Į Spitį gamta įleidžia ne visus

Kęstutis JAŠINSKAS k.jasinskas@lzinios.lt 2013-08-01 05:30
Kęstutis JAŠINSKAS
k.jasinskas@lzinios.lt 2013-08-01 05:30
Budistų vienuolyno Keilonge link. Auksės Radžiūnaitės ir Vytauto Rutkausko nuotraukos
„Grei­čiau iš čia dings­tam“, - an­tros die­nos ry­tą inkš­tė­me De­ly­je. Bir­že­lio pra­džio­je 40 laips­nių per­ko­pęs karš­tis iš­sun­kė va­lią il­giau sve­čiuo­tis In­di­jos sos­ti­nė­je. Pra­kai­te skęs­tan­čios akys kry­po į šiau­rę.

Ten, pri­sig­lau­dęs prie Ti­be­to, mū­sų lau­kė Hi­ma­la­jų Spi­čio upės slė­nis. 3-4 tūkst. me­trų aukš­ty­je esan­ti „Mė­nu­lio pei­za­žų“ vie­to­vė su be­veik ne­pa­lies­ta gam­ta ir nuo­ša­lio­mis bu­dis­tų gy­ven­vie­tė­mis tu­rė­jo mū­sų kū­nus ir sie­las iš­gel­bė­ti nuo ša­lies že­mu­mo­se siau­čian­čios kai­tros.

Spausk sig­na­lą!

Iš De­lio į Spi­tį ve­da du ke­liai: ati­da­ry­tas vi­sus me­tus per Hi­ma­čal Pra­de­šo vals­ti­jos cen­trą Šim­lą ir be­sid­rie­kian­tis nuo Ku­lu slė­nio Ma­na­lio mies­to, - pa­sta­ruo­ju va­žiuo­ti įma­no­ma tik va­sa­rą. Pa­si­rin­ko­me an­trą­jį va­rian­tą, ke­tin­da­mi ties Ma­na­liu pa­si­vaikš­čio­ti po kal­nus, pri­pras­ti prie di­des­nio aukš­čio.

Au­to­bu­su nu­vyk­ti į 550 km nuo sos­ti­nės nu­to­lu­sį Ma­na­lį pri­rei­kė be­maž 15 va­lan­dų. Bep­ro­tiš­kas lė­ki­mas ser­pan­ti­nais nak­tį ne­su­tei­kė vil­ties nu­mig­ti. „Blow Horn!” ("Spausk sig­na­lą") bu­vo di­de­lė­mis rai­dė­mis už­ra­šy­ta ant kiek­vie­no iš ke­lių šim­tų pa­si­vy­tų, vi­so­mis įma­no­mo­mis spal­vo­mis iš­mar­gin­tų su­nkve­ži­mių, ne­tu­rin­čių ga­li­nio vaiz­do veid­ro­džių. Nuo­lat "bliau­nan­čios" trans­por­to prie­mo­nės to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis yra ge­riau­sias bū­das vai­ruo­to­jams vie­niems apie ki­tus ži­no­ti, ypač ne­si­bo­din­tiems lenk­ti stai­giuo­se po­sū­kiuo­se. Aki­vaiz­du, kad ke­liu vaikš­tan­čios kar­vy­tės vis dar ne­perp­ra­to šių eis­mo tai­syk­lių ypa­tu­mų, tą liu­di­jo ret­kar­čiais gu­lin­tys par­trenk­tų gy­vū­nų kū­nai.

Senajame Manalyje.

„Kaip nu­va­žiuo­ti į Spi­tį?“, - bu­vo vie­nas pir­mų­jų klau­si­mų Ma­na­lio gy­ven­to­jams. „Ke­lias už­da­ry­tas. Snie­gą tu­rė­tų nu­va­ly­ti šią sa­vai­tę“, - iš­gir­do­me at­sa­ky­mą. Ke­le­tą die­nų pa­bū­ti snie­guo­tų vir­šū­nių ap­sup­ta­me Ma­na­ly­je – ne kan­čia. Mies­tas per jį te­kan­čios upės pa­da­ly­tas į se­ną­jį ir nau­ją­jį. Šis va­sa­rą virs­ta šur­mu­liuo­jan­čiu ku­ror­tu: čia gau­su nuo karš­čio pa­il­sė­ti at­vy­ku­sių in­dų šei­mų, pre­ky­bos ir mai­ti­ni­mo įstai­gų, ūžian­čių au­to­mo­bi­lių ir mo­to­cik­lų. Vi­siš­kas kon­tras­tas – se­no­ji mies­to da­lis. Pa­ly­gin­ti ra­mią gy­ven­vie­tę puo­šia iš ak­mens ir me­die­nos ręs­ti na­mai, ža­lu­ma, tra­di­ci­niais rū­bais ap­si­ren­gu­sių vie­ti­nių šyp­se­nos. Idi­lės pri­de­da ste­bi­mos kas­die­nio gy­ve­ni­mo de­ta­lės: še­ria­mi na­mi­niai gy­vu­liai, smul­ki­na­mi šiau­dai, tvar­ko­mi kie­mai. Iš­var­gin­tam va­ka­rie­čiui ne vi­sa­da ky­la ran­ka pa­dė­ti nu­praus­ti il­gap­lau­kį ja­ką, ta­čiau mė­gau­tis šio­se vie­to­se ga­mi­na­mu obuo­lių sid­ru ne­at­si­sa­ko nė vie­nas.

Pa­sta­tų spal­vų įvai­ro­ve ir gat­vės vir­tu­vės kva­pais ža­vi gre­ti­mas Va­šiš­čio mies­te­lis. Be ne­įti­kė­ti­nais or­na­men­tais iš­dro­ži­nė­tų me­di­nių šven­tyk­lė­lių, ki­ta čio­nykš­tė įžy­my­bė – na­tū­ra­lio­mis šil­to­mis vers­mė­mis gar­sė­jan­čios vie­šos mau­dyk­los. Ti­kras ro­jus ne­si­bo­din­tiems vie­na­me ak­me­ni­nia­me ba­sei­nė­ly­je pra­us­tis kar­tu su dvi­de­šim­čia li­ki­mo bro­lių. Drįs­čiau spė­ti, kad bū­tent to­kia ga­li­my­bė, kar­tu su ma­žes­nė­mis pra­gy­ve­ni­mo iš­lai­do­mis nei Ma­na­ly­je ir pa­ke­lė­se au­gan­čio­mis ka­na­pė­mis, čio­nai pri­vi­lio­ja ne­ma­žą bū­rį „nie­ko ne­vei­ki­mo“ ša­li­nin­kų iš vi­so pa­sau­lio.

Vonios kūnui ir sielai. Šiltų versmių maudyklos Vašištyje.

...

Per aukš­ta perėja

Ta­me pa­čia­me Ku­lu slė­ny­je esan­tis Na­ga­ris žy­mus ne tik XV am­žių me­nan­čia pi­lai­te. Čia gy­ve­no, dir­bo ir sa­vo pa­sku­ti­nes die­nas pa­si­ti­ko ži­no­mas vo­kie­čių kil­mės ru­sų dai­li­nin­kas, fi­lo­so­fas ir orien­ta­lis­ti­kos ty­ri­nė­to­jas Ni­ko­la­jus Re­ri­chas (1874-1947). Šio moks­li­nin­ko ir me­ni­nin­ko na­muo­se įkur­ta­me mu­zie­ju­je ga­li­ma nuo­dug­niai su­si­pa­žin­ti su jo nu­veik­tais dar­bais, pa­sig­ro­žė­ti ta­py­tais pa­veiks­lais.

Pa­grįs­tai ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad vi­sos auk­sa­ran­kės, gar­si­nan­čios Ku­lu dir­bi­niais iš vil­nos, gy­ve­na bū­tent Na­ga­ry­je. Daž­na­me kie­me į ran­ki­nes au­di­mo stak­les įjun­ku­sios ma­mos ir mo­čiu­tės kan­triai, siū­las po siū­lo, ku­ria mar­gas­pal­vius ša­lius, ska­ras, už­tie­sa­lus. Per­kant šias gro­žy­bes tam­sio­je tro­be­lė­je, ku­rio­je vie­nin­te­lis švie­sos šal­ti­nis – jas par­duo­dan­čios bo­bu­tės akys, ne­truk­si bū­ti pa­mo­ky­tas: „Iš to už kam­po ne­pirk – jis au­džia ma­ši­no­mis“.

