TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Indija: vaizdai lyg iš seno filmo

2012 12 14 9:29
Už lietuvių keliautojų stūkso 1799 metais statyti Jal Mahalio rūmai Džaipūre. /Asmeninio albumo nuotraukos

"Po kelionės visas lagaminas buvo sulamdytas", - šypsojosi spaudos apžvalgininkas Juozas Šalkauskas. Jis su žmona Irena neseniai 17 dienų viešėjo Indijoje, kur saulė orą kaitino iki 30 ir daugiau laipsnių karščio. 

LRT spaudos apžvalgininkas, skaitovas, renginių vedėjas ir fotografas J.Šalkauskas bei jo sutuoktinė Irena yra nerimstantys keliautojai. Metų pradžioje aplankę Vietnamą, rudenį jie vėl išsiruošė svetur. Lietuvišką lapkričio darganą sutuoktiniai iškeitė į indišką kaitrą ir egzotiką. "Viena šalių, kurią norėjau pamatyti, buvo Indija, be to, ten dar nesilankėme, - sakė daug pasaulio vietų apkeliavusi Irena. - Vaikystėje patiko indų filmai, pasakodavau mamai siužetus lyg tikras istorijas." Ir J.Šalkauskas panašiai palygino: "Keliuose matytos mašinos, apkarstytos įvairiais dzinguliukais, atrodė lyg iš kadaise matytos indiškos kino juostos. Jaučiausi, tarsi pats dalyvaučiau filme."

Ir lėktuvais, ir rikšomis

Į kelionę Šalkauskai ir dar dešimt lietuvių išsirengė paskutinį rudens mėnesį, per turizmo agentūrą pasirinko norimą maršrutą. I.Šalkauskienė sakė, kad per 17 kelionės dienų nė karto nebuvo mažiau kaip 30 laipsnių karščio. Tačiau kaitra nealino, nes oras nebuvo pritvinkęs drėgmės. Po egzotišką kraštą lietuvių grupė skrido keturiais lėktuvų reisais, riedėjo autobusais, kartą dundėjo traukiniu, keletą sykių plaukė valtimis, laiveliais, važiavo džipais, rikšomis ir net keliavo drambliais.

J. ir I.Šalkauskai pasakojo, kad traukinys, kuriuo pajudėję iš Agros pasiekė Jhansi, nebuvo perpildytas, kaip dažnai būna Indijoje. "Prie didžiojo krioklio yra geležinkelio tiltas. Ten matėme vaizdų kaip iš indų filmų - žmonės prisikabinę prie vagonų iš šonų, įsitaisę ant stogų. Panašiai atrodo ir vietos dviaukščiai autobusai - pilni keleivių, net ir ant stogo žmonės susėdę. Į vadinamąjį tuktuką sugeba septyni keleiviai tilpti. Kartą mūsų lagaminai buvo vežami ant autobuso stogo, nukėlęs pamačiau, kad šonai apdaužyti. O po kelionės visas lagaminas buvo sulamdytas. Ką darysi - tokiems dalykams reikia nusiteikti", - šypsojosi J.Šalkauskas.

Indiško transporto įvairovė gatvėse - įkinkomi ir kupranugariai. 

Džaipūre ir Varanasyje lietuviai išbandė kelionę rikšomis. Važiavo prie Gango upės - ten, kur vyksta religinės apeigos. Tada kartu su kitais grupės nariais Šalkauskų pora sėdo į valtis. Pagal tradiciją iš jų į Gango upę leidžiami indeliai iš lapų, papuošti gėlėmis ir su žvakutėmis. Tuo metu Indijoje vyko didelė metų kaitos - žiemos pradžios - šventė Divali. "Apeigas atlikinėjo kas keliolika metrų ant pakylų sustoję šventikai - su ugnimi ir smilkalais, - sakė J.Šalkauskas.

Kitą ankstų rytą keliautojų grupė Gango upe vėl plaukė didelėmis valtimis pasitikti tekančios saulės ir pažiūrėti, kas vyksta ant šventosios upės kranto. "Abi dienas iš valties upėje fotografavau ir besimeldžiančiuosius, ir besimaudančiuosius", - teigė pašnekovas. Kaip sakė Irena, į vandenį daugelis žmonių, ypač moterys, lipa apsirengusios, net sarius vilkėdamos.

Lietuviai matė ir į Gangą nardinamus mirusiuosius. "Paskui palaikus ant kranto džiovina, tepa įvairiais aliejais ir neša deginti. Tada pelenai išbarstomi Gange ar jo intakuose", - apie europiečiams neįprastas tradicijas pasakojo keliautojai.

Autobusais važiuojama trimis aukštais. 

Lietuviams kibo žuvys

Kai turistų grupė nuvyko į Ambero fortą, jiems buvo pasiūlyta kelionė drambliais. "Šventyklų kompleksas yra aukštai ant kalvos. Ant dramblių susodino po du ir taip pakilome į viršų, - prisiminė pašnekovas. J.Šalkauskas teigė, kad jam įspūdį paliko popietinė žvejyba laiveliu Arabijos jūroje. Žuvų gaudyti į jūrą jis išplaukė su bičiuliu lietuviu ir indais. Žvejojo pusdienį. "Mudu dviese sugavome 13, o penki indai - septynias žuvis", - apie sėkmę pasigyrė pašnekovas. Keliautojai pasakojo apie dar vieną kelionę jūra, per kurią juos lydėjo delfinai. Motorine valtimi turistai iš Lietuvos plaukė į turgų, kuriame įvairiomis prekėmis ir meno dirbiniais prekiavo ne tik indai, bet ir tibetiečiai.

Lietuviams įsiminė ir kelionė džipais Goa valstijos Kandolimo apylinkėmis, kur buvo apsistoję šešioms dienoms. "Ekskursiją užsisakėme savarankiškai, - sakė Juozas. - Tai buvo vienos dienos kelionė po įdomesnes Goa vietas. Ypač įspūdinga prie didžiojo Dudhsagaro krioklio. Džipus vairavo vietiniai. Buvo ekstremalu. Riedėjome per džiungles, lėkėme itin prastu keliuku, o kartais - ir visiška bekele, važiavome per vandenį ir net kojas sušlapome."

Lietuvių grupė turėjo išnuomotą autobusą, o šis - du vairuotojus. Kai keliautojai pasiteiravo, kodėl du, išgirdo atsakymą, kad kitaip neįmanoma. Mat vienas sėdi prie vairo, o kitas, įsitaisęs greta, kai reikia, pro langą iškišęs ranką rodo posūkio ženklą. Indijos miestai triukšmingi, eismas intensyvus, į kelio ženklus ir šviesoforus vietiniai nekreipia dėmesio. Kaip sakė J.Šalkauskas, jeigu žmogus reaguoja į mašinų garso signalus, vadinasi, jis - užsienietis. Gatvėse gulinčios perkarusios karvės Indijoje - įprastas vaizdas, kaip ir būreliais ar po vieną lakstantys šunys. Gyvūnai, kaip ir žmonės, neįtikėtinai "įsipaišo" į chaotišką eismą. Tačiau eismo įvykiai nėra dažnas dalykas.

Divali šventei skirtos apeigos Varanasyje, Gango pakrantėje, buvo įspūdingos. 

Atėmė degtukus

Kokios Indijos vietos labiausiai įsiminė? "Man įstrigo šulinys-baseinas, - apie unikalų Abhaneryje matytą statinį sakė I.Šalkauskienė. - Įdomi architektūra. Šulinys platus ir laiptuotas." Įspūdį paliko ir sena observatorija po atviru dangumi Džaipūre. Laikas ten nustatomas pagal saulę sekundės tikslumu. Sostinė vakare sužavėjo šviesomis ir švytinčiomis reklamomis. "Delyje buvome prie prezidentūros, parlamento ir vyriausybės rūmų. Ant pastarųjų stogo matėme lakstančias beždžiones", - prisiminusi nusijuokė Irena.

Sutuoktiniai lankėsi garsiajame Tadžmahale. Tai 1630 metais imperatoriaus Shan Jehan mylimai žmonai Mumtaz Mahal pastatytas mauzoliejus. Jis vadinamas garsiausiu pasaulyje paminklu meilei. Einantieji pasižiūrėti šio žmogaus rankų stebuklo tikrinami, kad neįsineštų neleistinų dalykų. Tarkime, iš J.Šalkausko atėmė degtukus, kuriuos jis buvo pasiėmęs iš viešbučio. Lietuviams buvo įdomu pamatyti ir Khajuraho šventyklų grupes. Rytinio komplekso šventyklos išskirtinės tuo, kad jų išorėje vaizduojamos kamasutros pozos. Įeinant į šventyklas reikia nusiauti batus, o vienoje iš jų lietuviai matė užrašą, kad būtina net kojines nusimauti.

Kiekvieno religingo indo pareiga išsimaudyti šventa upe laikomame Gange. 

Susitiko lietuvę

J. ir I.Šalkauskams patiko Indijos gamta, ypač kriokliai, džiunglių vaizdai. "Buvo įdomu apsilankyti prieskonių sode", - sakė Irena. Ji tik apgailestavo, kad Indijoje daug apleistų vietų, apaugusių aukštomis žolėmis, apžėlusių šabakštynais.

Šalkauskų pora, mėgstanti iš užsienio siųsti atvirlaiškius savo namų ir draugų adresais, Indijoje ne kartą jų pasigedo. "Vietiniams tai galėtų būti sėkmingas verslas", - teigė pašnekovė.

Lietuviai sakė, kad Indijoje sutiko rusų, lenkų turistų, girdėdavo angliškai kalbančių keliautojų. "Džiunglėse prie krioklio sutikome lietuvę, - prisiminė J.Šalkauskas. - Mano tokia tradicija - kelionėse visada vilkiu marškinėlius su lietuviška atributika. Ant pečių nešiojuosi fototechnikos prikrautą kuprinę su užrašu "Lietuva". Mane pamačiusi mergina priėjo ir lietuviškai paprašė nufotografuoti. Ji su draugu buvo atskridusi iš Londono, kur abu studijuoja."

Indė prekiauja vaisiais ir prižiūri vaiką.

Pavėlavo į vestuves

Po egzotišką kraštą keliaudami lietuviai pageidavo pamatyti ir tai, kas nebuvo įtraukta į programą - indiškas vestuves. Grupės gidas pasakė, kad tuokiasi brolio draugas, tad galima bus pažiūrėti. Tuo metu keliautojų grupė kaip tik važiavo į Džaipūrą, iš kurio kilęs juos lydėjęs indas. Ne viskas ėjosi sklandžiai. Vestuvių apeigų žiūrėti susirengę lietuviai įstrigo mašinų spūstyje. "Ji susidarė dėl dviejų vilkikų, kurių vairuotojai nenorėjo vienas kito praleisti, - pasakojo J.Šalkauskas. - Galiausiai pavyko juos aplenkti." Tačiau į reikiamą vietą lietuviai nuvyko gerokai pavėlavę, vestuvių ceremonija jau buvo pasibaigusi. Spėjo pamatyti, kaip atrodo šventės vieta, tik tądien susitikusius jaunuosius ir didžiulį būrį svečių. Aptvertoje be stogo teritorijoje pakraščiais stovėjo stalai maistui gaminti, viduryje - staliukai, gale - nedidelė scena, ant kurios sėdėjo jaunieji. Aplink vaikščiojo gražius sarius vilkinčios ponios. Svečiai valgė iš vienkartinių indų, kuriuos metė čia pat ant žemės.

Kelionė drambliais į Ambero fortą.

Saviti kvapai

Indija yra savitų kvapų kraštas. Šventyklose deginami smilkalai. Gatvėse gaminamas maistas, nuo kurio sklinda stiprus prieskonių aromatas. Bet jį, pasak I.Šalkauskienės, kartais užgožia šiukšlių ar benzino, kurį dažnai pardavinėja buteliais, dvokas. Maisto ir kitokios atliekos metamos į gatvę, nuo jų smarvės net nosį riečia. Prisimindamas įspūdžius turguje, J.Šalkauskas teigė, kad ten reikia mokėti derėtis, nes gali prigauti. Prekeiviai labai įkyrūs ir stengiasi įpiršti bet ką, tarkime, prašai vienokios spalvos ar dydžio drabužio, atneša visai kitokį. O prekės tiek turguje, tiek privačiose parduotuvėlėse, pasak pašnekovės, nekokybiškos.

Keliautojai sakė, kad kai Indijos gatvėse vaikai ar elgetos prašo išmaldos, patartina jos neduoti. "Vienas mūsų grupės žmogus kaip suvenyrų vežėsi rašiklių. Vaikai taip jį apstojo, maniau, drabužius nuplėš", - prisiminė Irena. Lietuviams buvo patariama saugotis ir vagilių - ypač atsidūrus minioje.

Indijos nepavadinsi tvarkinga šalimi. Visur pilna šiukšlių, karvių paliktų "blynų". Pasak J.Šalkausko, kai lankėsi kaimuose, matė, kad vietos gyventojai karvių mėšlą džiovina ant namų stogų, vėliau naudoja kaip kurą. Po kraštą keliaudami lietuviai apsistodavo viešbučiuose su visais patogumais, geru aptarnavimu. Vieno jų numeriuose buvo įrengtos net sūpynės. Kelionės pabaigoje lietuviai apsigyveno viešbutyje, įsikūrusiame 800 m nuo jūros. Reikėdavo tik gatvę pereiti. "Kiekvieną rytą auštant, apie pusę septynių, eidavome prie jūros ir pasitikdavome saulę, - pasakojo J.Šalkauskas. - Visur aplink matydavome šiukšlių kalnus. Kartą kažkas padegė šiukšlių krūvą, paskui tuose rūkstančiuose degėsiuose matėme karvę, kuri žindė veršelį. Paplūdimyje mus pasitikdavo šunų būriai - lakstydavo palaidi."

I.Šalkauskienei patiko egzotiško krašto spalvingumas. Gražu buvo žiūrėti į moteris, ypač Delyje, Džaipūre, Agroje, pasipuošusias ryškiais sariais. Pašnekovei indės pasirodė orios, pasitempusios, puikios laikysenos. "Kodėl moterys taip vaikšto? Keliose vietose matėme tokį dalyką: vyksta statybos, vyrai į dubenis krauna molingą raudoną žemę, sunkius grumstus, o moterys, dėvinčios kietas kepuraites, šiuos krovinius užsideda ant galvų, neša ir išpila į sunkvežimį. Jos dirba pasipuošusios gražiais sariais, net gatves šluoja taip apsirengusios", - pasakojo keliautojai. Lietuviai matė, kad kai indų moterys šitaip dirba arba viešoje vietoje pardavinėja vaisius, kur nors netoliese sėdi jų maži vaikai. "Matyt, neturi jų kur palikti, - svarstė I.Šalkauskienė. - Teko matyti niekieno neprižiūrimų 3-4 metų mažylių gatvių spūstyse."

Moterų darbas statybose. 

Fotografiniai portretai

J.Šalkauskas garsus savo aistra fotografuoti. Indija nebuvo išimtis, keliautojas parsivežė kelis šimtus nuotraukų. Jose - tiesiai žvelgiantys išraiškingų veidų jauni ir seni vyrai, besišypsančios moterys spalvingais sariais, smalsūs vaikai... "Ne tik mes fotografavome Indijos žmones, bet ir jie mus, - įdomų dalyką pastebėjo J.Šalkauskas. - Per ekskursijas prie šventyklų ar kitų vietų jie stengdavosi atsistoti greta mūsų, kai juos fotografuodavo saviškiai, kad ir mes būtume kadre." I.Šalkauskienė teigė, kad iš vietinių apskritai sulaukdavo daug dėmesio, nes europiečiai jų akimis - egzotiški.

Metų pradžioje grįžęs iš Vietnamo J.Šalkauskas išleido 130 puslapių fotografijų knygą, į kurią sudėjo 600 nuotraukų. Tai buvo albumas sau ir bendrakeleiviams.

Po kelionės į Indiją rengiasi į fotografijų knygą sudėti ne tik savo, bet ir kelionės draugų nuotraukas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"