Indonezija: būk pagarbintas, Buda

Goda JUREVIČIŪTĖ 2014-07-04 06:00
Goda JUREVIČIŪTĖ
2014-07-04 06:00
Borodūras. Po trumpos pamaldų ceremonijos vienuoliai ima fotografuotis Budos ir šventyklos fone. Godos Jurevičiūtės nuotraukos
Nors In­do­ne­zi­ja yra di­džiau­sia pa­sau­ly­je mu­sul­mo­nų vals­ty­bė, ta­čiau ji nė­ra is­la­mo vals­ty­bė ir is­la­mas nė­ra vals­ty­bi­nė re­li­gi­ja. Čia pri­pa­žįs­ta­mos še­šios re­li­gi­jos, o na­cio­na­li­nė ideo­lo­gi­ja, va­di­na­ma Pa­nca­si­la, grin­džia­ma pen­kiais pri­nci­pais, ku­riuos pa­skel­bė pir­ma­sis In­do­ne­zi­jos pre­zi­den­tas Su­kar­nas.

In­do­ne­zi­ja – mo­to­ro­le­rių ša­lis. Per ke­lis čia pra­leis­tus mė­ne­sius ne­su­ti­kau nė vie­no žmo­gaus, ne­svar­bu, ko­kio am­žiaus ar ly­ties jis bū­tų, ne­mo­kan­čio vai­ruo­ti mo­to­ro­le­rio. Gat­vės jų tie­siog per­pil­dy­tos ir ste­bint ga­li­ma iš­vys­ti ne­ma­žai nuo­sta­bą ke­lian­čių vaiz­dų: ant vie­no mo­to­ro­le­rio įsi­tai­siu­sią vi­są šei­mą, tė­vus su ma­žais vai­kais, tri­se ar ke­tu­rie­se su­sė­du­sius drau­gus ar­ba mo­to­ro­le­rius, nu­krau­tus ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma gau­sy­be daik­tų. To­dėl na­tū­ra­lu, kad ke­lio­nės mo­to­ro­le­riu yra ne­iš­ven­gia­mos ir už­sie­nie­čiams. Kai ku­rie čia gy­ve­nan­tys eu­ro­pie­čiai iš­moks­ta juos ir vai­ruo­ti, bet aš kol kas ten­ki­nuos sė­dė­ti vai­ruo­to­jui už nu­ga­ros.

Per pir­mą­ją ke­lio­nę mo­to­ro­le­riu ne­bu­vau įspė­ta apie ga­li­mus pa­vo­jus, to­dėl nuo trans­por­to prie­mo­nės li­pau per de­ši­nę pu­sę (vai­ruo­ja­ma kai­re ke­lio pu­se) ir pri­si­lie­tu­si prie iš­me­ta­mo­jo du­jų vamz­džio nu­de­gi­nau ko­ją. Da­bar ma­no ko­ją žy­min­tį ran­dą vie­ti­niai va­di­na su­ve­ny­ru iš In­do­ne­zi­jos. Žaiz­da bu­vo di­džiu­lė ir jai il­gai ne­gy­jant nu­spren­džiau ap­si­lan­ky­ti pas gy­dy­to­ją. Tuo me­tu bu­vau Te­ga­lo mies­te, nuo Se­ma­ran­go, Cen­tri­nės Ja­vos sos­ti­nės, nu­to­lu­sia­me į sa­los va­ka­rus. Ar­ti­miau­sia li­go­ni­nė pa­si­tai­kė mu­sul­mo­niš­ka (pa­žo­džiui iš­ver­tus jos pa­va­di­ni­mą „Te­ga­lo is­la­mo li­go­ni­nė“).

Pri­ima­ma­ja­me už­ra­šas ara­bų ir in­do­ne­zie­čių kal­bo­mis: „Man su­sir­gus Die­vas ma­ne pa­gy­dys.“ Re­gis­tra­ci­jos kor­te­lė­je – eu­ro­pie­čiams ne­įp­ras­tas klau­si­mas: „Ko­kia jū­sų iš­pa­žįs­ta­ma re­li­gi­ja?“ ir pa­tei­kia­mi 7 ga­li­mi at­sa­ky­mai: „is­la­mas, ka­ta­li­ky­bė, pro­tes­tan­tiz­mas, in­duiz­mas, bu­diz­mas, kon­fu­cio­niz­mas, ki­ta“. Nors klau­si­mas to­kio­je įstai­go­je kiek glu­mi­na, in­do­ne­zie­čiams jis na­tū­ra­lus. Tai vie­nas pir­mų­jų klau­si­mų, ku­rį iš­girs­tu be­veik iš kiek­vie­no kiek il­giau ma­ne kal­bi­nan­čio in­do­ne­zie­čio. Re­li­gin­gu­mas pers­mel­kęs vi­są In­do­ne­zi­jos vi­suo­me­nę.

Nors In­do­ne­zi­ja yra di­džiau­sia pa­sau­ly­je mu­sul­mo­nų vals­ty­bė (dau­gu­ma iš maž­daug 250 mln. jos gy­ven­to­jų iš­pa­žįs­ta is­la­mą), ta­čiau ji nė­ra is­la­mo vals­ty­bė ir is­la­mas nė­ra vals­ty­bi­nė re­li­gi­ja. Vals­ty­bė pri­pa­žįs­ta še­šias anks­čiau iš­var­dy­tas re­li­gi­jas. Na­cio­na­li­nė ideo­lo­gi­ja va­di­na­ma Pa­nca­si­la. Ją su­da­ro 1945 me­tų rugp­jū­čio 1 die­ną pir­mo­jo In­do­ne­zi­jos pre­zi­den­to Su­kar­no pa­skelb­ti 5 pri­nci­pai: ti­kė­ji­mas vie­nu Die­vu, tei­sin­ga ir ci­vi­li­zuo­ta žmo­ni­ja, In­do­ne­zi­jos vien­ti­su­mas, de­mo­kra­ti­ja ir so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas vi­siems In­do­ne­zi­jos žmo­nėms.

Sie­kiant tai­kaus ir har­mo­nin­go vi­sų pri­pa­žįs­ta­mų re­li­gi­jų su­gy­ve­ni­mo, ka­len­do­rius yra iš­mar­gin­tas gau­sy­be poil­sio die­nų. Vie­na jų 2014 me­tų ka­len­do­riu­je – ge­gu­žės 15-oji. In­do­ne­zie­tiš­kai „Ha­ri Raya Wai­sak“, dar va­di­na­ma Bu­dos die­na.

Di­džiau­sia pa­sau­ly­je šventykla

Pasitikti aušrą šventyklos viršuje – turistų pamėgtas užsiėmimas Borobudūre.

Kar­tais dar ne­for­ma­liai va­di­na­mas Bu­dos gim­ta­die­niu waisakas yra šven­ta­die­nis. Per jį mi­ni­mas bu­diz­mo re­li­gi­jos pra­di­nin­ko Gau­ta­mos Bu­dos gi­mi­mas, nu­švi­ti­mas (nir­va­na) ir mir­tis (par­inir­va­na). Kon­kre­ti šios šventės die­na nu­sta­to­ma pa­gal Azi­jos mė­nu­lio ka­len­do­rių ir yra šven­čia­ma bu­dis­tų ir in­duis­tų kalendorių wai­sa­ko (Vai­sak­ha) mė­ne­sį.

No­rė­da­mi pa­žiū­rė­ti, kaip tai vyks­ta, ge­gu­žės 15 die­ną su­pla­na­vo­me ke­lio­nę į di­džiau­sią pa­sau­ly­je bu­dis­tų šven­tyk­lų komp­lek­są – Bo­ro­bu­dū­rą. Jis yra Ja­vos sa­los pie­tuo­se, Ma­ge­lan­go mies­te, apie 40 ki­lo­me­trų nu­to­lu­sia­me nuo Džog­dža­kar­tos (dėl spūs­čių ir pra­stų ke­lių to­kį at­stu­mą ga­li­ma įveik­ti per 1,5–2 va­lan­das).

Šven­tyk­la pa­sta­ty­ta 750–850 me­tais, val­dant Ša­lend­rų di­nas­ti­jai. Iš pa­žiū­ros ji kiek pri­me­na pi­ra­mi­dę. Ją su­da­ro ke­tu­rios te­ra­sos, ku­rias puo­šia dau­gy­bė rel­je­fų, ilius­truo­jan­čių bu­diz­mo re­li­gi­jos kos­mo­lo­gi­ją: nuo pir­mo­sios te­ra­sos, pa­sa­ko­jan­čios apie ais­trų ir troš­ki­mų val­do­mą kas­die­nį gy­ve­ni­mą, iki ket­vir­to­jo­je te­ra­so­je pa­sie­kia­mos nir­va­nos. Vi­so­je šven­tyk­lo­je yra 504 Bu­dos skulp­tū­ros.

Dėl Ja­vos sa­lo­je plin­tan­čio is­la­mo Bo­ro­bu­dū­ro šven­tyk­la bu­vo ap­leis­ta XIV am­žiu­je. Apie jos eg­zis­ta­vi­mą pa­mirš­ta iki 1815 me­tų, kai ją at­ra­do bri­tų Ja­vos val­dy­to­jas se­ras Tho­ma­sas Stam­for­das Raff­le­sas.

Mo­der­nūs vienuoliai

Vos ke­lios die­nos prieš ke­lio­nę ste­bė­ti Bu­dos die­nos mi­nė­ji­mo pla­nus te­ko keis­ti, nes esą šven­tė vyks ne ge­gu­žės 15, o ge­gu­žės 14 die­ną. Da­ta pa­keis­ta pa­aiš­kė­jus, jog pil­na­tis pa­si­ro­dys į ge­gu­žės 15-ąją.

Waisako mi­nė­ji­mas pra­de­da­mas ei­ty­nė­mis iš Men­du­to į Pa­vo­no šven­tyk­lą, o iš ten į Bo­ro­bu­dū­rą. Šias šven­tyk­las ski­ria ke­li ki­lo­me­trai. Ei­ty­nė­se žen­gia apie ke­lis šim­tus vie­nuo­lių ir pa­skui juos se­kan­tys bu­dis­tai bei ne­iš­ven­gia­mai - tu­ris­tai. (Bo­ro­bu­dū­ras – lan­ko­miau­sia tu­ris­tų vie­ta Ja­vos sa­lo­je.)

Pa­ma­žu ar­tė­da­mi di­džio­sios šven­tyk­los link, prie jos iš­vy­do­me pa­ky­lą su di­džiu­le, auk­su tvis­kan­čia Bu­dos sta­tu­la. Ant pa­ky­los lei­džia­ma lip­ti tik vie­nuo­liams. Vyks­ta trum­pa ce­re­mo­ni­ja ir pa­mal­dos, ku­rios pa­pras­tam ste­bė­to­jui yra su­nkiai su­pran­ta­mos. Po šios ce­re­mo­ni­jos vie­nuo­liai ima fo­tog­ra­fuo­tis Bu­dos ir šven­tyk­los fo­ne. Ir nors gy­ve­na­me tech­no­lo­gi­jų val­do­ma­me pa­sau­ly­je, pri­si­pa­žin­siu, jog iš­vy­du­si vie­nuo­lius, iš sa­vo tra­di­ci­nių oran­ži­nių mai­šų trau­kian­čius iš­ma­niuo­sius te­le­fo­nus ir plan­še­ti­nius kom­piu­te­rius fo­tog­ra­fuo­tis, ge­ro­kai nu­ste­bau.

Įvai­rios pa­mal­dos, me­di­ta­ci­jos, ce­re­mo­ni­jos ir Bu­dos gy­ve­ni­mą pa­sa­ko­jan­tys vai­di­ni­mai šven­tyk­los te­ri­to­ri­jo­je vyks­ta vi­są va­ka­rą, ta­čiau dau­gu­ma tu­ris­tų iš es­mės lau­kia pa­sku­ti­nio šven­tės akor­do, kai į dan­gų pa­lei­džia­mi šim­tai po­pie­ri­nių ži­bin­tų. Pa­gal prog­ra­mą jis tu­rė­jo vyk­ti apie 2 va­lan­dą nak­ties. Ta­čiau nie­kas nie­ka­da In­do­ne­zi­jo­je ne­vyks­ta lai­ku. Tam jie ne­tgi tu­ri po­sa­kį: „Jam ka­ret“, reiš­kian­tį „gu­mi­nis lai­kas“. (Dau­giau­sia dėl bep­ro­tiš­kų spūs­čių, bet ne ką re­čiau ir dėl itin at­sai­naus po­žiū­rio į lai­ką, su­si­ti­ki­mai su in­do­ne­zie­čiais ga­li vė­luo­ti net ke­lias va­lan­das.) To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad ži­bin­tų pa­lei­di­mo ce­re­mo­ni­ja pra­si­dė­jo šiek tiek po ke­tu­rių, bet re­gi­nys ti­krai ne­nu­vy­lė.

Ki­tas itin tu­ris­tų pa­mėg­tas už­siė­mi­mas Bo­ro­bu­dū­re – pa­si­tik­ti auš­rą šven­tyk­los vir­šu­je. Po­ra die­nų po waisako, penk­tą ry­to pa­sie­kę Bo­ro­bu­dū­ro šven­tyk­los vir­šu­ti­nę te­ra­są, jo­je ne­ra­do­me nė vie­no in­do­ne­zie­čio. Dau­gu­ma su­si­rin­ku­sių­jų – pui­kiais fo­toa­pa­ra­tais ap­si­rū­pi­nę nuo­trau­kų me­džio­to­jai, kas ke­lias se­kun­des fo­tog­ra­fuo­jan­tys sau­lė­te­kį, užuot jį tie­siog ste­bė­ję.

Merapio ugnikalnis - vienas aktyviausių Indonezijos salyne.

Ka­dan­gi or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rio­je sa­va­no­riau­ju (straips­nio au­to­rė In­do­ne­zi­jo­je įsi­kū­ru­si pa­gal Eu­ro­pos sa­va­no­rių tar­ny­bos pro­jek­tą "The ot­her way" - red.), yra Bo­ro­bu­dū­ro šven­tyk­los par­tne­rė, už įėji­mą į ją ne­mo­ku, ta­čiau ver­ta pa­mi­nė­ti, kad kai­na vie­ti­niam - apie 10 li­tų, o už­sie­nie­čiui - apie 70 li­tų.

Sau­lė­te­kis kal­no viršūnėje

Vi­siš­kai ne­to­li Bo­ro­bu­dū­ro šven­tyk­los stūk­so Me­ra­pio ug­ni­kal­nis. Iš­ver­tus iš in­do­ne­zie­čių kal­bos jo pa­va­di­ni­mas reiš­kia „ug­nies kal­nas“. Tai vie­nas ak­ty­viau­sių ug­ni­kal­nių In­do­ne­zi­jos sa­ly­ne, iš­si­ver­žian­tis maž­daug kas pen­ke­rius me­tus ir sa­vo pe­le­nais ne­re­tai užk­lo­jan­tis Bo­ro­bu­dū­ro šven­tyk­lą. Pa­sta­ra­sis iš­si­ver­ži­mas vy­ko 2010-ai­siais, ki­to lau­kia­ma ar­ba šių me­tų pa­bai­go­je, ar­ba ki­tų pra­džio­je. Dėl to­kio ak­ty­vu­mo Me­ra­pis ne­re­tai bū­na lan­ky­to­jams ne­priei­na­mas. Gal­būt dėl to, kad yra ne­ra­mus, Me­ra­pio ug­ni­kal­nis yra tu­ris­tų itin mėgs­ta­ma vie­ta. Vir­šū­nė­je jis sie­kia 2930 me­trų.

Pro­ga kop­ti į Me­ra­pį pa­si­tai­kė ne­ti­kė­tai ir spren­di­mą pri­ėmiau la­bai spon­ta­niš­kai. Nu­spręs­da­ma ne­ži­no­jau, nors ir įta­riau, jog ma­no ava­ly­nė tam ti­krai ne­tin­ka­ma (te­tu­riu va­di­na­muo­sius kon­ver­sus), jog ko­pi­mas į šį kal­ną yra la­bai su­nkus dėl to, kad ke­lias la­bai sta­tus ir kad fi­ziš­kai esu tam vi­siš­kai ne­pa­si­ren­gu­si.

Vi­sa tai pa­aiš­kė­jo tik ko­piant, o kol kas lau­kė ke­lio­nė iki Se­lo kai­me­lio. Ši gy­ven­vie­tė yra pa­to­giau­sia vie­ta ban­dy­ti įveik­ti Me­ra­pį ir pa­si­tik­ti auš­rą kal­no vir­šū­nė­je. Ka­dan­gi ko­pi­mas trun­ka apie 3 ar 4 va­lan­das, daž­niau­siai iš­ke­liau­ja­ma pir­mą va­lan­dą nak­ties. Va­di­na­mą­ją tre­čią­ją plat­for­mą, esan­čią 2500 me­trų aukš­ty­je, pa­sie­kė­me lai­ku, kad pui­kiai įsi­tai­sy­tu­me ir iš­vys­tu­me sau­lė­te­kį, ku­ris pa­ma­žu nu­švie­čia Me­ra­pio vir­šū­nę bei prieš­ais jį stūk­san­tį ki­tą kal­ną – Mer­ba­bu. Nors kar­tą su­ti­ku­sie­ji sau­lę kal­no vir­šū­nė­je ži­no, jog vaiz­das at­per­ka vi­sas ko­pi­mo kan­čias.

Aukš­čiau lip­ti gi­das ne­lei­do Jo tei­gi­mu, šiuo me­tu vul­ka­nas per­ne­lyg ak­ty­vus. Ke­lios sa­vai­tės prieš mū­sų žy­gį gi­das ve­dė ki­tą gru­pę iki pat vir­šū­nės. Me­ra­piui par­odžius tam ti­krus ak­ty­vu­mo po­žy­mius, gru­pė puo­lė į pa­ni­ką, o vie­na mo­te­ris bėg­da­ma že­myn pa­sly­do ir su­si­lau­žė ko­ją.

Lei­di­mo­si že­myn iš­šū­kių pa­ty­riau ir aš. Pa­aiš­kė­jo pa­grin­di­nė ma­no ba­tų prob­le­ma – jie itin sli­dūs ir ne­pa­to­gūs leis­tis že­myn. Dėl kal­no sta­tu­mo nu­si­leis­ti bu­vo ne­ką pa­pras­čiau nei kop­ti į vir­šų. Po ke­le­to kri­ti­mų, pa­si­bai­gu­sių leng­vu su­žei­di­mu, gi­das li­ku­sį ke­lią ma­ne ve­dė už ran­kos.

Bran­giau­sia ka­va pasaulyje

In­do­ne­zi­ja ga­li pa­si­džiaug­ti dau­ge­liu vie­tų bei reiš­ki­nių, ku­riuos ga­li­ma api­bū­din­ti pa­si­tel­kus prie­sa­gą "-iau­sias“. Tai ne tik di­džiau­sia mu­su­mo­nų vals­ty­bė pa­sau­ly­je, ku­rio­je yra di­džiau­sia pa­sau­ly­je bu­dis­tų šven­tyk­la bei vie­nas ak­ty­viau­sių vul­ka­nų. Tai ir ša­lis, ku­rio­je iš­gau­na­ma pa­ti bran­giau­sia ka­va, va­di­na­ma ko­pi luwak. Šis ka­vos pa­va­di­ni­mas tur­būt ži­no­mas kiek­vie­nam ka­vos gur­ma­nui, ta­čiau iš­ga­vi­mo bū­das vi­lio­ja ti­krai ne kiek­vie­ną.

„Ko­pi“ iš­ver­tus iš in­do­ne­zie­čių kal­bos reiš­kia „ka­va“, o „lu­wak“ – ne­di­de­lį gy­vū­nė­lį pa­lmi­nį mu­san­gą. Ši ka­va ga­mi­na­ma iš ka­vos pu­pe­lių, ku­rias ap­do­ro­ja gy­vū­nė­lių žar­ny­nas. Ki­taip ta­riant, ka­va ga­mi­na­ma iš mu­san­go fe­ka­li­jų. Tei­gia­ma, kad ka­vos vai­sių minkš­ti­mą mėgs­tan­tis gy­vū­nas at­si­ren­ka tik ge­riau­sius. Ka­vos pu­pe­lių gy­vū­nas ne­kram­to ir tik da­li­nai ap­virš­ki­na. Tei­gia­ma, kad po ke­lio­nės virš­ki­na­muo­ju trak­tu ka­vos pu­pe­lės pra­ran­da kar­tu­mą, o gy­vū­no skran­džio su­ltys joms su­tei­kia ypa­tin­go prie­sko­nio.

Pa­ša­lin­tas iš gy­vū­no or­ga­niz­mo, jas su­ren­ka vie­ti­niai gy­ven­to­jai. Dėl šios prie­žas­ties ka­vos pa­ga­mi­na­ma tik pu­sę to­nos per me­tus – dėl to ir to­kia di­de­lė kai­na: Eu­ro­pos vals­ty­bė­se ki­log­ra­mo kai­na ga­li siek­ti 550 eu­rų.

Apie šią ka­vą ži­no­jau nuo pat at­va­žia­vi­mo, to­dėl jos ieš­ko­jau nuo ke­lio­nės pra­džios. De­ja, ša­ly­je, ku­rio­je iš­gau­na­ma gur­ma­nų itin ver­ti­na­ma ka­va, šis gė­ri­mas yra vi­sai ne­pap­li­tęs. Ka­vi­nė­se už­sa­ko­mos ka­vos be­veik ne­įma­no­ma ger­ti: ji la­biau pri­me­na cu­kruo­tą van­de­nį su šla­ke­liu ka­vos, nei pa­čią ka­vą. To­dėl ko­pi luwak par­aga­vau tik po ke­lių mė­ne­sių bu­vi­mo čia ir šiek tiek pa­ieš­ko­ju­si. Ka­vos puo­de­lis kai­nuo­ja apie 100 tūkst. ru­pi­jų (maž­daug 20 li­tų). Ka­va nė­ra ga­mi­na­ma prie ba­ro. Karš­tas van­duo ir vie­nam puo­de­liui skir­tas ka­vos pa­ke­lis at­ne­ša­mas klien­tui prie sta­lo, kad jis ma­ty­tų, jog ge­ria ori­gi­na­lią ka­vą.

Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad iš­sky­rus kai­ną, de­ja, ši ka­va ne­pa­si­ro­dė kuo nors ypa­tin­ga. Ji yra itin leng­vo ir kiek van­de­nin­go sko­nio, tad man bu­vo ne­pa­kan­ka­mai stip­ri. Ta­čiau jos rek­la­ma pui­ki – be­veik vi­si nors kar­tą su­si­gun­do par­agau­ti bran­giau­sios pa­sau­ly­je ka­vos.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
aplink ...grozi  212.122.93.147 2014-07-05 08:03:07
"5 pri­nci­pai: ti­kė­ji­mas vie­nu Die­vu, tei­sin­ga ir ci­vi­li­zuo­ta žmo­ni­ja, In­do­ne­zi­jos vien­ti­su­mas, de­mo­kra­ti­ja ir so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas vi­siems In­do­ne­zi­jos žmo­nėms. " - labai grazu. * * * skaiciau apie atvirkstine svastika, bet maciau ta pacia hytlerinei - kaip tik vakar, buvo laida apie himlerio organizuota ekspedicija i Tibeta, rode Budos statulele ir svastika joje nebuvo atvirkstine. * * * Atviras principu paskelbimas - puse kelio i ju sekminga paisyma. kita kelio puse iveikiama dvasios, einancios jus pasitikti su palaima. -;). Nei daugiau nei maziau. Tereikia nesuteikti per didelio demesio mazai reiksmingam... "ir sulipdys jie sau balvonus is aukso ir jiems melsis" ar kazkaip taip. Nesuprantu to grazaus zmogaus, isvezusio i Taivana savo seima pries du metus. Galeciau pasirinkti tik ta kampeli, kur grozio supratimas atitinka dvasia, sirdi pasirinkusia. Nepaisant labai teisingu ir labai graziai suformuluotu principu - akis nepriima kaip sventa priklauso. Protas, zinoma, paklusta: grozi suprantancios sistemos iskelimas i pjedestala - aukstas civilizacinis standartas. * * * del visu kritimu...pastaruju dvieju dienu tv programu keliais sprintas atnese vieno ...bergo(jis supyktu paminetas) pirmakartini regejima. Man padare teigiama ispudi, nors skaiciau, daznai, kaip peikiamas. Taigi, del kritimu: "a most successfull men have many downs in their..." careers -taip beprasmiskai skambantis zodis - grozio papedeje.
2 0  Netinkamas komentaras
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
At­sis­vei­kin­ti su žmo­gu­mi be pyk­čio ir Lie­tu­vos švie­suo­liu va­din­tu pro­fe­so­riu­mi mi­nios žmo­nių į VDU Di­džią­ją au­lą plūdo dvi die­nas.
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as iš­reiš­kė vil­tį, kad par­ei­gū­nams ar­ti­miau­sias ke­le­tą sa­vai­čių pa­vyks per­kel­ti iki 9 tūkst. mig­ran­tų iš skur­džios sto­vyk­los Ka­lė į pri­ėmi­mo cen­trus [...]
Es­ti­jos rin­ki­kų ko­le­gi­jai šeš­ta­die­nį per an­trą­jį bal­sa­vi­mą ne­pa­vy­ko iš­rink­ti pre­zi­den­to Too­mo Hend­ri­ko Il­ve­so įpė­di­nio, nes nei vie­nas kan­di­da­tas ne­su­rin­ko pa­pras­tos balsų dau­gu­mos, to­dėl [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vos prieš ke­le­tą sa­vai­čių iš di­džiau­sio pa­sau­ly­je me­nų fes­ti­va­lio Ško­ti­jos sos­ti­nė­je Edin­bur­ge su spe­cia­liuo­ju pri­zu grį­žęs AAT | Ar­tū­ro Arei­mos tea­tras nau­ją tea­tro sezoną pra­de­da prem­je­ra [...]
Kiek­vie­na mums su­teik­ta aki­mir­ka yra ne­įkai­no­ja­ma. Vie­nos iš­nyks­ta vos blyks­te­lė­ju­sios, o ki­tos, re­gis, tę­sia­si am­ži­ny­bę. Ta­čiau kiek­vie­no­je sly­pi ne­iš­ma­tuo­ja­mos ga­li­my­bės: vos per aki­mir­ką [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Bang­la­de­šo zoo­lo­gi­jos so­do pri­žiū­rė­to­jai tre­čia­die­nį su­ren­gė dviem liū­tams iš­kil­min­gas „ves­tu­ves“, ku­rio­se bu­vo ba­lio­nų ir net šir­dies pavidalo mė­sos py­ra­gas.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ pir­mą­ją da­lį sėk­min­gai įgy­ven­di­nu­si Lie­tu­va pir­mo­ji iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių pe­rei­na prie an­tro­jo eta­po: eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo Latvijos link. „Tai [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami