Į kelionę viliojo Tasmanijos velniai

Ina LEDKALNYTĖ 2010-05-07 00:00
Ina LEDKALNYTĖ 2010-05-07 00:00
1545 m. virš jūros lygio 1545 metrus iškilęs Lopšio (Cradle) kalnas yra viena labiausiai turistų lankomų vietų. Inos Ledkalnytės nuotraukos
Pir­miau­sia tu­ris­tus pa­ke­ri lau­ki­nis Tas­ma­ni­jos sa­los ža­ve­sys. Tei­gia­ma, kad oras čia šva­riau­sias pa­sau­ly­je. Sa­la yra per 240 ki­lo­me­trų į pie­try­čius nuo Aus­tra­li­jos že­my­no ir pri­klau­so Aus­tra­li­jos sand­rau­gos Tas­ma­ni­jos vals­ti­jai.

Pažintis su beveik Lietuvos dydžio sala prasidėjo nuo Devonporto uosto. Keltas vėlavo išplaukti iš Melburno, todėl atvykome gerokai vėliau. Kokiu nors būdu turėjome susirasti rezervuotą automobilį, nes jį nuomojusioje firmoje niekas mūsų nebelaukė, telefonu neatsiliepė, mat buvo ankstyvas šeštadienio rytas. Skamba keistai, tačiau ieškoti reikiamos įstaigos darbuotojų padėjo jų konkurentai. Nežinia, ar vietos gyventojai tokie draugiški tik pasimetusiems keliautojams? Per visą kelionę, pakliuvus į keblią situaciją, stebino žmonių geranoriškumas ir šiltas bendravimas.

Automobilį vairuoti lengva

Septynias dienas teko vairuoti išsinuomotą mašiną Tasmanijos keliais. Eismas čia vyksta kairiąja puse, bet baugu buvo tik pirmus kilometrus, kol atvažiavau iki greitkelio. Leistinas greitis, mūsų akimis žvelgiant, įprastiniuose keliuose - 100 km/val. (Lietuvoje būtų ne daugiau kaip 70 km/val). Niekaip nesupratau, kaip galima kalnų keliuose pasiekti leistiną 50 km/val. greitį, kai automobilis vos kopia pūškuodamas į kalną. Vairuoti tikrai lengva net ir neprityrusiam žmogui. Viskas surašyta, tik spėk skaityti. Vairuotojų kultūra Tasmanijoje paliko labai gerą įspūdį.

Keliauti po Tasmaniją automobiliu buvo labai gera mintis. Šitaip turėjome daugiau laisvės. Galėjome rinktis nakvynę ne miestuose, o namukuose vaizdingoje gamtoje. Nereikėjo sukti galvos, kaip pasiekti nacionalinius parkus ar atokesnes, ne visai turistines vietas. Miestai Tasmanijoje gana jaukūs, bet didelio įspūdžio nedaro.

Gardus sūris su krienais

Kelionės po salą maršrutas buvo taip suplanuotas, kad važiuotume dideliu lankstu. Pradėjome nuo Tasmanijos šiaurės rytų. Labai ryškių prisiminimų šis regionas nepaliko. Kraštovaizdis panašus į lietuvišką. Lonsestonas - antras pagal dydį Tasmanijos miestas - pasirodė gana ramus, turintis daug, bet neįspūdingų bažnyčių, gyvą pėsčiųjų zoną ir puikų didžiulį parką. Kadangi labai rūpėjo pamatyti Tasmanijos rytinę pakrantę ir jos oranžinius akmenis, traukėme jūros link. Pakeliui kažin kur laukuose susiradome kelionių gide išgirtą Pyenganos pieninę. Sūris, vynas ir jūros gėrybės yra tai, kuo Tasmanija garsėja tarp kitų Australijos valstijų. Kartais dar ir šokoladas pristatomas kaip unikalus rankų darbo gardėsis, bet Lietuvoje mes turime ne prastesnio. Pyenganos "Šventosios karvės" kavinėje rengiamos sūrio degustacijos. Labiausiai įstrigo sūris su "vasabi", kitaip tariant, su krienais. Stebino ir "Lonely Planet" kelionių gido galia - juo vadovaudamiesi turistai gali atrasti tokią atokią mažutę sūrinę.

Nepanašūs į velnius

Keletą dienų buvome apsistoję Ugnies įlankoje. Vaizdai pro langą - užburiantys, o iš jūros pakrantės namo pargindavo tik gurgiantis pilvas. Žydras vanduo, geltonas smėlis ir oranžinėmis kerpėmis apaugę didžiuliai akmenys - taip galima trumpai nusakyti šį nepaprasto grožio gamtos kampelį.

Tikroji priežastis, dėl ko atsidūriau šiame krašte, buvo Tasmanijos velniai, kurie veisiami tik čia. Tiesiog svajojau juos pamatyti. Tai didžiausi pasaulyje sterbliniai mėsėdžiai, turintys nasrus, triskart stipresnius už pitbulterjero. 1996 metais jų populiaciją masiškai išnaikino snukio liga. Tasmanijos pusiasalyje liga neišplito, todėl čia buvo įkurtas Velnių parkas. Jame atliekami tyrimai ir veisiami šie mieli gyvūnai. Nuo Ugnies įlankos iki Velnių parko - bene 300 kilometrų kelio vingiuota rytine pakrante. Praktiškai ją teko įveikti visą iš šiaurės į pietus. Maniau, iš nuovargio įgriūsiu į velnių gardą, bet pamačiusi tokius neįtikimai mielus gyvūnus, pamiršau viską. Išėjau iš parko paskutinė, nes kaip tik tuomet jie buvo šeriami. Taigi turėjau progą ne tik stebėti, kaip velniai vienas iš kito atima maistą, bet ir pasišnekučiuoti su darbuotojais.

Parkas šiek tiek primena nedidelį zoologijos sodą, tik keistoka vaikščioti po aptvarą tarp kengūrų. Čia rengiami paukščių, kurių daugelis buvo rasti sužeisti, šou. O štai mielas varliaburnis "užsidirba pragyvenimui" pozuodamas turistams. Šio paukščio sparnas buvo taip sulaužytas, kad ir išgijęs jis nebegali skraidyti.

Gamtos spektaklis

Viename iš kelionių leidinių perskaitėme, jog Tasmanijoje yra trys vietos, kurias privaloma aplankyti. Tai - sostinė Hobartas, Lopšio (Cradle) kalnas ir Strahano miestelis. Sostinė nesužavėjo. Buvau labai laiminga, kai piko valandomis keturių juostų vienpusio eismo gatvėmis kažin kaip sugebėjau pasukti tinkama kryptimi ir išsinešdinti iš miesto be didesnio vargo.

Didesnį įspūdį paliko nakvynė kaime. Fermeris savo laukuose turi pasistatęs keletą namukų turistams. Visiškas komfortas atokiame užkampyje. Aplink skraido pulkai baltų papūgų, naktį į svečius prašosi oposumai - sterbliniai žinduoliai, pelės ar katės dydžio. Iš ryto, kai traukiasi rūkas, atrodo, lyg stebėtum kylančią scenos uždangą: po truputį atsiveria vaizdas į kalvas, į upę ir prasideda gamtos spektaklis... Deja, mūsų laukė kitos lankytinos vietos, tad nebuvo kada žiopsoti į papūgas.

Kraštiečio pėdsakas

Pasitaikė labai graži diena, todėl sustojome prie Šv. Klaros ežero. Aplink gausu pasivaikščiojimo takų, minios žmonių. Jei čia kadaise ir buvo kokių nors gyvūnų, tiek lankytojų neabejotinai visus išbaidė. Teko žiopsoti į medžius ir stebėti augalus. Netikėtai užsikorėme ant kalniuko, nuo kurio atsiveria panorama į slėnius ir kalnus. Apžvalgos aikštelėje tebuvo vienas žmogus. Paprašėme nufotografuoti, išsikalbėjome. Kai paaiškėjo, kad jis yra fotografas, puolėme klausinėti apie mūsų kraštietį Olegą Truchaną, žinomą Tasmanijos fotografą, keliautoją, gamtosaugininką. O.Truchanas gimė 1923 metais Šiauliuose, 1944-ųjų pabaigoje pasitraukė iš Lietuvos, o 1948 metais atsidūrė Tasmanijoje. Žuvo per vieną savo ekspedicijų 1972-aisiais, sulaukęs vos 48-erių. Pasirodė, mūsų užkalbintas žmogus pažįsta jo dukrą. Apsigyvenęs sostinėje Hobarte O.Truchanas sukūrė šeimą su Melva ir susilaukė dukterų Anitos, Rimos ir sūnaus Nicolo. Taigi keliaudamas niekada negali žinoti, ką sutiksi. Man ši pažintis buvo didžiausia kelionės staigmena.

Lyg kita planeta

Prie Tasmanijos keistenybių kraštovaizdžio požiūriu priskirčiau Kvynstauną. Dėl žmogaus kišimosi čionykštės apylinkės labiau asocijuojasi su Mėnuliu ar kokia kita planeta, bet ne su Žeme. Aplink - vien oranžinės ir geltonos kalvos, jokios žalumos.

Kodėl rekomenduojama aplankyti Strahaną, taip ir nesupratau. Tai nedidelis poros gatvių miestelis, turintis keletą kavinių pakrantėje. Spėju, kad iš jo plaukiama laivais į Franklino ir Gordono upių nacionalinį parką - vieną atokiausių, negyvenamų Tasmanijos vietovių, kurią mėgo fotografuoti jau minėtas išeivis iš Lietuvos O.Truchanas. Jis ir nuskendo Gordono upėje, mėgindamas ištraukti įstrigusią savo baidarę.

Priešpaskutinę kelionės po Tasmaniją dieną skyrėme lankomiausiai salos vietai - Lopšio kalno nacionaliniam parkui. Į kalną nelipome, nes orų prognozės žadėjo lietų. Pasisekė iš dalies: nelijo, bet saulė irgi nešvietė.

Parke daugybė pasivaikščiojimo takų. Apėjome ratu Dove ežerą. Puikus vienos dienos maršrutas, nereikalaujantis jokio fizinio pasirengimo. Tiesa, atsargumas nepakenktų. Tasmanijoje yra kelių rūšių nuodingųjų gyvačių. Viena tokia tigrinė snaudė visai šalia medinio takelio turistams - žingsnis nuo jo gali baigtis nekaip.

Paskutinę naktį įsikūrėme namuke Vestburio miestelyje. Susidarė įspūdis, kad jį įrengdami šeimininkai sudėjo visą širdį. O kad svečiams būtų gera, rūpinosi be galo nuoširdžiai - jautėmės kaip seniai laukti svečiai.

Tasmanijoje pirmiausia žavi gamta, flora ir fauna panaši į Australijos, paskui - žmonės, o galiausiai - maistas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
audrė  78.62.32.10 2013-03-26 16:03:06
achiu, uz graziai papasakota kelione. Atsiverchiau google map ir pakelaivau pati ...
3 0  Netinkamas komentaras
Po­li­ti­nių idė­jų ba­das, men­ka agi­ta­ci­ja ir rin­kė­jų abe­jin­gu­mas bei pa­sy­vu­mas – to­kie šio ru­dens rin­ki­mų į Sei­mą kam­pa­ni­jos bruo­žai. Ko­dėl taip yra ir ko­kiu bū­du visuomenę sie­kia­ma iš­ju­din­ti, [...]
Va­kar Vil­niu­je ati­deng­ti No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Czes­la­wo Mi­los­zo var­du pa­va­din­ti laip­tai. Ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai ci­ta­vo poe­to ei­lė­raš­čius bei min­tis ir džiau­gė­si, kad jo at­mi­ni­mas įam­žin­tas [...]
JAV de­mo­kra­tė Hil­la­ry Clin­ton ir res­pub­li­ko­nas Do­nal­das Trum­pas pir­ma­die­nį kal­bė­jo pa­kel­tu to­nu ir svai­dė­si įžei­di­mais per ug­nin­gus pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­jos de­ba­tus, agresyviai stum­da­mi sa­vo [...]
Tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai smer­kia Ru­si­ją dėl jos „bar­ba­riš­kų“ veiks­mų, jau va­di­na­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je, nau­jo tipo Ru­si­jos bom­bos [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Eksp­loa­tuo­jant trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ne­ma­žai pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų, ku­rias bū­ti­na tin­ka­mai su­tvar­ky­ti. Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­giau su­ren­ka­ma ir sutvarkoma au­to­mo­bi­lių at­lie­kų.
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami