TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Į Kretą atjojo lietuvaičiai

2007 10 26 0:00
Autorės nuotrauka

Vyno daugiau nei vandens, asilų daugiau nei automobilių - taip sakoma apie unikalią vulkaninę Santorino salą.

Ją, nukeliavus į Kretą, būtina aplankyti. Kaip turbūt ir Knoso rūmus ar Samarijos tarpeklį. Vis dėlto stipriausių įspūdžių patyrėme per trijų dienų kelionę nuomotu automobiliu pačių pasirinktais maršrutais.

Žila senolė juodais drabužiais palinkusi klausosi mažyčio radijo. Pro praviras namelio duris matyti ir balta servetėle apdengtas televizorius kampe. Virš jo kabo vestuvinė nuotrauka: gražuolę nuotaką apglėbęs šaunus jaunikis vešliais ūsais. Gyvenimas, atrodytų, kaip Lietuvoje, jei kitapus kaimelio gatvės, už gilaus slėnio, nestūksotų virtinės kalnų.

Mitų takais

Kretos, didžiausios Graikijos salos, kurioje buvo įsikūrusi viena seniausių Europos kultūrų, gyventojai - labai malonūs ir draugiški. Net neprašomi parodys kelią, jei pamatys kryžkelėje su žemėlapiu. Užtat kelių nuorodos tokios, lyg būtum pakliuvęs į mitinį labirintą.

Aplankę Mino civilizacijos Knoso rūmų griuvėsius prie dabartinės Kretos sostinės Herakliono, norėjome pamatyti bent kokius slėpiningojo labirinto ženklus, bet vietos žmonės juokėsi iš mūsų: "Juk tai tik mitas!"

Mitais turbūt apipinta visa Kretos sala, tačiau vis tiek veržėmės zigzaginiais keliais aukštyn į viršukalnę, kad patektume į Dzeuso olą, kurioje, pasak legendos, gimė Dievų olimpo valdovas. Jau ten, aidžiame stalaktitų urve, netikėtai nugriaudėjo gerai pažįstama daina: "Ant kalno mūrai, joja lietuviai!" Traukė visas būrys mūsų tautiečių, kelionių agentūros atvežtų autobusu.

"Sumokėjau keturis eurus, sakė, kad apačioje bus rakijos (vietinės degtinės - aut.), bet išdūrė!" - skundėsi jau į saulės šviesą išėjęs jaunuolis. Kaip reikiant įkaušęs. Suskubo mūsų tautiečiai ir kitiems turistams apsiskelbti, iš kur esą: "Lithuania, basketball, Sabonis, Marčiulionis..."

Lietuvių Kretoje sutikome nemažai, ir suvenyrų pardavėjai paliudijo, kad jų čia būta. "Sposibo" ar "ačiū", - vis pasitikslindavo.

Privažiavus kelio galą

Viduržemio jūros paplūdimys, žydras dangus ir už jį žydresnis baseinas prie viešbučio, apsupto palmių, - vaizdas tarsi iš reklaminio atviruko, būtų, ko gero, greitai atsibodęs. Tačiau keliaujant po Kretos salą vingiuotais kalnų keliais iš Retimno į Chaniją ir Kisamą ar Eloudą, Matalą, Aghia Galini, Plakias, Preveli atsiveria vis kitokie vaizdai.

Kai vieną dieną, važiuodami iš Paleochoros miesto į Elafonisą, nuklydome į tokį keliuką, kuris net detaliame vietovės žemėlapyje nepažymėtas, ir didžiausi adrenalino mėgėjai neslėpė nerimo. Statūs kalnai, gilūs tarpekliai - viskas čia pat, o kur nuriedėsime, neaišku. Atrodė, jau privažiavome kelio galą - tiesiogine žodžio prasme. Ten stovi baltas namukas. Betgi matome ant jo ranka išraitytą mėlyną užrašą ir rodyklę. Atseit sumaniai apvažiavę namuką, siauručiu žvyrkeliu tikrai pasieksite Elafonisą.

Greičio viršytojams

Kretoje neteko matyti avarijų. Nebent kur nors paliktą sudaužytą automobilį. Ir būtinai ant jo bus užsilipusi ožka. Stebėtina, kaip jos sugeba karstytis - net stačiausiais kalnų šlaitais.

Užtat pakelėse netrukome pastebėti į mūsų koplytstulpius panašių mažyčių šventyklėlių su kryžiumi viršum jų. Kartais viduje degdavo žvakė. Ir jei tik kelio posūkis statesnis, būtinai stovės tokia šventyklėlė. Panašią pamatę prie vieno namo, paklausėme vietos gyventojo, ką tie statiniai reiškia. Nors kalbėjo graikiškai, supratome kuo puikiausiai: prie namų statomi šeimai apsaugoti, keliuose - žuvusiųjų atminimui.

Vienas taksi vairuotojas papasakojo, kad kalnuose ypač pavojinga, kai nulyja pirmas lietus po vasaros karščių, - tada keliai labai slidūs. Net greitkeliuose greitis ribojamas iki 80 kilometrų per valandą, tačiau, kaip spėjome pastebėti, nelabai kas tų apribojimų paiso. Anot to paties taksi vairuotojo, Kretoje nedaug policininkų, bet jei pasislėpę už krūmų nustatytų greičio viršytoją, bauda būtų 200-300 eurų.

Sovietų Sąjunga?!

Kaip Lietuvoje pakelės prekiautojai siūlo uogų ar grybų, taip Kretoje - riešutų, kaštonų, naminio vyno ar rakijos. Tiek tų panašumų.

Kai vienoje kaimo tavernoje aukštai kalnuose šeimininkė pasidomėjo, iš kur mes atvykę, buvome bejėgiai paaiškinti. Nežinojo nei Lietuvos, nei Latvijos, nei Estijos, anei Baltijos jūros. Sakėme, kad Baltijos šalys prieš 17 metų išsivadavo iš Sovietų Sąjungos. Moteris žvelgė nieko nesuprasdama: Sovietų Sąjunga?!

O mums buvusius sovietinius laikus smagiai priminė rusų turistai. Gal pusę valandos lėktuvas vėlavo išskristi į Maskvą, nes niekaip nesugebėta sukviesti visų keleivių. Nei graikų, nei anglų, nei rusų kalbomis nepavyko jų iškrapštyti iš "duty free" parduotuvės. Išeidavo iš jos ratuoti kaip bitės. Argi svarbu, kad vėluoji į lėktuvą, jei jau tokią eilę atstovėjai?!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"