TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Iranas - proga netekti žado

2010 12 17 0:00
Penktadienio mečetė Esfehane.
Martyno Mažeikos nuotrauka

Iranui pažinti beveik mėnesio tarsi pakako. Septynioliktoje pagal dydį pasaulio valstybėje smagu atrasti dykumas ir neįžengiamus žaliuojančius miškus, įspūdingus Arabijos ir Kaspijos jūros paplūdimius ir druskingus ežerus. Svarbiausia - visur esi laukiamas.

Iranas - turistams ir kainomis, ir lankomais objektais, ir vietos žmonių dėmesiu draugiškas kraštas. Tai patyrė ten beveik mėnesį viešėjęs vilnietis Martynas Mažeika. "Iraniečiai labai smalsūs. Jiems įdomu pakalbinti turistą, pabendrauti. Dažnai sulauki ir kvietimo į svečius, pavakarieniauti", - LŽ pasakojo vaikinas. Nors šalis mielai įsileidžia turistus, kol kas jų gausa pasigirti negali. Pernai Iranas sulaukė 2,3 mln. svečių, dauguma jų - iš Azijos ir kitų musulmoniškų kraštų. Iš Europos Sąjungos atvyksta apie 2 tūkst. žmonių per mėnesį. Daugeliui tikriausiai kelia nerimą politinė šalies situacija. Tačiau Martynas tikino, kad turistams ten saugu. Be to, kol nėra gausybės atvykėlių iš užsienio, galima ramiai apžiūrėti lankomus objektus, nereikia stumdytis smalsuolių miniose. "Labai įdomus, geras jausmas, kai po senovinę pilį ar šventyklą dairaisi vienas", - prisiminė pašnekovas.

Apsistoja palapinėse

Kol kas pagrindinė turistų dalis - vietos gyventojai. Jie mėgsta keliauti po savo kraštą. Susiburia visa šeima - seneliai, tėvai, vaikai - ir leidžiasi į kelią. Juolab kad nakvynei jiems užtenka paprasčiausios palapinės. Kai keliauja didelis būrys, tai kur kas pigiau, nei apsistoti viešbutyje. Taupyti vietiniams labai svarbu, nes Irane gyvenimo lygis menkesnis nei Lietuvoje. Miestuose yra daugybė gražiai sutvarkytų parkų, tad ten turistai pasistato ant takelių palapines ir lyg niekur nieko gyvena. "Jie vežasi ne tik palapinę, bet ir dujinę krosnelę, indų bei kitų daiktų, kurių gali prireikti, tarkime, savaitę taip gyventi", - pasakojo Martynas.

Lankyti turizmo objektus Irane pigu. Anksčiau būdavo dvi skirtingos kainos - vietiniams ir kelis sykius didesnės užsieniečiams. Dabar tokio skirstymo nebėra. "Daugelyje vietų bilietai nekainavo nė lito. Brangiausiai atsiėjo brangakmenių muziejaus banke lankymas. Tąsyk teko mokėti "net" 6 ar 7 litus", - šyptelėjo pašnekovas.

Kai žinai, kad Irane vidutinis atlyginimas - maždaug 700 litų, panašiai atsieina ir būsto nuoma, nereikia stebėtis mažomis kitų paslaugų kainomis.

Taksi be taisyklių

Nors gyvenimo lygis žemas, bene visi iraniečiai važinėja automobiliais. Benzinas dotuojamas, kitaip sakant, tam tikrą jo kiekį per mėnesį galima nusipirkti trigubai pigiau. Normali benzino kaina - 1,5 lito už litrą. Tiems, kam per brangu, renkasi automobilius, varomus dujomis, - litras suskystintų dujų atsieina vos 25 centus.

Sostinėje Teherane labai gerai sutvarkyta viešojo transporto sistema: važinėja ne tik autobusai, bet ir metro, pigus taksi. "Jei esi gana drąsus, gali išbandyti mototaksi, kai vairuotojas tave veža ant užpakalinės motociklo sėdynės. Kaina tokia pati, kaip ir įprasto taksi, tačiau į vietą paprastai atvyksti daug greičiau. Sykį man teko išbandyti tokį keliavimo būdą. Adrenalino pakako ilgai: autostrada pora kilometrų važiavome prieš eismą, tada - šaligatviu, paskui nardėme tarp automobilių, kol pasiekėme tikslą", - juokėsi Martynas.

Tačiau eismo policija tikrai dirba - jai jau pavyko pripratinti vairuotojus prie šviesoforų. Pradžia padaryta, bet kol kas eismas Irane turistams yra bene vienintelis pavojingas dalykas. Jis ten tikrai beprotiškas - nesvarbu, ar eini per gatvę, ar šaligatviu, visuomet turi atidžiai dairytis. Eiti per gatvę geriausia su vietiniu. Sekdamas jį, laviruojantį tarp važiuojančių automobilių, turi neatsilikti. Jei gatvėje sustosi, vairuotojai paprasčiausiai nežinos, ką daryti, o jei ramiai eisi, jie tave tiesiog apvažiuos. Martynas atkreipė dėmesį, kad keliai tiek mieste, tiek užmiestyje sutvarkyti, tarpmiestiniai autobusai patogūs, nes daug privačių kompanijų konkuruoja dėl kokybės ir kainų. Autobusu nuvažiuoti 100 kilometrų kainuoja apie litą.

Nė vieno naktinio klubo

Irane įvesta išties labai griežta tvarka. Draudžiamas alkoholis, veikia cenzūra, kino teatrai ir vietinė televizija nerodo vakarietiškų filmų. Tačiau internetas, nors ir labai lėtas, laisvai prieinamas, taip pat leidžiama naudotis satelitine televizija. Taigi visus geriausius filmus ir aktorius iraniečiai puikiai žino. Be to, labai populiarūs piratiniai kompaktiniai diskai. "Vieši renginiai, muzikinių grupių koncertai - sudėtingesnis dalykas. Žinoma, naktinius klubus Irane irgi reikia pamiršti - nėra nė vieno. Jaunimas linksminasi tik nelegaliose vietose, o ten, be abejo, atsiranda ir alkoholio, ir merginos gali nusimesti galvos apdangalus. Teherane labai populiarus undergroundo judėjimas, panašus į mūsų jaunųjų rokerių judėjimą Sąjūdžio laikais", - pasakojo Martynas.

Jį taip pat labai nustebino draudimas rūkyti viešose vietose. Kituose arabų kraštuose to daryti nedraudžiama, priešingai - net populiaru.

Vietos gyventojai itin mėgsta žiūrėti Ispanijos ir Anglijos futbolo lygų rungtynes. Vakare jie užsuka pavakarieniauti į restoraną arba leidžia laiką parkuose: vaikštinėja, šnekučiuojasi susėdę ant žolytės, žaidžia futbolą, badmintoną, tinklinį, kitus lauko žaidimus.

Nori emigruoti

Jaunimas labai ilgai gyvena su tėvais, nes brangu atskirai nuomotis būstą. Be to, neįprasta, nors ir nedraudžiama, kad merginos gyventų vienos. Ten, pavyzdžiui, 22-ejų mergina studijuoja, dirba, bet namo vakare privalo grįžti dešimtą, nes taip liepė mama. Kai kur kaimuose dar išlikusi tradicija, kad vyrą ir žmoną parenka tėvai. Miestuose jaunimas laisvai kuria šeimas, kaip ir Vakaruose, vis brandesnio amžiaus. Irane nėra tradicijos gyventi nesusituokus, todėl jauni žmonės mėgsta pasiskųsti.

Griežta tvarka daugelį verčia ieškoti sprendimų, kaip emigruoti. Išvykti į Vakarus itin sudėtinga. Vienas realiausių būdų - labai gerai mokytis ir išvažiuoti studijuoti pagal mainų programą. Dėl šio laimingo bilieto vyksta nuožmi konkurencija. Visi, kurie nori gyvenime ko nors pasiekti, stengiasi gerai mokytis. Universitetuose merginų studijuoja daugiau negu vaikinų. Vyrukai, sulaukę 18 metų, privalo pusantrų metų tarnauti kariuomenėje. Tik tada jie tampa visaverčiais piliečiais: gauna pasą, gali studijuoti, įgyti teisę vairuoti automobilį.

Emigruoti iš Irano nori ne tik jauni, bet ir vyresni žmonės. Martynui teko sutikti turtingą šeimą, kuri planuoja investuoti ir kurti verslą JAV bei taip gauti vadinamąją žaliąją kortą. Irane daugelis pavargo nuo griežtos santvarkos. Nors šalyje vyksta rinkimai, demokratija ten nė nekvepia. Parlamentas išrenkamas, tačiau jo sprendimus gali laisvai vetuoti taryba, kurią sudaro dvasininkai ir islamo teisininkai. Religija valstybėje turi labai didelę įtaką - tai vienintelė pasaulyje teokratinė respublika. Irane šiitų islamo pakraipa yra oficiali. Religija labai stipri tarp vyresnių gyventojų, jaunimas ne toks religingas.

Senieji Irano gyventojai - persai. Tačiau dabar krašte gyvena labai daug skirtingų tautybių žmonių, tarp kai kurių jaučiama įtampa.

Virtuvė - moters erdvė

Per tą beveik mėnesį, kai keliavo po Iraną, Martynui nemažai teko svečiuotis pas vietinius. Jo žodžiais, šeimose labai akivaizdu, kad šeimos galva - vyras. Tačiau sutuoktiniai daug kalbasi, bendrauja, ypač vakarieniaudami.

Tiesa, šalyje, kaip ir visame pasaulyje, labai populiarėja greito maisto užkandinės, bet čia valgiai visuomet švieži. Iraniečiams musulmonams kiaulieną keičia vištiena ir jautiena. "Maistas neaštrus ir skanus. Iš pradžių patiekiama salotų arba jogurto, o pagrindinis patiekalas dažniausiai būna iš mėsos. Iraniečiai gamina šašlykus, kebabus, kepsnius, troškinius, valgo daug ryžių, o vakarienę baigia arbata. Be jos sunku įsivaizduoti čionykščių gyvenimą", - prisiminė Martynas. Jie net turi specialų arbatinį, kuriame visuomet būna paruošta šiltos arbatos. Vakarieniaujant svečiuose svarbu nepamiršti, kad nekviestam eiti į virtuvę nemandagu, tai - moters erdvė.

Vienam žmogui vidutiniame restorane trijų patiekalų vakarienė kainuoja apie 20 litų. Tačiau skaniai galima pavalgyti ir pačioje paprasčiausioje užkandinėje. Restorane dažnai patiekiama ne viena didelė lėkštė patiekalo, bet sunešama daug mažų dubenėlių su produktais. Tenka pačiam pabūti kulinaru ir baigti ruošti maistą. "Kai restorane aplinkiniai pamatydavo mano sutrikusį žvilgsnį, kaipmat siūlydavosi pagelbėti. Aiškindavo, ką su kuo reikia sumaišyti, ką sutrupinti, kuo užkąsti ir t. t." - šypsodamasis sakė vaikinas. Beje, per visą viešnagę Martynas nė sykio neapsinuodijo, nors keletą sykių jam teko gerti ir iš čiaupo.

Vežkitės kavos

Irane apsiperkama panašiai kaip kituose arabų kraštuose. Parduotuvėlėse niekur nenurodomos kainos, tad būtina derėtis. Prekybos centrų yra tik didžiuosiuose miestuose, bet ir jų nedaug. Irane klesti smulkusis verslas. Pavyzdžiui, vienoje gatvėje visi prekiauja batais, kitoje - buities technika, trečioje - drabužiais,

o tarp jų įsimaišiusios maisto prekių krautuvėlės.

