Himalajai - ne vien Everestas, į kurį kopia alpinistai

JŪRATĖ MIČIULIENĖ   2011-04-29 00:00
JŪRATĖ MIČIULIENĖ
 
2011-04-29 00:00
Tado Jeršovo nuotrauka
Jei kam nors at­ro­do, kad į Hi­ma­la­jus va­žiuo­ja tik al­pi­nis­tai, ke­liau­to­jas Ta­das Jer­šo­vas, ten lan­kę­sis jau ke­tu­ris kar­tus, įti­kins, kad tai ne­tie­sa. Iš tu­riz­mo gy­ve­nan­tys ne­pa­lie­čiai čia par­en­gę ke­le­tą šim­tų marš­ru­tų skir­tin­gos pa­tir­ties ke­liau­to­jams.

Sudėjus keturių kelionių laiką, T.Jeršovas Himalajuose praleido keturis mėnesius. Kiekvienąkart keliauja vis kitu maršrutu, ir kalnai jam niekada nepabosta. Jis laikosi nuostatos - kuo sunkiau, tuo geriau ir įdomiau. "Mano draugai toms kelionėms net sugalvojo šūkį: "Kentėk - atostogos!" - sakė žygeivis.

Nepaliečiai pasitinka svetingai. Vizas atskridus duoda visiems, nes kiekvienas turistas - pinigai. Pasak pašnekovo, nukakti į Katmandu yra įvairių kelių. "Esame važiavę traukiniu į Minską, o iš ten lėktuvu į Abu Dabį (Jungtiniai Arabų Emyratai), iš ten - tiesiai į Katmandu. Galima skristi per Delį, tačiau Delyje trūksta tvarkos ir organizuotumo. Galima skristi ir per Kijevą, Helsinkį", - sakė pašnekovas.

Gausite picą ir sriubos

"Dažnai tenka aiškinti, kad Himalajai - tai ne vien Everestas, į kurį kopia alpinistai, - pasakojo T.Jeršovas. - Čia puikiai sutvarkyti turizmo infrastruktūra, gausu maršrutų, kurie prasideda nuo 700 m virš jūros lygio. Kylant pramintais takais, 4-5 km aukštyje dar yra kaimelių. Juose stovi įvairaus lygio iš akmenų pastatyti viešbutukai. Nakvynės kaina priklauso nuo aukščio - 1-3 eurai. Dviviečiuose kambariukuose - čiužiniai ir pagalvės, reikia turėti savo miegmaišį. Kaina tokia maža, jei čia ir valgysi. Maistas, nors ir atneštas į kalnus, nėra labai brangus - už vakarienę, pietus ir pusryčius sumokėsite 10-15 eurų. 4 km aukštyje, snieguotų viršūnių apsuptyje, galima užsisakyti picą, sriubos ar kokį nors kepsnį. Argi neromantiška? Valgai ir grožiesi kalnais. Tačiau jei šiuose viešbutukuose nesimaitinsite, nakvynė kainuos 10 eurų."

Prie Everesto paskutinis kaimelis su penkiais viešbutukais stovi 5150 m aukštyje. Šalia - nuostabus ledynas. Tačiau net ir čia, pasak pašnekovo, visas aptarnavimas (maisto produktus vietiniai nešikai tempia ant pečių). "Teko matyti šitaip nešamus šaldytuvus. Žmogus pusantro metro, o gabena apie 2 m aukščio šaldytuvą, - pasakojo T.Jeršovas. - Su vietiniais nepalenktyniausi, jie labai ištvermingi."

Viešbutukų, kuriuose maitinama, Himalajuose labai daug, gausiau nei Alpėse ar Amerikoje, kur taip pat teko viešėti kalnuose šalia Kalifornijos. Turėdamas žemėlapį gali orientuotis, kada užeigėlę prieisi ir galėsi, tarkim, išgerti imbiero arbatos ar sukirsti česnakų sriubos (sakoma, kad imbieras ir česnakas gerina aklimatizaciją)."

Palapinėse brangiau

Kalnuose galima nakvoti ir palapinėse. Tačiau čia brangiau nei viešbutukuose, nes nešikai neša palapines, virtuvės įrangą. "Tokios nakvynės paprastai būna tuose maršrutuose, kur nėra trobelių, pavyzdžiui, aplink Daulagirį. Ten - sniegynai, ir viską reikia neštis patiems", - sakė pašnekovas.

Keliautoją stebino, kad kalnuose netrūksta maitinimo įstaigėlių. Tai bene pagrindinis gana skurdaus krašto žmonių pragyvenimo šaltinis. O turistai čia važiuoja iš viso pasaulio. Kai visai kelionei per kalnus nereikia prisidėti maisto į kuprinę, ji daug lengvesnė. O jei nori dar lengviau keliauti, galima užsisakyti vietinį nešiką. Už 10-20 eurų per dieną jis temps dviejų žmonių daiktus. "Galima pasisamdyti krovininį jaką, kuris gabentų dalį grupės sunkesnių daiktų, - pasakojo keliautojas. - Daugelis mano, kad kelionė su nešiku labai lengva. Nieko panašaus. Kai eini daugiau kaip 5 km aukštyje, reikia turėti sveikatos."

Pasak prityrusio keliautojo, vadinamojo trekingo lazdos kalnuose būtinos. Jos kitokios nei, tarkim, šiaurietiško vaikščiojimo, stipresnės. Jomis patogu remtis ir kylant į kalną, ir leidžiantis - lengviau sąnariams. "Trejus metus gyvendamas JAV maniau, kad jos skirtos tik pensininkams, bet kai pabandžiau, asilo ausys išdygo. Dabar galiu patarti - būtinos! - sakė pašnekovas. - Per mūsų kelionę jau po pirmų 300 m vertikalaus kilimo visiems buvo aišku, kad jų tikrai reikia. Žemyn nubėgtum be lazdų gal ir greičiau, tačiau sąnarius reikia saugoti nuo pernelyg didelio krūvio."

Rytas "kine"

Paprastai keliautojai per kalnus žingsniuoja 5-6 valandas per dieną, tuomet įsikuria nakvynės ir ilsisi. "Prabundame gana anksti, prieš šešias, nes tuomet teka saulė, "kinas" atsidaro. Susėdam ir spoksom į kalnų viršūnes. Vaizdai nepakartojami. Papusryčiavę 7 val. iškeliaujame. Apie 13-15 val. prieiname nakvynės vietą. Temsta kalnuose gana anksti - 18 valandą. Su saulėlydžiu "kinas" užsidaro, visi po nelengvos dienos gana greitai užmiega. Pasitaiko dienų, kai tenka eiti 8-12 valandų - visko tiksliai nesuplanuosi. Būna, net pietums nelieka laiko. Tada prisimename šūkį: "Kentėk - atostogos", - šypsosi pašnekovas.

Per pastarąjį šių metų žygį po Himalajus T.Jeršovas ir bendraminčiai įveikė nelengvą maršrutą - buvo net trys perėjos, siekiančios daugiau kaip 5 km aukštį. "Buvo ką veikti, - sakė jis. - Palaipsniui kylant organizmas pripranta ir iki 4 km visai neblogai jautiesi. Tačiau jei eini į 5 km kalnus, nežinai, kaip bus, nes tokiame aukštyje kiekvieno organizmas reaguoja skirtingai. Nuo aukščio ligos neapsaugotas net ištvermingiausias keliautojas. Vienus ji užklumpa, kitus - ne. Kokie simptomai? Kaip sako mano draugas, tai yra kaip sunkios pagirios - gali skaudėti galvą, pykinti, dingsta apetitas."

Džiūvėsiai praverčia

Alpinizmo įgūdžių net ir rengiantis žygiuoti 5 km aukštyje nereikia, tačiau bent pora mėnesių prieš kelionę T.Jeršovas pataria sportuoti - bėgioti, laipioti laiptais, minti dviratį.

Keliautojai žino visokių būdų, kaip save "dopinguoti". Kadangi kylant aukštyn nuo didėjančio slėgio kraujas tirštėja, kasdien galima profilaktiškai išgerti aspirino, o kad širdis nepavargtų - kalio, magnio, vitaminų. Sportuojant didėjantį apetitą malšinti padeda iš namų į kuprinę įsimesti šokoladukai, o vietinį maistą paįvairina džiovinta juoda lietuviška duona. "Kalnuose tokios negausite. Įsidedi jos į sriubą, ir skonis kitoks, - patirtimi dalijosi keliautojas. - Maistas čia neblogas, tačiau vienodokas: ryžiai, bulvės, daržovės su mėsa ar kiaušiniu. Tačiau kalnuose galima ir pasmaližiauti - už 2-3 eurus jums iškeps obuolių pyrago", - viliojo T.Jeršovas.

Iš troškulio nemirsite

Nebuvę Himalajuose iš pradžių net nesusimąsto, o iš kur keliautojai gauna geriamo vandens. "Everesto regione galima jo nusipirkti plastikiniuose buteliuose, tačiau plastikas - blogybių blogybė. Čia kasmet atvyksta apie 10 tūkst. žmonių, jų buteliai lieka kažkur kalnuose. Anapurnos kalnų masyve nuo 2 km aukščio plastikas yra uždraustas. Tad čia jau reikia turėti kokį nors kitą variantą, - pasakojo prityręs keliautojas. - Aš pasiimu dezinfekuojančių medžiagų, prisileidžiu kokiame nors kaimelyje vandens iš čiaupo, kuris atvestas iš kažkokio kalnų šaltinėlio, įlašinu keletą dezinfekuojančių lašiukų ir geriu. Kai kur galima įsipilti iš šaltinių, kurių vandenį valo specialūs įrenginiai. Litras kainuoja apie pusę euro. Kalnuose iš troškulio tikrai nemirsite."

Be ryšio neliksite

"Neseniai prie Everesto bazinės stovyklos pastatyta mobiliojo ryšio stotis, tad ryšys kalnuose yra, tik kai kur veikia, kai kur ne, - sakė T.Jeršovas. - Už tam tikrą mokestį (1-3 eurai už valandą) nuo saulės baterijų ar generatorių kalnuose galima pasikrauti mobiliuosius telefonus ar fotoaparatų baterijas. Internetu irgi daug kur galima pasinaudoti per palydovą - 20 eurocentų už minutę."

Kai kuriuose viešbutukuose yra ir elektra - šalia veikia mažos hidroelektrinės. Žinoma, jei ne sausasis sezonas (žiema, pavasaris). Iš tokio elektros šaltinio pasikrauti videokamerą ar fotoaparatą bus pigiau nei nuo saulės baterijų. Tačiau jei keliausite sausuoju periodu, nebus elektros, vadinasi, niekur negausite mėsos. Reikia pagalvoti apie tai ir pasiimti iš namų džiovintos.

Aukščiau - žmonių mažiau

"Spalio mėnuo Himalajuose - pats sezonas, tada čia tikrai daug keliaujančiųjų. Rugsėjo antroje pusėje žmonių bus mažiau. Mėnesio pradžioje vykti nepatartina, nes gali užklupti vėlyvi musonai, - patarė T.Jeršovas. - Labiausiai stovyklos užpildytos prie Everesto, nes visi nori jį pamatyti, pabūti šalia šios Dievų Motina vadinamos aukščiausios pasaulio viršukalnės (8848 m). Į ją įkopia tik prityrę alpinistai."

Kaip pasakojo T.Jeršovas, visi turistai į Everesto regioną atvyksta per Luklos miestelį, kuriame yra oro uostas. Iki jo iš sostinės Katmandu galima atskristi per pusvalandį arba savaitę eiti pėsčiomis. Luklos oro uostas laikomas pavojingiausiu pasaulyje, nes leistis reikia staigiai, mat trukdo kalnų sienos. Retkarčiais lėktuvai nukrinta, tačiau tai turistų neatbaido.

"Nuo Luklos iki Namche Bazaro, šerpų sostinės, visi turistų srautai yra bendri. Čia tai tikrai daug žmonių voromis traukia. Po to išsiskirsto skirtingais maršrutais. Apskritai, kuo aukščiau kyli, tuo mažiau žmonių sutinki", - sakė pašnekovas.

Verta apžiūrėti karalystę

T.Jeršovas kelionei į Himalajus pataria skirti bent tris savaites. "Trumpiau neapsimoka, nes reikia ir kalnuose pabūti, rudenį, kai upės vandeningos, dar galima ir plaustais plaukti, ir pamatyti yra ką, - sakė jis. - Katmandu slėnyje kažkada buvo trys atskiros karalystės (Katmandu, Baktapuras ir Patanas) - karalius slėnį padalijo savo dviem sūnums ir dukrai. Visi jie stengėsi kuo gražesnių šventyklų pristatyti, kiekvienas norėjo, kad jo karalystė būtų gražiausia. Tad čia viską tikrai verta išvysti. Kai kas mano, esą užtenka savaitės. Nesąmonė, per tiek laiko nieko nepamatysi. Jei nori rimtus 8 km kalnus iš arčiau apžiūrėti, reikia bent 9 dienų kelionės. Per savaitę užlipsi tik į 3 km kalnus. Mes, pavyzdžiui, kalnuose praleidžiame nuo 9 iki 16 dienų, o paskui laiką skiriame kultūrinei programai. Šįkart vieną dieną dviračiais pasivažinėjome po Katmandu slėnį, pamatėme autentiškų kaimelių. Graži ir Pokara - miestukas prie ežero. Tik nereikia pamiršti, jog Nepalas yra Rytuose, kur lūkesčiai gali pasiteisinti 90 proc., o 10 proc. reikia palikti atsitiktinumams, nesusipratimams. Apskritai, į viską žvelgti tarsi atsipūtus."

