TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Honkongas - užburiantis milžinas

2012 01 06 14:25

Šiam kerinčiam megapoliui atleidi viską: ir smogą, nuo kurio vakarop perši gerklę, ir pupos dydžio tarakoną, kuris šaligatviu prabėga pro pat kojas. Jame pasijunti taip, tarsi tau būtų leista ne tik pažvelgti į ateitį, bet ir pabūti jos dalimi.

Išsirengus pirmos pažinties su Honkongu, patartina pasinaudoti dviaukščių autobusų paslaugomis: atstumai labai dideli, o pamatyti tikrai yra ką. Honkongo regionas driekiasi 1104 kv. km plote, jį sudaro pagrindinė Honkongo sala, Kauluno pusiasalis ir Naujosios teritorijos, apimančios žemyninę dalį ir per 200 salų. Atviri turistiniai autobusai važinėja tik po Honkongo salą bei Kauluną, bet ir ten viską apžiūrėti per vieną dieną - sunkiai įvykdoma užduotis. Honkonge laikas lekia strimgalviais, lyg pagreitintame filme.

Puota akiai ir ausiai

Dviaukščių autobusų maršrutai paskirstyti į keletą linijų, kurios žemėlapyje žymimos skirtingomis spalvomis. Panaši sistema veikia ir kituose dideliuose miestuose: Londone, Paryžiuje, Dubajuje ir t. t. Neišdildomą įspūdį palieka žalia spalva pažymėtas maršrutas, vingiuojantis ne tik tarp didingų dangoraižių, bet ir pro reto grožio gamtos vaizdus. Net 40 proc. regiono teritorijos sudaro parkai ir gamtos rezervatai. Iš atviro autobuso turistai stebi pro šalį plaukiančius peizažus, tarsi kokį trimačio vaizdo filmą, lydimą komentarų ausinėse dešimčia kalbų. Malonūs balsai taisyklinga pasirinkta kalba pasakoja apie krašto istoriją, papročius, porina vietines legendas. 

Įsiminė pasakojimas, išgirstas važiuojant pro vieną didžiulį daugiaaukštį. Anot legendos, vietiniai žmonės šventai tiki, jog ant gretimos kalvos gyvena drakonas. Dieną jis niekam nesirodo, bet naktį atskrenda atsigerti į šalimais nusidriekusią įlanką. Toks taikus sambūvis buvęs visiems labai priimtinas, kol drakono pamėgtoje "trasoje" nepradėjęs kilti pastatas. Ką daryti, kad įširdęs kinų sėkmės simbolis nesupleškintų būstų su visais žmonėmis? Laimė, architektas buvęs ne iš kelmo spirtas ir suprojektavęs namą su stačiakampe kiauryme, pro kurią drakonas sėkmingai skraidąs iki šiol... 

Jei ne saliamoniškas sprendimas, drakono liepsnų tikriausiai nebūtų išvengę ir įlankos paplūdimį pamėgę turistai. O paplūdimiai Honkonge išties nuostabūs: baltutėlis smėlis, aplinkui banguojančios žalios kalvos, dangaus žydrumo vanduo, prismaigstytas salelių - tikra šventė akims. Vaizdo negadina ir kalvų fone įkomponuoti įdomių formų poilsio kompleksai: minėtas namas su kiauryme ar lelija vadinamas išlenktos formos daugiaaukštis. Šie vaizdai glosto akį Repulse Bay (Atkovotoje įlankoje). Vietovė gavo tokį pavadinimą XIX amžiuje, kai Honkongą kolonizavę britai čia atrėmė piratų puolimą.

Kvapnusis Rytų perlas

Centrinė sala tapo britų kolonija 1842 metais. Iki tol Honkongu vadintas tik dabartinis Aberdinas - nedidelis užutekis salos pašonėje. Jame išsilaipinę pirmieji atvykėliai, iš vietinių gyventojų išgirdę vietovės pavadinimą, pamanė juos kalbant apie visą salą. Britams plečiant savo valdas, Honkongu imta vadinti ir visas naujai užimtas žemes. Šis vardas kantonų dialekte, kuris vyrauja visame regione, reiškia kvapnųjį uostą. Mat Aberdino uosto sandėliai būdavę prikrauti kvapnios medienos, iš kurios gaminti smilkalai: prekyba jais ten klestėjo nuo senų laikų. Aberdinu vietovė įvardyta tik XIX amžiuje, pagerbiant vieną britų funkcionierių, ketvirtąjį Aberdino grafą.

Britiškų ženklų kiniškame Honkonge apstu - kitaip ir negali būti, kai dvi kultūros daugiau nei 150 metų gyvuoja greta. Edukacinė regiono sistema, pasaulyje vertinama kaip viena geriausių, iki šių dienų išliko panaši į britų. Nemažai Honkongo vietovardžių - angliški, šia kalba galima susikalbėti bet kur: įstaigose, parduotuvėse ar gatvėje. Su britais susijusi ir krikščionybės sklaida: Honkonge ją išpažįsta apie 8 proc. gyventojų - vien centrinėje saloje yra apie 20 bažnyčių. Honkongą romantiškai vadinti Rytų perlu taip pat sumanė britai. Į savo kolonijinį herbą jie įkėlė britų liūtą ir kinų drakoną, prilaikančius skydą, virš kurio - karūnuotas liūtukas su perlu letenose. 

Tose "letenose" Rytų perlas išbuvo iki pat XX amžiaus pabaigos. Pagal abipusį susitarimą, Honkongas, būdamas ypatinguoju administraciniu socialistinės Kinijos regionu, iki 2047 metų galės nekliudomas naudotis visais kapitalistinės ekonomikos privalumais. Tai sėkmingai ir daroma: dėl palankios mokesčių sistemos Honkongo ekonomika tiesiog klesti. Nors šį kraštą taip pat pasiekė visuotinė krizė, kiek nusmukdžiusi ekonomikos augimą, Honkonge ir toliau dygsta įspūdingi dangoraižiai, kurių gausa jam neprilygsta nė vienas pasaulio miestas.

Dangoraižių sodas

Atplaukiant keltu dangoraižiai pasitinka išsirikiavę abiejose vandens kelio pusėse, tarytum pasitempę liokajai žvilgančiomis livrėjomis. Jie lydi ir vaikštant po miestą, lyg rūpestingi gidai neleisdami pasiklysti gatvių voratinklyje. Tačiau įspūdingiausiai jie atsiskleidžia iš viršaus - nuo Viktorijos kalno viršūnės. Ten atsivėręs vaizdas gniaužia kvapą: po kojomis plyti miestas, dangoraižių smailėmis šaunantis į dangų, stulbinantis architektūrine išmone ir masteliais. Pavadinti jį dangoraižių džiunglėmis tiesiog nesiverčia liežuvis - tai greičiau didingas ir išpuoselėtas dangoraižių sodas. 

Honkongas palieka futuristinio miesto įspūdį: daugiaaukščių vertikalės atrodo lyg nužengusios iš ateities. Pačiame miesto centre iškart patraukia akį Kinijos banko pastatas, išsiskiriantis ryškiais trikampių kontūrais, regione ketvirtas pagal aukštį. Aukščiausias Honkongo salos pastatas, žavintis savo elegantiška, aptakia forma - antrasis tarptautinio finansų centro dangoraižis (2IFC Tower), siekiantis per 400 metrų. Panašaus aukščio buvo Niujorko Pasaulinio prekybos centro dvyniai, sugriauti 2001-ųjų rugsėjį. Dabar Honkongas jau lenkia Niujorką: aukščiausias pastarojo pastatas, senukas Empire State Building, daug žemesnis už kelis Honkongo dangoraižius. Niujorkas atsilieka ir daugiaaukščių kiekiu: ten jų apie 6 tūkst., Honkonge - bene 8 tūkst.

Šis miestas ne šiaip sau vadinamas vertikaliausiu pasaulyje: daugybė žmonių ne tik dirba, bet ir gyvena dangoraižiuose. Lordas Palmerstonas, XIX amžiuje buvęs Anglijos užsienio reikalų ministru, pamatęs tokį vertikalų knibždėlyną turbūt prarastų žadą: kadaise jis pavadino Honkongą "skurdžia uola be jokio namo". Tuo tarpu šiandien regione gyvena apie 7 mln. žmonių. Vien pagrindinėje Honkongo saloje, užimančioje 80 kv. km, gyventojų skaičius seniai peržengė milijoną. Tačiau tankiausiai apgyvendinti kvartalai išsidėstę žemyninėje Honkongo dalyje - Kauluno pusiasalyje. 

Devynių drakonų valdos

Kauluno vardas kantonų kalboje reiškia devynis drakonus: taip poetiškai vadinti aštuoni pusiasalio kalnai ir vienas kinų imperatorių. Kolonijos dalimi Kaulunas tapo 1860 metais, bet ilgus metus tarnavo britams tik kaip tigrų medžioklės plotai. Šiandien ši žemyninė Honkongo dalis - vienas labiausiai išpuoselėtų miesto rajonų, kuriame ir toliau nesiliauja statybos. Čia stovi aukščiausias regiono pastatas - 484 metrų tarptautinio komercinio centro dangoraižis (ICC Tower), pagal aukštį penktas pasaulyje. Jo siluetas ypač gražiai išryškėja sutemus, kai visas Kaulunas pasipuošia šviesų girliandomis. 

Dar gražesnis vaizdas, žvelgiant iš paties Kauluno: visomis spalvomis mirguliuojantis Honkongas tiesiog užburia, priversdamas sustingti iš nuostabos. Tad lankantis Honkonge vakare, tiesiog būtina atsidurti Kauluno pusėje. Ten galima nuvažiuoti povandeniniu tuneliu arba per 7-8 minutes nuplaukti "Star Ferry" keltu. Šie nedideli, atviri laivai, nuo seno garsėjantys kaip vienas Honkongo simbolių - tikros "žvaigždės". Tarp salos ir pusiasalio jie pradėjo kursuoti daugiau nei prieš šimtą metų. Nuo tų laikų kelionės kaina pakilo kone dvigubai, bet ir dabar nesiekia nė lito. Patikėkite, už tokius vaizdus būtų negaila pakloti ir daugiau.

Ką jau kalbėti apie kitas Kauluno atrakcijas! Tarkim, Nefrito turgų (Jade Market), kur ilgiausiomis eilėmis driekiasi įvairių nefrito dirbinių prekystaliai. Arba Ponių turgų (Ladies Market), kuriame galima nusipirkti, ko tik širdis geidžia. Tačiau daugiausia žmonių pritraukia Žvaigždžių aveniu - 2004 metais pradėtas įgyvendinti projektas. Krantinės šaligatvio plokštėse puikuojasi Kinijos ekrano žvaigždžių plaštakų atspaudai - visai kaip Holivude. Pasaulyje garsus, 1973 metais miręs kinų aktorius Bruce'as Lee krantinėje  įamžintas ne tik jam skirta plokšte, bet ir skulptūra, kuri vaizduoja ekrano dievaitį, pasirengusį kibti į atlapus.  

Dieviškoji sala

Visai kitoks, taikus ir mąslus dievas pasitinka didžiausioje regiono saloje - Lantau. Viena aukščiausių pasaulyje Budos statulų išliedinta iš bronzos ir įkurdinta ant žalios kalvos prieš 18 metų - Didysis Buda lotoso poza rymo lotoso formos soste. Jo veidas spinduliuoja ramybę, o pakelta dešinė ranka tarsi laimina visus, kurie suplukę lipa prie jo kojų. Pakopų tenka įveikti daug - apie pustrečio šimto, bet viskas tampa nebesvarbu, kai pagaliau atsiduri viršuje ir pamatai didingą gamtovaizdį. Čia pat, Budos sosto papėdėje, klūpi šešios bronzinės deivės, pasirengusios įteikti jam gėlių, vaisių, smilkalų, kitų dovanų. 

Aukoti smilkalus Didžiajam Budai suvažiuoja ne vien Kinijos budistai - teko matyti ir nemažai indų kilmės žmonių. Ši vieta ne veltui vadinama budistų karalyste: šalia stovi žymusis Po Lin vienuolynas, didžiausias visame Honkonge. XX amžiaus pradžioje jį įkūrė trys į Lantau salą atvykę budistų vienuoliai. Netrukus iškilo ir šventykla, papuošta kolonomis iš susivijusių drakonų, tviskanti daugybe šviestuvų. Ten leidžiama užeiti ir turistams, o greta - vegetarinio maisto restorane - galima iki soties mėgautis maistu, pagamintu pagal ajurvedos tradiciją: tokiu, kokį valgo patys vienuoliai. Turiu pasakyti, vienuolių valgiai ne tik stiprina sveikatą, bet ir labai gardūs.

Lantau saloje yra ir kitų įdomybių: pavyzdžiui, jau mūsų amžiaus meno kūrinys - "Išminties takas". Ant jo medinių stulpų surašyta Širdies sutra gvildena tuštumos filosofiją. Bet didžiausią įspūdį palieka kelionė, lynais keliantis į kaimelį prie Didžiojo Budos statulos. Nebijantys aukščio gali rinktis keltuvo kabiną stikliniu dugnu: tuomet nuostabūs gamtos vaizdai plaukia ne tik pro šoninius langus, bet ir po kojomis. Tačiau ir paprastoje kabinoje, kybant aukštai virš žemės, pusvalandžio kelionė pralekia kaip akimirka. O kai kalnų keterų fone pasirodo Budos statula, iškilusi virš vešlių medžių ir juokingai mažyčių elektros stulpų, jautiesi gavęs neįkainojamą likimo dovaną.

Inga BAGA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"