Gyvybės eliksyru mėgavosi Šveicarijos Alpėse

Aistė STANKEVIČIENĖ 2011-03-04 00:00
Aistė STANKEVIČIENĖ 2011-03-04 00:00
Editos Kestauskienės nuotrauka
Dvie­jų ki­lo­me­trų aukš­ty­je ža­liuo­jan­čio­se Švei­ca­ri­jos Al­pių pie­vo­se įsi­kū­rę svei­ka­ti­ni­mo ke­lio­nės da­ly­viai džiau­gė­si at­gai­va kū­nui, pro­tui ir sie­lai.

Vilnietė Edita Kestauskienė buvo viena iš 30 žmonių grupės, keliavusios į Šveicarijos Adelbodeno regioną, vadovių. Atvykėlių čia laukė išvykos į nuostabaus grožio kalnų viršūnes, jogos ir taiči pratybos krištolinio skaidrumo ore, sveikas maistas, užgeriamas ledynų tirpsmo vandeniu. "Gydančiai veikė vien pats buvimas tokioje nepaprastoje vietoje", - įsitikinusi E.Kestauskienė.

Kiekvienam - pagal jėgas

"Ten lengva aklimatizuotis: 2 tūkst. metrų aukštyje, kur buvome įsikūrę, beveik niekas nejaučia diskomforto. Nebent pirmą pusvalandį po staigaus kėlimosi keltuvu gali lengvai svaigti galva", - teigė pašnekovė.

E.Kestauskienė įsitikinusi, kad tokia kelionė tinka visiems: ir tiems, kurie dar neturi ambicijų kopti į aukštus kalnus, ir tiems, kurie jų nebeturi, - siekiant aukštų viršūnių laukiantys sunkumai jau pabodę.

Edita nėra kalnų naujokė. Tačiau bėgant laikui ji suvokė, kad ten būdama nori ramiai pailsėti. "Pajusti tą vietą, pamedituoti ar užsiimti kitomis dvasinėmis praktikomis", - patikslino pašnekovė, iš profesijos - masažo technologijų dėstytoja bei SPA konsultantė. Baigusi atitinkamus mokslus ji tapo ir kalnų vadove.

Tarp sveikatinimo kelionės dalyvių buvo jaunų žmonių grupelė, kopusi aukščiau ir greičiau. Kita grupė ėjo vidutiniu tempu. Trečioji, vadovaujama Editos, kartu su vidutiniokais kilo į panašų aukštį, bet judėjo lėčiau. Jauniausia šios grupės narė buvo 10 metų mergaitė, vyriausias - 73 metų vyras. Labai patogu, kad keliauninkai galėjo keistis: vieną dieną eiti sudėtingiausiais maršrutais, kitą - atsipūsti iškylaudami su silpniausiaisiais. Bijantieji aukščio palypėdavo tiek, kiek jiems priimtina, ir ten palaukdavo, kol iš viršaus nusileis kiti grupės dalyviai.

Per tas ramias išvykas likdavo laiko fotografuoti. Kopdami taku, paženklintu užrašu "vaizdingas", atvykėliai iš Lietuvos matė kambario dydžio akmenis, uolas, išvagotas susipynusių vagelių raštais, gausiai nusėtas įdubų, kuriose pilna fantastiško grožio gėlių. Tokie tad yra tie tikrieji, natūralūs alpinariumai.

Karvučių varpams tilindžiuojant

Išvykos į kalnus trukdavo 3-4 val. arba iki 6 valandų. Grįžusieji ankstėliau, kai dar būdavo likę laiko iki vakarienės, išeidavo į slėnį pasivaikščioti, pasideginti, pabendrauti su draugais ar tiesiog pabūti su savimi.

Aplink - tikrai įspūdingi vaizdai. Trys nuo kalnų bėgantys upeliai, slėnyje susiliejantys į vieną. Netoliese - aukšta, gal tūkstančio metrų aukščio siena, nuo kurios trimis didžiulėmis pakopomis krinta krioklys. Užkopus į 3 tūkst. metrų aukštį matyti visos didžiausios Prancūzijos viršukalnės ir net pats Monblanas.

Vietovė, kur apsistojo keliautojai iš Lietuvos, garsėja karvių auginimo tradicijomis. Pavasarinis jų ginimas į ekologiškas kalnų pievas čia yra tikra šventė. Kaip ir parginimas namo rudenį. Karvučių tipenimas kalnų takeliais pavaizduotas ir regioną reklamuojančiuose plakatuose.

Sveikatinimo kelionės dalyviai įsikūrė maždaug 3 kilometrų ploto pievoje. Netoliese buvo ir septynios vietos ūkininkų sodybos. Atvykėliai galėjo pasižiūrėti, kaip iš karvių pieno gaminami sūriai, jų įsigyti. Kaip ir šviežio pieno, išrūgų, sviesto bei kitų produktų.

Alpių karvutės tokios landžios ir smalsios, kad jau pirmąjį vakarą viena jų pasikėsino sušlamšti palapinę, kiti turistai prarado ant tvoros padžiautą kojinę ar rankšluostį. Neuždarius aptvaro, juosiančio viešbutį, viena drąsuolė užsuko pasisvečiuoti tiesiai prie lauko kavinės stalų.

"Mums būdavo didžiulė atgaiva keltis ir gultis su tilindžiuojančiais karvių varpais. Jautėmės tarsi vienuolyne", - šypsojosi Edita.

Debesyse ar rojuje

Visi keliautojai apsigyveno šeimos viešbutukui priklausančiame slidininkų name, viename kambaryje po 10-15 žmonių. Gana turistinės sąlygos, bet užtat tvirtas stogas virš galvos ir pagrindas po kojomis. Nors žmonės turėjo savo miegmaišius, šeimininkai jiems dar davė pagalvių ir pūkinių antklodžių. Iš pradžių tai labai prajuokino, - juk buvo vasaros vidurys.

"Tačiau liepos 22 dieną - tai puikiai prisimenu - atsibudome visiškoje tyloje. Pažvelgusi pro langą visur mačiau tik baltą spalvą. Mąsčiau: gal mes debesyse ar rojuje? Tačiau atidarius langą pradėjo skverbtis toks šaltis, kad supratau, jog mus apsnigo. Karvių neišleido į laukus - iš čia ir ta spengianti tyla. Įspūdis nepakartojamas: regis, pati gamta kvietė medituoti. Čiupau guminį kilimėlį ir užbėgau ant kalno. Pamedituoti visiškoje tyloje ir tokiame aukštyje buvo labai didelė vertybė", - prisiminė Edita.

Dainos virpino orą

Keletą dienų buvo labai slidu, nors sniegas nutirpo. Rizikuoti sveikata nesinorėjo, tad grupė niekur nėjo. Tačiau šį laiką išnaudojo žaisdami lengvus psichoterapinius žaidimus, skirtus pažinti save, taip pat mokėsi mankštų. Nuobodulys nekamavo, juolab kad vienas grupės vadovų buvo folklorinio ansamblio narys. Kiekvieną vakarą žmonės apsirengdavo šilčiau, išsivirdavo arbatos ir eidavo laukan dainuoti lietuvių liaudies dainų. O kalnuose sklindantis garsas taip pat ypatingas. Anot Editos, taip leidžiant laiką ilsisi protas, kūnas ir siela.

Jos nuomone, meditacijos ir kitos praktikos kalnuose galėtų tapti nuolatine tokių kelionių programos dalimi. Tada išvykos būtų dvasingesnės, o ne šiaip kopimas dėl viršūnės. Juk pabendrauti su kalnais, pabūti su savimi yra labai svarbu.