Pasak pašnekovo, kuriozų gali nutikti visokių, pavyzdžiui, vidury kalnų nešiką užklups kalnų liga ir jis atsisakys toliau eiti. "Iš pradžių jie visi tikina esantys patyrę, kalnuose gimę ir užaugę, o vėliau paaiškėja, kad uždarbiauti atvykę ir iš lygumų", - pasakojo T.Jeršovas.

Tautelių įvairovė

Keliautojas stebėjosi tautelių ir kalbų įvairove. "Jei koks nors uždaresnis slėnis, jame viskas bus kitaip - savos tradicijos, tvarka, - pasakojo jis. - Aukščiau kalnuose jaučiasi Tibeto įtaka. Žemumose viskas primena Indiją. Apie 80 proc. Nepalo gyventojų išpažįsta induizmą, 11 proc. - budizmą, tačiau visi sugyvena labai taikiai, skirtingos šventyklos gali stovėti visai šalia. Miestuose vėl viskas kitaip. Miestą pirmiausiai užuodi, paskui pamatai. Ypač nusileidęs iš kalnų."

T.Jeršovą žavėjo Nepalo žmonės: "Nors gyvena gana skurdžiai, dūminėse pirkiose, bet vis tiek laimingi, šypsosi. Visada vežamės dovanėlių, tačiau saldainių vaikams geriau neduoti, nes nėra dantų gydytojų. Pinigai - irgi blogai. Jei vaikas jų pririnks nemažai, tėvai lieps taip nuolat uždarbiauti, o ne mokyklą lankyti. Taigi dovanojome balionėlių - laimingi būna ir vaikai, ir senukai, džiaugiasi, šypsosi. Kalnuose žmonės paprasti ir laimingi. Grįžęs supranti, kad mūsų krašte ne viskas taip blogai, kaip dažnai atrodo. Net paprasčiausią dušą kitaip vertini, ir maistas skanus namie pasidaro, ir gyvenimo sąlygos atrodo neblogos. Be to, kalnuose greitai iš galvos išsivalo darbai, susidėlioja verslai. Po kelionės norisi viską daryti geriau gyvenime".

T.Jeršovas prisipažino, kad Himalajai jį viliojo dar nuo mokyklos laikų, geografijos pamokų. "8 km viršūnės buvo kažkas ypatinga. Kai pomėgiu tapo aktyvus poilsis, traukia kaskart aukštesni kalnai. Himalajuose dabar jau ir pažįstamų, draugų atsiranda, kalnų viešbutukų šeimininkės pasitinka šypsodamosis", - įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Kelionių aistros pakerėtas T.Jeršovas gegužę planuoja vykti į Aliaską ir su bendražygiais kopti į aukščiausią Šiaurės Amerikos kalną - Denalį (6198 m.). O rudenį jo planuose - dviračių žygis per Himalajus - iš Tibeto sostinės Lasos į Nepalo sostinę Katmandu, pakeliui aplankant kultūrinius objektus, teks įveikti apie 1200 kilometrų. Pasak vietinių, visą šį maršrutą dviračiu įveikia tik vienas iš dešimties vakariečių. "Lietuviai turi pagerinti statistiką", - šypsojosi pašnekovas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus pa­stan­gos pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Gru­zi­jos or­to­dok­sais šeš­ta­die­nį pa­ty­rė smū­gį, kai Or­to­dok­sų Baž­ny­žios pa­triar­cha­tas nu­spren­dė ne­pa­siųs­ti savo ofi­cia­lios de­le­ga­ci­jos [...]
Vi­di­nių ne­su­ta­ri­mų kre­čia­mos Is­pa­ni­jos so­cia­lis­tų par­ti­jos va­do­vai šeš­ta­die­nį ren­ka­si į su­si­ti­ki­mą, ku­ris ga­li iš­trauk­ti ša­lį iš už­si­tę­su­sios po­li­ti­nės ak­la­vie­tės ir nu­spręs­ti par­ti­jos [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je penk­ta­die­nį li­go­ni­nė­je mi­rė ško­tų bok­si­nin­kas Mi­ke'as To­wel­las, pa­ty­ręs su­nkią sme­ge­nų traumą ko­vos me­tu.
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami