TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Gyvybės eliksyru mėgavosi Šveicarijos Alpėse

2011 03 04 0:00
Editos Kestauskienės nuotrauka

Dviejų kilometrų aukštyje žaliuojančiose Šveicarijos Alpių pievose įsikūrę sveikatinimo kelionės dalyviai džiaugėsi atgaiva kūnui, protui ir sielai.

Vilnietė Edita Kestauskienė buvo viena iš 30 žmonių grupės, keliavusios į Šveicarijos Adelbodeno regioną, vadovių. Atvykėlių čia laukė išvykos į nuostabaus grožio kalnų viršūnes, jogos ir taiči pratybos krištolinio skaidrumo ore, sveikas maistas, užgeriamas ledynų tirpsmo vandeniu. "Gydančiai veikė vien pats buvimas tokioje nepaprastoje vietoje", - įsitikinusi E.Kestauskienė.

Kiekvienam - pagal jėgas

"Ten lengva aklimatizuotis: 2 tūkst. metrų aukštyje, kur buvome įsikūrę, beveik niekas nejaučia diskomforto. Nebent pirmą pusvalandį po staigaus kėlimosi keltuvu gali lengvai svaigti galva", - teigė pašnekovė.

E.Kestauskienė įsitikinusi, kad tokia kelionė tinka visiems: ir tiems, kurie dar neturi ambicijų kopti į aukštus kalnus, ir tiems, kurie jų nebeturi, - siekiant aukštų viršūnių laukiantys sunkumai jau pabodę.

Edita nėra kalnų naujokė. Tačiau bėgant laikui ji suvokė, kad ten būdama nori ramiai pailsėti. "Pajusti tą vietą, pamedituoti ar užsiimti kitomis dvasinėmis praktikomis", - patikslino pašnekovė, iš profesijos - masažo technologijų dėstytoja bei SPA konsultantė. Baigusi atitinkamus mokslus ji tapo ir kalnų vadove.

Tarp sveikatinimo kelionės dalyvių buvo jaunų žmonių grupelė, kopusi aukščiau ir greičiau. Kita grupė ėjo vidutiniu tempu. Trečioji, vadovaujama Editos, kartu su vidutiniokais kilo į panašų aukštį, bet judėjo lėčiau. Jauniausia šios grupės narė buvo 10 metų mergaitė, vyriausias - 73 metų vyras. Labai patogu, kad keliauninkai galėjo keistis: vieną dieną eiti sudėtingiausiais maršrutais, kitą - atsipūsti iškylaudami su silpniausiaisiais. Bijantieji aukščio palypėdavo tiek, kiek jiems priimtina, ir ten palaukdavo, kol iš viršaus nusileis kiti grupės dalyviai.

Per tas ramias išvykas likdavo laiko fotografuoti. Kopdami taku, paženklintu užrašu "vaizdingas", atvykėliai iš Lietuvos matė kambario dydžio akmenis, uolas, išvagotas susipynusių vagelių raštais, gausiai nusėtas įdubų, kuriose pilna fantastiško grožio gėlių. Tokie tad yra tie tikrieji, natūralūs alpinariumai.

Karvučių varpams tilindžiuojant

Išvykos į kalnus trukdavo 3-4 val. arba iki 6 valandų. Grįžusieji ankstėliau, kai dar būdavo likę laiko iki vakarienės, išeidavo į slėnį pasivaikščioti, pasideginti, pabendrauti su draugais ar tiesiog pabūti su savimi.

Aplink - tikrai įspūdingi vaizdai. Trys nuo kalnų bėgantys upeliai, slėnyje susiliejantys į vieną. Netoliese - aukšta, gal tūkstančio metrų aukščio siena, nuo kurios trimis didžiulėmis pakopomis krinta krioklys. Užkopus į 3 tūkst. metrų aukštį matyti visos didžiausios Prancūzijos viršukalnės ir net pats Monblanas.

Vietovė, kur apsistojo keliautojai iš Lietuvos, garsėja karvių auginimo tradicijomis. Pavasarinis jų ginimas į ekologiškas kalnų pievas čia yra tikra šventė. Kaip ir parginimas namo rudenį. Karvučių tipenimas kalnų takeliais pavaizduotas ir regioną reklamuojančiuose plakatuose.

Sveikatinimo kelionės dalyviai įsikūrė maždaug 3 kilometrų ploto pievoje. Netoliese buvo ir septynios vietos ūkininkų sodybos. Atvykėliai galėjo pasižiūrėti, kaip iš karvių pieno gaminami sūriai, jų įsigyti. Kaip ir šviežio pieno, išrūgų, sviesto bei kitų produktų.

Alpių karvutės tokios landžios ir smalsios, kad jau pirmąjį vakarą viena jų pasikėsino sušlamšti palapinę, kiti turistai prarado ant tvoros padžiautą kojinę ar rankšluostį. Neuždarius aptvaro, juosiančio viešbutį, viena drąsuolė užsuko pasisvečiuoti tiesiai prie lauko kavinės stalų.

"Mums būdavo didžiulė atgaiva keltis ir gultis su tilindžiuojančiais karvių varpais. Jautėmės tarsi vienuolyne", - šypsojosi Edita.

Debesyse ar rojuje

Visi keliautojai apsigyveno šeimos viešbutukui priklausančiame slidininkų name, viename kambaryje po 10-15 žmonių. Gana turistinės sąlygos, bet užtat tvirtas stogas virš galvos ir pagrindas po kojomis. Nors žmonės turėjo savo miegmaišius, šeimininkai jiems dar davė pagalvių ir pūkinių antklodžių. Iš pradžių tai labai prajuokino, - juk buvo vasaros vidurys.

"Tačiau liepos 22 dieną - tai puikiai prisimenu - atsibudome visiškoje tyloje. Pažvelgusi pro langą visur mačiau tik baltą spalvą. Mąsčiau: gal mes debesyse ar rojuje? Tačiau atidarius langą pradėjo skverbtis toks šaltis, kad supratau, jog mus apsnigo. Karvių neišleido į laukus - iš čia ir ta spengianti tyla. Įspūdis nepakartojamas: regis, pati gamta kvietė medituoti. Čiupau guminį kilimėlį ir užbėgau ant kalno. Pamedituoti visiškoje tyloje ir tokiame aukštyje buvo labai didelė vertybė", - prisiminė Edita.

Dainos virpino orą

Keletą dienų buvo labai slidu, nors sniegas nutirpo. Rizikuoti sveikata nesinorėjo, tad grupė niekur nėjo. Tačiau šį laiką išnaudojo žaisdami lengvus psichoterapinius žaidimus, skirtus pažinti save, taip pat mokėsi mankštų. Nuobodulys nekamavo, juolab kad vienas grupės vadovų buvo folklorinio ansamblio narys. Kiekvieną vakarą žmonės apsirengdavo šilčiau, išsivirdavo arbatos ir eidavo laukan dainuoti lietuvių liaudies dainų. O kalnuose sklindantis garsas taip pat ypatingas. Anot Editos, taip leidžiant laiką ilsisi protas, kūnas ir siela.

Jos nuomone, meditacijos ir kitos praktikos kalnuose galėtų tapti nuolatine tokių kelionių programos dalimi. Tada išvykos būtų dvasingesnės, o ne šiaip kopimas dėl viršūnės. Juk pabendrauti su kalnais, pabūti su savimi yra labai svarbu.

Gryni malonumai

O dar jogos ir taiči pratybos gryname ore. Taiči prasidėdavo anksti, jau 7 val. ryto. Bet tai nebuvo priverstinis dalykas, - kėlėsi tik tie, kurie norėjo. Dieną praleidus keliaujant, vakarop laukdavo joga. Dviejų kilometrų aukštyje kalnuose, kur toks grynas oras, jogos pratybos buvo visiškai kitokios.

Sveikatinimo kelionė, žinoma, neįsivaizduojama ir be atitinkamo maisto. Didžiąją dalį produktų grupė atsivežė, o jei ko nors pritrūkdavo - nusileisdavo į miestelį. Valgį gamino dvi virėjos, Lietuvoje vykusio sveiko maisto konkurso laureatės. Keliautojai dažnai ragavo kruopų košių su daržovėmis, salotų su prieskoniais, aliejumi, sriubų. Kas atsivežė, galėjo valgyti lašinukų - jie sveikintini kalnuose, nes suteikia energijos.

Kadangi per išvykas į kalnus paprastai nepietaujama, valgomas sausas davinys, tarkim, apelsinas, obuolys, morka, džiovinti vaisiai, riešutai. Ir, aišku, geriamas sveikiausias pasaulyje tirpsmo vanduo. Aplink slėnį esančios viršukalnės siekia 3-3,5 kilometro, o tokiame aukštyje visada yra tirpstančio sniego, srovelėmis sutekančio į upelius. Pasiieškojęs švaresnės tėkmės tiesiog prisisemi šio puikaus gėrimo, tikro gyvybės eliksyro.

Vieną paskutinių vakarų kalnuose viešbučio kavinėje lietuvių grupė užsisakė nacionalinio šveicarų valgio - sūrio fondiu vakarą.

Kvepiantis prisiminimas

"Tai buvo visiškas atitrūkimas nuo to, kas rūpėjo namie", - atostogų įspūdžius apibendrino Edita.

Trys kelionės dienos pakeliui į kalnus ypač padėjo žmonėms pamiršti darbą ir pajusti atostogų režimą. Čekijoje grupė aplankė Pilzeną, Šveicarijoje regėjo didžiausią Europos krioklį, esantį Šafhauzeno mieste, gėrėjosi prie Keturių kantonų ežero įsikūrusia Liucerna.

Gyvenimą Alpėse dar ilgai priminė čiobreliai. Mat jais buvo apaugęs visas kalnų slėnis. Per paskutinę išvyką žmonės dvi ar tris valandas čiobreliavo, prisirinko jų didžiausius maišus. Kvapi arbata iš ekologiškų augalėlių, surinktų dviejų kilometrų aukštumose, žiemą buvo tiesiog aukso vertės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"