Anks­ty­vą ry­tą pa­ža­din­ti var­po skam­be­sio, nu­ste­bo­me gy­ve­nan­tys vie­nos iš mies­te­ly­je iš­si­bars­čiu­sių hin­duis­tų šven­tyk­lų kie­me. Mums pa­slap­tin­gą pa­si­ruo­ši­mo mal­dai ri­tua­lą, pa­pil­dy­tą bars­to­mais gė­lių žied­la­piais ir rūks­tan­čiais smil­ka­lais, ga­lė­jo­me ste­bė­ti tie­siog pro kam­ba­rio lan­gą.

Nenustebkite apsigyvenę hinduistų šventyklos kieme (Nagaris).

...

Ar­tė­ti ke­lio­nės tiks­lo link nu­spren­dė­me per kal­nus. Per­lip­ti Ham­tos pe­rė­ją (4268 m) tu­rė­jo pa­kak­ti še­šių die­nų. „Jums ne­pa­vyks“, - už­jaus­da­mi my­kė ma­lo­nūs kai­mie­čiai, kai pūš­ka­vo­me įkal­nėn pro šlai­tuo­se sto­vin­čius na­mu­kus su ak­mens plokš­tė­mis deng­tais sto­gais. Ti­krai jų ne­kal­ti­no­me dėl at­vi­rai reiš­kia­mo pe­si­miz­mo, ta­čiau, ma­tyt, žmo­nės ži­no­jo, ką sa­ko. Ly­giai še­šias die­nas kvė­pa­vo­me ty­ru kal­nų oru, pirš­tais ro­dė­me į pro mig­lą at­si­ve­rian­čius vir­šū­nių pa­veiks­lus. Svei­ki­no­mės su tūks­tan­ti­nė­mis avių ban­do­mis ir jas ga­nan­čiais pie­me­ni­mis, plo­vė­me nuo­var­gį iš tirps­tan­čių le­dy­nų sku­ban­čiuo­se upe­liuo­se. Ly­giai po še­šių die­nų, į sa­vi­var­tį su­kel­tus mū­sų „kiek per sto­rus už­pa­ka­lius“, at­gal į Ma­na­lį ve­žė vai­ruo­to­jas mo­ki­nys, ne­tvir­to­mis ran­ko­mis vai­rą ne­va­lin­gai su­kda­vęs skar­džio link.

Kulu slėnio panorama ties Manaliu.

...

Eg­zor­ciz­mas Keilonge

Ne­su­lau­kę, kol ke­lias į Spi­tį pa­bus po žie­mos mie­go, pa­trau­kė­me į Ba­gos slė­ny­je esan­tį Kei­lon­gą. La­da­ko vals­ti­jos sos­ti­nės Le­ho link, Hi­ma­la­jų šlai­tais ir pe­rė­jo­mis vin­giuo­jan­tis ke­lias ne vel­tui pri­ski­ria­mas gra­žiau­siems pa­sau­ly­je. Ta­čiau juo va­žiuo­ti iš­drįs­ta ne­dau­ge­lis Eu­ro­pos vai­ruo­to­jų. Burgz­ti as­fal­to ne­per­te­ku­sia, duo­bė­ta, nuo skar­džių ne­atit­ver­ta ir te­kan­čio van­dens plau­na­ma tra­sa, len­kiant pliau­pu­sio lie­taus at­ri­den­tus ak­me­nis, ge­riau­siai se­ka­si vie­ti­niams.

Pakeliui iš Manalio į Keilongą (Rotungo perėja, 3978 m.)

...

Kei­lon­gas – di­de­liu gro­žiu ne­pa­si­žy­min­tis ur­ba­nis­ti­nis vie­ne­tas. Be ke­lių tūks­tan­čių vei­dus nuo dul­kių po au­dek­lu sle­pian­čių vie­ti­nių, už­si­bū­nan­čių il­gė­liau sve­čių nė­ra daug. Dau­gu­ma at­vy­kė­lių su­sto­ja nak­vy­nės pa­ke­liui į La­da­ką ir at­ga­lios. Ži­no­ma, gam­ta čia įspū­din­ga. Tar­si bal­ti dan­tys į dan­gų įsi­rė­žu­sios kal­nų gran­di­nės, sau­lės ven­gian­čius tar­pek­lius sle­gian­tys le­dy­nai, sklan­dan­čių ere­lių spar­nų šiu­re­ni­mo už­mig­dy­ti uo­lin­gi slė­niai ne­lei­džia il­gam nu­leis­ti akių į mi­na­mą ta­ką.

Smal­su­mo ve­da­mi bel­dė­mės į aukš­čiau gy­ven­vie­tės įsi­kū­ru­sių Kar­dang ir Ši­sur (ati­tin­ka­mai XII ir XVII am­žius) bu­dis­tų vie­nuo­ly­nų du­ris. „Mes čia aš­tuo­nie­se. Jau­niau­siam – aš­tuo­ne­ri, vy­riau­siam – sep­ty­nias­de­šimt še­še­ri. Mal­dos vie­tą kei­čia­me kas tre­jus me­tus. Prieš at­vyk­da­mas į Kei­lon­gą, bu­vau Ne­pa­le“, - po­ri­no vi­dun pa­kvie­tęs vie­nuo­lis. Sklin­dant šven­tas kny­gas skai­tan­čių bro­lių bal­sams, pa­vai­šin­ti tra­di­ci­ne ar­ba­ta su pie­nu ir ma­sa­la, klau­sė­mės ne­įky­raus pa­sa­ko­ji­mo apie vie­nuo­ly­no kas­die­ny­bę. Iš­reiš­kę no­rą pa­au­ko­ti jo reik­mėms, bu­vo­me nu­ves­ti į raš­ti­nę kvi­tui iš­ra­šy­ti. Kaip ir bet ko­kiam blo­giui, še­šė­li­nei eko­no­mi­kai čia ne vie­ta.

Štai kiek anks­čiau su­ži­no­jęs, kad ke­ti­nu lan­ky­ti šven­tus na­mus, ma­ne nu­spren­dė pa­lik­ti Vel­nias. Pa­ža­din­tas į Kei­lon­gą at­ve­žu­sio vai­ruo­to­jo vai­šių – ne­ži­no­mo au­ga­lo šak­nies, ku­rią ne­ap­dai­riai pa­žiau­mo­jau su ją den­gu­siu dir­vo­že­miu – ne­la­ba­sis iš­ei­di­nė­jo maž­daug po stik­li­nę kas pus­va­lan­dis. Par­ą tru­ku­sį eg­zor­ciz­mo sean­są ly­dė­jo iki šiol ne­pa­tir­to stip­ru­mo pil­vo spaz­mai ir pa­ki­lu­si tem­pe­ra­tū­ra. Iš­gy­ven­ti pa­dė­jo tik nuo­šir­dus bend­ra­ke­lei­vių rū­pes­tis ir tal­pus tua­le­tas.

„Tai kaip ten ke­lias į Spi­tį?“ - vėl tei­ra­vo­mės grį­žę į Ma­na­lį. „Po ke­lių die­nų ten tu­rė­tų vyk­ti vie­nas svar­bus par­ei­gū­nas. Tu­rė­tų nu­va­ly­ti“, - mirk­sė­jo vie­ti­niai. Il­giau lauk­ti ne­ga­lė­jo­me. Li­ko tik trauk­ti į Šim­lą.

Žvilgsnis iš Šisur budistų vienuolyno.

...

Bež­džio­nių sostinė

Da­bar­ti­nės Hi­ma­čal Pra­de­šo vals­ti­jos sos­ti­nės Šim­los plė­tra pa­grei­tį įga­vo XIX šimt­me­ty­je, bri­tams pe­rė­mus re­gio­no kon­tro­lę iš Ne­pa­lo. Dėl tin­ka­mos geog­ra­fi­nės pa­dė­ties ir kli­ma­to są­ly­gų čia įsi­kū­rė Bri­ta­ni­jos ar­mi­jos šta­bas, vie­na po ki­tos ra­do­si aukš­tuo­me­nės na­rių va­sa­ros re­zi­den­ci­jos. Mies­tas 1864-ai­siais bu­vo pa­skelb­tas Bri­tų In­di­jos va­sa­ros sos­ti­ne, - čia ne tik plūs­da­vo pri­ven­gian­tie­ji kais­tan­čių ša­lies ly­gu­mų (2 km aukš­ty­je esan­čia­me mies­te tem­pe­ra­tū­ra va­sa­rą te­sie­kia kiek dau­giau kaip 20 laips­nių, - aut.), ta­čiau per­si­kel­da­vo ir vy­riau­sy­bi­nės įstai­gos. Net ir XX am­žiaus vi­du­ry­je In­di­jai pa­skel­bus ne­prik­lau­so­my­bę, šian­dien Šim­lo­je gau­su bri­tų ar­chi­tek­tū­ros pa­vyz­džių. Įskai­tant cen­tre esan­čią ro­tu­šę ir Kris­taus baž­ny­čią, „su­gy­ve­nan­čią“ su hin­duis­tų ir mu­sul­mo­nų šven­tyk­lo­mis. Mul­ti­kul­tū­ri­nė ap­lin­ka miš­kais apau­gu­sių kal­vų šlai­tus den­gian­tį mies­tą pa­ver­čia pui­kia miš­rai­ne, tin­kan­čia ko­ne kiek­vie­no ap­si­lan­kiu­sio­jo sko­niui.

Miškingus šlaitus nuklojusioje Šimloje gausu britų architektūros pavyzdžių.

...

Šim­los džiaugs­mas ir bė­da – bū­riais laks­tan­čios bež­džio­nės. Gro­tuo­ti pa­sta­tų lan­gai by­lo­ja, kad šiais gy­vū­nais rei­kia ne tik gro­žė­tis, bet ir jų sau­go­tis. Pri­ma­tai iš pa­tal­pų sa­vi­na­si jiems pa­ti­ku­sius daik­tus, gat­vė­se „nu­ren­gi­nė­ja“ ne­ati­džius žmo­nes. Vie­nas vy­ras at­sis­vei­ki­no su aki­niais, ki­tas ne­te­ko prie šven­tyk­los nu­siau­tų ba­tų. „Že­mes­nio pro­to gi­mi­nai­čių“ dėl jiems pa­ti­ku­sio ša­lio už­pul­tą mo­te­riš­kę pa­ga­liais spė­jo ap­gin­ti ap­lin­ki­niai. Pra­ra­dus daik­tą, rei­kia sku­biai pirk­ti rie­šu­tų, - ti­kė­ti­na, kad nuo­sa­vy­bę iš va­gi­šių pa­vyks at­gau­ti. Vė­liau ga­li tek­ti jos ieš­ko­ti me­džių vir­šū­nė­se. Ko­dėl su­įžū­lė­ju­sių gy­vū­nų ne­bau­džia die­viš­ko­ji bež­džio­nė Ha­nu­ma­nas, ku­rio mil­ži­niš­ka sta­tu­la ma­to­ma iš bet ku­rios mies­to vie­tos, li­ko mįs­le.

Pa­sku­ti­nes min­tis apie ga­li­my­bę nu­vyk­ti į Spi­tį nu­brau­kė gam­tos šėls­mas. Bir­že­lio vi­du­ry­je stip­rios liū­tys nu­nio­ko­jo pa­ke­liui į ten esan­čius Hi­ma­čal Pra­de­šo ir Uta­ra­kan­do vals­ti­jų ra­jo­nus, užt­vin­dė gy­ven­vie­tes ir su­nai­ki­no ke­lius. Žu­vo, din­go be ži­nios ar sti­chi­jos gniauž­tuo­se bu­vo įka­lin­ti tūks­tan­čiai žmo­nių. Se­na­ja­me De­ly­je vėl tir­pi­na­mi karš­čio ir aš­traus mais­to, ne­by­liai kar­to­jo­me: „Ki­tą kar­tą, Spi­ti. Gal ki­tą kar­tą...“

Šimlos džiaugsmas ir bėda – visagalės beždžionės.

...

...

...

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (7)
marcius  78.57.227.250 2013-08-06 17:58:31
Nice straipsnis noreciau ir pats tenai nuvykti ir patirti lygiai tapati ka ir tu
2 0  Netinkamas komentaras
Linulka  78.57.227.250 2013-08-04 17:24:58
puiku
3 0  Netinkamas komentaras
Libertas  78.57.227.250 2013-08-05 09:04:22
Malonu, kai savo įspūdžiais pasidalini su kitais.Stiprybės tau.
4 0  Netinkamas komentaras
daina  78.60.124.146 2013-08-05 09:06:42
nuostabu
4 0  Netinkamas komentaras
daina  78.60.124.146 2013-08-03 21:53:37
nuostabu
2 0  Netinkamas komentaras
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami