TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Gruzinų karo kelyje – filmo verti vaizdai

2016 02 18 6:00
Nuo Tbilisio nuvažiavus 120 km, prieš akis atsiveria nuostabios slidinėjimo kurorto Gudaurio panoramos. Kristinos Stalnionytės nuotraukos

Jau prieš du tūkstančius metų į šiaurę nuo Tbilisio nusidriekęs istorinis prekybos kelias dideliu spinduliu aplink buvo vienintelė gija, jungusi skirtingose kalnų pusėse gyvenusias tautas. 1801 metais rusai, atėmę iš gruzinų Pietų Kaukazą ir išplatinę senąjį maršrutą, pavadino jį Karo keliu.

Iš Tbilisio Kaukazo kalnų link riedame mikroautobusu, kurį vairuoja gruzinas Akakis. Jis tai daro gruziniškai – keleiviams lieka tik aikčioti išvydus, kaip lenkiami automobiliai, įveikiami posūkiai, apvažiuojamos kelyje gulinėjančios karvės, ir, žinoma, grožėtis nuostabiais vaizdais, kurių kelyje netrūksta.

Už miesto, pasičiupdamos aštuonių keleivių dėmesį, ima vertis vaizdingos panoramos: Mtkvario (Kuros) upės slėnis geltonuoja pienių galvomis, šilumos paglostyti pakelės medžiai moja gležnais lapeliais, vėjas neša obelų, kriaušių, vyšnių žiedlapius, nubarstydamas kelią baltais taškeliais.

Signagio miestelis.

Gruzinai sako, kad atvykus į šalį su kompanija kelioms dienoms geriausia išsinuomoti autobusiuką su vairuotoju – kelionės bus ir pigesnės, ir patogesnės.

Senoji Gruzijos sostinė

Mtkvario upės slėniu per mažiau negu pusvalandį pasiekiame kalvą, prie kurios į šią upę įteka intakas Aragva. Užvažiavęs į viršų Akakis atidaro dureles. Čia stovi VI amžiuje įkurtas Džvario (Šv. Kryžiaus) ortodoksų vienuolynas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Palypėjusi laipteliais aukščiau kitoje kalvos pusėje išvystu buvusią Gruzijos karalystės sostinę Mcchetą. Vaizdas prikausto: apačioje raudonuoja dviejų upių apkabinto senovinio miesto stogai, o ten, kur upių vandenys susilieja, matyti riba, nes vienos srovė ruda, kitos – skaidri.

Tėvas Davidas iš Sveticchovelio katedros nepyksta fotografuojamas.
Chinkaliai - gruziniški koldūnai.

Mccheta – vienas seniausių pasaulyje miestų. Jame žmonės be pertraukos gyvena jau 3000 metų. Netoliese stovintis Džvario vienuolynas primena gruzinams pagonybės žlugimą ir krikščionybės pradžią. Čia 317 metais krikščionybė buvo paskelbta visuotine religija.

Pasakojama, kad prieš atsirandant vienuolynui šioje vietoje augo stebuklingas medis, prie kurio prisilietęs pagydavo kiekvienas sužeistas žvėris. Įvedus krikščionybę vyskupas įsakė medį nukirsti ir padirbdinti iš jo stebuklingą kryžių. Šis davė pavadinimą pirmajai krikščioniškajai bažnyčiai.

Sveticchovelis – lyg iš filmo

Nuo upių santakoje stovinčios kalvos matyti ir kitas UNESCO saugomas objektas – miesto viduryje stovinti XI amžiaus Sveticchovelio katedra. Netrukus jau žengiu pro jos duris. Šioje šventovėje buvo karūnuojami ir laidojami Gruzijos karaliai – tai liudija grindyse įmontuotos antkapinės plokštės.

Dirbtinis ežeras prie Karo kelio.

Viduje tvyro prieblanda, spingsi žvakutės, žemyn iš sienų freskų žvelgia šventieji. Daug katedros paveikslų sugadino mongolai, pavertę šventovę arklidėmis. Dalį freskų XIX amžiuje Rusijos imperijos valdžia liepė uždažyti baltai. Tvirtinama, kad šioje katedroje saugomi Jėzaus Kristaus ir pranašo Elijaus apsiaustai.

Po šventovę vaikštinėja juodai apsitaisęs tėvas Davidas – ilgais susitaršiusiais plaukais, pražilęs, su dideliu kryžiumi ant kaklo – lyg iš filmo. Priėjęs kalbina lankytojus, kilsčioja kryžių prie lūpų ir neprieštarauja fotografuojamas.

Taisykles diktuoja dvasiškis

Kampuose lyg juodi šešėliai vaikšto vienuoliai, neleidžiantys fotografuoti ne tik jų, bet ir sienų. Tačiau šventovių taisykles diktuoja šventikai, šiuo atveju – tėvas Davidas. Vien nuo jo priklauso, ar moterims būtina cerkvėje prisidengti galvą, ar galima įeiti mūvint kelnes.

Tėvas Davidas į vidų įleidžia tik sijonuotas ir skaromis apsigobusias daliosios lyties atstoves. Neturinčiosios tinkamų apdarų trūkstamą drabužį gali pasiskolinti prie įėjimo. Kiekviena cerkvė – šventiko pasaulis, todėl po Gruziją keliaujančioms moterims patartina rankinėje turėti ir skarą, ir sijoną.

Ananūrio tvirtovė, kurioje nuo XIII iki XVIII amžiaus gyveno turtingi Aragvių kunigaikščiai.

Sveticchovelio katedrą juosia stora gynybinė siena, kurios vartus puošia dvi jaučių galvos, iškaltos akmenyje dar pagonybės laikais. Prie vartų stovinčioje naujoje graikiškoje šventykloje veikia turizmo informacijos centras. Už sienos matyti ir keli į žemę įkasti didžiuliai moliniai ąsočiai (kvevri) vynui laikyti. Vyno gamybos būdas tokiuose ąsočiuose įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Akakis Gruzinų karo keliu vairuoja gruziniškai - keleivius verčia nuolat aikčioti.

Ananūrio tvirtovė

Už Mcchetos kelias vingiuoja Aragvos upės slėniu. Po valandėlės tolumoje ima ryškėti tvirtovė, apjuosta masyvių sienų. Už jų matyti dvi bažnyčios. Sienose – keturi gynybiniai bokšteliai, kurių vienas išlikęs iš XI amžiaus. Sustojus aikštelėje į autobusiuką viltingai sužiūra prie tvirtovės susispietę suvenyrų pardavėjai.

Ananūrio tvirtovėje nuo XIII iki XVIII amžiaus gyveno turtingi Aragvių kunigaikščiai. Vėliau ir tvirtovė, ir ją supančios žemės atiteko Kachetijos karaliui Iraklijui II (Erekle II). Sovietmečiu čia pastačius hidroelektrinę, apačioje buvęs kaimelis paskendo. Nuo tilto, nutiesto per telkinio kraštą, matyti visa tvirtovės panorama. Prie Ananūrio ne visuomet būna vandens, todėl apylinkės atrodo sausos ir nualintos. Vaizdas pagyvėja tik gerai palijus.

Kelias ir tuneliai

Už Gergečio cerkvės - įspūdinga kalnų siena.

Už Ananūrio tvirtovės kelias ima staiga kilti į Kaukazo kalnus, o dainingi vyrai iš Akakio grotuvo – dar garsiau plėšti graudžias liaudies dainas. Gruzinų daugiabalsis dainavimas įrašytas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.

Vis dažniau neriame į tamsius lenktus tunelius. Juose sunkiai prasilenkia du krovininiai automobiliai, o kai kuriuose gali ir įstrigti. Atvažiavus prie tokių tunelių reikia stebėti, ar į juos iš kitos pusės nelenda mašina. Saugotis paprasta: stovėk ir lauk. Nei šviesoforų, nei šviesų ten nerasi nė su žiburiu.

Legendinis cerkvės statytojas įamžintas Gergečio sienoje.

Kiti tuneliai didesni ir tiesesni, tačiau vis vien neapšviesti. Kelyje žioji duobės, asfaltas daug kur išdaužytas. Įvažiuojant, išvažiuojant ar patekus į spūstį sunku nuspėti, kuria kryptimi vyksta eismas.

Karvės liliputės

Aukštyn besidriekiantį kelią vis dažniau užtveria piemenų, šunų ir ožių vedžiojamos avių bandos bei nedidelės, po kelias vaikštinėjančios karvės. Gruzinai prižiūri tik dideles bandas, o mažas gano karvė vedlė, kuriai po kaklu pakabintas didelis varpelis. Ji vaikšto visur, kur patinka, ir vedasi kitas iš paskos. Vakarop karvė vedlė pargena savo bandą namo.

Senosios gruzinų veislės karvės buvo dar mažesnės, panašios į ponius. Per sunkmečius žmonės jas suvalgė, todėl vietinė veislė išnyko. Mėginta raguotas liliputes įveisti iš naujo, bet grynų genų jau nebėra. Dabartinės karvės, nors ir mažos, jau mišrūnės.

Slidinėti – į Gudaurį

Perkopę dviejų tūkstančių metrų aukštį, atsiduriame tarp sniegynų. Pusnys didėja, oras vėsta. Balandžio pabaiga, tačiau 2196 m aukštyje įsikūręs Gudaurio slidinėjimo kurortas visas užklotas baltais patalais. Nors iki jo nuo Tbilisio tėra 120 kilometrų, peizažas pasikeičia neatpažįstamai.

Slidinėjimo sezonas Gudauryje trunka nuo gruodžio iki balandžio pradžios. Čia įrengta 57 kilometrai įvairaus lygio slidinėjimo trasų, kurių ilgiausia – 5 kilometrų. Aplink Gudaurį retai pasitaiko akmenų, maža ir sniego griūčių tikimybė, o sniego storis šlaituose siekia apie 1,5 metro. Lygumų slidininkams prie Gudaurio irgi įrengta trasa.

Keltuvais galima pakilti į daugiau kaip 3 tūkst. metrų aukščio viršūnes. Slidinėjimo ir snieglenčių entuziastams siūloma užsisakyti sraigtasparnį ir skristi į atokesnes bei dar aukštesnes (per 4 tūkst. m) viršūnes. Nuo jų drąsuoliai leidžiasi snieglentėmis nepramintais takais. Tai viena iš nedaugelio pasaulyje vietų, kurioje įmanoma užsisakyti tokią pramogą.

Kalnuose visur pilna avių.

Serpantino vingiais

Perlipus aukščiausią kalnų gūbrį tenka nusileisti, bet netrukus kelias vėl ima kilti į viršų. Už Gudaurio esanti Kryžiaus perėja pavasario dienomis dažnai uždaroma dėl sniego griūčių pavojaus, nes iš čia zigzagu į statų šlaitą veda serpantinas.

Karo kelias per kalnus.

Akakis praneša, kad serpantinas turi šešias alkūnes, ir raito posūkius taip, lyg važinėtų amerikietiškais kalneliais. Nė minutei nenutyla iš jo grotuvo sklindanti gruziniška muzika. Kelias džiugina vis gražesniais vaizdais, Akakis – naujais triukais.

Lyg tyčia karvių čia dar daugiau, šlaituose ir ant kelio jos vaikštinėja bei gulinėja po vieną. Klausiu – gal atsiskyrė nuo vedlės ir pasiklydo? Pasirodo, tos karvės laukinės, nepriklausomos.

Mcchetoje stovintis Džvario vienuolynas.

Gražiausias Gruzijos peizažas

Beveik už dviejų šimtų kilometrų nuo Tbilisio Karo kelias kerta Rusijos sieną. Sustojame likus 10 kilometrų iki sienos – Kazbegio (Stepancmindos) miestelyje, įsikūrusiame 1740 metrų virš jūros lygio. Jame apsistoja į Kazbeko kalną kopiantys alpinistai.

5034 metrų Kazbekas – trečias pagal aukštį Gruzijos kalnas ir viena iš septynių aukščiausių Kaukazo viršūnių. Jo papėdėje ant 2170 metrų kalvos stovinti Gergečio Šv. Trejybės cerkvė laikoma viena gražiausių pasaulio bažnyčių. Ir šventovė, ir jos fone baltuojantis Kazbekas matyti iš bet kurio Kazbegio miestelio užkampio.

Mccheta, įsikūrusi prie dviejų upių santakos, - vienas seniausių pasaulyje miestų, kuriame žmonės be pertraukos gyvena jau 3000 metų.

Iš Kazbegio iki cerkvės teks šešis kilometrus eiti pėsčiomis arba išsinuomoti visureigį, kurių vairuotojai lūkuriuoja miestelio centre esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Iš šios vietos į kalną užkopsite per tris valandas, visureigiu užvažiuosite per pusvalandį. Kelionė pirmyn ir atgal kainuos 50 larių.

Gergečio Šv. Trejybės cerkvė

Tradiciniai gruzinų saldumynai čiurčelos.

Nuo XIV amžiaus kalno papėdėje stovinti Gergečio Šv. Trejybės cerkvė – lyg švyturys, padedantis orientuotis alpinistams. Šventovė pastatyta taip aukštai ne šiaip sau, o kad kiekvienas ateinantis turėtų aukotis ir apsivalyti per kančias, jei nori joje pasimelsti. Piligrimai kartą per metus į šią cerkvę iš miestelio šliaužia keliais.

Kiekvieną rytą sutiksi į kalną kopiančių maldininkų. Jie cerkvėje praleidžia visą dieną, o vakare grįžta į miestelį. Ši šventovė ypatinga ne vien dėl savo senumo ir nuošalumo – joje per XVIII amžiaus persų puldinėjimus buvo saugomos Mcchetos brangenybės ir Šv. Nino kryžius.

Iš viršaus matyti slėniu vingiuojanti Tergio upė, o kalnų apsuptas miestelis kadaise buvo pavadintas Stepancminda – čia vienuolyną įkūrusio ortodoksų vienuolio garbei.

XIX amžiuje tiesiant Karo kelią vienuolynas buvo nugriautas. Miestelis irgi pervadintas gruzinų poeto ir rašytojo Aleksandro Kazbegio (1848–1893) vardu. Centre šiandien stovi jam pastatytas paminklas ir veikia muziejus, kuriame eksponuojami rašytojo daiktai.

Seni vyno ąsočiai, vadinami "kveri, prie Sveticchovelio katedros. Vyno gamybos būdas tokiuose ąsočiuose įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kiek aukščiau, atokiau nuo gatvės įsikūręs prabangiausias miestelio viešbutis „Hotel Kazbegi“. Iš jo išorės tikrai neatspėsi, kas laukia viduje. Tai – atnaujinta sovietmečio laikais veikusi turistinė bazė, turinti SPA, kazino, atvirą restoraną ir didelę bendrą erdvę svečiams. „Hotel Kazbegi“ dvivietis kambarys, iš kurio atsiveria vaizdas į kalną, kainuoja apie 120 eurų. Bet nakvynę miestelyje galima rasti ir keliskart pigiau – čia netrūksta viešbutėlių ir privačių kambarių turistams.

Tbilisio metro važinėjau nusipirkusi plastikinę kortelę už du larius. Ją galima papildyti norima suma. Vienas važiavimas kainuoja 50 tetrių. Funikulieriai veikia tokiu pat principu. Valiutos keitimo punktuose už vieną eurą gausite apytiksliai 2,46 lario.

Jei norite su kompanija pavažiuoti toliau nuo Tbilisio, galite išsinuomoti autobusiuką per vietinę turizmo firmą. Jų nesunkiai rasite vos atvykę, tačiau vasaros sezonu geriau teirautis iš anksto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"