Irane labai įdomūs turgūs. Kadangi turistų itin mažai, jie skirti vietiniams. Čia pirkėjų niekas nepersekioja, negriebia už rankos - gali kuo ramiausiai dairytis. "Jei pasakai, kad nori ką nors nusipirkti, pardavėjas tave pasodina, pavaišina arbata ir pradeda derybas. Netikėtai užkalbinti gali tik persiškų kilimų pardavėjas - paprastai gerai šnekantis angliškai, nes turi kontaktų užsienyje. Be to, jis pakvies pabendrauti ne savo parduotuvėlėje, o kavinėje", - aiškino Martynas. Iš tiesų kraštas garsėja kilimų grožiu ir ilgaamžiškumu. Persiškų kilimų kainos priklauso nuo regiono, raštų sudėtingumo ir dydžio. "Porą naktų buvau apsistojęs kaime, kuriame audžiami kilimai. Rankomis išausti tradicinį 3 metrų ilgio ir 2 metrų pločio kilimą trims žmonėms užtrunka metus, darbuojantis po 8-9 valandas kasdien. Jo savikaina - 2 tūkst. dolerių. Aišku, turguje kilimas pabrangsta, o užsienyje kaina pakyla kelis sykius", - dėstė pašnekovas. Galima rasti ir nedidelių kilimėlių už 100 dolerių.

Turistai lauktuvių mielai perka rankų darbo šilkines skareles, kainuojančias po 70-100 litų. Populiarūs prieskoniai, arbata. Martynas kilogramą arbatos įsigijo vos už 24 litus.

Tiesa, tikri kavos mėgėjai Irane nelabai džiaugsis, mat čia gausu tik tirpios kavos. Jei esate vakarietiškos muzikos gerbėjas, pasirūpinkite ir mėgstamais įrašais - visur skamba vien arabiškos melodijos. Moterys Irane privalo bent šiek tiek pridengti plaukus - tai galioja ir turistėms.

Gatvėse sutiksite daug policininkų ir kareivių, tačiau jie tikrai nekelia jokios grėsmės. Prie Martyno per visą viešnagės laiką nepriėjo patikrinti dokumentų nė vienas pareigūnas. Tiesiog nereikia fotografuoti tokių objektų kaip policijos nuovados, atominės elektrinės ir panašių. "Skaičiau, kad vienas amerikietis, nufotografavęs atominę elektrinę, kalėjime turėjo praleisti porą mėnesių, kol valdžia įsitikino, jog jis nėra Izraelio šnipas", - perspėjo vaikinas.

Irane galima susikalbėti angliškai arba rusiškai. Šią kalbą paprastai moka vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kuriems teko studijuoti Rusijoje: vaistininkai, gydytojai... Bet kokiu atveju daugelis pasiryžę padėti. Per mėnesį Martynui savo kontaktus paliko 25 žmonės. Visi jie tvirtino, kad ištikus bėdai lietuvis gali kreiptis pagalbos.

Verta aplankyti

Iš savo netrumpos kelionės vaikinas išskyrė labiausiai patikusius miestus. Tai Esfehanas - buvusi šeicho sostinė, pasižyminti nuostabiomis šventyklomis, tiltais ir didžiule centrine aikšte, Širazas bei legendomis apipintas Persepolis. Čia laukia malonus klimatas, nuostabus turgus. Širazas - garsiausių poetų gimtinė.

Jazdas - dykumos miestas, žavintis painiomis molinėmis gatvelėmis, vėjo gaudyklėmis, zoroastrizmo šventyklomis ir draugiškais vietiniais. Kašanas stebina XIX amžiaus šeimų namais, atsipalaidavusiais žmonėmis ir žydinčiais sodais dykumoje.

Teheranas - didžiulis metropolis, šalies širdis, jaukios kavinės, įspūdingi muziejai. Čia labiausiai matyti Irane vykstantys pokyčiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"