Gyvenimas didesnis už Everestą

JŪRATĖ MIČIULIENĖ   2008-01-25 00:00
JŪRATĖ MIČIULIENĖ
 
2008-01-25 00:00
"Ilgai bėgau prasimanydamas absurdiškų darbų, pomėgių, užsiėmimų, kad tik nereikėtų susidurti su savimi. Ar pasikeičiau po kelionės? Ir taip, ir ne. Bet esu laimingas ir keliauju toliau", - prisipažįsta K.Vingilis. Kęstučio Vingilio nuotrauka
Kau­nie­tis Kęs­tu­tis Vin­gi­lis, vie­nas du mė­ne­sius ke­lia­vęs ir fo­tog­ra­fa­vęs In­di­jos ir Ne­pa­lo Hi­ma­la­jus, sa­ko, kad svar­biau­sia šiuo at­ve­ju - ne tiks­las, o pa­ti ke­lio­nė, per ku­rią mo­kai­si, pa­ti­ri, ste­bi, iš­lais­vi­ni pro­tą iš plie­ni­nių ego gniauž­tų.

K.Vingilis po šios kelionės dviem savo aistroms - kalnams ir fotografijai - ketina skirti dar daugiau laiko. 26 metų vaikinas, jau spėjęs Švedijoje baigti Karališkąją karo akademiją, taip pat Kauno technologijos universiteto ekonomikos ir vadybos specialybę, rengiasi studijuoti orientalistiką arba organizacinę psichologiją.

Kas lėmė tokį karo inžinieriaus posūkį? "Kai buvau 18 metų, matyt, dar neturėjau išsiugdęs savojo aš ieškojimo poreikio. Tiesiog plaukiau lengviausiu keliu - ką gyvenimas siūlė, tą ir ėmiau. Pasidaviau patriotizmo bangai. Tačiau keliaudamas supratau, kad mojavimas ginklu dažniausiai duoda visiškai priešingų pasekmių negu tikiesi, - sako karo inžinierius. - Žmogus visada turi širdies ir praktinį kelią. Šiuo anksčiau ir ėjau, o tai, ko geidė širdis, paslinkdavau tolyn - jei bus laiko ir pinigų. Dabar supratau, kad laimingas būsi tik eidamas širdies keliu."

Bandyk ir pasiseks

"Seniai svajojau apie Himalajus. Kai prieš keletą metų ambasadorius Algirdas Kumža po savo kelionės į Tibetą rengė fotografijų parodą, paklausiau jo, kaip ten nuvažiuoti. Jis šyptelėjo ir tepasakė: "Bandyk ir nuvažiuosi."

Prieš kelionę vaikiną konsultavo Vilniaus universiteto Orientalistikos fakulteto dekanas Audrius Beinorius, gyvenęs Indijoje. Jis pamokė, kaip saugiau tuose kraštuose jaustis neišsiskiriant iš minios. Kęstutis nusipirko bilietą ir išskrido į mistiką, į nežinią. Taip išsipildė jo svajonė: mėnesį keliavo po Indijos Himalajų budistinius centrus, šventąsias vietas, paskui mėnesį - po Nepalą, aplink Everestą. O savo dienoraštyje rašė: "Ramybė šiais laikais tapo retas svečias mūsų namuose. Senoliai sako, kad tokie žmonės pametė savo sielas, nors iš tikrųjų yra ne taip, - jų sielos pametė ramybę. Kai viduje šalta ir niūru, kai mano siela pajunta ramybės merdėjimą, aš iškeliauju ieškoti. Vienas paprasčiausių būdų - keliauti ir stebėti, nesistengiant užsibrėžti kokių nors tikslų, kuriuos reikia žūtbūt įgyvendinti ir nuolat telefonu artimiesiems raportuoti apie esamą padėtį. Šiek tiek atsiribojęs nuo aksominio komforto, sugrįžti į vienatvės ir paprastumo būseną, kad vėl išmoktum pastebėti bei džiaugtis smulkmenomis, iš kurių ir susideda šio gyvenimo mozaika."

Į klausimą, ar nebaugu vienam išsirengti į visiškai nepažįstamą kraštą, K.Vingilis atsakė budistų vienuolių žodžiais: "Kiekvienas žmogus privalės visai vienas išgyventi du dalykus savo gyvenime - vidinį tobulėjimą ir mirtį." Ir pridūrė: "Todėl per gyvenimą reikėtų eiti kaip per stygą virš bedugnės - gražiai, apdairiai ir veržliai, kartais vienam, kartais drauge su žmonėmis, tik svarbu suvokti, atsirinkti ir pasiimti tai, ko reikia asmeniniam tobulėjimui. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be vienumos momentų, kaip neįsivaizduoju ir savęs, gyvenančio visiškoje vienumoje."

Pasikliauti intuicija

"Kartais keliaujant reikia atsiduoti vidinei intuicijos bangai, o ne protui, - padarė išvadą keliautojas. - Būdavo ir taip, kad tekdavo elgtis iš pirmo žvilgsnio, regis, visai nelogiškai. Pavyzdžiui, kur nors Indijoje įlipi į vietinį autobusiuką, kuriame niekas nekalba angliškai, ir pasakai tik pavadinimą vietovės, į kurią norėtum nuvykti. Pagal jų nurodymus turėtum važiuoti toli, tačiau autobusui sustojus visi tau rodo - "išlipk". Kažkoks berniukas ima tempti už rankovės į miestą. Protas lieptų nepasitikėti, nes gal nori kur nors nuvilioti... Pasiklioviau intuicija, ir berniukas nuvedė į stotį, įsodino į jau išvažiuojantį kitą autobusą ir pamojavo ranka. Pasirodo, keitėsi autobusai."

Panašiai Kęstučiui nutiko ir tada, kai ieškojo vieno vienuolyno. Kažkas pasakė: važiuok 30 kilometrų į kitą miestą, o ten - į šiaurę, ir rasi. Keliautojas, užsirašęs pavadinimą, visiems rodė, klausinėjo. Po kokios valandos, matyt, kai pasklido gandas, prie jo priėjo vienuolis ir nusivedė.

Vienišiai

Keliaudamas Kęstutis sutiko daug tokių kaip jis vienišių. "Jų yra kelių kategorijų. Viena grupė - jauni žmonės, kurie pusę metų dirba, pusę - keliauja. Vadinu juos neramiomis sielomis. Kita grupė - turintieji per keturiasdešimt metų. Kai kurie vienišiai būna labai uždari, nekalbūs. Šalia tokio gali eiti kelias dienas, o persimeti tik būtiniausiais žodžiais. Bendraujama ir taip: nusišypsai, gestu ką nors pasakai, ir kiekvienas - savo mintyse. Nors buvau vienas, kartais atsirasdavo bendrakeleivių. Porą dienų keliavau su belgais, keletą - su tibetiečiais, - pasakojo Kęstutis. - Tačiau pastebėjau, kad vienišiai - laisvesnės sielos, lengviau bendrauja, neįsispraudžia į socialinius rėmus. Madingi keliautojai grupėmis būna labiau pajutę savo "vertę", į viską žvelgia iš aukšto, kaip į egzotiką. Juos lydi dar didesnė šerpų nešikų grupė. Buvau sutikęs tokią patogaus gyvenimo išlepintų amerikiečių ir britų "delegaciją", panorusią įsiamžinti Everesto fone. Spalvingi nauji apdarai, madingi akiniai, po lazdelę kiekvienoje rankoje, kremu nuo saulės pertepti ir nevilties perkreipti veidai... Kartą juos papiktinau: sėdėjau drauge su vietiniais prie Gango apsigaubęs tamsų indišką apsiaustą, kai atplaukė tokių turistų laivas ir pradėjo fotografuoti vietinę "egzotiką". Nusidengiau apsiaustą, jie išvydo mano baltą galvą ir kad pasipiktino..."

Kalnų liga

Kalnuose gali daug kas nutikti. "Labai staiga kildamas gali susirgti kalnų liga. Svarbu laiku pajusti ir sukti atgal. Ir man taip buvo nutikę. Kai labai gerai jaučiausi, ėjau Everesto bazinės stovyklos link. Buvau pasiekęs jau daugiau kaip 4 kilometrų aukštį, bet vieną dieną per staiga pakilau ir kalnų liga smogė iš peties. Parą išgulėjau pusiau be sąmonės, - prisiminė keliautojas. - Gerai, kad turėjau vaistinėlę ir žinojau, ko išgerti. Paprašiau vietinių šerpų pagalbos, tačiau jų parama buvo tokia - paplekšnojo per veidą ir atnešė vandens. Vienas susirūpinęs pažvelgė man į išbalusį veidą, pasilenkė ir angliškai tarė: "Juk gyvenimas didesnis už Everestą." Iš tikrųjų kartais sunku atsisakyti tikslo, kurio siekei. Tai žmogaus godumo išbandymas. Mano sesuo sako, kad kartais negauti to, ko trokšti, irgi yra laimė."

Tačiau kalnų liga, pasak Kęstučio, gali užklupti ir nelabai aukštai. Jis matė, kaip žemyn nuo 3,5 kilometro aukščio rogutėmis vežė mirusį vokietį. Per staiga pakilo. Dėl aukščio ligos kilo komplikacijų ir, matyt, neišlaikė širdis. "Iš vietinių šerpų sužinojau, jog tai buvo tvirtas karo policininkas. Jo žmona, lydėdama ant rogučių gulintį mirusiojo kūną, į saulę žiūrėjo nieko nematančiu žvilgsniu..." - sakė pašnekovas. Jo nuomone, į kalnus reikia žvelgti pagarbiai, eiti per juos ramiai, o ne sparčiai kaip užkariautojui. Kalnai tokių nemėgsta.

Kai Kęstutis grįžo iš kelionės, pažįstami klausė, gal jis jau tapo budistu. "Kaip laikiau save krikščioniu, taip ir laikau. Tiesiog man atrodo, kad kitų religijų patirtis plečia pasaulėjautą, ugdo tolerantiškumą", - teigė jis.

Apie Lietuvą žinojo trys žmonės

Kaip patyrė Kęstutis, per du jo kelionės mėnesius žodį "Lietuva" buvo girdėję gal trys žmonės: vienas Nepalo pasienietis, kai pasienyje už 30 JAV dolerių pirko vizą, vienas indų berniukas, studijavęs geografiją, ir dar vienas Delyje sutiktas indas. "Kai bandai aiškinti, kad Lietuva yra Europoje, visi pradeda manyti, jog esi labai pinigingas. Apskritai Indijoje pirmiausia pasiteirauja, iš kur atvykai - pagal tai vertina tavo finansinį reitingą. Tik tada klausia vardo, kuo dirbi, nustato tavo socialinį reitingą. Nuo to priklauso kainos už įvairias paslaugas ar prekes, - kalbėjo keliautojas. - Kadangi Indijoje labai gaji kastų sistema, su žmogumi bendraujama pagal jo rangą. Inžinieriai ir gydytojai čia labai vertinami." Tačiau Kęstutis niekada nesakė, kad jis - karo inžinierius. Jo nuomone, tai galėjo sukelti įvairių požiūrių ir vertinimų. Patogiausia prisistatyti studentu - kainos viešbutyje bus mažesnės. Pigiau kainuos, jei pasakysi, kad Lietuva - Rusijos kaimynė, o ne Lenkijos.

Susilieti su minia

"Reikia daug laiko norint perprasti šių kraštų kultūrą, mentalitetą. Gal tik po kokio mėnesio pradedi nebijoti, o priimti. Kai bijai, tada užsidarai, stengiesi apsisaugoti. O kai užsidarai, nepažįsti kitų", - aiškino K.Vingilis.

Pašnekovas pabrėžė, kad kitų požiūris priklauso ir nuo to, kaip atrodai: jei keliauji dulkėtas, pilkas, niekas į tave nekreipia dėmesio, nes mano, jog nėra ko iš tavęs atimti, o jei demonstruoji naujus drabužius, aparatūrą, tikėkis, kad būsi apiplėštas. Savo fotoaparatą Kęstutis nešiojosi sename dulkėtame krepšyje, fotografuodavo apsigaubęs indišką apsiaustą. Taip įsiliedavo į minią. Be to, jei į vietos žmones žvelgi pagarbiai, ir jie taip elgiasi.

"Delyje patiri kultūrinį šoką, sukrečia viskas. Čia žmonės ir gimsta, ir miršta gatvėse. Egzistuoja žiaurus verslas iš specialiai suluošintų žmonių, - pasakojo keliautojas. - Elgetų - daugybė. Jei duosi pinigėlį vienam, subėgs būrys. Geriausia tarstelėti ką nors juokais. Aš, pavyzdžiui, sakydavau, kad jau vakar daviau, dabar tegul jis man duoda. Elgeta viską priima juokais. Prisėda, pasikalbam, žiūrėk, jau ir nežiūri kaip į piniginę, o kaip į žmogų."

Fotografuodamas daugiau pastebi

Keliautojas atkreipė dėmesį, kad kartais fotografavimas trukdo grožėtis vaizdais. "Susiskirstydavau dieną. Tam tikrą laiką fotografuodavau, o kitą dalį gyvendavau padėjęs aparatą į šalį. Jei nuolat fotografuoji, į viską pradedi žvelgti tarsi tik pro fotoobjektyvą, - sakė jis. - Tačiau fotografavimas turi ir daug teigiamų dalykų. Ypač dabar, informacijos amžiuje, kai žmogus pastebi kur kas mažiau dalykų. Nešiodamasis fotoaparatą išmoksti neskubėti ir daugiau ko pamatyti - ar besišypsantį vaiką, ar jam galvą glostančią motiną. Ten, kur paprastai tavo akis praslystų, turėdamas fotoaparatą sustoji. Tai teikia daug apmąstymų. Manau, ir kitiems paskui žiūrint nuotraukas kelia minčių apie gyvenimą. Fotografuodamas į gyvenimą pažvelgi poetiškiau."

Sugrįžti į šį gyvenimą jam prireikė kelių mėnesių, tačiau, kaip pats pažymėjo, dabar pasąmonė priešinasi beprasmiam bėgimui. "Mano nuomone, kiekvienam jaunam žmogui tokios kelionės būtų naudingos. Verta patirti nelengvas išgyvenimo sąlygas, perkainoti vertybės, - kalbėjo K.Vingilis. - Patogiai autobusu apvažiavęs ir savo albume įsiklijavęs aibę "triumfo" akimirkų, vargu ar įgysi vidinę šypseną, kuri švies siaučiant gyvenimo audroms."

Vilniuje, Užupio "Galeroje", atidaryta K.Vingilio fotografijų paroda "Himalajų akys", o pats keliautojas paskelbtas Užupio ambasadoriumi Himalajuose.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Ramunėlė  84.32.39.34 2013-03-26 16:03:06
Labai gražu ir teisinga. Ačiū :-)
2 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Ka­ri­bų jū­ros re­gio­ne siau­čian­tis ura­ga­nas „Matt­hew“ su­stip­rė­jo iki penk­tos ka­te­go­ri­jos ir, ne­šda­mas pa­vo­jin­gus vė­jus ir lie­tų, ar­tė­ja link Ja­mai­kos, Hai­čio ir Ku­bos te­ri­to­ri­jų.
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Po „SMScre­dit.lt A ly­gos“ per­trau­kos Jo­na­vos „Lie­ta­vos“ fut­bo­li­nin­kai spa­lio 2 d. vyks į Vil­nių, kur Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) sta­dio­ne su­si­tiks su vie­na čem­pio­na­to lydere – „Tra­kų“ [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami