TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Į Krokuvą – pasidairyti po karalių sostinę

2015 12 10 6:00
Jauki senamiesčio gatvė. Vaido Mikaičio nuotraukos

Krokuva – antras pagal dydį Lenkijos miestas, turintis bene daugiausia skambių įvardijimų. Jis vadinamas ir deimantu, ir karališkuoju, ir bažnyčių miestu, dar kitais skambiais vardais. Turtingą istoriją puoselėjanti Krokuva taip pat puikiai atrodo nuotraukose, tad susirengėme nuvykti ir pamatyti šį deimantą savo akimis.

Pasiekti Krokuvą iš Lietuvos nėra taip patogu, kaip norėtųsi. Tiesiogiai lėktuvai neskraido, o skrydžių persėdant kainos nemenkos, be to, atima daug laiko. Juk skristi į Krokuvą, pavyzdžiui, per Londoną, yra tarsi iš Vilniaus į Kauną važiuoti per Panevėžį. Kita vertus, nereikia tikėtis, kad nuvykti į karalių miestą būtų pigu ir paprasta. Ne kokius varguolius lankome vis dėlto, o karalius.

Krokuvos oro uostas yra antras pagal dydį šalyje. Jis įsikūręs 12 km nuo miesto ir yra patogiai pasiekiamas viešuoju transportu. Mažiausiai pastangų reikalauja kelionė į Krokuvą autobusu. Sumoki pinigėlius, patogiai įsitaisai ir važiuoji svajodamas. Kartais galima rasti visai patrauklios kainos bilietų. Autobusai dažniausiai naktiniai, ir tai man yra didžiulis trūkumas. Gal kitiems patinka, nes sutaupoma laiko, bet aš labai sunkiai užmiegu, ryte prastai jaučiuosi, todėl stengiuosi jų vengti.

Kas kita yra naktiniai traukiniai. Juos labai mėgstu, tačiau iš Lietuvos į Lenkijos pusę šiuo metu nevažiuoja nė vienas. Kalbama, esą jau visai netrukus planuojama europine vėže paleisti tiesioginį traukinį iš Kauno į Krokuvą per Varšuvą. Tai būtų džiugus įvykis, nes mums itin palengvėtų susisiekimas su Vakarų Europa. Vis dėlto kol kas važiuoti nuosavu automobiliu yra pigiausia, patogiausia ir sugaištama mažiausiai laiko.Artima istoriškai

Mateikos aikštė.

Kai kurie keliautojai apsistoja Krokuvoje vos dieną ar dvi, o tada keliauja tolyn į Europą. Joje yra daug miestų, vadinamų karališkaisiais, bet Krokuva mums yra artimiausias istoriškai, nes Vavelio pilyje karūnuojami karaliai buvo ir mūsų valstybės karaliais, pirmiausia turint galvoje Jogailą. Tiesa, dėl savo posūkio į lenkiškumą Jogaila Lietuvoje nelabai mėgstamas, tačiau faktas nepaneigiamas – žymiausias Lenkijos karalius, kurio palaikai iki šiol ilsisi Krokuvoje, buvo Vilniaus įkūrėjo Gedimino anūkas. Kiti gediminačiai nebuvo tokie garsūs kaip Jogaila, bet įtaką Lietuvai turėjo didelę.

Ankstyvaisiais amžiais Krokuva buvo įprastas Europos miestukas, šiek tiek bruzdantis ir augantis, o esmingiausi įvykiai, po kurių miestas išgarsėjo, buvo Krokuvos universiteto įsteigimas 1364 metais ir kunigaikščio iš Lietuvos Jogailos vestuvės. Po jų Jogaila buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. Žinoma, už dyką jis sosto negavo – prieš vestuves prisižadėjo apkrikštyti Lietuvą ir prijungti ją prie Lenkijos.

Šlovingiausi Krokuvos laikai siejami būtent su jogailaičių valdymu. Tuo metu miestas buvo stiprios Europos valstybės sostinė. Jis sparčiai augo, traukė amatininkus, pirklius, studentus, mokslininkus ir menininkus. Jogailaičių valdymo metais Krokuvos gyventojų skaičius pasiekė 100 tūkst. ir pasiekė klestėjimo piką. Jei jau Krokuvos universitetas po daugelio metų buvo pavadintas Jogailos universitetu, tai rodo šio karaliaus svarbą valstybei. XV ir XVI amžius apskritai laikomi miesto aukso amžiumi.

Turgaus aikštė ir Turgaus halė ypač traukia turistus.

Prarado savo svarbą

Mirus paskutiniam jogailaičiui Žygimantui Augustui, miesto reikšmė pradėjo menkti. Karaliais buvo renkami užsieniečiai, kuriems taip gerai tvarkyti miesto nebesisekė. Tarsi to būtų negana, miestą stipriai nusiaubė švedai ir maras, per jį išmirė penktadalis populiacijos. Lenkija visiškai susijungė su Lietuva, bendra valstybė pasivadino Abiejų Tautų Respublika ir buvo nuspręsta bendros valstybės sostinę perkelti į Varšuvą, kad svarbiausias šalies miestas būtų tarp dviejų didžiųjų – Krokuvos ir Vilniaus. Krokuva prarado savo svarbą, nors karaliai tebebūdavo joje karūnuojami.

Senoji sostinė prarado ne tik savo svarbą, bet ir gyventojus. Krokuvą nuolat siaubė epidemijos, gaisrai, švedai, prūsai ir rusai. Praėjus dviem šimtams metų po jogailaičių valdymo, Krokuvos gyventojų sumažėjo dešimt kartų. Galima sakyti, kad Abiejų Tautų Respublikos valdymo laikais miestas buvo visiškai sunykęs.

Paskui Krokuva iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ėjo iš rankų į rankas, bet sugebėjo atsigauti po nuosmukio ir net tapo lenkų tautinio atgimimo vieta. Antrojo pasaulinio karo metais miestą okupavo naciai ir jame įkūrė garsųjį Krokuvos žydų getą. Pagal jo istoriją buvo sukurtas žymus Steveno Spielbergo kino filmas „Šindlerio sąrašas“. Iš Krokuvos geto žydai buvo vežami į vieną garsiausių nacių koncentracijos lagerių netoli Krokuvos – Aušvicą. Stebėtina, bet Krokuva, skirtingai nei Varšuva, per Antrąjį pasaulinį karą buvo beveik neapgriauta ir išsaugojo gražiausius savo statinius.

Ant Vavelio kalvos stovi Krokuvos katedra.

Sovietmečiu Krokuva buvo stipriai industrializuota, miestą užplūdo pramonės darbininkai, dėl to staiga pagausėjo gyventojų. Buvo pastatytas naujas milžiniškas darbininkų gyvenamasis rajonas Nova Huta. 1978 metais Krokuvoje iškilo vienas žymiausiu pasaulio lenkų – Krokuvos arkivyskupas Karolis Vojtyla, pasaulyje žinomas kaip Jonas Paulius II. Tais pačiais metais UNESCO įtraukė Krokuvos senamiestį į pasaulio paveldo sąrašą.

Turistų lankomiausia vieta

Šiandien Krokuva – svarbus šalies meno, mokslo ir turizmo centras. Be konkurencijos yra pagal svarbą antras šalies miestas.

Krokuva ir jos apylinkės – turistų lankomiausia vieta Lenkijoje, svarbiausias miesto pajamų šaltinis. Dėl Jogailos universiteto ir kitų mokslo įstaigų Krokuva laikoma ir mokslo miestu. Mieste yra daug garsių tarptautinių įmonių filialų ir veikiančių pramonės įmonių, paveldėtų dar iš sovietmečio. Nedarbas mieste yra beveik perpus mažesnis nei šalies vidurkis. Visa tai lemia, kad iš Lenkijos didmiesčių po Varšuvos vienintelėje Krokuvoje per 25 laisvos Lenkijos metus nesumažėjo gyventojų skaičius. O juk lenkų emigracijos mastas panašus kaip ir lietuvių.

Miesto viešojo transporto tinklas yra patogus ir platus, tad nukakti į bet kurią miesto vietą problemų neiškils. Autobusai ir tramvajai važinėja ne tik dieną, bet ir naktį. Bilietų kainos artimos lietuviškoms. Taksi paslaugos atsieina gerokai pigiau nei Vakarų Europos vastybėse. Jei keliaujama didesne grupe, taksi kainuos net mažiau nei, tarkim, keturi tramvajaus bilietėliai. Čia juk tik Lenkija, ji nėra brangi šalis.

Vaikščioti ir dairytis

Dauguma žymiausių turistams patrauklių objektų yra centrinėje miesto dalyje, tad savos kojos yra geriausia transporto priemonė, – malonumas vaikščioti po gražų miestą. Krokuva turi ir dviračių tinklą, tad jeigu geri orai, dviratis gali būti neblogas pasirinkimas norint pažinti miestą. Tik nesumanykite į centrą važiuoti savo automobiliu, nes rasti parkavimo vietą gali būti tikras iššūkis. Žinoma, iššūkis įveikiamas, bet kam tas papildomas stresas? Paprasčiau palikti automobilį kur nors netoliese ir leistis į centrą pėsčiomis.

Sovietmečiu atsiradęs Nova Hutos darbininkų rajonas.

Krokuvos istorinį centrą sudaro senamiestis, Vavelio kalva ir Kazimiero kvartalas. Šis kvartalas yra buvęs garsus Krokuvos žydų kvartalas. Nors žydų čia beveik nebelikę, kvartale tebėra šešios sinagogos, į kai kurias jų galima užeiti ir pasidairyti. Senojoje sinagogoje įrengtas Žydų muziejus.

Kvartalas garsėja užeigų gausa. Čia galima aplankyti vadinamąjį blusų ir tradicinį turgų. Kvartale buvo filmuojamas ir „Šindlerio sąrašas“.

Viena gražiausių miesto vietų yra Turgaus aikštė. Jos viduryje stovi Turgaus halės pastatas. Halėje ilgus amžius veikė dengtas turgus, o dabar joje parduodami suvenyrai ir įrengta lenkų dailės galerija. Sakoma, kad Turgaus aikštė yra didžiausia aikštė Europoje. Neguldau galvos, jog didžiausia, bet kad viena didžiausių – tai tikrai. Ji yra pagrindinė miestiečių susibūrimų ir pasimatymų vieta. Žymesni statiniai joje yra Rotušės bokštas, paminklas Adomui Mickevičiui ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia su dviem skirtingais gotikiniais bokštais. Viename jų kas valandą pasigirsta trimitavimas – Marijos himnas. Melodija visuomet nutrūksta toje pačioje vietoje. Anot legendos, 1240 metais miestą puolė totoriai, trimitininkas pirmasis pastebėjo užpuolikus ir sutrimitavo stengdamasis įspėti miestiečius. Totoriai jį pašovė strėle, ir trimito garsai nutrūko.

Primena tragiškus įvykius

Bene visi žinome apie Vavelio kalvą ir ant jos stovinčią Krokuvos katedrą. Joje ilsisi daugybė Lenkijos karalių, tarp jų ir Jogaila. Katedra audringai minėta prieš penkerius metus, kai lėktuvo katastrofoje Rusijoje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Anuomet Lenkijoje virė aršios diskusijos, ar šalies prezidentas nusipelno būti laidojamas kartu su karaliais: galų gale L. Kaczynskiui buvo suteikta amžinojo poilsio vieta tarp karalių.

Į geležinkelio stotį galbūt netrukus atvyks tiesioginiai traukiniai iš Lietuvos.

Ant Vavelio kalvos stovi ir karališkieji rūmai su visais atributais, valstybės lobynu ir karališkaisiais apartamentais.

Karališkoji miesto istorija, žinoma, įdomu, tačiau man – ne tokios senos istorijos mėgėjui, didžiausią ir neišdildomą įspūdį padarė nacių Aušvico koncentracijos stovykla. Ji yra šalia Osvencimo miestelio, esančio už 50 kilometrų nuo Krokuvos. Aušvico ir gretimoje Birkenau koncentracijos stovykloje buvo nužudyta 1,5 mln. žydų ir kitų tautybių žmonių. Dabar čia įkurtą muziejų būtina aplankyti, kad pajustum holokausto ir didžiulio nusikaltimo žmonijai mastą. Ta vieta sukrečia.

Nusigauti į stovyklas paprasta ir nebrangu – kursuoja traukiniai ir autobusai. Čia galima pasisamdyti gidą ir išgirsti tragiškų istorijų iš jo lūpų. Mieste siūlomos mokamos ekskursijos į stovyklas, bet rekomenduoju ten važiuoti savarankiškai, sutaupysite nemažai pinigų, o įspūdis iš principo toks pat. Stovykloms lankyti reikėtų skirti bene visą dieną, ir man tai buvo įspūdingiausias kelionės momentas.

Lankytinų objektų mėgėjams galėtų patikti Nova Hutos rajonas. Tai didelis gyvenamasis rajonas, pastatytas sovietmečiu ir skirtas Krokuvos pramonės įmonių darbininkams. Dabar jis sutvarkytas, bet vis dar primena sovietų pramoninį gyvenimą.

Dar viena tarp turistų labai populiari vieta už miesto ribų – Veličkos druskos kasyklos. Jos yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai – 2,5 km ilgio ekskursijų trasa, vedanti tuneliais, esančiais giliai po žeme. Vienas įspūdingiausių kasyklos vietų – po žeme įrengta koplyčia, kurioje visos detalės yra išdrožinėtos iš druskos. Bendras druskos kasyklų labirinto ilgis – apie 300 kilometrų. Įėjimo bilietas kainuoja apie 20 eurų. Neabejokite ir nepagailėkite jų – įspūdis to vertas.

Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos muziejus.

.

Koncentracijos stovykla: "Darbas jus išlaisvins".

.

Vysla Krokuvoje.
Šv. Marijos bazilika.

.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"