Iranas: turistas gali jaustis žvaigžde

LŽ 2010-10-08 00:00
2010-10-08 00:00
Senosios Persijos dvasią mena Imamo aikštė Isfahane. Vaido Mikaičio nuotrauka
Dau­gu­mai pa­sau­lio gy­ven­to­jų ži­niask­lai­da įpir­šo nuo­mo­nę, esą Ira­nas sie­ja­mas su blo­gio įsi­kū­ni­ji­mu, te­ro­ris­tais, bom­bo­mis, ura­no sod­ri­ni­mu, ka­rais, už­sie­nie­čių gro­bi­mu ir ki­to­mis blo­gy­bė­mis. Ku­rį lai­ką taip ma­niau ir aš, kol įsi­ti­ki­nau, kad žmo­nės vis dėl­to ke­liau­ja ten ir grįž­ta ku­pi­ni pui­kiau­sių įspū­džių.

Irano vizas gavome ambasadoje Varšuvoje. Prašymus siuntėme paštu, bet vizų pasiimti turėjome važiuoti patys. Į kelionę leidomės keturiese. Skridome naktiniu reisu iš Rygos į Armėnijos sostinę Jerevaną, nes pasirodė, kad bilietai į Iraną ypač brangūs. Jerevano oro uoste pasirūpinome tranzitine Armėnijos viza. Paskui taksi keletą valandų važiavome į Armėnijos ir Irano pasienyje esantį Agarako miestelį, ten likome nakvoti. Nors kelio - viso labo 350 kilometrų, jis gana sudėtingas: tenka įveikti keletą kalnų perėjų, todėl vidutinis greitis nėra didelis. Iki Irano sienos galima vykti ir autobusu, tačiau jie važiuoja labai retai ir lėtai.

Tik grynieji pinigai

Kitą rytą, pėsčiomis perėję Armėnijos Respublikos ir Irano Islamo Respubliką skiriančią upę, sklandžiai kirtome sieną. Nukeliavome atgal į praeitį, nes Irane buvo 1388 metų sausio 14-oji - paskutinė garsiosios Naujųjų metų šventės Nooruz diena, kurią iraniečiai švenčia 14 dienų. Tuo metu šalies gyventojai vyksta lankyti giminių, iškylauti, tad krašto gyvenimas keturiolikai dienų praktiškai sustoja.

Šiaurės Irane esantis regionas vadinamas Azerbaidžanu. Dauguma jo gyventojų - turkai arba azerai. Jie sudaro apie ketvirtadalį Irano populiacijos ir turi didelę įtaką parlamente. Šie žmonės kalba turkiškai, tačiau, kaip ir persai, yra musulmonai šiitai. Valstybę Azerbaidžaną iraniečiai vadina rusų Azerbaidžanu.

Dėl tarptautinių sankcijų Irane neveikia kitų šalių bankų kortelės, todėl reikia vežtis grynųjų ir saugoti juos kaip savo akį, nes praradęs pinigus pakliūtum į nepavydėtiną situaciją.

Nakvojome daugiausia nebrangiuose viešbutukuose. Juose kainos svyravo nuo 5 iki 16 JAV dolerių vienam žmogui. Tačiau kai kuriuose patyrėme nepatogumų. Viešbutyje Tebrize radiatorius buvo karštas tarsi lygintuvas, todėl jautėmės kaip pirtyje. Iškviestas savininkas išjungė šildymą ir atidarė langą, bet situacija mažai pasikeitė. Miegojome nusikloję, prie atviro lango, nors lauke buvo vos keli laipsniai šilumos. Kadangi dujos Irane yra be proto pigios, svarstėme, kad galbūt žmonės turi tam tikrą jų normą išdeginti. Panašiai gyvenome Isfahane, o štai dykumų mieste Jazde viešbutukas senamiestyje buvo visiškai nešildomas. Nenuostabu, kad organizmas neatlaikė tokių temperatūros svyravimų, todėl toliau teko keliauti stipriai peršalus.

Surengė prašmatnias sutiktuves

Pavyko pagyventi ir iraniečių šeimoje. Mianeho mieste nakvojome universiteto dėstytojo Karimo, kurį susiradome internetu, namuose. Šeimininkas mums surengė prašmatnias sutiktuves, į kurias susirinko gausi giminė. Sveikindamiesi vyrai spaudė rankas tik vyrams, o moterys - tik moterims.

Didžiulėje svetainėje buvome pakviesti sėsti ant kilimų ir, gurkšnodami juodąją arbatą, bendrauti su šeimos vyrais. Tuo metu moterys triūsė virtuvėje, gamino valgius. Per pokalbį šeimininkams atstovavo tik Karimas, nes daugiau niekas nemokėjo angliškai. Šeimos galva, matydamas, kad mūsų bendrakeleivės kankinasi dėl apmuturiuotų skarų, leido jas nusirišti. Tačiau šeimos moterims jokiu būdu neleidžiama to daryti prie svečių.

Karimas bendravo labai atvirai. Jis teigė, jog Irane dabar tiek daug kvailysčių, kad retoje pasaulio valstybėje tiek rasi. Tai ir linksmybių, alkoholio, kelionių į užsienį draudimas, vakarietiškų filmų ir muzikos cenzūra, žmogaus laisvės ribojimas. O juk iki 1979 metų islamistų revoliucijos visa tai buvo leidžiama. Neapykanta Vakarams, pasak Karimo, yra politikų reikalas, paprasti Irano gyventojai nejaučia priešiškumo nei vakariečiams, nei kitatikiams. Jo nuomone, blogiausia tai, kad šie draudimai nelabai veiksmingi, nes krašte vyksta ir diskotekos su pusnuogėmis merginomis, ir alkoholis plačiai vartojamas, ir vakarietiški filmai populiarūs. O prostitucija ir narkomanija tampa vis didesne problema šalyje. Žinoma, viskas daroma slapta.

Ragavome obuolių alaus

Populiariausias gėrimas Irane - juodoji arbata. Ji geriama visur ir visada. Įsidedi į burną gabalėlį cukraus ir siurbčioji arbatą. Iraniečiai taip pat mėgsta jogurto gėrimą, kuris panašus į vandeniu skiestą kefyrą.

Po 1979 metų islamo revoliucijos alkoholis šalyje buvo visiškai uždraustas. Dabar už svaigalų vartojimą gresia bausmė, nors juodojoje rinkoje galima jų gauti. Mes nesusigundėme ir per visą kelionę tenkinomės nealkoholiniu obuolių alumi bei arbata.

Populiariausias greitojo maisto patiekalas Irane yra kebabas. Tai - sultingas, geltonai apskrudęs viščiuko šašlykas su keptu pomidoru, raugintais agurkėliais, žaliais svogūnais ir puse citrinos. Garnyras - ilgagrūdžiai, nepaprastai birūs, minkšti ir kvapnūs ryžiai su raugerškiais. Niekur kitur neteko valgyti taip skaniai paruoštų ryžių. Šio patiekalo kaina restorane - apie 10 litų. Tačiau šiaurinėje, turkiškai kalbančioje šalies dalyje kebabai yra šiek tiek kitokie, panašesni į gaminamus pas mus. Tik lavašas ir sultingos maltos mėsos gabalas patiekiami atskirai.

Žiurkės nesibaimina žmonių

Per dvi savaites Irane turėjome kuo pasimėgauti. Šiaurinėje krašto dalyje aplankėme Azerbaidžano provincijos sostinę Tabrizą, netoliese esančius miestelius Mianehą ir Kandovaną - kaimą uolose, vieną populiaresnių turistinių vietų Šiaurės Irane. Uolose išskaptuotuose būstuose iki šiol, kaip viduramžiais, gyvena žmonės. Nameliuose jie laiko asilus, ožkas, kitus gyvulius. Kiekvieną mielą dienelę po Kandovano gyventojų kiemus šmirinėja turistai.

Sostinė Teheranas - vienas didžiausių ir judriausių pasaulio miestų. Į jį atvykome vidurnaktį, tačiau eismas buvo toks, kad atrodė, jog tai pats piko metas. Turistams Teheranas nėra patraukliausias Irano miestas, tačiau pamatyti šį monstrą, jo nežmoniškas spūstis, pajusti miesto dvasią ir pačiam pasijusti be galo mažam tikrai rekomenduočiau.

Neaplankyti senosios Persijos sostinės Isfahano - tolygu neišvysti tikrojo Persijos grožio. Tai neabejotinai viena gražiausių Irano vietų. Žymiausias miesto objektas - Imamo aikštė, kurią supa kilimais išklotos mečetės, Al Qapu rūmai ir kiti išskirtiniai senosios Persijos dvasią menantys pastatai. Imamo aikštė - antra pagal dydį pasaulyje, ji nusileidžia tik Tiananmenio aikštei Pekine.

Isfahanas pasižymi neįtikimai švariais ir tvarkingais parkais. Ten žydi įvairiausios gėlės, ir jų niekas nevagia. Žmonės nesispjaudo, nemėto nuorūkų, negeria alaus ir nedaužo butelių, tačiau mielai ilsisi pasitiesę ant vejos užtiesalus.

Neturėdamas tiltų per Zajenderudo upę Isfahanas netektų bene pusės žavesio. Gražiausias ir populiariausias, ne kartą aprašytas knygose yra 33 Arkų tiltas. Vienuolika jų driekiasi per visą miestą, tačiau gražiausi - centrinėje dalyje. Naktį šie tiltai būna labai įspūdingai apšviesti. Vienintelis nejaukus dalykas Isfahane - žiurkės. Tiek jų, kiek gyvena Zajenderudo upės pakrantėje, niekada neteko matyti. Šie graužikai zuja visur ir nė kiek nesibaimina žmonių, kurių minios vakarais eina pasivaikščioti krantine. Žiurkės jiems - nė motais.

Mįslingas Jazdo senamiestis

Jazdas - oro šaldymo kondicionierių - badgyrų, tylos bokštų ir dykumos miestas. Jis ne toks prašmatnus kaip Isfahanas, tačiau pakeri savo senamiesčiu, kurį sudaro vienodo aukščio, vienodo šviesaus molio namukai ir visiškai vienodos siaurutėlės gatvytės. Nameliai neturi langų į gatvę, tik - duris, todėl senamiestis atrodo labai mįslingas. Toks stilius kurtas apdairiai siekiant, kad kuo mažiau saulės patektų į miestą. UNESCO duomenimis, Jazdo senamiestis yra vienas seniausių pasaulyje. Kai sutemus vaikščioji po jį, jautiesi tarsi atsidūręs vienoje "Tūkstančio ir vienos nakties" pasakų.

Jazdas - zoroastrizmo religijos centras. Tai vienintelė Irane religija, kuri iš esmės yra nediskriminuojama arba bent jau diskriminuojama mažiausiai. Jazde dar tebegyvena senąjį priešislamistinį zoroastrizmo tikėjimą išpažįstančių piliečių. Jie sudaro apie 25 proc. miesto gyventojų.

Tylos bokštai, stovintys ant kalnų šalia Jazdo, - dar vienas zoroastrizmo religijos atributas. Kadaise juose laidoti mirusieji. Palaikai būdavo arkliais užvežami į bokštus kalno viršūnėje ir ten paliekami paukščiams sulesti. Pagal zoroastrizmo religiją ugnis, žemė ir vanduo yra šventi, jų teršti žmonių lavonais nevalia. Žinoma, tai buvo nelabai patogu, nes paukščiai ištampydavo palaikus, todėl mūsų laikais zoroastrizmo išpažintojai įmūrija mirusiuosius į betoną ir tik tada užkasa, kad jie nesiliestų su žeme.

Širazas - poetų, rožių ir vyno miestas. Ilgą laiką čia buvo puoselėjama vyno gamybos kultūra, tačiau į valdžia atėjus islamistams viskas baigėsi. Liko tik rožės. Trumpą XV amžiaus laikotarpį Širazas net buvo Persijos sostinė.

Įdomiausias objektas šiame mieste - Hafizo mauzoliejus. Persų poeto Hafizo populiarumas Irane tiesiog milžiniškas. Kiekvienas save gerbiantis persas moka bent keletą jo posmų. Hafizas buvo tikras bohemos atstovas, amžinai neišsiblaivydavęs nuo Širazo vyno. Jo mauzoliejuje, pastatytame žaliame sodelyje, visada pilna lankytojų. Ten susirinkę mokiniai, studentai, kiti poeto gerbėjai ramiai sėdi, geria arbatą, skaito jo eiles arba medituoja klausydamiesi tylios muzikos.

Patogiausia važinėti taksi

Irane išbandėme bent keletą transporto priemonių. Kadangi valstybė - viena didžiausių pasaulyje naftos ir dujų gavėjų bei eksportuotojų, litras benzino čia kainuoja 0,25 lito. Taigi transporto paslaugos yra neįtikimai pigios. Tiesa, gyventojams benzino parduodama ribotai - nustatyta mėnesio norma. Ją viršijus tenka mokėti dešimteriopai brangiau.

Populiariausia šalyje važinėti taksi automobiliais. Dėl pigių įkainių jais naudojamasi ne tik miestuose, bet ir vykstant į kitas krašto vietoves. Mums tai buvo ypač patogu, nes keliavome keturiese ir kainą dalijomės: už bet kokį važiavimą neteko mokėti daugiau kaip po 5 dolerius.

Autostrados Irane - idealios, tarsi būtum JAV arba Vakarų Europoje. Kelio ženklai parašyti persų ir anglų kalbomis, todėl nesunku suprasti.

Tolimųjų maršrutų autobusai - modernūs ir greiti. Juose keleiviams nemokamai dalijami sausainiai, riešutai, šokoladas, sultys, arbata. Naktinių traukinių kupė - šešiavietės arba keturvietės. Kad apibūdinčiau taukinio bilietų kainas, paminėsiu, jog už 130 kilometrų kelionę iš Tabrizo į Džulfą, esančią prie Azerbaidžano sienos, mokėjome po 2,3 lito.

Miesto autobusais naudojomės daugiau dėl atrakcijos. Važiavimo kaina siekia vos kelis centus. Autobusas perskirtas į dvi dalis: jo priekyje spiečiasi vyrai, gale - moterys. Pasitaiko, kad kuri nors autobuso dalis būna sausakimša, o kita - pustuštė. Tačiau vyrui lipti į moterų zoną griežtai draudžiama, tuo metu moterims važiuoti vyrų pusėje leidžiama. Teherano metro paskutinis vagonas skirtas moterims. Tiesa, sunkiausias dalykas miesto autobusuose - išsiaiškinti, kur jie vyksta.

Būtina apsikabinti

Irano žmonės nepaprastai paslaugūs, svetingi ir draugiški. Daugeliui yra garbės reikalas pakalbinti nedažnai užklystantį užsienietį, pasveikinti jį atvykus į Iraną, pasiūlyti pagalbą, apsikeisti elektroninio pašto adresais ir būtinai nusifotografuoti. Būtina sąlyga fotografuojantis - apsikabinti.

Keliautojas Irane gali jaustis kaip tikra žvaigždė - praeiviai visuomet mus nužvelgdavo. Vietinių priešiškumo visiškai nejautėme. Priešingai, nebuvome matę tiek mandagių, nuolat šypsenas dovanojančių žmonių. Irane jautėmės net gerokai saugesni nei gimtajame krašte.

Viename Isfahano restorane užkalbino du iraniečiai ir prisėdo ant mūsų kilimo pabendrauti, o kai baigėme valgyti, nuėjo užmokėti už mus. Iraniečių žodžiais, esame jų svečiai, todėl privalome priimti vaišes.

Teherane, miesto autobuse, pasikalbėjome su jaunu studentu ir šis mums padovanojo stručio kiaušinį, kurį vežė dovanų žmonai. Kai keliavome traukiniu Šiaurės Irane, vienas labai norintis bendrauti vaikinas, pamatęs, kad esu peršalęs ir vos prakalbu, kažkur dingo, o po kelių minučių atnešė tai, apie ką tuo metu ir svajojau - puodelį karštos arbatos.

Moterys Irane, įskaitant užsienietes, privalo slėpti kaklą ir plaukus. Mūsų bendrakeleivėms iš pradžių tai kėlė sunkumų: ryšėti skaras buvo nepatogu, jos krisdavo ar persisukdavo, plaukai išsidraikydavo. Ilgainiui priprato. Iraniečiai juokauja, kad moteris, išėjusi į viešumą nuoga, turbūt nesukeltų tokio ažiotažo kaip pasirodžiusi be skaros.

Žvelgiant į iranietes atrodo, kad skaros neužgožia, o tik paryškina jų moteriškumą. Dauguma merginų - kaip iš madų žurnalo viršelio. Jos nešioja madingus didelius akinius nuo saulės, mūvi džinsus, avi sportinius batelius. Daugelis jaunų iraniečių tikrai labai išvaizdžios, tad akis paganyti yra į ką. Ypač Teherane.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Vie­nuo­lik­tą kar­tą is­to­ri­jo­je ir šeš­tą kar­tą iš ei­lės Vil­niaus „Žal­gi­ris“ iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) tau­rę. Fi­na­le Klai­pė­do­je vil­nie­čiai 2:0 privertė pa­si­duo­ti Ma­ri­jam­po­lės [...]
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te šeš­ta­die­nį at­vy­ko į Ka­na­dos Bri­tų Ko­lum­bi­jos pro­vin­ci­ją aš­tuo­nias die­nas truk­sian­čio vi­zi­to; jie ap­lan­kys įspū­din­gas gamtos vie­tas ir [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami