TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Į Videniškių vienuolyną – lieti krikšto žvakių

2015 03 27 6:00
Šalia Videniškių bažnyčios restauruotame vienuolyne bus rengiamos palaimintojo Mykolo Giedraičio dienos, lankytojai galės nusilieti originalių žvakių - Videniškių istorijos simbolinių suvenyrų. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos

Jau gegužę duris atvers baigiamas restauruoti Videniškių vienuolynas. Jis neabejotinai taps keliautojų ir šiaip istorija besidominčių žmonių lankomu objektu - vienuolyne veiks originalus sakralinių amatų centras.

Buvusiame Reguliariųjų atgailos kanauninkų Baltųjų augustinų (Lietuvoje vadinti tiesiog baltaisiais augustijonais) ordino vienuolyne bus galima nusilieti vietine istorine simbolika puoštų žvakių, o besiruošiantys krikštyti vaikus galės patys pasigaminti originalią krikšto žvakę bei iš anksto išsikepti kalėdaičių (vadinamųjų plotkelių) su pirmaisiais lietuviškais užrašais. Iki šiol bažnyčiose buvo dalijami kalėdaičiai tik su lotyniškais ir lenkiškais užrašais.

Baltųjų augustijonų nelikę nei Lietuvoje, nei Lenkijoje. Kadaise šalies kaimynės šio ordino vienuolynai buvo valdomi iš Videniškių, kurie buvo infulato centras. Carinė Rusijos valdžia uždarė daugelį vienuolynų. Baltieji augustijonai Lietuvoje daugiau ir neatgimė. Žymiausias iš Lietuvos kilęs baltasis augustijonas buvo kunigaikščių kilmės palaimintasis Mykolas Giedraitis (1425-1485). Videniškiai - šios garsios Lietuvos kunigaikščių giminės tėvonija.

"Spėjama, kad ir palaimintasis gimęs Videniškiuose, - pasakojo Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė. - 1985 metų gegužės 4 dieną buvo 500-osios jo mirties metinės, tačiau tuomet tokie renginiai buvo draudžiami. Prisimenu, tada čia atvykusi Videniškių ir palaimintojo M. Giedraičio gyvenimo tyrinėtoja istorikė Arimeta Vojevodskaitė sukėlė šių vietų istorinio palikimo gaivinimo bangą. Siesarties kilpoje, Baltadvaryje netoli Molėtų, buvo rasti iki XVII amžiaus stovėjusios Giedraičių pilies griuvėsiai. Surengta aplinkos tvarkymo talka. Toks sujudimas vietovei suteikė paslaptingos traukos."

Dešimt metų nenaudotas Videniškių vienuolynas lankytojams atvers duris gegužės 4 dieną.

Pasak V. Kazlienės, tada turėjusios vykti iškilmės įvyks dabar, praėjus trisdešimčiai metų. Šiemet gegužės 4 dieną - palaimintojo M. Giedraičio mirties dieną - atidarius Videniškių vienuolyną nuo šiol planuojama kiekvieno mėnesio 4 dieną rengti mišias, kurių metu bus meldžiamasi už šį palaimintąjį. "Bažnyčioje yra tokia praktika - šventojo dieną meldžiamasi už šventąjį ir jo prašoma įvairių malonių. Videniškiuose bus meldžiamasi už palaimintąjį M. Giedraitį. Yra parengta net speciali litanija. M. Giedraičio kultas labai gyvas Lenkijoje, Krokuvoje. Šiame mieste jis mokėsi, gyveno, palaidotas Šv. Morkaus bažnyčioje. Jo beatifikacijos byla, atminimo gaivinimu rūpinasi Karalienės Šv. Jadvygos ordino vienuolės, kurios, tikimės, atvyks į vienuolyno atidarymą", - pasakojo V. Kazlienė.

Kunigaikščių kilmės M. Giedraičiui titulai nerūpėjo, atsidavęs tarnauti Dievui jis dirbo zakristijonu, vėliau Bistryčioje buvo įšventintas į baltuosius augustijonus. Garsėjo stebuklais, tačiau jo beatifikacijos byla liko nebaigta, nes pritrūko tai įrodančių rašytinių šaltinių. O juk jų iš tų laikų sunku rasti. Kaip teigė V. Kazlienė, daug jo stebuklų vaizduojama įvairiuose Šv. Morkaus bažnyčioje esančiuose paveiksluose. "Nuvažiavome į Krokuvą, nufotografavome ir dabar eksponuojame Videniškių bažnyčioje", - sakė muziejaus direktorė.

Į Videniškius - prašyti intelekto

Kaip yra rašiusi istorikė A. Vojevodskaitė, M. Giedraitis laikomas ligonių, zakristijonų globėju, intelekto šventuoju, tačiau toks globėjas Lietuvoje sunkiai gali išpopuliarėti. Juk žmonės labiau linkę prašyti apčiuopiamesnių malonių. Kas gi melsis į šventąjį, norėdamas gauti dvasinių vertybių? Ar kas išdrįs prašyti intelekto? Kiekvienam atrodo, kad jam to užtenka.

"Suprantama, savo padarė ir sovietmetis. Gal todėl M. Giedraitis mūsų krašte ir pamirštas, - spėjo V. Kazlienė. - Pritariu Bažnytinio paveldo muziejaus direktorės dr. Sigitos Maslauskaitės išsakytai minčiai, kad lietuviai apskritai nelabai mėgsta Dievo tarpininkų, jie nori patys tiesiogiai kreiptis į jį. Nors šiaip pasaulyje įprasta malonių prašyti per šventuosius. Gal ir dėl to Lietuvoje yra primirštas palaimintojo M. Giedraičio kultas. Nors nepelnytai. Šventąjį Lietuva turi tik vieną – Kazimierą. Palaimintasis M. Giedraitis ikonografijoje (Krokuvoje, Šv. Morkaus bažnyčioje esančiame paveiksle) vaizduojamas šalia Kazimiero."

Sienos "praregėjo"

"Vienuolynas – gražiausias ir vertingiausias pastatas mūsų rajone, pastatytas XVIII amžiaus viduryje (anksčiau buvo medinis). Čia atrastos portretinės freskos. Tai Lietuvoje vienintelis toks atvejis provincijoje. Pamenu, kai buvo prakrapštyti dažai ant sienos, pirmiausia pasirodė akis - ir siena "praregėjo", - pasakojo V. Kazlienė. Tai buvo pirmojo vienuolyno direktoriaus Ipolito Žepnickio portretas."

Videniškių Šv. Lauryno bažnyčią 1617 metais garsiausio savo giminaičio palaimintojo M. Giedraičio garbei pastatė Martynas Marcelijus Giedraitis. Jis Videniškiuose įkurdino ir šį giminaitį išugdžiusią vienuoliją - baltuosius augustijonus.

Videniškių vienuolyną puošiančios ir jau restauruotos freskos greit bus atidengtos. Viktorija Kazlienė rodo pirmojo vienuolyno viršininko Ipolito Žepnickio portretą.

Tikinčiuosius traukia ir Videniškių bažnyčioje esantis XVIII amžiaus paveikslas, vaizduojantis palaimintąjį M. Giedraitį. Paveikslas laikomas šventu. "Per daugelį metų žmonės prie jo meldėsi prašydami įvairių malonių ir buvo išklausyti. Atsidėkodami tikintieji aukojo širdeles, įvairius juvelyrinius dirbinius. Kai jų susikaupė labai daug, iš jų buvo pagaminti apkaustai paveikslui - kaip liudijimas apie išklausytas maldas, - teigė V. Kazlienė. - Kai atvyksta vienuoliai ar vienuolės iš Krokuvos, meldžiasi prie šio paveikslo, jį laiko stebuklingu, nors Krokuvoje turi šimtu metų senesnį XVII amžiaus stebuklingą paveikslą."

Kitados Videniškiai buvo didelis kultūros centras, vienuolyno biblioteka turėjo keturis šimtus knygų. "Čia gyveno vienuolis Mykolas Olševskis. Videniškiuose jis parašė ir 1753 metais išleido pamokslų rinkinį "Broma atverta ing viečnostį“. Galime pagrįstai didžiuotis, kad mūsų kaime buvo sukurtas senosios literatūros paminklas. Šis tų laikų bestseleris, susilaukęs daugybės leidimų (iki 1851 metų išleistas net 17 kartų), vėliau išverstas ir į lenkų kalbą. Tai irgi įrodymas, kad Videniškiai buvo didžiulis kultūros centras", - tikino V. Kazlienė.

Istorinė simbolika

Dabar, kai sumažėjo gyventojų, Videniškiuose neliko nė mokyklos. Tačiau vietos bendruomenė tikisi, kad savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento lėšomis suremontuotas vienuolynas, pradėsiantis veikti sakralinių amatų centras atgaivins miestelio gyvenimą.

Molėtų krašto muziejus, gaivindamas istorinį palaimintojo M. Giedraičio palikimą, bendradarbiauja su parapiją aptarnaujančiu kunigu dekanu Kęstučiu Kazlausku, tariasi dėl sakralinių amatų centre planuojamos veiklos. V. Kazlienė vienuolyne tikisi atgaivinti kalėdaičių kepimo amatą. Čia apsilankiusieji iš anksto galės išsikepti originalių, niekur nematytų, su lietuviškais užrašais. Menininkai jau sukūrė gražių formelių su Videniškių, Giedraičių ir baltųjų augustijonų simbolika bei lietuviškais užrašais. "Tik niekaip nerandu, kas pagamintų tokį įrenginį. Kalėdaičiai kepami tik Lietuvoje ir Lenkijoje. Kadangi viską gaminame projekto lėšomis, turi būti sertifikuota gamykla, o tokios nėra. Maniau, paruoštas formeles priklijuosime ant seno įrenginio, bet, pasirodo, tie įrenginiai su forma sulydyti, pakeisti neįmanoma", - rūpesčiais dalijosi muziejaus direktorė. Dvylika maketų paruošta ir įspūdingoms žvakėms, kurias vienuolyne bus galima išsilieti iš natūralaus vaško.

Atgims Baltadvario griuvėsiai

Apie Baltadvarį Motiejus Strijkovskis yra rašęs: „Turėjo jis (Urdas) sūnų Daumantą, labai veiklų vyrą, kuris taip pat dažniausiai su Kęstučiu prieš kryžiuočius ėjo. Prie Siesarties upės ant aukšto, pačios gamtos apsaugoto kalno pastatė tvirtovę, iš kurios livoniečius dažnais išpuoliais vargino ir mušė."

Dabar Baltadvario griuvėsiai (nuo Molėtų važiuojant Ukmergės kryptimi) jau daugiau kaip dvidešimt metų stovi uždengti medine stogine. Vieta nepaparasta, įspūdinga. Kur daugiau Lietuvoje galima pamatyti pilies griuvėsius?

Kaip informavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, neseniai priimtas sprendimas Molėtų savivaldybei priskirti Baltadvario teritoriją. Anksčiau ji neturėjo valdytojo, todėl ir nebuvo kam rūpintis. Savivaldybė jau šiemet ketina parengti projektą, kaip vietovę pritaikyti lankymui ir turizmui.

Fantasmagoriškas šimtametis Didžiokų dvaro parkas. Sužaliavus augalijai netvarkomas parkas vasarą būna neįžengiamas. Pro šį parką jojo filmo "Tadas Blinda. Pradžia" herojai.

"Iš aprašymų įsivaizduoju, kad čia netoliese yra ir garsusis Kaulio mūšio laukas, kuriame Giedraičiai sumušė švedus", - sakė V. Kazlienė. Kaip yra rašiusi A. Vojevodskaitė, Kaulio lauko kautynės vietinėje sąmonėje visiems laikams tapo lietuvių didvyriškumo pavyzdžiu ir, priešingai istoriografijai, buvo įamžintos ne viename grožinės literatūros kūrinyje. Dėl šaltinių stokos Videniškių kunigaikštis (pagal vėlesnes genealogijas – Giedraičių kunigaikštis) istoriografijoje sąlygiškai vis dar lieka epiniu herojumi.

V. Kazlienė tikisi, kad atidarius vienuolyną bus gera proga pasidairyti ir po kitas su Giedraičiais susijusias vietas, pritraukti lankytojų į Baltadvarį.

Pro parką jojo Tadas Blinda

Kartais žinomas vietoves galima atrasti iš naujo. Atrodytų, ką šiame ežeringame rajone veikti tokiu metu. O, pasirodo, ten tokie klodai, kad ir savaitgalio neužteks. Vienas atradimų, kuriuos viešint Molėtuose pasiūlė V. Kazlienė, - niekur neišgarsintas šimtametis Didžiokų dvaro parkas. Ir būtent dabar pats metas jį pamatyti.

Norint jį surasti, nuo Molėtų reikėtų važiuoti Giedraičių link senuoju plentu Molėtai - Vilnius apie 9 kilometrus. Galima ir iš Vilniaus vykti ne vadinamuoju betonkeliu, o pro Riešę Molėtų link sukti senuoju keliu. Tada kai vienoje kelio pusėje išvysite rotondinę raudonų plytų Didžiokų dvaro koplyčią, kitapus kelio bus parkas. Nenustebkite, kad iš pradžių jis neprimins parko – tiesiog pamatysite daug medžių. Tačiau įėjus giliau senų medžių alėjos priblokš.

Vasarą niekieno netvarkomas parkas būna neįžengiamas, per brūzgynus, kai viskas suželia, eiti neįmanoma. Tačiau dabar, kol lapų nėra, atsiveria įspūdingos šimtamečių alėjų lajos, pakeri sumanaus sodininko įvairiai iškraipyti, modeliuoti medžių kamienai. Dvaro seniai nelikę, sako, sovietmečiu žmonės po plytą išsinešiojo. Nykstantis parkas pribloškia savo fantasmagoriškumu. Tai irgi dar vienas objektas, kurį galima pritaikyti lankymui.

Čia filmuoti keli naujojo filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ epizodai. "Mes didžiuojamės, kad ir senasis "Tadas Blinda" buvo filmuotas mūsų krašte. Aktorius Balys Bratkauskas yra iš Alantos. O, pamenate, kai filme Antanas Šurna joja ir sako „Krasivaja Litva“ (graži Lietuva), tai ten – mūsų dabar jau išpopuliarinti ir keliautojų mėgstami Dubingiai", - aiškino V. Kazlienė. Belieka rasti sumanių gidų ir būtų parengtas puikus maršrutas "Kur buvo kurtas "Tadas Blinda".

Menininko išsaugota koplyčia

Didžiokų dvaro mauzoliejinę koplyčią XIX-XX amžiaus pradžioje kartu su dvaru pastatė grafas Kostas Jelenskis. 1936 metais dvaras buvo parduotas Mykolui Deveniui. Kai 1940 metais Deveniai buvo ištremti į Vorkutą, dvaras suniokotas, išniekinti koplyčioje palaidotų Jelenskių palaikai.

"Sovietmečiu koplyčią atlapomis durimis rado skulptorius Aloyzas Smilingis. Būtų ji ir toliau nykusi, tačiau A. Smilingis viela užsuko duris ir pradėjo minti rajono nomenklatūros slenksčius, kad leistų jam koplyčioje įsirengti dirbtuves. Žmonės pasakoja, kad ne vienam nomenklatūrininkui židinių primūrijo, kad tokį sutikimą gautų. Skulptoriaus dėka koplyčia buvo išsaugota. Čia jis gyveno, kūrė, skulptūromis puošė aplinką. Čia buvo platinamas "Atgimimas", atvažiuodavo sąjūdininkų, - pasakojo V. Kazlienė. - Vėliau skulptorius išsikėlė į Sudervę."

1998 metais atkūrus nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, koplyčia grąžinta M. Devenio dukrai Daliai Devenytei-Bobelienei. Kaip pasakojo V. Kazlienė, dabartinė savininkė mielai leidžia koplyčia naudotis menininkams. Vasaromis čia apsigyvena ir pilną koplyčią paveikslų pritapo Virginijus Kašinskas. "Tada surengia viešą parodą. Pakviesti muzikantai įspūdingos akustikos pastate sukuria nenusakomą atmosferą", - teigė V. Kazlienė.

Skulptūros paplūdimyje

Viešint Molėtuose, miesto pakrašty verta pasivaikščioti po tik praėjusį rudenį atidarytą skulptūrų parką prie Pastovio ežero. Čia galima išvysti skulptorių Mindaugo Navako, Arvydo Ališankos, A. Smilingio, Vido Stepanavičiaus, Donato Dovidavičiaus, Kęstučio Musteikio, Svajonės ir Pauliaus Stanikų kūrinių. Netoli skulptūrų įrengta ir maudykla. Juk lankytojai Molėtų krašto neįsivaizduoja be ežerų. Tad vienas paplūdimys laukia čia pat, pačiuose Molėtuose.

Vandens mėgėjai nuo kempingo iki šio parko gali atplaukti baidarėmis. Siūlomas įdomus vienos dienos maršrutas aplankant kelias ežerų salas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"