Gryni malonumai

O dar jogos ir taiči pratybos gryname ore. Taiči prasidėdavo anksti, jau 7 val. ryto. Bet tai nebuvo priverstinis dalykas, - kėlėsi tik tie, kurie norėjo. Dieną praleidus keliaujant, vakarop laukdavo joga. Dviejų kilometrų aukštyje kalnuose, kur toks grynas oras, jogos pratybos buvo visiškai kitokios.

Sveikatinimo kelionė, žinoma, neįsivaizduojama ir be atitinkamo maisto. Didžiąją dalį produktų grupė atsivežė, o jei ko nors pritrūkdavo - nusileisdavo į miestelį. Valgį gamino dvi virėjos, Lietuvoje vykusio sveiko maisto konkurso laureatės. Keliautojai dažnai ragavo kruopų košių su daržovėmis, salotų su prieskoniais, aliejumi, sriubų. Kas atsivežė, galėjo valgyti lašinukų - jie sveikintini kalnuose, nes suteikia energijos.

Kadangi per išvykas į kalnus paprastai nepietaujama, valgomas sausas davinys, tarkim, apelsinas, obuolys, morka, džiovinti vaisiai, riešutai. Ir, aišku, geriamas sveikiausias pasaulyje tirpsmo vanduo. Aplink slėnį esančios viršukalnės siekia 3-3,5 kilometro, o tokiame aukštyje visada yra tirpstančio sniego, srovelėmis sutekančio į upelius. Pasiieškojęs švaresnės tėkmės tiesiog prisisemi šio puikaus gėrimo, tikro gyvybės eliksyro.

Vieną paskutinių vakarų kalnuose viešbučio kavinėje lietuvių grupė užsisakė nacionalinio šveicarų valgio - sūrio fondiu vakarą.

Kvepiantis prisiminimas

"Tai buvo visiškas atitrūkimas nuo to, kas rūpėjo namie", - atostogų įspūdžius apibendrino Edita.

Trys kelionės dienos pakeliui į kalnus ypač padėjo žmonėms pamiršti darbą ir pajusti atostogų režimą. Čekijoje grupė aplankė Pilzeną, Šveicarijoje regėjo didžiausią Europos krioklį, esantį Šafhauzeno mieste, gėrėjosi prie Keturių kantonų ežero įsikūrusia Liucerna.

Gyvenimą Alpėse dar ilgai priminė čiobreliai. Mat jais buvo apaugęs visas kalnų slėnis. Per paskutinę išvyką žmonės dvi ar tris valandas čiobreliavo, prisirinko jų didžiausius maišus. Kvapi arbata iš ekologiškų augalėlių, surinktų dviejų kilometrų aukštumose, žiemą buvo tiesiog aukso vertės.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­jus (BPM) aiš­ki­na­si ga­li­my­bes į mū­sų ša­lį at­vež­ti eks­po­nuo­ti ypa­tin­gą re­lik­vi­ją – Lie­tu­vos glo­bė­jo šv. Ka­zi­mie­ro re­lik­vi­jo­rių, sau­go­mą Flo­ren­ci­jo­je, šv. Lau­ry­no [...]
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Ke­tu­ris mė­ne­sius po Lie­tu­vos re­gio­nus ke­lia­vęs „Ki­no pa­va­sa­rio“ edu­ka­ci­nis pro­jek­tas „Ki­no ka­ra­va­nas“ bai­gi­nė­ja šių me­tų marš­ru­tą. Li­ko du mies­tai, trys sean­sai. Rug­sė­jo 28 die­ną Tel­šiuo­se [...]
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Tik šie­met baig­tas sta­ty­ti, prieš be­veik mė­ne­sį dėl slen­kan­čių šlai­tų pla­čiai ap­ta­ri­nė­tas aukš­čiau­sias ša­ly­je pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tas Aly­tu­je ta­po naujų dis­ku­si­jų ob­jek­tu [...]
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami