ki­tos – skaid­ri.

Tėvas Davidas iš Sveticchovelio katedros nepyksta fotografuojamas.

Chinkaliai - gruziniški koldūnai.

Mcche­ta – vie­nas se­niau­sių pa­sau­ly­je mies­tų. Ja­me žmo­nės be per­trau­kos gy­ve­na jau 3000 me­tų. Ne­to­lie­se sto­vin­tis Džva­rio vie­nuo­ly­nas pri­me­na gru­zi­nams pa­go­ny­bės žlu­gi­mą ir krikš­čio­ny­bės pra­džią. Čia 317 me­tais krikš­čio­ny­bė bu­vo pa­skelb­ta vi­suo­ti­ne re­li­gi­ja.

Pa­sa­ko­ja­ma, kad prieš at­si­ran­dant vie­nuo­ly­nui šio­je vie­to­je au­go ste­buk­lin­gas me­dis, prie ku­rio pri­si­lie­tęs pa­gy­da­vo kiek­vie­nas su­žeis­tas žvė­ris. Įve­dus krikš­čio­ny­bę vys­ku­pas įsa­kė me­dį nu­kirs­ti ir pa­dirb­din­ti iš jo ste­buk­lin­gą kry­žių. Šis da­vė pa­va­di­ni­mą pir­ma­jai krikš­čio­niš­ka­jai baž­ny­čiai.

Sve­tic­cho­ve­lis – lyg iš filmo

Nuo upių san­ta­ko­je sto­vin­čios kal­vos ma­ty­ti ir ki­tas UNES­CO sau­go­mas ob­jek­tas – mies­to vi­du­ry­je sto­vin­ti XI am­žiaus Sve­tic­cho­ve­lio ka­ted­ra. Ne­tru­kus jau žen­giu pro jos du­ris. Šio­je šven­to­vė­je bu­vo ka­rū­nuo­ja­mi ir lai­do­ja­mi Gru­zi­jos ka­ra­liai – tai liu­di­ja grin­dy­se įmon­tuo­tos ant­ka­pi­nės plokš­tės.

Dirbtinis ežeras prie Karo kelio.

Vi­du­je tvy­ro prie­blan­da, sping­si žva­ku­tės, že­myn iš sie­nų fres­kų žvel­gia šven­tie­ji. Daug ka­ted­ros pa­veiks­lų su­ga­di­no mon­go­lai, pa­ver­tę šven­to­vę ark­li­dė­mis. Da­lį fres­kų XIX am­žiu­je Ru­si­jos im­pe­ri­jos val­džia lie­pė už­da­žy­ti bal­tai. Tvir­ti­na­ma, kad šio­je ka­ted­ro­je sau­go­mi Jė­zaus Kris­taus ir pra­na­šo Eli­jaus ap­siaus­tai.

Po šven­to­vę vaikš­ti­nė­ja juo­dai ap­si­tai­sęs tė­vas Da­vi­das – il­gais su­si­tar­šiu­siais plau­kais, pra­ži­lęs, su di­de­liu kry­žiu­mi ant kak­lo – lyg iš fil­mo. Pri­ėjęs kal­bi­na lan­ky­to­jus, kils­čio­ja kry­žių prie lū­pų ir ne­prieš­ta­rau­ja fo­tog­ra­fuo­ja­mas.

Tai­syk­les dik­tuo­ja dvasiškis

Kam­puo­se lyg juo­di še­šė­liai vaikš­to vie­nuo­liai, ne­lei­džian­tys fo­tog­ra­fuo­ti ne tik jų, bet ir sie­nų. Ta­čiau šven­to­vių tai­syk­les dik­tuo­ja šven­ti­kai, šiuo at­ve­ju – tė­vas Da­vi­das. Vien nuo jo pri­klau­so, ar mo­te­rims bū­ti­na cerk­vė­je pri­si­deng­ti gal­vą, ar ga­li­ma įei­ti mū­vint kel­nes.

Tė­vas Da­vi­das į vi­dų įlei­džia tik si­jo­nuo­tas ir ska­ro­mis ap­si­go­bu­sias da­lio­sios ly­ties at­sto­ves. Ne­tu­rin­čio­sios tin­ka­mų ap­da­rų trūks­ta­mą dra­bu­žį ga­li pa­sis­ko­lin­ti prie įėji­mo. Kiek­vie­na cerk­vė – šven­ti­ko pa­sau­lis, to­dėl po Gru­zi­ją ke­liau­jan­čioms mo­te­rims pa­tar­ti­na ran­ki­nė­je tu­rė­ti ir ska­rą, ir si­jo­ną.

Ananūrio tvirtovė, kurioje nuo XIII iki XVIII amžiaus gyveno turtingi Aragvių kunigaikščiai.

Sve­tic­cho­ve­lio ka­ted­rą juo­sia sto­ra gy­ny­bi­nė sie­na, ku­rios var­tus puo­šia dvi jau­čių gal­vos, iš­kal­tos ak­me­ny­je dar pa­go­ny­bės lai­kais. Prie var­tų sto­vin­čio­je nau­jo­je grai­kiš­ko­je šven­tyk­lo­je vei­kia tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tras. Už sie­nos ma­ty­ti ir ke­li į že­mę įkas­ti di­džiu­liai mo­li­niai ąso­čiai (kvevri) vy­nui lai­ky­ti. Vy­no ga­my­bos bū­das to­kiuo­se ąso­čiuo­se įtrauk­tas į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą.

Akakis Gruzinų karo keliu vairuoja gruziniškai - keleivius verčia nuolat aikčioti.

Ana­nū­rio tvir­to­vė

Už Mcche­tos ke­lias vin­giuo­ja Arag­vos upės slė­niu. Po va­lan­dė­lės to­lu­mo­je ima ryš­kė­ti tvir­to­vė, ap­juos­ta ma­sy­vių sie­nų. Už jų ma­ty­ti dvi baž­ny­čios. Sie­no­se – ke­tu­ri gy­ny­bi­niai bokš­te­liai, ku­rių vie­nas iš­li­kęs iš XI am­žiaus. Su­sto­jus aikš­te­lė­je į au­to­bu­siu­ką vil­tin­gai su­žiū­ra prie tvir­to­vės su­sis­pie­tę su­ve­ny­rų par­da­vė­jai.

Ana­nū­rio tvir­to­vė­je nuo XIII iki XVIII am­žiaus gy­ve­no tur­tin­gi Arag­vių ku­ni­gaikš­čiai. Vė­liau ir tvir­to­vė, ir ją su­pan­čios že­mės ati­te­ko Ka­che­ti­jos ka­ra­liui Irak­li­jui II (Erek­le II). So­viet­me­čiu čia pa­sta­čius hid­roe­lek­tri­nę, apa­čio­je bu­vęs kai­me­lis pa­sken­do. Nuo til­to, nu­ties­to per tel­ki­nio kraš­tą, ma­ty­ti vi­sa tvir­to­vės pa­no­ra­ma. Prie Ana­nū­rio ne vi­suo­met bū­na van­dens, to­dėl apy­lin­kės at­ro­do sau­sos ir nu­alin­tos. Vaiz­das pa­gy­vė­ja tik ge­rai pa­li­jus.

Ke­lias ir tuneliai

Už Gergečio cerkvės - įspūdinga kalnų siena.

Už Ana­nū­rio tvir­to­vės ke­lias ima stai­ga kil­ti į Kau­ka­zo kal­nus, o dai­nin­gi vy­rai iš Aka­kio gro­tu­vo – dar gar­siau plėš­ti grau­džias liau­dies dai­nas. Gru­zi­nų dau­gia­bal­sis dai­na­vi­mas įra­šy­tas į UNES­CO ne­ma­te­ria­laus pa­vel­do są­ra­šą.

Vis daž­niau ne­ria­me į tam­sius lenk­tus tu­ne­lius. Juo­se su­nkiai pra­si­len­kia du kro­vi­ni­niai au­to­mo­bi­liai, o kai ku­riuo­se ga­li ir įstrig­ti. At­va­žia­vus prie to­kių tu­ne­lių rei­kia ste­bė­ti, ar į juos iš ki­tos pu­sės ne­len­da ma­ši­na. Sau­go­tis pa­pras­ta: sto­vėk ir lauk. Nei švie­so­fo­rų, nei švie­sų ten ne­ra­si nė su ži­bu­riu.

Legendinis cerkvės statytojas įamžintas Gergečio sienoje.

Ki­ti tu­ne­liai di­des­ni ir tie­ses­ni, ta­čiau vis vien ne­apš­vies­ti. Ke­ly­je žio­ji duo­bės, as­fal­tas daug kur iš­dau­žy­tas. Įva­žiuo­jant, iš­va­žiuo­jant ar pa­te­kus į spūs­tį su­nku nu­spė­ti, ku­ria kryp­ti­mi vyks­ta eis­mas.

Kar­vės liliputės

Aukš­tyn be­sid­rie­kian­tį ke­lią vis daž­niau užt­ve­ria pie­me­nų, šu­nų ir ožių ve­džio­ja­mos avių ban­dos bei ne­di­de­lės, po ke­lias vaikš­ti­nė­jan­čios kar­vės. Gru­zi­nai pri­žiū­ri tik di­de­les ban­das, o ma­žas ga­no kar­vė ved­lė, ku­riai po kak­lu pa­ka­bin­tas di­de­lis var­pe­lis. Ji vaikš­to vi­sur, kur pa­tin­ka, ir ve­da­si ki­tas iš pa­skos. Va­ka­rop kar­vė ved­lė par­ge­na sa­vo ban­dą na­mo.

Se­no­sios gru­zi­nų veis­lės kar­vės bu­vo dar ma­žes­nės, pa­na­šios į po­nius. Per su­nkme­čius žmo­nės jas su­val­gė, to­dėl vie­ti­nė veis­lė iš­ny­ko. Mė­gin­ta ra­guo­tas li­li­pu­tes įveis­ti iš nau­jo, bet gry­nų ge­nų jau ne­bė­ra. Da­bar­ti­nės kar­vės, nors ir ma­žos, jau miš­rū­nės.

Sli­di­nė­ti – į Gudaurį

Per­ko­pę dvie­jų tūks­tan­čių me­trų aukš­tį, at­si­du­ria­me tarp snie­gy­nų. Pus­nys di­dė­ja, oras vės­ta. Ba­lan­džio pa­bai­ga, ta­čiau 2196 m aukš­ty­je įsi­kū­ręs Gu­dau­rio sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tas vi­sas užk­lo­tas bal­tais pa­ta­lais. Nors iki jo nuo Tbi­li­sio tė­ra 120 ki­lo­me­trų, pei­za­žas pa­si­kei­čia ne­at­pa­žįs­ta­mai.

Sli­di­nė­ji­mo se­zo­nas Gu­dau­ry­je trun­ka nuo gruo­džio iki ba­lan­džio pra­džios. Čia įreng­ta 57 ki­lo­me­trai įvai­raus ly­gio sli­di­nė­ji­mo tra­sų, ku­rių il­giau­sia – 5 ki­lo­me­trų. Ap­link Gu­dau­rį re­tai pa­si­tai­ko ak­me­nų, ma­ža ir snie­go griū­čių ti­ki­my­bė, o snie­go sto­ris šlai­tuo­se sie­kia apie 1,5 me­tro. Ly­gu­mų sli­di­nin­kams prie Gu­dau­rio ir­gi įreng­ta tra­sa.

Kel­tu­vais ga­li­ma pa­kil­ti į dau­giau kaip 3 tūkst. me­trų aukš­čio vir­šū­nes. Sli­di­nė­ji­mo ir snieg­len­čių en­tu­zias­tams siū­lo­ma už­si­sa­ky­ti sraig­tas­par­nį ir skris­ti į at­okes­nes bei dar aukš­tes­nes (per 4 tūkst. m) vir­šū­nes. Nuo jų drą­suo­liai lei­džia­si snieg­len­tė­mis ne­pra­min­tais ta­kais. Tai vie­na iš ne­dau­ge­lio pa­sau­ly­je vie­tų, ku­rio­je įma­no­ma už­si­sa­ky­ti to­kią pra­mo­gą.

Kalnuose visur pilna avių.

Ser­pan­ti­no vingiais

Per­li­pus aukš­čiau­sią kal­nų gūb­rį ten­ka nu­si­leis­ti, bet ne­tru­kus ke­lias vėl ima kil­ti į vir­šų. Už Gu­dau­rio esan­ti Kry­žiaus pe­rė­ja pa­va­sa­rio die­no­mis daž­nai už­da­ro­ma dėl snie­go griū­čių pa­vo­jaus, nes iš čia zig­za­gu į sta­tų šlai­tą ve­da ser­pan­ti­nas.

Karo kelias per kalnus.

Aka­kis pra­ne­ša, kad ser­pan­ti­nas tu­ri še­šias al­kū­nes, ir rai­to po­sū­kius taip, lyg va­ži­nė­tų ame­ri­kie­tiš­kais kal­ne­liais. Nė mi­nu­tei ne­nu­ty­la iš jo gro­tu­vo sklin­dan­ti gru­zi­niš­ka mu­zi­ka. Ke­lias džiu­gi­na vis gra­žes­niais vaiz­dais, Aka­kis – nau­jais triu­kais.

Lyg ty­čia kar­vių čia dar dau­giau, šlai­tuo­se ir ant ke­lio jos vaikš­ti­nė­ja bei gu­li­nė­ja po vie­ną. Klau­siu – gal at­sis­ky­rė nuo ved­lės ir pa­sik­ly­do? Pa­si­ro­do, tos kar­vės lau­ki­nės, ne­prik­lau­so­mos.

Mcchetoje stovintis Džvario vienuolynas.

Gra­žiau­sias Gru­zi­jos peizažas

Be­veik už dvie­jų šim­tų ki­lo­me­trų nuo Tbi­li­sio Ka­ro ke­lias ker­ta Ru­si­jos sie­ną. Su­sto­ja­me li­kus 10 ki­lo­me­trų iki sie­nos – Kaz­be­gio (Ste­panc­min­dos) mies­te­ly­je, įsi­kū­ru­sia­me 1740 me­trų virš jū­ros ly­gio. Ja­me ap­sis­to­ja į Kaz­be­ko kal­ną ko­pian­tys al­pi­nis­tai.

5034 me­trų Kaz­be­kas – tre­čias pa­gal aukš­tį Gru­zi­jos kal­nas ir vie­na iš sep­ty­nių aukš­čiau­sių Kau­ka­zo vir­šū­nių. Jo pa­pė­dė­je ant 2170 me­trų kal­vos sto­vin­ti Ger­ge­čio Šv. Tre­jy­bės cerk­vė lai­ko­ma vie­na gra­žiau­sių pa­sau­lio baž­ny­čių. Ir šven­to­vė, ir jos fo­ne bal­tuo­jan­tis Kaz­be­kas ma­ty­ti iš bet ku­rio Kaz­be­gio mies­te­lio už­kam­pio.

Mccheta, įsikūrusi prie dviejų upių santakos, - vienas seniausių pasaulyje miestų, kuriame žmonės be pertraukos gyvena jau 3000 metų.

Iš Kaz­be­gio iki cerk­vės teks še­šis ki­lo­me­trus ei­ti pės­čio­mis ar­ba iš­si­nuo­mo­ti vi­su­rei­gį, ku­rių vai­ruo­to­jai lū­ku­riuo­ja mies­te­lio cen­tre esan­čio­je au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je. Iš šios vie­tos į kal­ną už­kop­si­te per tris va­lan­das, vi­su­rei­giu už­va­žiuo­si­te per pus­va­lan­dį. Ke­lio­nė pir­myn ir at­gal kai­nuos 50 la­rių.

Ger­ge­čio Šv. Tre­jy­bės cerkvė

Tradiciniai gruzinų saldumynai čiurčelos.

Nuo XIV am­žiaus kal­no pa­pė­dė­je sto­vin­ti Ger­ge­čio Šv. Tre­jy­bės cerk­vė – lyg švy­tu­rys, pa­de­dan­tis orien­tuo­tis al­pi­nis­tams. Šven­to­vė pa­sta­ty­ta taip aukš­tai ne šiaip sau, o kad kiek­vie­nas at­ei­nan­tis tu­rė­tų au­ko­tis ir ap­si­va­ly­ti per kan­čias, jei no­ri jo­je pa­si­mels­ti. Pi­lig­ri­mai kar­tą per me­tus į šią cerk­vę iš mies­te­lio šliau­žia ke­liais.

Kiek­vie­ną ry­tą su­tik­si į kal­ną ko­pian­čių mal­di­nin­kų. Jie cerk­vė­je pra­lei­džia vi­są die­ną, o va­ka­re grįž­ta į mies­te­lį. Ši šven­to­vė ypa­tin­ga ne vien dėl sa­vo se­nu­mo ir nuo­ša­lu­mo – jo­je per XVIII am­žiaus per­sų pul­di­nė­ji­mus bu­vo sau­go­mos Mcche­tos bran­ge­ny­bės ir Šv. Ni­no kry­žius.

Iš vir­šaus ma­ty­ti slė­niu vin­giuo­jan­ti Ter­gio upė, o kal­nų ap­sup­tas mies­te­lis ka­dai­se bu­vo pa­va­din­tas Ste­panc­min­da – čia vie­nuo­ly­ną įkū­ru­sio or­to­dok­sų vie­nuo­lio gar­bei.

XIX am­žiu­je tie­siant Ka­ro ke­lią vie­nuo­ly­nas bu­vo nu­griau­tas. Mies­te­lis ir­gi per­va­din­tas gru­zi­nų poe­to ir ra­šy­to­jo Alek­sand­ro Kaz­be­gio (1848–1893) var­du. Cen­tre šian­dien sto­vi jam pa­sta­ty­tas pa­mink­las ir vei­kia mu­zie­jus, ku­ria­me eks­po­nuo­ja­mi ra­šy­to­jo daik­tai.

Seni vyno ąsočiai, vadinami "kveri, prie Sveticchovelio katedros. Vyno gamybos būdas tokiuose ąsočiuose įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kiek aukš­čiau, at­okiau nuo gat­vės įsi­kū­ręs pra­ban­giau­sias mies­te­lio vieš­bu­tis „Ho­tel Kaz­be­gi“. Iš jo iš­orės ti­krai ne­ats­pė­si, kas lau­kia vi­du­je. Tai – at­nau­jin­ta so­viet­me­čio lai­kais vei­ku­si tu­ris­ti­nė ba­zė, tu­rin­ti SPA, ka­zi­no, at­vi­rą res­to­ra­ną ir di­de­lę bend­rą erd­vę sve­čiams. „Ho­tel Kaz­be­gi“ dvi­vie­tis kam­ba­rys, iš ku­rio at­si­ve­ria vaiz­das į kal­ną, kai­nuo­ja apie 120 eu­rų. Bet nak­vy­nę mies­te­ly­je ga­li­ma ras­ti ir ke­lis­kart pi­giau – čia ne­trūks­ta vieš­bu­tė­lių ir pri­va­čių kam­ba­rių tu­ris­tams.

Tbi­li­sio me­tro va­ži­nė­jau nu­si­pir­ku­si plas­ti­ki­nę kor­te­lę už du la­rius. Ją ga­li­ma pa­pil­dy­ti no­ri­ma su­ma. Vie­nas va­žia­vi­mas kai­nuo­ja 50 te­trių. Fu­ni­ku­lie­riai vei­kia to­kiu pat pri­nci­pu. Va­liu­tos kei­ti­mo punk­tuo­se už vie­ną eu­rą gau­si­te apy­tiks­liai 2,46 la­rio.

Jei no­ri­te su kom­pa­ni­ja pa­va­žiuo­ti to­liau nuo Tbi­li­sio, ga­li­te iš­si­nuo­mo­ti au­to­bu­siu­ką per vie­ti­nę tu­riz­mo firmą. Jų ne­sun­kiai ra­si­te vos at­vy­kę, ta­čiau va­sa­ros se­zo­nu ge­riau tei­rau­tis iš anks­to.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Romas  89.117.252.183 2016-03-04 16:09:41
Taip gruzinų Karo kelias nepakartojamas.Pirmą kartą jį teko įveikti dar 1965 metais,keliaujant motociklu į Tbilisį.Buvo nepaprasti susitikimai su gruzinais.Jie stebėjosi mūsų(su draugu) tokia tolima kelione iš Lietuvos.Motociklo spidometras iki Tbilisio parodė 1772 km.Gruzinai mus sutiko kaip "nacionalinius didvyrius",tokio draugiškumo daugiau niekur nesutikdavom.Garbė Jiems,nepaprastai mylintiems savo šalį!
2 0  Netinkamas komentaras
tatai  78.60.124.146 2016-02-25 21:41:52
netoli Gruzija, trys valandos tiesioginio skrydzio is Vilniaus. Zmones ten nerealus, bet tiek suvalgyti ir isgerti buvo ne mano jegoms...
3 0  Netinkamas komentaras
tata  86.38.5.238 2016-02-22 14:25:58
nuostabi salis ir zmones puikus, gaila kad nuo musu toloka, kas ten nesilanke , butina aplankyti, kad pajusti ka reiskia tikrai nuosirdus ir geranoriski gruzinai
3 0  Netinkamas komentaras
tik Signagi nuotr. ne prie ko  82.135.139.97 2016-02-18 10:14:49
miestelis yra toli į šoną, Kachetijoje.
2 2  Netinkamas komentaras
sina  78.61.166.18 2016-02-18 09:43:33
Super straipsnis ir super foto !!! Gruzijoj buvau dar tar.laikais, teko ir Kazbegio turist.bazėj nakvot.ir Ananuryje į bokśtą lipom..reiktų vėl ten nuskrist...
7 0  Netinkamas komentaras
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami