TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Į Anykščius ir Labanorą tebetraukia turistai

2015 10 23 14:52
Maždaug 21 metro aukštyje nutiestas takas vingiuoja 300 metrų. Einant juo galima užsisakyti ir gido pasakojimą apie Anykščių šilelį. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Medžių lajų takas Anykščiuose pradėjo veikti tik rugpjūtį, tačiau per du mėnesius jį jau spėjo aplankyti 100 tūkst. žmonių. Anykštėnai stebisi ir džiaugiasi neslopstančia turistų trauka. O rugsėjį netoli Mindūnų pastatytas aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas į Labanorą taip pat sutraukia daug lankytojų, nors orai atvėso.

Pasivaikščiojimas virš Anykščių šilelio – Medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke – pratęsė turizmo sezoną. „Lietuvoje įprasta, kad sezonas baigiasi rugsėjį. Vien pirmąjį spalio savaitgalį Medžių lajų taką aplankė 8 tūkst. turistų. Pirmadienį, darbo dieną, jų irgi buvo nemažai – 500. Tikrai nesitikėjome, kad susidomėjimas taip ilgai neslops. Atvažiuoja daug moksleivių, autobusas po autobuso. Iš užsieniečių labiausiai domisi latviai, – pasakojo Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka. – Lankytojus nesunkiai suskaičiuojame pagal parduotus regioninio parko lankytojų bilietus.“

Žinodami, jog šis neseniai pradėtas taikyti mokestis parkui paremti yra savanoriškas ir ne kiekvieno piliečio sąmoningai sumokamas, galime teigti, kad lankytojų yra gerokai daugiau. Tačiau, pasak K. Šerepkos, matydami tokias europines investicijas, džiaugdamiesi lankytojams pritaikytais objektais, tikrai didelė dauguma atvykstančiųjų į parką supratingai sumoka po eurą. Surinktus pinigus regioninis parkas galės panaudoti visiems teritorijoje esantiems objektams tvarkyti (už europines lėšas pastatytiems objektams išlaikyti ir prižiūrėti pinigų neskiriama).

„Parko teritorijoje yra jau daug susidėvėjusių medinių laiptų, suoliukų, tiltelių, informacinių stendų, pavėsinių. Iš šio mokesčio jau galėsime daug ką atnaujinti, – teigė K. Šerepka. – Žiemą reikės valyti sniegą nuo medžių lajų tako, prižiūrėti, kad metalo konstrukcijos nerūdytų, laiku jas padažyti.“

Kadangi tai yra investicinis, o ne komercinis objektas, nenumatyta, kad jis kada nors turi atsipirkti. Tačiau nauda kraštui jau jaučiama. Neblėstantis susidomėjimas tokiu kol kas vieninteliu Rytų Europoje objektu įrodo, kad žmonės domisi krašto naujienomis, nori kuo daugiau ir savame krašte pamatyti, aplankyti. „Svarbiausia, kad vis daugiau pinigų išleidžia Lietuvoje, o nuo to gyvenimas gerėja. Kiek teko kalbėtis su vietos maitinimo įstaigų darbuotojais, kaimo turizmo sodybų šeimininkais, jie nesiskundžia lankytojų trūkumu, – pasakojo K. Šerepka. – Reikia tikėtis, kad vasarą daugiau žmonių ir apsistos mūsų parke. Juk aplankyti ir be šio objekto yra ką.“

Pradžia – prie legendinio Puntuko

„Įrengdami šį taką siekėme, kad žmonės kuo ilgiau pabūtų gamtoje, pasivaikščiotų. Lankytojų tikimės visais metų laikais. Juk Anykščių šilelį būtina pamatyti ne tik vasarą, bet ir rudenį, žiemą, pavasarį. Jis gražus visais metų laikais“, – pabrėžė K. Šerepka.

Kol kas Anykščiuose dar nėra kelio ženklo, rodančio, kaip nuvažiuoti iki Medžių lajų tako (mat tokius dalykus ilgai tenka derinti su kelininkais). Pagal seną nuorodą reikia važiuoti prie Puntuko. Ten – tako pradžia. Tad iš pradžių visi atvykėliai pamato ir šį įžymųjį Anykščių krašto antrą pagal dydį Lietuvos akmenį, ant kurio skulptorius Bronius Pundzius 1943 metais iškalė „Lituanicos“ lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefus bei jų testamento žodžius. Pakilę į aukštą kalvą lankytojai jau atsiduria ties lajų tako pradžia.

2,7 mln. eurų kainavęs takas buvo pastatytas gana greitai – per pusantrų metų. Ilgiau truko įvairūs projekto derinimai. Ne paslaptis, kad buvo ir priešininkų. „Tačiau atsiklausėme mokslininkų, ar toks objektas nepakenks Anykščių šileliui, ir mus patikino, kad jokios žalos jam nebus padaryta“, – tikino K. Šerepka.

Tokių spūsčių Anykščiai nematė

Kaip pasakojo K. Šerepka, prieš keletą metų, kol nebuvo Medžių lajų tako, prie Puntuko per keturis šiltuosius mėnesius iš viso apsilankydavo 16 tūkst. žmonių. Dabar vien tik per du mėnesius jų jau lankėsi 100 tūkstančių. „Tokių spūsčių Anykščiai dar nėra matę. Pavyzdžiui, per Žolinę taku pasivaikščiojo 8 tūkst. miesto svečių“, – sakė direktorius. Jo teigimu, konstrukcijos yra tvirtos. Apskaičiuota, kad viename kvadratiniame metre gali stovėti 5 žmonės, visame take vienu metu gali vaikštinėti 500, o bokšte – dar 150 žmonių.

Kol kas vietos verslininkai nespėjo Anykščiuose atidaryti naujų maitinimo įstaigų. Turistų antplūdis vasaros pabaigoje parodė, kad tokiam turistų srautui kavinių yra per mažai, prie visų susidarydavo ilgos eilės. Kaip patikino K. Šerepka, ateityje šalia Puntuko ir lajų tako atsiras nedidelė kavinė. „Vieta detaliajame plane jau numatyta, reikia, kad atsirastų privati iniciatyva, nes tai ne savivaldybės ir ne parko direkcijos funkcija. Trys verslininkai jau domisi“, – teigė parko direktorius.

Atvykėlių automobiliai vos telpa stovėjimo aikštelėje. Tačiau negalima kirsti Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinio ir aikštelę praplėsti. „Matome vieną galimybę – atnaujinti Puntuko link vedantį plentą, ten įrengti vietas automobiliams sustoti, o šalia nutiesti pėsčiųjų taką. Lankytojai galės du kilometrus pasivaikščioti šileliu ir atžingsniuoti prie Puntuko bei Medžių lajų tako“, – aiškino K. Šerepka. Jeigu kas nori ilgiau pabūti šilelyje, nulipę nuo apžvalgos bokšto gali patraukti prie Šventosios. Jos pakrantės taip pat sutvarkytos, įrengti pėsčiųjų takai.

Labanoro dūda aukščiausiame bokšte

Lankantis Anykščiuose verta užsukti ir į dar vieną naują objektą, pastatytą Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės lėšomis. Rugsėjo pabaigoje netoliese, Labanoro regioniniame parke, šalia Baltųjų Lakajų ežero, šalia Mindūnų kempingo, atidarytas aukščiausias Lietuvoje 36 metrus siekiantis apžvalgos bokštas. Nors jis vadinamas Labanoro bokštu, yra arčiau Mindūnų. Šiame kaime prie Žvejybos muziejaus yra nuoroda.

„Žemesnio statyti neapsimokėjo – norėjosi, kad atsivertų visas ežero grožis. Pakilęs į bokštą įsitikini, kad tikrai yra ir verta tai saugoti“, – sakė Labanoro regioninio parko vyriausiasis specialistas kraštotvarkininkas Žydrius Mukulys. Pasak jo, tokių apžvalgos bokštų tikslas yra parodyti išskirtines krašto vertybes. „Gal išvydę, koks gražus yra mūsų kraštas, žmonės ims labiau jį saugoti“, – vylėsi kraštotvarkininkas.

Pradėjęs dirbti šiame regioniniame parke Ž. Mukulys išmoko ir pūsti dūdmaišį, kuris yra neatsiejamas nuo Labanoro, net vadinamas Labanoro dūda. „Lietuvoje šis instrumentas jau buvo išnykęs, tačiau galime dėkoti dūdmaišių meistrams iš Baltarusijos, kurie iki šiol moka juos gaminti. Manąjį taip pat padarė meistras iš Baltarusijos, – aiškino Ž. Mukulys. – Labanoro giria ir dalis Baltarusijos kadaise buvo vientisa Nalšios žemė, tad turime daug bendro paveldo. Dūdmaišis – unikali Labanoro vertybė, kituose parkuose to nepamatysite ir neišgirsite.“

Kadaise Labanoras garsėjo atlaidais, vadinamais Labanorine. Tada elgetos su dūdmaišiais keldavo tokį erzelį, kad neapsikentęs vietos kunigas net buvo uždraudęs šiuo pučiamu instrumentu pamaldų ramybę drumsti. Dūdmaišis yra vienas populiariausių Eurazijos ir Šiaurės Afrikos instrumentų ir paplitęs Indijoje, Irane, Kaukaze. Kaip kariuomenės instrumentas jis ilgiausiai naudojamas Airijoje ir Škotijoje ir iki šiol simbolizuoja šių šalių nacionalines pajėgas.

Labanoro kaime atgaivinta Labanorinės šventė – rugsėjo pirmąjį savaitgalį organizuojama tradicinė šventė „Labanorinėj Labanoro dūdos dūduoja“. Tada galima išgirsti daug dūdmaišių muzikos. O apsilankius Labanore kitu metu, regioninio parko lankytojų centre galima pasiklausyti šio unikalaus instrumento įrašų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"