Į Florenciją – susirgti kaip Stendhalis

Ramūnas TERLECKAS ramunas.terleckas@lzinios.lt 2015-12-03 06:00
Ramūnas TERLECKAS
ramunas.terleckas@lzinios.lt
2015-12-03 06:00
Pavargus Florencijoje jėgas grąžina lyg vasarą šildanti saulė, puikus maistas ir vynas, jaukias aikštes užliejęs turistų šurmulys. Ramūno Terlecko nuotraukos
Įky­riai vės­tan­tys orai, trum­pė­jan­čios die­nos, ru­dens at­os­to­gos moks­lei­viams – pui­ki dings­tis pa­bėg­ti kur nors šil­čiau. Bet, anot vie­no bi­čiu­lio, gu­lė­ti „broi­le­ri­nė­je“, t. y. pa­plū­di­mio vieš­bu­ty­je, ku­ria­me vis­kas įskai­čiuo­ta, ir var­ty­tis nuo šo­no ant šo­no nuo­lat už­kan­džiau­jant mums ne­tin­ka.

No­ri­si pa­ma­ty­ti, su­ži­no­ti ką nors nau­ja. Pla­nuo­da­mi ke­lio­nę tu­ri­me at­siž­velg­ti ir į pa­aug­lio sū­naus in­te­re­sus, nors pa­grin­di­nis jo rei­ka­la­vi­mas to­kiais at­ve­jais bū­na ele­men­ta­rus – svar­biau­sia, kad vieš­bu­ty­je bū­tų WI­FI ry­šys... Ta­čiau šį kar­tą bū­tent sū­nus lė­mė ke­lio­nės kryp­ties pa­si­rin­ki­mą, nes pa­va­sa­rį, ruo­šda­ma­sis bai­gia­ma­jam is­to­ri­jos at­sis­kai­ty­mui ir skai­ty­da­mas apie Re­ne­san­są, jis ma­mos pa­klau­sė: „O ko­dėl mes ne­ma­tė­me Sand­ro Bot­ti­cel­li „Ve­ne­ros gi­mi­mo“?“ At­sa­ky­mas pa­pras­tas: „Nes ne­bu­vo­me Flo­ren­ci­jo­je.“

Kaip ge­ni­jai sutaria

Gioachino Rossini kapas.

Desiderio da Settignano šv. Jono Krikštytojo skulptūra Bargello muziejuje.

Skren­da­me į Ro­mą, o iš jos grei­tuo­ju trau­ki­niu va­žiuo­ja­me į Flo­ren­ci­ją (bi­lie­tus pir­ko­me in­ter­ne­tu ge­ro­kai iš anks­to, nes taip pi­giau). Vis­kas klos­to­si sklan­džiai, to­dėl va­ka­re spė­ja­me pa­si­vaikš­čio­ti po Re­ne­san­so lop­šį ir pa­va­ka­rie­niau­ti. O to­liau – ke­tu­rios die­nos in­ten­sy­vaus, bet ma­lo­naus „dar­bo“ mu­zie­juo­se, ga­le­ri­jo­se, baž­ny­čio­se, vie­nuo­ly­nuo­se. Ieš­ko­da­mi S. Bot­ti­cel­li pra­de­da­me nuo vie­nos tur­tin­giau­sių Eu­ro­po­je Ufi­cių (Ufiz­zi) ga­le­ri­jos, į ku­rią bi­lie­tus rei­kia re­zer­vuo­ti iš anks­to, to­dėl sma­gu, kad ne­ten­ka sto­vė­ti ei­lė­je. Pra­lei­dę pus­die­nį tarp gau­sy­bės me­no še­dev­rų (nė­ra pra­smės var­dy­ti vie­no už ki­tą gar­ses­nių me­ni­nin­kų var­dų ar jų kū­ri­nių), su­pran­ta­me: ir mus ga­li iš­tik­ti Stend­ha­lio sind­ro­mas, kai pa­ma­čius vie­no­je vie­to­je tiek daug pui­kių me­no kū­ri­nių ima svaig­ti gal­va, trūk­ti oro. Apie tai ir ra­šė Stend­ha­lis sa­vo įspū­džiuo­se iš ke­lio­nės į Flo­ren­ci­ją.

Iš­ėję iš­ties jau­čia­mės pa­var­gę, vi­si pa­veiks­lai tar­si lie­ja­si į vie­ną mo­zai­ką, ta­čiau jė­gas grą­ži­na lyg va­sa­rą šil­dan­ti sau­lė, pui­kus mais­tas ir vy­nas, jau­kias aikš­tes už­lie­jęs tu­ris­tų šur­mu­lys.

Ne ma­žiau emo­ci­jų su­ke­lia ir ap­si­lan­ky­mas go­ti­ki­nė­je Šv. Kry­žiaus ba­zi­li­ko­je, pri­glau­du­sio­je am­ži­no­jo poil­sio iš­ki­liau­sius flo­ren­tie­čius. Il­go­kai už­trun­ka­me skai­ty­da­mi epi­ta­fi­jas, ap­žiū­ri­nė­da­mi skir­tin­gos ar­chi­tek­tū­ros ant­ka­pi­nius pa­mink­lus, ku­riais no­rė­ta ak­cen­tuo­ti kiek­vie­nos as­me­ny­bės iš­skir­ti­nu­mą. Štai pa­gal Gior­gio Va­sa­ri pro­jek­tą skir­tin­gi me­ni­nin­kai, kur­da­mi ant­ka­pį Mi­che­lan­ge­lo, sim­bo­liš­kai vaiz­duo­ja vi­sas tris ge­ni­jaus veik­los sri­tis: skulp­tū­rą, ar­chi­tek­tū­rą ir ta­py­bą.

Vakaras Florencijoje.

Ypa­tin­gą flo­ren­tie­čių pa­gar­bą Dan­te Alig­hie­ri liu­di­ja ne tik di­džiu­lė skulp­tū­ra šven­to­riu­je, bet ir puo­šnus ant­ka­pi­nis pa­mink­las vi­du­je, ku­ris taip ir li­ko ke­no­ta­fas, nes Ra­ve­nos gy­ven­to­jai ne­su­ti­ko ati­duo­ti poe­to pa­lai­kų Flo­ren­ci­jai, iš ku­rios jis bu­vo iš­trem­tas. Min­ty­se kir­ba klau­si­mas: įdo­mu, kaip jie čia vi­si – Nic­co­lo Ma­chia­vel­li, Gioac­chi­no Ros­si­ni, Ga­li­lei Ga­li­leo, Mi­che­lan­ge­lo ir ki­ti – „su­ta­ria“? Ba­zi­li­kos kop­ly­čio­se ga­li­ma ap­žiū­rė­ti su­bti­lias Giot­to di Bon­do­ne fres­kas, vaiz­duo­jan­čias šv. Pra­nciš­kaus Asy­žie­čio ir šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo gy­ve­ni­mo sce­nas, za­kris­ti­jo­je sau­go­mas 1272 me­tais Ci­ma­bue su­kur­tas Nu­kry­žiuo­ta­sis, smar­kiai ap­ga­din­tas per pot­vy­nį, nu­siau­bu­sį Flo­ren­ci­ją 1966 me­tais. Tie, ku­rie do­mi­si ar­chi­tek­tū­ros is­to­ri­ja, pri­va­lo ap­lan­ky­ti kie­me esan­čią nuo­sta­bią Fi­lip­po Bru­ne­les­ki pro­jek­tuo­tą Pa­cių kop­ly­čią. Ir vėl mar­ga aky­se nuo to­kios gau­sy­bės me­no kū­ri­nių.

Šv. Kazimiero relikvijoriaus fragmentas.

Neptūno fontanas.

Grįž­da­mi į lai­ki­nuo­sius na­mus dar kar­tą pri­si­me­na­me S. Bot­ti­cel­li, ap­lan­ko­me jo ka­pą Vi­sų Šven­tų­jų baž­ny­čio­je, ku­rio­je ta­py­to­jas jo pa­ties pa­gei­da­vi­mu pa­lai­do­tas „prie Si­mo­net­te Ves­puc­ci ko­jų“, gar­sio­sios Ves­puc­ci šei­mos kop­ly­čio­je. Baž­ny­čio­je ga­li­ma ap­žiū­rė­ti ir S. Bot­ti­cel­li fres­ką, vaiz­duo­jan­čią ra­šan­tį šv. Au­gus­ti­ną.

Me­di­ci pėdsakai

Ki­tą die­ną ju­da­me to­lyn nuo šur­mu­liuo­jan­čio cen­tro ap­lan­ky­ti Šv. Amb­ra­zie­jaus baž­ny­čios, ku­rios pir­ma­sis pa­sta­tas iš­ki­lo 988 me­tais to­je vie­to­je, kur 393 me­tais lan­ky­da­ma­sis Flo­ren­ci­jo­je bu­vo ap­sis­to­jęs šv. Amb­ra­zie­jus. Ši baž­ny­čia įdo­mi ne tik me­no ger­bė­jams. Dau­ge­lis ti­kin­čių­jų čia ke­liau­ja dėl 1230 me­tais jo­je įvy­ku­sio ste­buk­lo, kai ku­ni­gas, ne itin ati­džiai iš­va­lęs li­tur­gi­nę tau­rę po šv. Mi­šių, ki­tą die­ną jo­je ra­do ke­lis su­kre­šė­ju­sio krau­jo la­šus. Be­je, tai anks­čiau nu­ti­kęs to­kio po­bū­džio ste­buk­las nei prie Bol­se­nos eže­ro, ku­rio gar­bei bu­vo įves­ta De­vin­ti­nių iš­kil­mė. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, po to­kio įvy­kio ypač daug dė­me­sio bu­vo ski­ria­ma baž­ny­čios puo­šy­bai – čia kū­rė žy­miau­si go­ti­kos ir Re­ne­san­so meis­trai. Pui­kio­mis ste­buk­lo is­to­ri­ją vaiz­duo­jan­čio­mis Co­si­mo Ros­sel­li fres­ko­mis ga­li­ma pa­si­gė­rė­ti Švč. Ste­buk­lo kop­ly­čio­je. De­ja, ne­ma­žai še­dev­rų da­bar sau­go­ma Ufi­cių ga­le­ri­jo­je.

Santa Maria Novella bažnyčia.

Viešbutis istoriniame centre

Ne­at­sie­ja­ma Flo­ren­ci­jos da­lis – Me­di­ci gi­mi­nės pėd­sa­kai mies­te. Su­nku nu­spė­ti, ko­dėl mi­nios ver­žia­si į Šv. Lau­ry­no ba­zi­li­kos komp­lek­są, – ar iš pa­gar­bos vie­nai įta­kin­giau­sių Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je šei­mų, ku­rios apie 50 at­sto­vų čia pa­lai­do­ta, ar dėl no­ro pa­sig­ro­žė­ti Mi­che­lan­ge­lo ir ki­tų Re­ne­san­so meis­trų ta­len­tu. Mes pra­de­da­me nuo Me­di­ci kop­ly­čių.

Pir­miau­sia ap­žiū­ri­me lo­by­ną, ku­ria­me su­kaup­ta įvai­riau­sių re­lik­vi­jo­rių, vie­nas puo­šniau­sių – šv. Ka­zi­mie­ro. Jo au­to­rius – Sol­da­ni Ben­zi Mas­si­mi­lia­no (1687–1688). To­liau – di­džiu­lė aš­tuon­kam­pė Ku­ni­gaikš­čių kop­ly­čia, pa­sta­ty­ta XVII am­žiaus pra­džio­je kaip Me­di­ci gi­mi­nės mau­zo­lie­jus. Gre­ta yra dar vie­na gar­sio­sios flo­ren­tie­čių šei­mos pa­lai­do­ji­mo vie­ta – Nau­jo­ji za­kris­ti­ja. Ją po­pie­žiaus Leo­no X (Me­di­ci) už­sa­ky­mu pro­jek­ta­vo ir ant­ka­pi­nius pa­mink­lus kū­rė Mi­che­lan­ge­lo. Tai vie­na iš ne­dau­ge­lio vie­tų, kur pa­ly­gin­ti ne­di­de­lė­je erd­vė­je ga­li­ma gė­rė­tis dviem di­džio me­ni­nin­ko ta­len­tais – ar­chi­tek­to ir skulp­to­riaus. Ir jo­kiais žo­džiais įspū­džių ne­pa­pa­sa­ko­si, tie­siog rei­kia pa­ma­ty­ti.

Re­ne­san­so lopšys

Vie­nin­gai nu­spren­džia­me, kad me­no šian­dien pa­kaks – ki­tą sau­lė­to šeš­ta­die­nio da­lį pa­si­vaikš­čio­si­me, pa­skui ap­lan­ky­si­me ki­ta­pus Ar­no upės ant kal­no bo­luo­jan­čią Šv. Mi­nia­to baž­ny­čią. Ir pie­tau­ti nu­ta­ria­me ana­pus upės, juk užu­pis daž­niau­siai bū­na sa­vi­ta, pa­slap­tin­ga mies­to da­lis (pri­si­min­ki­me Ro­mą ar Vil­nių). Čia tu­ris­tai iš­ties tar­si iš­si­bars­to, ka­vi­nu­kė­je, re­gis, dau­gu­ma vie­ti­nių, bent ita­la­kal­bių. Tai­gi po so­čių pie­tų lė­čiau ne­gu įpras­tai ko­pia­me aukš­tyn. Pir­miau­sia pa­sie­kia­me po­pu­lia­riau­sią Flo­ren­ci­jos apž­val­gos aikš­te­lę Piaz­za­le Michelangelo. Vaiz­das ati­ma ža­dą: mil­ži­niš­kas F. Bru­ne­les­ki pro­jek­tuo­tas ka­ted­ros ku­po­las ne­gin­čy­ti­nai do­mi­nuo­ja vi­sa­me pei­za­že, su juo ban­do kon­ku­ruo­ti sa­vi­ta bal­ta ele­gan­ci­ja švy­tin­ti Giot­to pro­jek­tuo­ta var­pi­nė, ru­das Pa­laz­zo Vecchio bokš­tas, ele­gan­tiš­ka­sis Pon­te Vec­chio til­tas etc. Čia no­ri­si pa­bū­ti, pa­so­tin­ti akis Flo­ren­ci­jai bū­din­gu spal­vų de­ri­niu: čer­pių rau­do­nis, bal­to, žals­vo ir ro­ži­nio mar­mu­ro kon­tras­tai.

Šv. Morkaus vienuolyno sienų tapyba.

Iki Šv. Mi­nia­to ant Kal­no baž­ny­čios tu­ri­me dar šiek tiek kop­ti aukš­tyn, ir vėl gro­ži­mės nuo­sta­biais Flo­ren­ci­jos vaiz­dais – nuo čia ma­ty­ti ir gy­ny­bi­nė mies­to sie­na. Baž­ny­čios fa­sa­das ele­gan­tiš­kas, puo­štas geo­me­tri­nė­mis ža­lio ir bal­to mar­mu­ro fi­gū­ro­mis, vi­du­je – įspū­din­ga XIII am­žiaus ap­si­dės mo­zai­ka, vaiz­duo­jan­ti Kris­tų sos­te tarp švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ir šv. Mi­nia­to, pir­mo­jo Flo­ren­ci­jos kan­ki­nio, gy­ve­nu­sio IV am­žiu­je. Ap­žiū­ri­me ir prie pat baž­ny­čios esan­čias se­nas ka­pi­nes.

Me­tas pa­lik­ti Flo­ren­ci­jos kal­vas ir leis­tis že­myn. Ne­sku­bė­da­mi vaikš­ti­nė­ja­me po spal­vin­gą užu­pį: čia ir skir­tin­go sti­liaus baž­ny­čios, ir ma­sy­vūs re­ne­san­si­niai rū­mai, ir di­de­lė vei­kian­ti (!) vie­šo­ji pir­tis, ir mo­der­ni šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo, mies­to glo­bė­jo, skulp­tū­ra, ir ap­leis­ti kie­mai bei skers­gat­viai. Čia dau­giau chao­so ir ma­žiau no­ro įtik­ti tu­ris­tams. Na­mų link su­ka­me per šur­mu­liuo­jan­tį Pon­te Vec­chio. Nors smal­suo­lių, be­siž­val­gan­čių po ju­ve­ly­ri­nių par­duo­tu­vė­lių vi­tri­nas, la­bai daug, jie ne­už­go­žia iš­di­džių, ele­gan­tiš­kų, sa­vi­mi pa­si­ti­kin­čių sa­vi­nin­kų.

Katedra – vienas Florencijos simbolių.

Sek­ma­die­nis su Dovydu

Kiek­vie­nas, ap­si­lan­kęs „A­ka­de­mi­jos“ ga­le­ri­jo­je (ne iš­im­tis ir mes), džiau­gia­si, kad gar­su­sis Mi­che­lan­ge­lo „Do­vy­das“ taip ir ne­bu­vo pa­sta­ty­tas jam iš anks­to par­ink­to­je vie­to­je, t. y. vie­no­je iš Flo­ren­ci­jos ka­ted­ros fa­sa­do ni­šų. Juk ta­da skulp­tū­rą bū­tų bu­vę ga­li­ma ap­žiū­rė­ti tik iš prie­kio. Da­bar vi­si su­ka ne po vie­ną ra­tą ap­link ją, nes skir­tin­gas žiū­rė­ji­mo kam­pas at­sklei­džia vis ki­to­kį Do­vy­do gro­žio niuan­są. Jis iš­ties to­bu­las, ir tam ne­truk­do nei per il­gos ran­kos, nei per di­de­lė gal­va... Įspū­dį pa­lie­ka ir ki­tos ga­le­ri­jo­je eks­po­nuo­ja­mos Mi­che­lan­ge­lo skulp­tū­ros, li­ku­sios ne­baig­tos: at­lan­tas, barz­do­tas ver­gas, jau­nas ver­gas ir kt. Jų ryš­kė­jan­čios fi­gū­ros tar­si ban­do at­sip­lėš­ti nuo di­džiu­lio mar­mu­ro lui­to. Ta­da ga­li su­vok­ti, kiek daug nuo­vo­ku­mo ir fi­zi­nių jė­gų rei­ka­lau­ja skulp­to­riaus dar­bas.

Santa Maria Novella bažnyčioje.

Ne­to­li „A­ka­de­mi­jos“ ga­le­ri­jos yra dar vie­nas trau­kos cen­tras – Šv. Mor­kaus baž­ny­čia, mu­zie­jus ir vie­nuo­ly­nas. Vie­no­je iš 43 jo ce­lių gy­ve­no maiš­tin­ga­sis pa­moks­li­nin­kas Gi­ro­la­mo Sa­vo­na­ro­la. Šia­me vie­nuo­ly­ne taip pat gy­ve­no ir kū­rė Fra An­ge­li­co, ku­ris su pa­gal­bi­nin­kais 1442–1445 me­tais iš­puo­šė ce­les ne­pap­ras­to su­bti­lu­mo fres­ko­mis.

Va­ka­rop spė­ja­me ap­lan­ky­ti ki­tą ža­vin­gą Flo­ren­ci­jos vie­tą – San­ta Ma­ria Novella ba­zi­li­ką, esan­čią erd­vio­je ir ele­gan­tiš­ko­je aikš­tė­je, ku­rio­je iki XVI am­žiaus an­tro­sios pu­sės vyk­da­vo žir­gų lenk­ty­nės. Da­bar tai ne tik tu­ris­tų, bet ir mies­tie­čių mėgs­ta­ma oa­zė, ku­rio­je ka­ra­liau­ja ro­žės ir ža­lu­ma. Ba­zi­li­kos vi­du­je pa­ten­ka­me tar­si į gar­siau­sių Re­ne­san­so meis­trų par­odą: XV am­žiaus pra­džio­je Ma­sac­cio nu­ta­py­ta Švč. Tre­jy­bė, pa­nau­do­jant F. Bru­ne­les­ki ma­te­ma­ti­nius pers­pek­ty­vos vaiz­da­vi­mo skai­čia­vi­mus, nuo­sta­bios Fi­lip­pi­no Lip­pi, Do­me­ni­co Ghir­lan­daio fres­kos, vie­nin­te­lis F. Bru­ne­les­ki kū­ri­nys iš me­džio – Nu­kry­žiuo­ta­sis ir kt. Iš puo­šnių kie­mų ga­li­ma pa­tek­ti į kop­ly­čias, ku­rių fres­kos dar įspū­din­ges­nės už esan­čias ba­zi­li­ko­je. Mu­zie­ju­je su­kaup­ta įdo­mių re­lik­vi­jo­rių.

Pa­sku­ti­nę die­ną ap­lan­ko­me Bar­gel­lo mu­zie­jų. Čia nu­ste­bi­na ne tik di­džiu­lė Re­ne­san­so skulp­tū­rų ko­lek­ci­ja (Mi­che­lan­ge­lo, Do­na­tel­lo, And­rea del Ver­roc­chio, Cel­li­ni ir ki­tų dar­bai), bet ir di­din­gi XIII am­žiaus vi­du­ry­je pra­dė­ti sta­ty­ti rū­mai – juo­se įsi­kū­ręs mu­zie­jus. Ir stai­ga su­vo­ki: juk tai tik vie­ni iš dau­gy­bės Flo­ren­ci­jos palazzi, o mes tu­ri­me džiaug­tis sa­vais iš ne­bū­ties pri­kel­tais Val­do­vų „pa­lo­ciais“ su ke­liais ori­gi­na­liais kok­liais...

Spė­ja­me ir į ki­ta­me upės kran­te esan­čią San­ta Ma­ria del Carmine baž­ny­čią, tiks­liau – į Bran­cac­ci kop­ly­čią, ku­rios sie­nų ta­py­ba lai­ko­ma vie­nu pui­kiau­sių Re­ne­san­so dai­lės pa­vyz­džių.

Nors ir rytoj

Li­ko ne­pa­mi­nė­ti kai ku­rie svar­būs Flo­ren­ci­jos ob­jek­tai, li­ko daug ir ne­lan­ky­tų. Ke­tu­rios die­nos – daug ir ma­žai. Daug, nes ra­do­me ne tik S. Bot­ti­cel­li „Ve­ne­rą“, nes iš­ties daug pa­ma­tė­me, daug su­ži­no­jo­me. Ma­žai, nes dar li­ko ką ap­žiū­rė­ti, nes į dau­ge­lį vie­tų no­ri­si nu­ei­ti dar kar­tą. Ma­žai, nes pri­trū­ko lai­ko pa­bū­ti nuo­ša­les­nė­se Flo­ren­ci­jos vie­to­se, kad su­si­da­ry­tu­me įspū­dį apie pa­čius mies­tie­čius ir jų kas­die­ny­bę. No­rė­si­me grįž­ti? Taip, nors ir ry­toj, tik ne per tu­ris­ti­nį se­zo­ną. Ir na­mų dar­bus dar kruopš­čiau at­lik­si­me.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (6)
Coco  78.58.187.104 2015-12-07 19:59:27
Labai šiltai autorius atsiliepia apie Renesanso lopšį - Florenciją. Mūsų šeimai irgi teko lankytis šiame mieste: nuostabios bažnyčios, puikūs, neišsemiami savo lobiais ir kultūriniu palikimu muziejai. Beje, Šv. Kryžiaus bazilikoje palaidotas ir M. K. Oginskis. Kuklus, bet tikrai dailus, skoningas jo antkapis. Tačiau pats miestas vietomis nelabai tvarkingas, net gavome įspėjimą iš viešbutuko savininkų, kad vieni nenaktinėtumėme šio miesto gatvėmis, nes nesaugu. Sako, jei iki 12 - tos valandos negrįšite, būkite malonūs ir mums paskambinkite, kurioje miesto dalyje esate. Kituose Italijos miestuose tokių perspėjimų negavome.Bet mielai dar kartelį ten sugrįžtumėme, o ypač į Toskanos apylinkes.
7 0  Netinkamas komentaras
Lina  78.62.33.240 2015-12-07 19:12:05
Puikiai parašytas straipsnis. Taip ir vilioja nuvykti į Florenciją. Į Europos meno lopšį, kuriame, beje, ir užgimė opera. Roma taip pat neapsakomo grožio miestas.Labai malonūs žmonės, gal saulė juos tokiais padaro.....
10 0  Netinkamas komentaras
Tautietis  5.20.125.134 2015-12-06 09:28:32
Malonu buvo skaityti,mintyse vėl grįžau į šį kultūros lopšį ... Kol " tautiškas" deguto šaukštas ... iš nebūties prikeltais ... Net nupurtė !
0 7  Netinkamas komentaras
mda  81.7.123.77 2015-12-04 16:49:20
dar reikia nueiti pasivaikscioti i Boboli sodus ir Medici rumus. o palazzo vecchio uzsisakykite internetu ekskurisja su a la vasari t.y. rumu architektu, super viska papasakoja.. pavalgyti nueikite i senaji turgu..
2 0  Netinkamas komentaras
Marija  78.60.124.146 2015-12-03 23:16:17
labai aciu, velniskai idomu, bet vaikams per sunku. Mes vieni tenais pasileisime
3 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami