Į Elbrusą vietiniai nesiveržia, jį šturmuoja tik svetimšaliai

JŪRATĖ MIČIULIENĖ   2011-02-25 00:00
JŪRATĖ MIČIULIENĖ
 
2011-02-25 00:00
Juliaus Survilos nuotrauka
Prieš ke­le­tą me­tų Ju­lius Su­rvi­la ir ke­tu­ri bend­ra­žy­giai įko­pė į aukš­čiau­sią Eu­ro­pos kal­ną Elb­ru­są (5642 me­trai). Va­sa­rą šią Kau­ka­zo vir­šu­kal­nę ren­gia­si štur­muo­ti dar kar­tą - iš ki­tos pu­sės.

Trisdešimtmetis vaikinas LŽ prisipažino: "Susirgau kalnų liga." Prieš keletą metų Julius metė visus "kontorinius" darbus ir dabar vasarą veda grupes į kalnus, o žiemą užsiima pramoniniu alpinizmu - laipioja į aukštus pastatus. Pasirodo, aukštalipių paslaugomis Lietuvoje naudojasi daugelis. Tarkime, reikia ant dangoraižio reklamą pakabinti ar ką nors sumontuoti. Samdyti keltuvus, kraną kur kas brangiau, nei išsikviesti vyrus, kurie virvėmis nusileidžia nuo pastato stogo ir kybodami atlieka darbus. Alpinistams tai - puiki treniruotė prieš einant kalnus.

Visa manta ant pečių

"Į kalnus važiuoju nuolat, bene kas du mėnesius. Kai jau lieka savaitė kita iki išvykimo, nekantraudamas skaičiuoju dienas, - pasakojo netoli Jonavos, Šveicarijoje, gyvenantis J.Survila. - Kasmet kalnuose praleidžiu po 10-12 savaičių." Nors vaikinas ir anksčiau mėgo keliauti, žygis į Elbrusą 2007 metais jį gerokai "užkabino". "Tada, tikrų alpinistų akimis, dar buvau "čainikas". Tik dabar, kai jau kokius ketverius metus laipioju intensyviau, nedrąsiai imu vadinti save alpinistu", - kuklinosi Julius, pernai Baltijos šalių turizmo technikos čempionate užėmęs antrąją vietą.

Jo teigimu, Elbrusą įveikti ne itin sunku. Šiek tiek ledynų, kuriuos reikia pereiti susirišus virvėmis, šiek tiek uolų. Ištisinės stačios sienos nėra. Pasak vaikino, kelių savaičių kelionė Elbruso link ir atgal prieš keletą metų kainavo apie 2 tūkst. litų. Daugiausia pinigų iš šios sumos "suryja" bilietai iki Kaukazo ir Rusijos viza. "Baruose nesėdime, tad ir pigu. Maistą nešamės kuprinėmis, kalnuose naudojamės

benzininiais primusais. Benzino daug tempti nereikia - žmogui per dieną pakanka 50 gramų, nes arbatą ar košę verdame tik rytą ir vakare, o per pietus tenkinamės sausu daviniu. Aš, pavyzdžiui, prisidžiovinu duonos. Mama prieš keliones iškepa juodos ruginės, - kalbėjo pašnekovas. - Miegame palapinėse. Pakilus aukščiau naktį būna gana šalta - apie 16 laipsnių šalčio. Bet tokiu atveju gelbsti šiltas miegmaišis, šilti drabužiai ir šilta kaimyno nugara."

Paskui avis - su mobiliaisiais

"Kai buvo atvertos sienos į Europą, visi ir patraukė į Vakarus. Manau, neverta ten skubėti. Europa per daug nepasikeis, beveik tokia pati bus ir po 10-20 metų, o Kaukazas, kuris dar mažai paliestas civilizacijos, keičiasi greitai. Reikia vykti dabar, kol galima rasti tikrų urbanizacijos nepaliestų kalnų. Į Europą važiuosiu tada, kai jau nebepajėgsiu lipti į kalnus, - prisipažino J.Survila. - Įsivaizduojate, kai keliavome Elbruso link, sutikome bandas laukinių jakų. Gerai, kad mus skyrė srauni upė, nes buvo visai nejauku, kai šie galvijai ėmė kojomis trypti žemę. O švilpikų kiek lakstė! Niekur kitur jų tiek neteko matyti. Tai tokie kačiukų dydžio graužikai, tačiau neagresyvūs, į palapines nelenda - ne taip kaip vietinių piemenų karvės. Ten visokių gyvulių sutiksi: karvių, arklių, asilų, avių. Piemenys visai vasarai išgena bandas į kalnus ir gyvena vėjo perpučiamuose, iš akmenų suręstuose nameliuose, be elektros. Galima sakyti, jų gyvenimas šimtmečiais nesikeitė. Tik drabužiai ir mobilieji telefonai rankose išduoda, koks dabar amžius. Beje, aplink Elbrusą puikus ryšys."

Kviečia į svečius

Vietiniai kaukaziečiai į kalnus nevaikšto. "Tarp jų alpinistų - vienetai, - sakė J.Survila. - Šiuo požiūriu unikalūs tik Gruzijos svanai, kurie laiko garbės reikalu užlipti į aukščiausius savo karšto kalnus. Bet pakeliui į Elbrusą tokių žmonių nesutikome. Gyventojai visada klausdavo, ko mes ten einame. Nusistebėdavo, sakydavo, kad ir čia, apačioje, gerai. Nors apskritai vietiniai į alpinistus žvelgia pagarbiai. Jiems malonu mus užkalbinti, kviesti į svečius. Tačiau kiekvienas mintyse turbūt prisimena žinomą posakį: "Umnyj v goru ne poidiot, umnyj goru oboidiot. Tolko duraki tianut v goru riukzaki" ("Protingas į kalną nelips, protingas kalną apeis. Tik kvailiai tempia į kalnus kuprines")."

J.Survila prisiminė, kad kaukaziečiai, kaip ir sovietmečiu, painioja Lietuvą su Latvija.

Dvikuprė viršūnė

Elbrusas - Kabardos-Balkarijos autonominės respublikos, priklausančios Rusijai, pasididžiavimas. Dvikuprė, nuolat sniegu padengta viršūnė vietos gyventojų kalba reiškia "moters krūtinė". Ji puikuojasi ant respublikos vėliavos ir herbo. Iš tolo abi viršūnės atrodo vienodo aukščio, tačiau iš tiesų viena yra 21 metru žemesnė. Į šią Julius ir buvo įkopęs.

"Tada Elbrusą šturmavome iš rytų, kalnuose praleidome 12 dienų: šešias - kilome, šešias - leidomės. Šiemet kopsime iš šiaurinės pusės į aukštesnę viršūnę. Planuojame ją įveikti per 7-8 dienas. Ši pusė mažiau civilizuota, regionas menkiau urbanizuotas, rečiau ir kopiama nei iš pietų, nuo Nalčiko. Beje, kalną galima įveikti iš trijų pusių, išskyrus vakarinę", - aiškino alpinistas. Kad įkoptum į Elbrusą ar apskritai į kalnus, jo manymu, labiau reikia ne fizinio pasirengimo, o psichologinio nusiteikimo. "Svarbu, ar nepulsi į paniką kritiniu metu, kai, tarkim, staiga pasikeis oras ir toliau savo nosies galo nieko nematysi, - dėstė pašnekovas. - Techninio alpinizmo kopiant į Elbrusą nereikia. Tai, galima sakyti, vadinamasis trekingas (ėjimas pėsčiomis)."

Orai kalnuose permainingi. Apačioje, pavyzdžiui, garsiajame Kislovodsko kurorte, gali būti ir 30 laipsnių karščio, tačiau atvykus į pradinę bazinę stovyklą (maždaug 2 km aukštyje) šiluma jau bus malonesnė - apie 20 laipsnių. "Elbruso viršūnėje, jei geras oras, gali būti 10-16 laipsnių šalčio arba spausti 30 laipsnių speigas, - teigė alpinistas. - Bet žmonės lipa ir tuomet, kai rankos iš pirštinės negali ištraukti."

Pražudo panika ir baimė

Nors Elbrusas, J.Survilos žodžiais, nėra "sunkus kalnas", viršūnę jie pasiekė iš antro karto. "Pirmąsyk pritrūko laiko, nes užklupo audra, tad likus nedaug kelio teko grįžti atgal ir palaukti žemiau, kol pagerėjo orai. Tada jau įsibėgėjome nuo 4,5 kilometro ir įkopėme į 5621 metro aukščio viršūnę, - prisiminė alpinistas. - Leisdamiesi atgal gavome stambios krušos - gal 2 centimetrų skersmens ledo gabaliukai šaudė. Svarbu nepulti į paniką, nesutrikti. Iš kitų grupių girdėjome, kad yra tekę pasiklysti blogu oru, prireikė kviesti gelbėtojus. Tiesą sakant, eidami matėme daug atminimo lentelių žuvusiesiems. Vienas sutiktas alpinistams pasakojo, kad vedė gana patyrusius sporto meistrus, tačiau netoli viršūnės jie išvydo seniai sušalusį žmogų. Sportininkai sutriko, išsigando ir nusprendė susirišti virvėmis. Kai reikėjo apeiti stačią uolą, vienas slystelėjo ir nusinešė visus penkis. Dabar šis vadovas dažnai atvažiuoja ir kopia į Elbrusą - taip pagerbia žuvusiuosius."

Savijautos nenuspėsi

Julius žavėjosi kalnuose sutiktais žmonėmis. "Dauguma jų keliauja po vieną. Apskritai aukštuminis alpinizmas yra labiau individualus sportas, tik su grupe kopti saugiau, nes nežinia, kas gali nutikti: pasidarys bloga, užklups kalnų liga ar susilaužysi koją... - pasakojo jis. - Kita vertus, nežinai, kaip tu jausies kalnuose. Dažnai būna, kad stiprūs, raumeningi vyrai, atrodo, apačioje gerokai pranašesni už smulkučius keliautojus, palypėję aukščiau vos paeina, o, žiūrėk, koks smulkutis vyrukas ar mergina bėga nesustodami ir dar tų raumeningųjų kuprines tempia. Taigi ten viskas iš esmės pasikeičia."

J.Survila prisiminė ukrainietį, kuris, anot jo, puikus pavyzdys, kaip kalnuose galima išgyventi turint minimaliai daiktų. "Jis keliavo pasiėmęs pačią pigiausią, primityviausią palapinę - tokią prekybos centre galima už 15 litų nusipirkti. Nei apavas, nei drabužiai irgi nebuvo panašūs į šiltus, skirtus alpinistui, - kalbėjo Julius. - Aviacijos inžinieriumi dirbęs vyras į kalnus pradėjo laipioti tik išėjęs į pensiją. Tam žmogui - jau per 70 metų, tačiau mes paskui jį vos spėjome."

Sakoma, kalnai pavilioja visam gyvenimui. Tokių pavyzdžių netrūksta. J.Survila prasitarė, kad savaitgalį išvyksta laipioti užšalusiais Norvegijos kriokliais. "Per ilgai užsibuvau namie, jau daugiau kaip mėnuo..." - pridūrė jis.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24–25 d., aukš­čiau­sią rei­tin­gą tu­rin­tys Lie­tu­vos gol­fo žai­dė­jai su­si­run­gė dėl ge­riau­sio­jo var­do. Po Drus­ki­nin­kų Vil­kės gol­fo klu­bo aikš­ty­ne vy­ku­sio Lietuvos gol­fo tu­ro [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami