Į Videniškių vienuolyną – lieti krikšto žvakių

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-03-27 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-03-27 06:00
Šalia Videniškių bažnyčios restauruotame vienuolyne bus rengiamos palaimintojo Mykolo Giedraičio dienos, lankytojai galės nusilieti originalių žvakių - Videniškių istorijos simbolinių suvenyrų. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos
Jau ge­gu­žę du­ris at­vers bai­gia­mas res­tau­ruo­ti Vi­de­niš­kių vie­nuo­ly­nas. Jis ne­abe­jo­ti­nai taps ke­liau­to­jų ir šiaip is­to­ri­ja be­si­do­min­čių žmo­nių lan­ko­mu ob­jek­tu - vie­nuo­ly­ne veiks ori­gi­na­lus sa­kra­li­nių ama­tų cen­tras.

Bu­vu­sia­me Re­gu­lia­rių­jų at­gai­los ka­nau­nin­kų Bal­tų­jų au­gus­ti­nų (Lie­tu­vo­je va­din­ti tie­siog bal­tai­siais au­gus­ti­jo­nais) or­di­no vie­nuo­ly­ne bus ga­li­ma nu­si­lie­ti vie­ti­ne is­to­ri­ne sim­bo­li­ka puo­štų žva­kių, o be­si­ruo­šian­tys krikš­ty­ti vai­kus ga­lės pa­tys pa­si­ga­min­ti ori­gi­na­lią krikš­to žva­kę bei iš anks­to iš­si­kep­ti ka­lė­dai­čių (va­di­na­mų­jų plot­ke­lių) su pir­mai­siais lie­tu­viš­kais už­ra­šais. Iki šiol baž­ny­čio­se bu­vo da­li­ja­mi ka­lė­dai­čiai tik su lo­ty­niš­kais ir len­kiš­kais už­ra­šais.

Bal­tų­jų au­gus­ti­jo­nų ne­li­kę nei Lie­tu­vo­je, nei Len­ki­jo­je. Ka­dai­se ša­lies kai­my­nės šio or­di­no vie­nuo­ly­nai bu­vo val­do­mi iš Vi­de­niš­kių, ku­rie bu­vo in­fu­la­to cen­tras. Ca­ri­nė Ru­si­jos val­džia už­da­rė dau­ge­lį vie­nuo­ly­nų. Bal­tie­ji au­gus­ti­jo­nai Lie­tu­vo­je dau­giau ir ne­at­gi­mė. Žy­miau­sias iš Lie­tu­vos ki­lęs bal­ta­sis au­gus­ti­jo­nas bu­vo ku­ni­gaikš­čių kil­mės pa­lai­min­ta­sis My­ko­las Gied­rai­tis (1425-1485). Vi­de­niš­kiai - šios gar­sios Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čių gi­mi­nės tė­vo­ni­ja.

"Spė­ja­ma, kad ir pa­lai­min­ta­sis gi­męs Vi­de­niš­kiuo­se, - pa­sa­ko­jo Mo­lė­tų kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Vik­to­ri­ja Kaz­lie­nė. - 1985 me­tų ge­gu­žės 4 die­ną bu­vo 500-osios jo mir­ties me­ti­nės, ta­čiau tuo­met to­kie ren­gi­niai bu­vo drau­džia­mi. Pri­si­me­nu, ta­da čia at­vy­ku­si Vi­de­niš­kių ir pa­lai­min­to­jo M. Gied­rai­čio gy­ve­ni­mo ty­ri­nė­to­ja is­to­ri­kė Ari­me­ta Vo­je­vods­kai­tė su­kė­lė šių vie­tų is­to­ri­nio pa­li­ki­mo gai­vi­ni­mo ban­gą. Sie­sar­ties kil­po­je, Bal­tad­va­ry­je ne­to­li Mo­lė­tų, bu­vo ras­ti iki XVII am­žiaus sto­vė­ju­sios Gied­rai­čių pi­lies griu­vė­siai. Su­reng­ta ap­lin­kos tvar­ky­mo tal­ka. Toks su­ju­di­mas vie­to­vei su­tei­kė pa­slap­tin­gos trau­kos."

Dešimt metų nenaudotas Videniškių vienuolynas lankytojams atvers duris gegužės 4 dieną.

Pa­sak V. Kaz­lie­nės, ta­da tu­rė­ju­sios vyk­ti iš­kil­mės įvyks da­bar, pra­ėjus tris­de­šim­čiai me­tų. Šie­met ge­gu­žės 4 die­ną - pa­lai­min­to­jo M. Gied­rai­čio mir­ties die­ną - ati­da­rius Vi­de­niš­kių vie­nuo­ly­ną nuo šiol pla­nuo­ja­ma kiek­vie­no mė­ne­sio 4 die­ną reng­ti mi­šias, ku­rių me­tu bus mel­džia­ma­si už šį pa­lai­min­tą­jį. "Baž­ny­čio­je yra to­kia pra­kti­ka - šven­to­jo die­ną mel­džia­ma­si už šven­tą­jį ir jo pra­šo­ma įvai­rių ma­lo­nių. Vi­de­niš­kiuo­se bus mel­džia­ma­si už pa­lai­min­tą­jį M. Gied­rai­tį. Yra par­eng­ta net spe­cia­li li­ta­ni­ja. M. Gied­rai­čio kul­tas la­bai gy­vas Len­ki­jo­je, Kro­ku­vo­je. Šia­me mies­te jis mo­kė­si, gy­ve­no, pa­lai­do­tas Šv. Mor­kaus baž­ny­čio­je. Jo bea­ti­fi­ka­ci­jos by­la, at­mi­ni­mo gai­vi­ni­mu rū­pi­na­si Ka­ra­lie­nės Šv. Jad­vy­gos or­di­no vie­nuo­lės, ku­rios, ti­ki­mės, at­vyks į vie­nuo­ly­no ati­da­ry­mą", - pa­sa­ko­jo V. Kaz­lie­nė.

Ku­ni­gaikš­čių kil­mės M. Gied­rai­čiui ti­tu­lai ne­rū­pė­jo, at­si­da­vęs tar­nau­ti Die­vui jis dir­bo za­kris­ti­jo­nu, vė­liau Bis­try­čio­je bu­vo įšven­tin­tas į bal­tuo­sius au­gus­ti­jo­nus. Gar­sė­jo ste­buk­lais, ta­čiau jo bea­ti­fi­ka­ci­jos by­la li­ko ne­baig­ta, nes pri­trū­ko tai įro­dan­čių ra­šy­ti­nių šal­ti­nių. O juk jų iš tų lai­kų su­nku ras­ti. Kaip tei­gė V. Kaz­lie­nė, daug jo ste­buk­lų vaiz­duo­ja­ma įvai­riuo­se Šv. Mor­kaus baž­ny­čio­je esan­čiuo­se pa­veiks­luo­se. "Nu­va­žia­vo­me į Kro­ku­vą, nu­fo­tog­ra­fa­vo­me ir da­bar eks­po­nuo­ja­me Vi­de­niš­kių baž­ny­čio­je", - sa­kė mu­zie­jaus di­rek­to­rė.

Į Vi­de­niš­kius - pra­šy­ti intelekto

Kaip yra ra­šiu­si is­to­ri­kė A. Vo­je­vods­kai­tė, M. Gied­rai­tis lai­ko­mas li­go­nių, za­kris­ti­jo­nų glo­bė­ju, in­te­lek­to šven­tuo­ju, ta­čiau toks glo­bė­jas Lie­tu­vo­je su­nkiai ga­li iš­po­pu­lia­rė­ti. Juk žmo­nės la­biau lin­kę pra­šy­ti ap­čiuo­pia­mes­nių ma­lo­nių. Kas gi mel­sis į šven­tą­jį, no­rė­da­mas gau­ti dva­si­nių ver­ty­bių? Ar kas iš­drįs pra­šy­ti in­te­lek­to? Kiek­vie­nam at­ro­do, kad jam to už­ten­ka.

"Su­pran­ta­ma, sa­vo pa­da­rė ir so­viet­me­tis. Gal to­dėl M. Gied­rai­tis mū­sų kraš­te ir pa­mirš­tas, - spė­jo V. Kaz­lie­nė. - Pri­ta­riu Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­jaus di­rek­to­rės dr. Si­gi­tos Mas­laus­kai­tės iš­sa­ky­tai min­čiai, kad lie­tu­viai aps­kri­tai ne­la­bai mėgs­ta Die­vo tar­pi­nin­kų, jie no­ri pa­tys tie­sio­giai kreip­tis į jį. Nors šiaip pa­sau­ly­je įpras­ta ma­lo­nių pra­šy­ti per šven­tuo­sius. Gal ir dėl to Lie­tu­vo­je yra pri­mirš­tas pa­lai­min­to­jo M. Gied­rai­čio kul­tas. Nors ne­pel­ny­tai. Šven­tą­jį Lie­tu­va tu­ri tik vie­ną – Ka­zi­mie­rą. Pa­lai­min­ta­sis M. Gied­rai­tis iko­nog­ra­fi­jo­je (Kro­ku­vo­je, Šv. Mor­kaus baž­ny­čio­je esan­čia­me pa­veiks­le) vaiz­duo­ja­mas ša­lia Ka­zi­mie­ro."

Sie­nos "pra­re­gė­jo"

"Vie­nuo­ly­nas – gra­žiau­sias ir ver­tin­giau­sias pa­sta­tas mū­sų ra­jo­ne, pa­sta­ty­tas XVIII am­žiaus vi­du­ry­je (anks­čiau bu­vo me­di­nis). Čia at­ras­tos por­tre­ti­nės fres­kos. Tai Lie­tu­vo­je vie­nin­te­lis toks at­ve­jis pro­vin­ci­jo­je. Pa­me­nu, kai bu­vo pra­krapš­ty­ti da­žai ant sie­nos, pir­miau­sia pa­si­ro­dė akis - ir sie­na "pra­re­gė­jo", - pa­sa­ko­jo V. Kaz­lie­nė. Tai bu­vo pir­mo­jo vie­nuo­ly­no di­rek­to­riaus Ipo­li­to Žep­nic­kio por­tre­tas."

Vi­de­niš­kių Šv. Lau­ry­no baž­ny­čią 1617 me­tais gar­siau­sio sa­vo gi­mi­nai­čio pa­lai­min­to­jo M. Gied­rai­čio gar­bei pa­sta­tė Mar­ty­nas Mar­ce­li­jus Gied­rai­tis. Jis Vi­de­niš­kiuo­se įkur­di­no ir šį gi­mi­nai­tį iš­ug­džiu­sią vie­nuo­li­ją - bal­tuo­sius au­gus­ti­jo­nus.

Videniškių vienuolyną puošiančios ir jau restauruotos freskos greit bus atidengtos. Viktorija Kazlienė rodo pirmojo vienuolyno viršininko Ipolito Žepnickio portretą.

Ti­kin­čiuo­sius trau­kia ir Vi­de­niš­kių baž­ny­čio­je esan­tis XVIII am­žiaus pa­veiks­las, vaiz­duo­jan­tis pa­lai­min­tą­jį M. Gied­rai­tį. Pa­veiks­las lai­ko­mas šven­tu. "Per dau­ge­lį me­tų žmo­nės prie jo mel­dė­si pra­šy­da­mi įvai­rių ma­lo­nių ir bu­vo iš­klau­sy­ti. At­si­dė­ko­da­mi ti­kin­tie­ji au­ko­jo šir­de­les, įvai­rius ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­nius. Kai jų su­si­kau­pė la­bai daug, iš jų bu­vo pa­ga­min­ti ap­kaus­tai pa­veiks­lui - kaip liu­di­ji­mas apie iš­klau­sy­tas mal­das, - tei­gė V. Kaz­lie­nė. - Kai at­vyks­ta vie­nuo­liai ar vie­nuo­lės iš Kro­ku­vos, mel­džia­si prie šio pa­veiks­lo, jį lai­ko ste­buk­lin­gu, nors Kro­ku­vo­je tu­ri šim­tu me­tų se­nes­nį XVII am­žiaus ste­buk­lin­gą pa­veiks­lą."

Ki­ta­dos Vi­de­niš­kiai bu­vo di­de­lis kul­tū­ros cen­tras, vie­nuo­ly­no bib­lio­te­ka tu­rė­jo ke­tu­ris šim­tus kny­gų. "Čia gy­ve­no vie­nuo­lis My­ko­las Ol­ševs­kis. Vi­de­niš­kiuo­se jis par­ašė ir 1753 me­tais iš­lei­do pa­moks­lų rin­ki­nį "Bro­ma at­ver­ta ing vieč­nos­tį“. Ga­li­me pa­grįs­tai di­džiuo­tis, kad mū­sų kai­me bu­vo su­kur­tas se­no­sios li­te­ra­tū­ros pa­mink­las. Šis tų lai­kų best­se­le­ris, su­si­lau­kęs dau­gy­bės lei­di­mų (iki 1851 me­tų iš­leis­tas net 17 kar­tų), vė­liau iš­vers­tas ir į len­kų kal­bą. Tai ir­gi įro­dy­mas, kad Vi­de­niš­kiai bu­vo di­džiu­lis kul­tū­ros cen­tras", - ti­ki­no V. Kaz­lie­nė.

Is­to­ri­nė simbolika

Da­bar, kai su­ma­žė­jo gy­ven­to­jų, Vi­de­niš­kiuo­se ne­li­ko nė mo­kyk­los. Ta­čiau vie­tos bend­ruo­me­nė ti­ki­si, kad sa­vi­val­dy­bės ir Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to lė­šo­mis su­re­mon­tuo­tas vie­nuo­ly­nas, pra­dė­sian­tis veik­ti sa­kra­li­nių ama­tų cen­tras at­gai­vins mies­te­lio gy­ve­ni­mą.

Mo­lė­tų kraš­to mu­zie­jus, gai­vin­da­mas is­to­ri­nį pa­lai­min­to­jo M. Gied­rai­čio pa­li­ki­mą, bend­ra­dar­biau­ja su par­api­ją ap­tar­nau­jan­čiu ku­ni­gu de­ka­nu Kęs­tu­čiu Kaz­laus­ku, ta­ria­si dėl sa­kra­li­nių ama­tų cen­tre pla­nuo­ja­mos veik­los. V. Kaz­lie­nė vie­nuo­ly­ne ti­ki­si at­gai­vin­ti ka­lė­dai­čių ke­pi­mo ama­tą. Čia ap­si­lan­kiu­sie­ji iš anks­to ga­lės iš­si­kep­ti ori­gi­na­lių, nie­kur ne­ma­ty­tų, su lie­tu­viš­kais už­ra­šais. Me­ni­nin­kai jau su­kū­rė gra­žių for­me­lių su Vi­de­niš­kių, Gied­rai­čių ir bal­tų­jų au­gus­ti­jo­nų sim­bo­li­ka bei lie­tu­viš­kais už­ra­šais. "Tik nie­kaip ne­ran­du, kas pa­ga­min­tų to­kį įren­gi­nį. Ka­lė­dai­čiai ke­pa­mi tik Lie­tu­vo­je ir Len­ki­jo­je. Ka­dan­gi vis­ką ga­mi­na­me pro­jek­to lė­šo­mis, tu­ri bū­ti ser­ti­fi­kuo­ta ga­myk­la, o to­kios nė­ra. Ma­niau, par­uoš­tas for­me­les pri­kli­juo­si­me ant se­no įren­gi­nio, bet, pa­si­ro­do, tie įren­gi­niai su for­ma su­ly­dy­ti, pa­keis­ti ne­įma­no­ma", - rū­pes­čiais da­li­jo­si mu­zie­jaus di­rek­to­rė. Dvy­li­ka ma­ke­tų par­uoš­ta ir įspū­din­goms žva­kėms, ku­rias vie­nuo­ly­ne bus ga­li­ma iš­si­lie­ti iš na­tū­ra­laus vaš­ko.

At­gims Bal­tad­va­rio griuvėsiai

Apie Bal­tad­va­rį Mo­tie­jus Strij­kovs­kis yra ra­šęs: „Tu­rė­jo jis (Ur­das) sū­nų Dau­man­tą, la­bai veik­lų vy­rą, ku­ris taip pat daž­niau­siai su Kęs­tu­čiu prieš kry­žiuo­čius ėjo. Prie Sie­sar­ties upės ant aukš­to, pa­čios gam­tos ap­sau­go­to kal­no pa­sta­tė tvir­to­vę, iš ku­rios li­vo­nie­čius daž­nais iš­puo­liais var­gi­no ir mu­šė."

Da­bar Bal­tad­va­rio griu­vė­siai (nuo Mo­lė­tų va­žiuo­jant Uk­mer­gės kryp­ti­mi) jau dau­giau kaip dvi­de­šimt me­tų sto­vi už­deng­ti me­di­ne sto­gi­ne. Vie­ta ne­pa­pa­ras­ta, įspū­din­ga. Kur dau­giau Lie­tu­vo­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti pi­lies griu­vė­sius?

Kaip in­for­ma­vo Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Dia­na Var­nai­tė, ne­se­niai pri­im­tas spren­di­mas Mo­lė­tų sa­vi­val­dy­bei pri­skir­ti Bal­tad­va­rio te­ri­to­ri­ją. Anks­čiau ji ne­tu­rė­jo val­dy­to­jo, to­dėl ir ne­bu­vo kam rū­pin­tis. Sa­vi­val­dy­bė jau šie­met ke­ti­na par­eng­ti pro­jek­tą, kaip vie­to­vę pri­tai­ky­ti lan­ky­mui ir tu­riz­mui.

Fantasmagoriškas šimtametis Didžiokų dvaro parkas. Sužaliavus augalijai netvarkomas parkas vasarą būna neįžengiamas. Pro šį parką jojo filmo "Tadas Blinda. Pradžia" herojai.

"Iš ap­ra­šy­mų įsi­vaiz­duo­ju, kad čia ne­to­lie­se yra ir gar­su­sis Kau­lio mū­šio lau­kas, ku­ria­me Gied­rai­čiai su­mu­šė šve­dus", - sa­kė V. Kaz­lie­nė. Kaip yra ra­šiu­si A. Vo­je­vods­kai­tė, Kau­lio lau­ko kau­ty­nės vie­ti­nė­je są­mo­nė­je vi­siems lai­kams ta­po lie­tu­vių did­vy­riš­ku­mo pa­vyz­džiu ir, prieš­in­gai is­to­riog­ra­fi­jai, bu­vo įam­žin­tos ne vie­na­me gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros kū­ri­ny­je. Dėl šal­ti­nių sto­kos Vi­de­niš­kių ku­ni­gaikš­tis (pa­gal vė­les­nes ge­nea­lo­gi­jas – Gied­rai­čių ku­ni­gaikš­tis) is­to­riog­ra­fi­jo­je są­ly­giš­kai vis dar lie­ka epi­niu he­ro­ju­mi.

V. Kaz­lie­nė ti­ki­si, kad ati­da­rius vie­nuo­ly­ną bus ge­ra pro­ga pa­si­dai­ry­ti ir po ki­tas su Gied­rai­čiais su­si­ju­sias vie­tas, pri­trauk­ti lan­ky­to­jų į Bal­tad­va­rį.

Pro par­ką jo­jo Ta­das Blinda

Kar­tais ži­no­mas vie­to­ves ga­li­ma at­ras­ti iš nau­jo. At­ro­dy­tų, ką šia­me eže­rin­ga­me ra­jo­ne veik­ti to­kiu me­tu. O, pa­si­ro­do, ten to­kie klo­dai, kad ir sa­vait­ga­lio ne­už­teks. Vie­nas at­ra­di­mų, ku­riuos vie­šint Mo­lė­tuo­se pa­siū­lė V. Kaz­lie­nė, - nie­kur ne­iš­gar­sin­tas šim­ta­me­tis Di­džio­kų dva­ro par­kas. Ir bū­tent da­bar pats me­tas jį pa­ma­ty­ti.

No­rint jį su­ras­ti, nuo Mo­lė­tų rei­kė­tų va­žiuo­ti Gied­rai­čių link se­nuo­ju plen­tu Mo­lė­tai - Vil­nius apie 9 ki­lo­me­trus. Ga­li­ma ir iš Vil­niaus vyk­ti ne va­di­na­muo­ju be­ton­ke­liu, o pro Rie­šę Mo­lė­tų link su­kti se­nuo­ju ke­liu. Ta­da kai vie­no­je ke­lio pu­sė­je iš­vy­si­te ro­ton­di­nę rau­do­nų ply­tų Di­džio­kų dva­ro kop­ly­čią, ki­ta­pus ke­lio bus par­kas. Ne­nus­teb­ki­te, kad iš pra­džių jis ne­pri­mins par­ko – tie­siog pa­ma­ty­si­te daug me­džių. Ta­čiau įėjus gi­liau se­nų me­džių alė­jos pri­blokš.

Va­sa­rą nie­kie­no ne­tvar­ko­mas par­kas bū­na ne­įžen­gia­mas, per brūz­gy­nus, kai vis­kas su­že­lia, ei­ti ne­įma­no­ma. Ta­čiau da­bar, kol la­pų nė­ra, at­si­ve­ria įspū­din­gos šim­ta­me­čių alė­jų la­jos, pa­ke­ri su­ma­naus so­di­nin­ko įvai­riai iš­krai­py­ti, mo­de­liuo­ti me­džių ka­mie­nai. Dva­ro se­niai ne­li­kę, sa­ko, so­viet­me­čiu žmo­nės po ply­tą iš­si­ne­šio­jo. Nyks­tan­tis par­kas pri­bloš­kia sa­vo fan­tas­ma­go­riš­ku­mu. Tai ir­gi dar vie­nas ob­jek­tas, ku­rį ga­li­ma pri­tai­ky­ti lan­ky­mui.

Čia fil­muo­ti ke­li nau­jo­jo fil­mo „Ta­das Blin­da. Pra­džia“ epi­zo­dai. "Mes di­džiuo­ja­mės, kad ir se­na­sis "Ta­das Blin­da" bu­vo fil­muo­tas mū­sų kraš­te. Ak­to­rius Ba­lys Brat­kaus­kas yra iš Alan­tos. O, pa­me­na­te, kai fil­me An­ta­nas Šur­na jo­ja ir sa­ko „Kra­si­va­ja Lit­va“ (gra­ži Lie­tu­va), tai ten – mū­sų da­bar jau iš­po­pu­lia­rin­ti ir ke­liau­to­jų mėgs­ta­mi Du­bin­giai", - aiš­ki­no V. Kaz­lie­nė. Be­lie­ka ras­ti su­ma­nių gi­dų ir bū­tų par­eng­tas pui­kus marš­ru­tas "Kur bu­vo kur­tas "Ta­das Blin­da".

Me­ni­nin­ko iš­sau­go­ta koplyčia

Di­džio­kų dva­ro mau­zo­lie­ji­nę kop­ly­čią XIX-XX am­žiaus pra­džio­je kar­tu su dva­ru pa­sta­tė gra­fas Kos­tas Je­lens­kis. 1936 me­tais dva­ras bu­vo par­duo­tas My­ko­lui De­ve­niui. Kai 1940 me­tais De­ve­niai bu­vo iš­trem­ti į Vor­ku­tą, dva­ras su­nio­ko­tas, iš­nie­kin­ti kop­ly­čio­je pa­lai­do­tų Je­lens­kių pa­lai­kai.

"So­viet­me­čiu kop­ly­čią at­la­po­mis du­ri­mis ra­do skulp­to­rius Aloy­zas Smi­lin­gis. Bū­tų ji ir to­liau ny­ku­si, ta­čiau A. Smi­lin­gis vie­la už­su­ko du­ris ir pra­dė­jo min­ti ra­jo­no no­menk­la­tū­ros slenks­čius, kad leis­tų jam kop­ly­čio­je įsi­reng­ti dirb­tu­ves. Žmo­nės pa­sa­ko­ja, kad ne vie­nam no­menk­la­tū­ri­nin­kui ži­di­nių pri­mū­ri­jo, kad to­kį su­ti­ki­mą gau­tų. Skulp­to­riaus dė­ka kop­ly­čia bu­vo iš­sau­go­ta. Čia jis gy­ve­no, kū­rė, skulp­tū­ro­mis puo­šė ap­lin­ką. Čia bu­vo pla­ti­na­mas "At­gi­mi­mas", at­va­žiuo­da­vo są­jū­di­nin­kų, - pa­sa­ko­jo V. Kaz­lie­nė. - Vė­liau skulp­to­rius iš­si­kė­lė į Su­der­vę."

1998 me­tais at­kū­rus nuo­sa­vy­bės tei­sę į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, kop­ly­čia grą­žin­ta M. De­ve­nio du­krai Da­liai De­ve­ny­tei-Bo­be­lie­nei. Kaip pa­sa­ko­jo V. Kaz­lie­nė, da­bar­ti­nė sa­vi­nin­kė mie­lai lei­džia kop­ly­čia nau­do­tis me­ni­nin­kams. Va­sa­ro­mis čia ap­si­gy­ve­na ir pil­ną kop­ly­čią pa­veiks­lų pri­ta­po Vir­gi­ni­jus Ka­šins­kas. "Ta­da su­ren­gia vie­šą par­odą. Pa­kvies­ti mu­zi­kan­tai įspū­din­gos akus­ti­kos pa­sta­te su­ku­ria ne­nu­sa­ko­mą at­mos­fe­rą", - tei­gė V. Kaz­lie­nė.

Skulp­tū­ros paplūdimyje

Vie­šint Mo­lė­tuo­se, mies­to pa­kraš­ty ver­ta pa­si­vaikš­čio­ti po tik pra­ėju­sį ru­de­nį ati­da­ry­tą skulp­tū­rų par­ką prie Pa­sto­vio eže­ro. Čia ga­li­ma iš­vys­ti skulp­to­rių Min­dau­go Na­va­ko, Ar­vy­do Ali­šan­kos, A. Smi­lin­gio, Vi­do Ste­pa­na­vi­čiaus, Do­na­to Do­vi­da­vi­čiaus, Kęs­tu­čio Mus­tei­kio, Sva­jo­nės ir Pa­uliaus Sta­ni­kų kū­ri­nių. Ne­to­li skulp­tū­rų įreng­ta ir mau­dyk­la. Juk lan­ky­to­jai Mo­lė­tų kraš­to ne­įsi­vaiz­duo­ja be eže­rų. Tad vie­nas pa­plū­di­mys lau­kia čia pat, pa­čiuo­se Mo­lė­tuo­se.

Van­dens mė­gė­jai nuo kem­pin­go iki šio par­ko ga­li at­plauk­ti bai­da­rė­mis. Siū­lo­mas įdo­mus vie­nos die­nos marš­ru­tas ap­lan­kant ke­lias eže­rų sa­las.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas iš­sau­go­jo pos­tą. Tre­čia­die­nį į slap­tą bal­sa­vi­mą at­vy­ko vos 37 Sei­mo na­riai.
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė at­lai­kė opo­zi­ci­nių konservatorių su­reng­tą in­ter­pe­lia­ci­ją.
Ira­kas par­ašė Va­šing­to­no at­siųs­ti dau­giau ins­truk­to­rių ir pa­ta­rė­jų, ren­gian­tis mū­šiui dėl Mo­su­lo, ku­rį sie­kia­ma iš­va­duo­ti iš dži­ha­dis­tų gru­puo­tės „Is­la­mo vals­ty­bė“ (IS) ran­kų, pra­ne­šė [...]
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Spa­lio vi­du­ry­je pra­si­dė­sian­tis 10-asis „Ne­pa­to­gus ki­nas“ ža­da pa­kvies­ti į spe­cia­lią re­tros­pek­ty­vą iš tie­sų ne­pa­to­gia te­ma – „Ho­lo­kaus­tas: at­min­tis ekra­ne“ – taip va­di­na­si kartu su Ber­ly­no [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
Siek­da­ma su­ma­žin­ti pie­no per­tek­lių Eu­ro­po­je, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja įgy­ven­di­na par­amos sche­mą, skir­da­ma pie­no ga­min­to­jams, įsi­pa­rei­go­jan­tiems 3 mė­ne­sius ma­žiau par­duo­ti pie­no per­dirb­ti, pa­ly­gin­ti su [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Kė­dai­nių „Ne­vė­žio“ krep­ši­nin­kai šven­čia pir­mą­ją per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. Kė­dai­nie­čiai na­muo­se 80:68 (22:14, 19:15, 21:12, 18:24) užtikrintai nu­ga­lė­jo Prie­nų-Birš­to­no [...]
At­siž­velg­da­ma į tai, kad Lie­tu­vos par­olim­pie­čiai lai­mė­jo auk­so me­da­lius po 12 me­tų per­trau­kos, o ša­lies ak­lų­jų gol­bo­lo ko­man­da – pir­mą kar­tą ne­prik­lau­so­mos Lietuvos is­to­ri­jo­je, Vy­riau­sy­bė [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami