TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Gyvenimas prie geležinkelio

2007 12 14 0:00
Ar ant Gudų geležinkelio pervažos bėgių žaidžiančiam berniukui pasakysi, jog prieš 150 metų nebuvo traukinio.
Autoriaus nuotrauka

Akyse, nudėvėtame lango rėme, besikeičiančio peizažo ilgesys. Trūksta traukinio. Jau nenutuksėsi iš Klaipėdos į Tilžę, vadinasi, labai daug nepamatysi.

Kelionės ir turizmas

Mano kartos žmonėms traukinys - tai kelionėje perskaitytos knygos, tambūre įkaušę "dembeliai" (tarnybą baigę kareiviai - red.), arbata su disidentais, iš homo sovieticus pasiskolinta "Primos" cigaretė, pigiu vynu aplieti knygos puslapiai, iš toli toli parsivežtas kserografiškas Mandelštamo tomelis. Tais laikais net vaikai sunkiai gimdavo be traukinio. Kai mano pažįstama Margarita laukėsi kūdikio, ji vos ne kasdien bėgdavo į Klaipėdos geležinkelio stotį, kad kelionių ilgesį nuramintų garvežio paskleistais dūmais. Jeigu traukinys niekada nebūtų sustojęs Šilutėje, argi dabar žinotum leidėją Kęstutį Demerecką, argi būtum sutikęs architektą Izidorių Žilinską, režisierių Gintarą Varną. Taip ir gyventum be knygos, be teatro, be Rusnės vandens, be Minijos kaimo. Nebūtų bėgių - neliktų Pagėgių, gal todėl į Mažąją Lietuvą kažkada irgi atvažiavai geležinkeliu.

Stodavo kiekviename kaime

Grojant orkestrui pirmoji geležinkelio linija iš Berlyno į Karaliaučių buvo atidaryta 1853 metais. Po septynerių metų geležinkelio bėgiai pratęsti Rytų kryptimi iki Eitkūnų, galima sakyti, iki Kybartų, kur netrukus buvo pastatyta daug įvairaus Lietuvos gyvenimo mačiusi Virbalio geležinkelio stotis. Klaipėdos kryptimi traukinai pradėjo važinėti 1872-1875 metais, nutiesus europietiškas 1435 mm pločio vėžes Tilžė-Klaipėda. Beveik tuo pat metu pastatyta ir Klaipėdos geležinkelio stotis. Gausėjant krovinių ir keleivių atsirado Rimkų, Priekulės, Vilkyčių, Šilutės, Stoniškių, Anužių, Pagėgių, Lauksargių geležinkelio stotys.

XX amžiaus pradžioje prasidėjo siaurojo geležinkelio su 750 mm pločio vėžėmis atgimimas. Klaipėdos apylinkėse 1906 metais nutiestos siaurojo geležinkelio linijos į Pėžaičius, Dovilus, Laugalius, atšaka iš Klemiškės į Plikius, Klaipėda siauruku susijungė su Smelte. Siaurojo geležinkelio traukinukai sustodavo vos ne kiekviename šiek tiek didesniame kaime.

Siauruko atminimo ženklas

Įdomi ir su Lietuva glaudžiai susijusi Tilžės geležinkelio mazgo plėtra. Nuo Tilžės-Mikytų ruožo buvo nutiesta linija į Viešvilę ir Smalininkus. Tai buvo labai svarbu vietos žemdirbiams, prekybininkams ir miškininkams. Siaurukas ėjo senuoju pašto keliu: Pagėgiai-Mikytai-Trakininkai-Strazdai-Palumpiai-Vilkyškiai, netoli Mociškių jis pasukdavo į šiaurę ir naujai pastatytu tiltu peršokęs Jūros upę vėl pūškuodavo pašto keliu per Žagmantus, Pagėnaičius, Jūravą, Viešvilę, kol atsidurdavo Smalininkuose. Čia buvo įrengtas garvežių ir vagonų remonto punktas. Geležinkelis buvo atidarytas 1902 metais. Jo ilgis siekė 58 kilometrus, o kelionė trukdavo 2,5 valandos. Iki mūsų dienų išliko neblogai išsilaikęs, išvaizdus stoties pastatas, gal vienintelis siauruko atminimo ženklas šiame ruože. Kokios nors lentelės su užrašu apie tai nerasite. Šiek tiek "pavažiuoti" šios linijos siauruku, iki Vilkyškių ar Mociškių, galite skaitydami Jonneso Bobrovskio "Lietuviškus fortepijonus" arba "Levino malūną".

Tęstinumą išlaiko... "Peronas"

Įdomių faktų apstu. 1907 metais per Nemuną, pastačius karalienės Luizos tiltą, buvo nutiestas siaurukas iš Tilžės turgaus į Mikytus. Kelionė šia linija trukdavo pusvalandį. Šiuo traukinuku atvažiavusieji į Tilžės turgų galėdavo tolesnius reikalus tvarkyti persėsdami į miesto tramvajus. Iš Mikytų atšaka į Pagėgius atidaryta 1914 metais. 1939 metų vasarą Pagėgių-Vilkyškių-Viešvilės-Smalininkų maršrutu ir elektrifikuota (nenustebkite) atšaka Tilžė-Mikytai važinėjo 6 traukiniai. Važiavo ir karo metais. Paskutinis traukinys į Vakarus pajudėjo 1944 metų spalio 7 dieną 14.00 val. Smalininkų-Pagėgių linija veikė iki 1952 metų. Vokietijoje, geležinkelių muziejuje, šalia Brėmeno, saugomas šios linijos lokomotyvas. Siauruko epocha Mažojoje Lietuvoje baigėsi. Nebent tęstinumo ženklu laikytume Pagėgiuose veikiantį alaus restoraną "Peronas", prie kurio, vietoje garvežio, raudonais dažais tvieskia garo katilas. Iš istorijos pasiūlymų šeimininkai teišsirinko interjere muliažinėmis žuvelėmis žaižaruojantį akvariumą. Skonio reikalas.

Tarptautinis koridorius

2009 metais Lietuvos geležinkeliai švęs 150 metų jubiliejų. Didelis dėmesys skiriamas geležinkelio ruožui nuo Klaipėdos per Kretingą, Plungę Šiaulių link, kuris priskiriamas IX B tarptautiniam geležinkelių transporto koridoriui. Čia buvo atliktas pagrindinio kelio Šiauliai-Kretinga kapitalinis remontas. 1997 metais tokie darbai atlikti ruože Klaipėda-Rimkai-"Draugystės" stotis, prieš keletą metų - geležinkelio Klaipėda-Kretinga. Nepamiršta ir linija Rimkai-Pagėgiai. Dabar Klaipėdą juosiančių geležinkelių bendras ilgis siekia 172 kilometrus. Visoje Lietuvoje yra nutiesti 1774 kilometrai geležinkelio bėgių. Po 2001 metų atlikto "Lietuvos geležinkelių" restruktūrizavimo, "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros" žinioje atsidūrė 391,3 kilometro pagrindinių geležinkelio kelių, 207,4 kilometro stoties kelių ir 86,4 kilometro privažiavimo kelių, kuriuose yra paklota daugiau nei milijonas pabėgių. Nuo Šiaulių iki Klaipėdos bei nuo uostamiesčio iki Pagėgių, palei geležinkelį nutiestas šviesolaidinis kabelis. Tokį kabelį patiesus nuo Pagėgių iki Radviliškio bus atsisakyta senų, susidėvėjusių oro ryšio linijų. Ar tik?

Išnešiojo po plytą

Užtenka pastovėti Priekulės, Anužių, Pagėgių, Lauksargių geležinkelio stočių peronuose, kad suprastum, jog ir stotys išeina į nežinią. Dar neseniai iš Anužių geležinkelio priestočio išlupti akmenys sugulė vietos bajorų sodybose ir pilaitėse. Kažin kur dingo atseit radioaktyvūs akmenys iš Pagėgių stoties? Koks ponas jais "švitinasi" paežerės pirtelėje? Kas padėta ant žemės, tas mūsų, bet ne visada.

Važinėdamas po Mažąją Lietuvą šiapus Nemuno, nė vienoje geležinkelio stotyje neradau lentelės "Architektūros paminklas, saugomas valstybės". Argi Lietuvos geležinkeliai, kuriems tos stotys priklausė ar priklauso, jau ne mūsų valstybė? Kodėl kultūros paveldas taip neatsakingai leidžiamas vėjais? Nuvažiuokite į Priekulę, ir ką jūs ten pamatysite? Kai kurių stoties komplekso pastatų tik pamatai išlikę. Tvirtai, šimtmečiams sumūrytas daiktas, per vieną proto užtemimą buvo sugriautas. O kas darosi atokiau: pervažose, buvusiuose iešmininkų ir budėtojų nameliuose? Jų nebėra, juos nupūtė "prichvatizacijos" vėjai, išnešiojo po plytą.

Nesugebam pasikasyti pakaušio

Kvailas vokietis, kažkur prie Brėmeno laiko niekam, mūsų supratimu, nereikalingą siauruko garvežiuką, o milijoninius pelnus iš jo XIX amžiuje pradėto darbo gaunantis lietuvis nesugeba pasikasyti pakaušio. Atminimo pelnas jau paleistas iš rankų. Kambariukais išparceliuoti stočių pastatai, kampais išdalyti gelumbes ar chromo druskomis apšlakstytas odas saugoję sandėliai. Matyt, iš prigimties esame trumparegiai, kitaip ar būtume joję į sūriąsias jūras arklių girdyti. Ko gero, pigiau būtų buvę nusipirkti druskos? Gal taip nenutiks su merdinčiomis Mažosios Lietuvos geležinkelio stotimis? Nejaugi, vėl po šimtmečių atsitokėsime ne į tą pusę ienas pasukę. Jeigu nieko nedarysime, stotys, lyg Kaliningrado srities įkaitu tapę Eitkūnai, išsitrins iš žemėlapio. Ir ką tuomet pasakysi Gudų pervažoje ant geležinkelio bėgių žaidžiančiam vaikui? Kad prieš 150 metų nebuvo traukinio? Į kokią apšepusią stotį, galėjusia tapti praeities liudininke ir turistų traukos objektu, kelionės ilgesio pagauta jo moteriškė bėgs pauostyti nutolstančių dūmų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"