Į Rytprūsius dviračiais! Misija įmanoma

LŽ 2010-05-21 00:00
2010-05-21 00:00
Gražuolis Karalienės Luizos tiltas. Paskutinė Tilžės nuotrauka, jau parėjus iš Rusijos. Vaido Mikaičio nuotrauka
Pa­si­dai­ry­ti po svar­bų Lie­tu­vai ir jos kul­tū­rai Ka­ra­liau­čiaus kraš­tą pa­si­tai­kė pro­ga vi­sai ne­ti­kė­tai su­ži­no­jus, kad ren­gia­mas dvi­ra­čių žy­gis, į ku­rio marš­ru­tą įtrauk­ta ir bu­vu­si ry­ti­nė Rytp­rū­sių da­lis, bu­vu­sios di­džiau­sios lie­tu­vių gy­ve­na­mos te­ri­to­ri­jos.

Žygis prasidėjo Kybartuose. Į šį miestelį nuvykome traukiniu. Savo pažintį su Karaliaučiaus kraštu simboliškai pradėjome Kybartuose, atkakliai ieškodami, kur pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona perbrido Lieponos upelį 1940 metais bėgdamas į Vokietiją. Deja, prie jo prieiti neįmanoma dėl akylai saugomos išorinės Europos Sąjungos sienos. Nieko, kas primintų A.Smetonos pabėgimo vietą, nėra.

Važiuodami į Vištytį pakeliui sustojome prie Vištyčio akmens. Tai vienas didžiausių Lietuvos akmenų. Jo aukštis siekia 4 metrus.

Viršuje yra įduba, vadinama pėda, kurioje susirenka lietaus vanduo. Kalbama, kad senovėje žmonės prie šio akmens melsdavosi. Jis buvęs aukuras, kuriame degdavo ugnis dievams.

Vištyčio miestelis kalnuotas ir tvarkingas, įsikūręs šalia didelio Vištyčio ežero - ketvirto pagal dydį Lietuvoje. Deja, tik menka jo dalis priklauso Lietuvai, visa kita - Rusijai. Mūsų nakvynės vieta - triukšmingų poilsiautojų apgultas kempingas ant ežero kranto.

Mūsų grupę sudarė dvi dešimtys įvairaus amžiaus žmonių. Vieni dalyvauja žygiuose kasmet, kiti išsirengė pirmą kartą.

Ties valstybių trikampiu

Lietuvos ir Lenkijos sieną kirtome prie Vištyčio ežero. Anksčiau čia nebuvo jokio sienos perėjimo posto - ir dabar nėra normalių kelių, tik molingi ir nuo lietaus pažliugę miško keliukai. Sieną kirtome ties valstybių trikampiu, kur susikerta Lietuva, Rusija ir Lenkija.

Pakeliui užsukome pažiūrėti Stančikų viadukų - dviejų aukštų lygiagrečiai nutiestų geležinkelio tiltų. Jie buvo pradėti tiesti dar vokiečių 1907 metais ir turėjo jungti Geldupę su Gumbine. Iš pradžių

šie statiniai naudoti kaip romėnų akvedukai (loviai per slėnius vandeniui iš kalnų į miestus tiekti - aut.), jais tekėjo vanduo, tačiau vėliau buvo nutiesti bėgiai. Tarpukario ir karo metais Stančikų viadukais važiavo traukiniai, bet po karo sovietinė armija išardė bėgius ir išvežė į Rusiją.

Lenkų vairuotojai pagarbiai elgiasi su dviratininkais, laiko mus lygiaverčiais eismo dalyviais ir važiuoja labai atsargiai: lenkia saugiai ir tik įsitikinę, kad priešais neatrieda automobilis. Taigi įveikę likusius 27 kilometrus pasiekėme Šiaurės Lenkijoje, greta Rusijos sienos, esantį miestą Geldupę. Jame gyvena apie 13 tūkst. žmonių. Šios apylinkės laikomos vienomis gražiausių visoje Lenkijoje. Mieste buvome įkurdinti kultūros namų salėje. Ten visi pasitiesėme miegmaišius ir miegojome ant grindų.

Gaila K.Donelaičio

Prie lenkų ir rusų sienos išsirikiavę vorele po du, kaip reikalaujama, laukėme, kol mūsų grupės vadovė susitars su pasieniečiais. Lenkai praleido greitai, rusai užlaikė. Kiekvienam reikėjo pildyti imigracijos korteles, paskui - ir muitinės deklaracijas. Eilėje laukė daug benzinvežių, dauguma - "VW Passat", nes į šios markės automobilio baką telpa daug degalų. Lenkai varo tokį patį "biznį" kaip ir lietuviai, nes jų šalyje benzinas dar brangesnis.

Nuo sienos asfaltuotu keliu važiavome tik porą kilometrų. Paskui iš jo išsukome ir mynėme išdaužytu žvyrkeliu. Krasnolesjė (liet. Raminta) - labai apleistas kaimas. Lietuvoje tokių turbūt jau nebėra. Keliukas dėl gamtos sąlygų buvo virtęs sunkiai išvažiuojama pliurza, balose taškėsi antys ir žąsys. Stebino netvarka. Kaimiečiai dairėsi į dviratininkus išsproginę akis.

Netrukus pasiekėme ir Kristijono Donelaičio miestą Tolminkiemį. Nuo 1743 metų iki pat mirties mūsų didysis poetas čia buvo bažnyčios kunigas. Mažame parkelyje stovi maldos namai ir memorialinis akmuo poeto atminimui. Truputį gaila K.Donelaičio, nes dėl sudėtingo vizų režimo tikrai nedaug turistų iš Lietuvos jį aplanko.

Aplink bažnyčią vaikštinėjo du pagyvenę vokiečiai. Jų kilmės šaknys - Rytprūsiuose. Kartu padūsavome, kad turtingą Rytprūsių kraštą sovietai po karo pavertė skurdžiu ir atsilikusiu, prieš tai išvarę visus vokiečių kilmės gyventojus ir sunaikinę beveik visą Rytprūsių palikimą. Paskui užstatė kraštą nykiais sovietinės architektūros pastatais.

Išalkę ėmėme viską

Važiuojant keliu kiek akys aprėpia - tušti, nedirbami laukai. Žmonės gyvena tik kaimuose ir miesteliuose, vienkiemių visiškai nėra. Stalupėnai - pirmas didesnis Karaliaučiaus srityje miestelis, turintis apie 5 tūkst. gyventojų. Lietuviams jis svarbus tuo, kad čia 1740-1743 metais mokytojavo K.Donelaitis. Iki 1710-ųjų dauguma miesto gyventojų buvo lietuvininkai. 1991 metais atkurtame Stalupėnų herbe vaizduojamas stalas, iš kurio ir kildinamas lietuviškas vietovardis. Pagrindinė miesto gatvė išlieta iš naujo ir yra puikios kokybės.

Orai mūsų nelepino. Buvo šalta ir apsiniaukę. Kaip ir visur, pagrindinis miesto traukos objektas - karių kapinės ir generolo Nesterovo paminklas. Sovietinio stiliaus kavinės darbuotoja neapsidžiaugė mūsų apsilankymu, tačiau turėjo puikią progą išvalyti šaldytuvus, nes išalkę ėmėme viską, ką tik siūlė.

Traukėme tolyn. Minti buvo daug lengviau nei Lenkijoje, nes kelias - puikios kokybės ir tuštutėlis. Stebėtina, kad automobilių visiškai nėra, o keliai geri. Leistis į žygį dviračiais Rusijoje neįprasta. Tai patvirtino jau prie pat Pilkalnio (rus. Dobrovolsko) pakelėje esančios psichiatrijos ligoninės darbuotojas. Kai važiavome pro šalį, jis riktelėjo, kad gali mus nakčiai priglausti. Turbūt atrodėme pametę protus.

Beveik sutemus pasiekėme 3 ar 4 namų Leskovo kaimą. Viename jų buvome apnakvindinti. Šeimininkė mus įkurdino verandoje ir priepirtyje. Nakvynė ant grindų žmogui kainavo 5 litus. Svetinga moteris iš karto kaitė arbatinį ir siūlė arbatos su gardžia vyšnių uogiene. Leido naudotis dujine virykle ir net name esančiais dušais. O už nedidelę sumą buvo galima išsinuomoti pirtį.

Savaip suprantama pagarba

Kitą dieną - kultūrinę - aplankėme net tris miestus. Už dešimties kilometrų nuo Leskovo privažiavome Lazdynus (Krasnoznamenską). Savivaldybės mero pavaduotoja suorganizavo mums kvietimus, užtat gavome nemokamas vizas. Negana to, kaip vėliau paaiškėjo, ji paskambino Tilžės pasieniečiams, kad sklandžiai, nepriekabiaudami išleistų mus iš Rusijos. Buvome gražiai sutinkami. Aplink sukinėjosi vietos laikraščio korespondentė ir iš kai kurių ėmė interviu. Atėjo Antrojo pasaulinio karo dalyvis ir "mūsų garbei" atrakino miesto muziejų.

Lazdynai - rytinės Karaliaučiaus srities miestas prie Šešupės, turi apie 5 tūkst. gyventojų. Čia iki 1710 metų maro dauguma gyventojų buvo lietuvininkai. Muziejuje eksponuojamos ikikarinės Lazdynų nuotraukos. Mieste išlikę daug vokiškos architektūros statinių. Beje, rusai jau nebesibaido ir nebereaguoja isteriškai į tai, kas buvo, kai jų nebuvo. Taip tikimasi privilioti vokiečių turistų, kuriuos traukia jų ar protėvių gimtosios vietos. Tačiau saviškių rusai irgi toli gražu nemenkina. Kai susipažinome su Rytprūsių Lazdynais, buvome nevesti prie sovietinio kareivio monumento. Negana to, žygio vadovei Eglei kažkas į rankas įbruko gėlių, ir mes - jau nufotografuoti jas dedantys prie kareivio paminklo. Bus straipsnis vietos laikraštyje, kaip atvykę lietuviai pagerbė sovietų kareivių atminimą.

Knygas keičia cigaretės

Pasukome Ragainės link, iki kurios - 30 kilometrų. Ragainė - miestas prie Nemuno, už 10 kilometrų nuo Tilžės. Tik Nemunas Ragainę ir skiria nuo Lietuvos. Šiuo metu ten gyvena apie 12 tūkst. žmonių. Tai miestas, turėjęs įtakos Lietuvos istorijai, buvęs svarbus Mažosios Lietuvos kultūros centras, nors mums niekada nepriklausė. 1549 metais Ragainės bažnyčios klebonu buvo paskirtas Martynas Mažvydas. Ypač reikšmingą vaidmenį Didžiajai Lietuvai miestas vaidino XIX amžiaus antrąją pusę, spaudos draudimo metais. Ne kur kitur, o Ragainėje buvo išspausdinti pirmi pasaulietiški patriotiniai lietuviški laikraščiai "Aušra", "Varpas", veikė keletas spaustuvių. Dvi jų turėjo įsigiję lietuviai Martynas Jankus ir Jurgis Mikšas. Todėl Ragainėje XIX amžiaus pabaigoje išspausdinta nemažai lietuviškų knygų, kurias knygnešiai, rizikuodami gyvybe, kontrabanda gabeno per Nemuną į Didžiąją Lietuvą. Na, o šiomis dienomis daug vyrų per tą patį Nemuną kontrabanda plukdo į Lietuvą cigaretes. Aišku, gyvybe jie rizikuoja kur kas mažiau.

Sentimentai Ragainėje

Pasakojimai, kaip Rusijoje viskas pigu, - jau praeitis. Šiuo metu parduotuvėse ir restoranuose daugelis maisto produktų kainuoja ne mažiau negu Lietuvoje. Išimtis - cukrus, cigaretės, benzinas ir degtinė. Alus Rusijoje net brangesnis. Tačiau vidutinis atlyginimas Karaliaučiaus krašte yra tikrai menkesnis už lietuviškąjį, todėl rusai gali mažiau įpirkti.

Ragainėje į akis krinta tradicinė rusiška netvarka, daiktais užgriozdinti namų kiemai. Reikia ypač atidžiai laviruoti per duobes, kad nesulaužytum dviračio. Nors miestas apleistas, iškart pajutau Ragainei simpatiją, nes vaizduotėje iškilo praeities istorija.

Nuvažiavome tiesiai prie žymiausio miesto objekto - kryžiuočių statytos Ragainės pilies. Ji sudarė ordino valstybės pirmąją gynybinę liniją prieš Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Lietuviai ir žemaičiai taip pat ne kartą puolė Ragainės pilį, o 1350-aisiais sudegino, tačiau po penkerių metų kryžiuočiai pastatė naują, mūrinę. Ši pilis XV amžiaus pradžioje buvo rekonstruota, išplėsta. Kaip tik jos įspūdingi griuvėsiai iki šiol ir tebestūkso. Rusai palikę pilį likimo valiai. Prie griuvėsių galima eiti visiškai laisvai ir karstytis, kur tik širdis geidžia. Jokių prižiūrėtojų, jokių turistų. Gali užsilipti ant griuvėsių viršaus ir medituoti žvelgdamas į Nemuną, o už jo - į mūsų Lietuvėlę.

Oras atrodė kitoks

Likęs 10 kilometrų kelias iki Tilžės sausakimšas automobilių. Tilžė buvo vadinama Mažosios Lietuvos sostine. Joje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno daug lietuvių. Čia veikė lietuvių visuomenės veikėjų telkimosi centras. Šiuo metu Tilžė turi apie 40 tūkst. gyventojų. Pagrindinėje miesto aikštėje, prie parko, stovi viešbutis

"Rosija". Įdomu tai, kad paradinė viešbučio dalis tviska prabanga, šalia išsirikiavę limuzinai, o kita - visiškai nerestauruota, tad pastatas tarsi apleistas ir negyvenamas.

Miesto parke stovi milžiniškas sovietinis tankas, papuoštas gėlėmis ir vainikais - įprastas vaizdas Rusijoje. Toliau - Tilžės teatras "Tilsit". Ant Nemuno krantinės gausu žvejų. Nuo šios krantinės puikiai atsiveria Karalienės Luizos tilto panorama, ant jo stovinčios automobilių, laukiančių, kada galės įvažiuoti į Rusiją, eilės, o už Nemuno kaip ant delno - mūsų Lietuvėlė.

Netrukus kirtome sieną. Rusų pasieniečiai mus, ratuotuosius, praleido be jokių problemų ir labai greitai. Pasirodo, tereikia skambučio iš aukščiau ir nebelieka nei eilių, nei deklaracijų, nei tikrinamas bagažas. Perėjus rusų muitinę labai malonu lėtai žingsniuoti gražiu Karalienės Luizos tiltu į Lietuvą, mėgautis Nemuno ir dviejų skirtingų valstybių abipus jo vaizdais.

Mandagus lietuvių pasienietis praleido iškart. Perėjęs tiltą jaučiau, kaip džiaugėsi širdis. Net oras atrodė kitoks. Gaivus, kvepiantis, o svarbiausia - savas. Gera grįžti namo.

Jau temstant numynėme dar keliolika kilometrų iki Bitėnų stovyklavietės. Dviratininkai čia statė palapines ir ruošėsi nakvynei, o mūsų laukė automobilis į Vilnių.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas „tvar­kie­tis“ Kęs­tas Koms­kis, krei­pę­sis į pro­ku­ro­rus su pra­šy­mu pe­rim­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl jo bro­lio nu­šau­to pa­sie­nie­čių šuns, ki­ša­si į ty­ri­mą ir da­ro spau­di­mą [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami