TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Indija: sauja rupijų pasaulio neišgelbėsi

2010 12 03 0:00
Gango upės vanduo Indijoje laikomas nenutrūkstančios gyvybės simboliu, o atvykėliams žadą atima šios upės galia.
Žydrūnės Vitaitės nuotrauka

"Norint pažinti Indiją, reikia pajusti jos kultūros dvasią pačiam, tačiau to nepakanka čia apsilankius tik vienąsyk", - įsitikinusi ekonomiką studijuojanti ketvirtakursė Žydrūnė Vitaitė, šią vasarą tris savaites svečiavusis šiame krašte.

Mergina įsitikinusi, kad atvykus į Indiją reikia pasikliauti visomis žmogaus juslėmis. "Indijos kvapas - tai kario prieskonio aromatas ir nosį riečiantys smilkalų dūmai šventyklose, ryškiaspalvis indiškas saris ir gatvių purvas - šio krašto spalvos. Skonis - čia viskas labai aštru! Garsas - nepaliaujamas automobilių pypsėjimas gatvėse ir visur skambanti punjabi indų muzika", - šypsodamasi LŽ tikino pašnekovė. Po trumputės pauzės pridūrė: "Iš purvinų miesto pavarčių nebyliai sklindantis elgetaujančio mažamečio šauksmas: "One rupi, madam!" (vieną rupiją, ponia, - aut.). Ir baisus skurdas, luoši vargetos, nuolatos prašantys išmaldos, bei čia pat tvyranti mirtis iš bado."

Lietuviški gardėsiai

Žydrūnei kelionė į Indiją buvo viena pirmųjų į tokį tolimą egzotikos kraštą. Jaunimui keliauti yra prabangos dalykas, tačiau Vilniaus universiteto studentė Ž.Vitaitė - tarptautinės jaunimo nepolitinės organizacijos "AIESEC Lietuva" prezidentė. Šiemet Indijos Hyderabado mieste kaip tik vyko pasaulinis AIESEC organizacijos lyderių suvažiavimas, kuriame mergina atstovavo Lietuvai.

Kasmet jau daugiau nei šešis dešimtmečius vykstantys AIESEC suvažiavimai sutraukia žmonių iš viso pasaulio, šiemet Indijoje susirinko per 600 šiai organizacijai priklausančių jaunuolių. Dvi savaites susirinkusiems studentams buvo organizuojami verslumo mokymai bei seminarai, jiems vadovavo galingiausių pasaulio organizacijų atstovai, svečiavosi Pasaulio banko, žinomo amerikiečių žurnalo "Wall Street Journal" darbuotojai.

Mergina iš Lietuvos vežėsi pavaišinti tradicinės juodos ruginės duonos, medaus ir naminio sūrio, o prisistatymą pradėjo žinoma "InCulto" grupės daina "Welcome to Lithuania". "Išgirdę šią dainą visi jau atpažįsta ir prisimena Lietuvą, nes ne viename tarptautiniame organizacijos suvažiavime ji yra skambėjusi", - LŽ sakė Ž.Vitaitė. Vis dėlto susipažinti su Indija, dalyvaujant tik konferencijoje, lietuvaitei nepakako, tad Žydrūnė pasiliko ilgiau.

Gidai - taksistai

"Ten kur kas įdomesnis žmonių gyvenimas nei istoriniai architektūros paminklai", - įsitikinusi pašnekovė.

Studentė šypsodamasi pasakojo kone anekdotu tapusią istoriją ir savo pirmąją pažintį su indais, kai oro uoste ieškojo taksi nuvažiuoti į miestą. Priėjusi prie vairuotojų klausdavo, kiek reikės už tai mokėti, o šie lyg susitarę vieningai į šonus pradėdavo krypuoti galvas. Galiausiai neiškentusi, nes nesuprato šios keistos indų kūno kalbos, ryžosi sėsti į pirmą pasitaikiusį automobilį. Netikėtumai tuo nesibaigė. Važiuodamas užmiesčiu vairuotojas staiga sustojo šalikelėje ir nupirko bananų, kad jo keleivė pamaitintų laukines beždžiones... "Ilgainiui supratau - taksi vairuotojai Indijoje yra patys geriausi gidai užsieniečiams. Nors ir nemoka angliškai, tačiau turistui visada parodys kiek įmanoma didesnį dėmesį, tikėdamiesi už tai gauti arbatpinigių", - sakė Žydrūnė.

Studentę stebino begalinis indų noras drauge nusifotografuoti. "Supratau, ką reiškia būti įžymybe ir kaip sunku, kai esi visų matomas, - juokaudama prisipažino pašnekovė. Negana to, kad vietiniai sustoję gatvėse nuolatos fotografuoja ar filmuoja, stabteli net pravažiuojančios mašinos, o indės prašo ant rankų palaikyti jų mažylius ir nusifotografuoti su jais. Esą tokios nuotraukos tampa šeimos pasididžiavimu. Nors indai pasirodė ypač paslaugūs ir nuolankūs, dažnai turistų gėdijasi ir juos stebi iš tolo. Žydrūnė tikino, kad kartais norėdavosi apsigaubti sariu ir pasislėpti, kad nebebūtum visų gerai matomas užsienietis turistas.

Gatvių chaosas

Labiausiai atvykėlius šokiruoja chaosas gatvėse. Kartais susidaro įspūdis, kad eismo taisyklės čia visai negalioja: sykį prireikė bene pusvalandžio, kad pereitų į kitą gatvės pusę. Šviesoforas ar pėsčiųjų perėja šiame krašte - tikra retenybė, o automobiliai gatve lekia net nestabteldami.

Čia gatvėse juda viskas, kas tik turi ratus ar gali judėti: automobiliai, rikšos, dviračiai, taip pat laisvai tarp važiuojančių mašinų šmirinėja karvės ar nardo pėstieji. Vienintelis dalykas, kuriuo visi pasikliauja gatvėse - automobilių pypsėjimas. Galioja tam tikra nerašyta taisyklė, kad kuo didesnė mašina ir kuo garsesnis signalas, tuo galingesnis jautiesi gatvėje.

Populiariausia transporto priemonė Indijos gatvėse - motorinė rikša, jau tapusi net tam tikru šalies simboliu. Šis triratis vietinių vadinamas tiesiog tuktuku dėl skleidžiamo specifinio garso, o kaina važiuoti šiuo transportu priklauso nuo gebėjimo derėtis.

"Keisčiausia, kad visiškai neteko matyti avarijų ar kokių nors nutikimų kelyje. Matyt, tikrai čia mums, europiečiams, galioja visai nesuprantama chaoso tvarka", - svarstė studentė.

Delis - skurdo sostinė

Milijoninė Indijos sostinė Delis - tarsi keliasdešimt kartų didesnis skurdus šio krašto vaizdas. "Kuo didesnis miestas, tuo daugiau netvarkos", - sako mergina, prisiminusi miesto centre boluojančias palapines, kuriose gyvena žmonės, ar gatvių šalikelėse miegančius vargetas. Akivaizdu, kad kai kurie specialiai susiluošinę, kad sukeltų praeivių gailestį.

Šauksmai ir riksmai, imituojama mirtis (o gal ir tikra?) - įprastas Indijos didmiesčio vaizdas. Gatvėse elgetaujama tiesiog šeimomis, nors dažniausiai išmaldos prašo senukai ir mažamečiai vaikai. "Duosi vienam, tuoj supuola kiti. Tuomet pradedi suprasti, kad esi bejėgis prieš skurstančiuosius", - įspūdžiais dalijosi Ž.Vitaitė. Pasak merginos, iš pradžių priprasti prie tokių vaizdų be galo sunku, ypač kai valgantį ledus tave gatvėse stebi kelios dešimtys vaikų, tačiau ilgainiui tenka susitaikyti, kad šio pasaulio vien savo materialine parama nepakeisi. "Grįžęs namo supranti, kad mes neturime pagrindo skųstis, o žmonės ten dar sugeba ir šypsotis", - susimąstė mergina.

Ir gaila, ir juokinga

Kad ir kaip banaliai skambėtų visiems žinoma frazė: "Indija - kontrastų šalis", tuo įsitikinti ilgai netrunka. Pravėręs prabanga tviskančio viešbučio duris, čia pat išvysti visai kitokį gyvenimą. Taip pat stebina ryškus pasiskirstymas į turtuolius ir vargšus bei žemesnio socialinio sluoksnio žmonių niekinimas. Gatvėse apstu elgetaujančiųjų, o prabangiuose viešbučiuose būriuojasi gausybė personalo, visuomet pasiryžusio už atlygį atvykėliams patarnauti. "Net tualetuose pasišovę atidaryti kabinos duris, atsukti čiaupą, į rankas įduoti muilo ar popieriaus", - stebėjosi mergina.

Daugelis situacijų atvykėliams išties kelia gailestį, tačiau ne ką mažiau norisi iš viso to pasijuokti. "Atrodo, gatvėje matai visišką skurdžių, tačiau staiga iš apiplyšusių kelnių jis išsitraukia prabangų mobilųjį telefoną. Arba ant aplūžusio dviračio vežasi didžiulį garsios pasaulyje firmos televizorių", - pasakojo Žydrūnė.

Susipainioji tarp dievų

Išsiskiria Indija ir šventyklų šventyklėlių bei mažų altorėlių gausa (daugiau nei 80 proc. Indijos tikinčiųjų yra induistai), kur žydinčių gėlių girliandomis padabinti, apgaubti smilkalų aromato ir žvakių dūmuose skęsta indų garbinami dievai. Keisčiausia, kad net labiausiai apleistose miesto gatvių tarpuvartėse galima pamatyti dievybėms pastatytus altorius. Nors svarbiausi induizmo dievai tėra trys - Brahma, Višnus ir Šyva, - šventyklose prie altorių galima pamatyti dar kelis šimtus skirtingų dievybių. "Iš pradžių maniau, kad šventuosius jau buvau pradėjusi skirti ir atpažinti, tačiau vėliau įsitikinau: jų pernelyg daug, kad visus įsidėmėčiau", - juokėsi pašnekovė.

Indijoje prie šventyklų kasdien būriuojasi tūkstantinės minios tikinčiųjų ir užsienio turistų. Neišdildomą įspūdį studentei paliko šiuolaikinė nuostabaus grožio Lotoso šventykla Delyje, skirta visų religijų tikintiesiems. "Joje nėra kulto apeigoms skirtų daiktų ar simbolių, laisvoje erdvėje kiekvienas gali bendrauti su savo Dievu", - pasakojo ji. Lankytis merginai teko ir viename didžiausių Indijos jogos centrų Rišikeše, kur prie tekančios Gango upės stovi įspūdingas krišnaistų ašramas.

Lauktuvių - Gango vandens

Kelionė į Himalajus ir šniokščiantis rusvas Gango upės vanduo abejingų Indijoje tikrai nepalieka. "Anksčiau esu girdėjusi, kad ši upė labai nešvari, nes čia juk ir žmones laidoja, ir drabužius skalbia, tačiau pasiutusiai galinga srovė išplauna viską", - pasakojo mergina. Rusvame dumblo spalvos Gange kasdien galima pamatyti ritualiniam prausimuisi iki pusės įbridusius Indijos maldininkus.

Iš Himalajų kalnų ištekantis Gangas Indijoje yra laikomas šventąja upe, indiškai reiškiantis "motiną". Ritualinės maudynės Gango upėje, pasak legendos, susijusios su mitu apie nemirtingumo gėrimo (amritos) puodynę. Tikima, kad po dievų ir demonų kautynių keli amritos lašai nukrito į šią upę. Žmonės šiuo vandeniu šlakstosi, prausia veidą, kartais atrodo, kad jie tiesiog geria šį vandenį. Mergina prisipažino ir pati į butelį prisipylusi šio vandens, ir draugams į Lietuvą atvežusi lauktuvių.

Vengė tradicinio maisto

Indijos gatvėse apstu prekybininkų, siūlančių ne tik maisto, drabužių, avalynės, smilkalų ar prieskonių, bet ir blizgių papuošalų ar net prabangių perlų. Neretai krautuvėlių pardavėjai savo lankytojus pasitinka dar gatvėje ir primygtinai kviečia užsukti. Itin populiarios gatvėje įsikūrusios maisto kavinės. "Deja, tokiose užeigose pavalgius iškart atsirado skrandžio problemų", - tikino mergina, dėl nešvaros tradicinio maisto tąsyk atsisakiusi.

Indų virtuvės maistas itin aštrus, dauguma žmonių vegetarai, todėl dažniausiai čia gaminami įvairiausi ryžiai ir aštrūs daržovių troškiniai. "Viešbutyje maistas užsienio turistams buvo ruošiamas specialiai, tad indai sakydavo, kad šie patiekalai visai neturi skonio, nors man tikrai buvo gana aštru", - pasakojo lietuvaitė. Labiausiai merginai patiko indiška duona "naan", primenanti lavašą, o per pietus išsigelbėjimu dažnai tapdavo restoranai "McDonald's", nes valgyti vietos kavinėse niekas daugiau taip ir nesiryžo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"