TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Irano žmonės patys fotografuoja turistus

2016 04 25 6:00
Fotomenininkas Marius Abramavičius pristatė knygą apie Iraną. Rasos Pakalkienės nuotraukos

Fotomenininkas Marius Abramavičius (kūrybinis slapyvardis Neboisia) – žinomas keliautojas. Šį pavasarį jis jau ketvirtą kartą lankėsi Irane. Neseniai išleido ir knygą apie šį tolimą kraštą.

Knygą „Iranas – kita Mėnulio pusė“ M. Abramavičius pristatė Užupio „Galeroje“, o daugeliui lietuvių nepažįstamos šalies įspūdžiais dalijosi ekrane rodydamas kelionių nuotraukas.

Pasak fotomenininko, knygoje jis pasakoja apie tai, kokius jausmus jam kelia Iranas. Nors M. Abramavičius yra vizualinio meno atstovas, leidinyje pateiktos ne tik nuotraukos, bet ir įspūdžiai apie Iraną. Autorius mini daug vietovių, rašo apie gamtą ir architektūrą, pasakoja apie nuotykius, susitikimus su žmonėmis, pateikia patarimų, galinčių praversti kelionėje po šią šalį; čia yra ir žodynėlis.

Knygos M. Abramavičius ėmėsi prieš trejus metus. Iš pradžių manė, kad parašys ją greitai, bet užtruko ilgiau nei tikėjosi. Kaip sakė, kol išleido knygą, daug kartų ją peržiūrėjo ir redagavo.

Keturios viešnagės

Fotomenininkas pasakojo, kad Irane lankėsi keturis kartus. Pirmą kartą po šią šalį keliavo 2009-aisiais, pastarąjį kartą – šiemet. Jis drąsiai važiuoja ten vienas ir kitiems pataria nebijoti kelionių į nepažįstamas šalis. Tik pirmą kartą šioje Rytų šalyje M. Abramavičius lankėsi su bičiuliu. Tąsyk jiedu buvo Gruzijoje ir netikėtai nusprendė pamatyti Iraną. Kitus tris kartus važiavo iš Lietuvos, vienas. Sakė, kad pastaruoju metu galima rasti nebrangių lėktuvo bilietų ir nuskristi ten per Minską ar Kijevą. Kelionė su persėdimais ir viza gali kainuoti 200–300 eurų. O pačiame Irane esą patogu keliauti viešuoju transportu – autobusais ir traukiniais.

Pasak keliautojo, moterims Irane derėtų vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis ir galvas dengti skaromis. Tačiau šios šalies dailiosios lyties atstovės neatrodo labai suvaržytos. M. Abramavičius teigė pastebėjęs, kad jos labai save puoselėja, naudoja makiažą, puošiasi, laisvai juda, kur nori. Juodai rengiasi tik dalis moterų ir dažniausiai – vyresnio amžiaus.

Kitoks požiūris į laiką

M. Abramavičius atkreipė dėmesį, kad iraniečiai gyvena be streso, atsipalaidavę, jie gali ką nors pažadėti ir netesėti. Apskritai jie niekur neskuba. Tačiau, lietuvio nuomone, reikalai nesiklosto lėčiau, negu, tarkime, nuolat skubančių Vakarų žmonių.

Irano žmonės dirba nuo 8 ar 9 valandos ryto. Pirmą valandą dienos prasideda pietų pertrauka, trunkanti net keturias valandas. Tuo metu vietiniai papietauja, pamiega. Darbą vėl visi pradeda atidarę įstaigas 17 valandą. Darbo diena baigiasi 20 ar 21 valandą. Tada užsidaro įstaigos, įmonės ir dauguma parduotuvių. Prasideda šurmulingas naktinis gyvenimas.

Šioje šalyje itin daug prekiaujama gatvėse. „Iranas atrodo kaip didelis turgus, – teigė keliautojas. – Jei ko nors nori, rasi, kur nusipirkti, tik reikia užtikti tinkamą gatvę. Tarkime, kai kuriose vietose prekiaujama tik vaisiais ar net vien citrinomis.“

Irane yra greito maisto užkandinių, kuriose galima užsisakyti, tarkime, omletą su duona ir kitokių patiekalų. Pasak M. Abramavičiaus, maistas geras, natūralus, skanus. Dažnai tai ryžiai su mėsa arba žuvimis. Iraniečiai mėgsta rengti piknikus už miesto.

Kaip pasakojo lietuvis, turguje ir kitose prekybos vietose neprašoma „kosminių“ kainų ir beveik netenka derėtis, nes dažniausiai moki tiek, kiek paprašė. Iraniečiai įkyriai prekių nesiūlo.

Per knygos apie Iraną pristatymą surengta ir nuotraukų iš kelionių į šią šalį paroda.

Įspūdingas menas

Menui skirtas erdves Irane M. Abramavičius vadino laisvės oazėmis. Jis lankėsi dailės studijose ir galerijose, domėjosi šiuolaikine sienine tapyba, kurios Irane – labai daug. Vienoje Teherano dailininko studijoje viešėjo du kartus per skirtingas keliones. Lietuvis sakė, kad iranietis menininkas pirmąsyk su juo bendravo kaip su turistu, o kai jis vėl atvyko po ketverių metų – kaip su savu žmogumi.

Rodydamas ekrane kelionių nuotraukas, M. Abramavičius pasakojo apie minėtą vietos menininką. Į jo studiją Teherane piešti ateina daug jaunų kūrėjų. Ten jie praktikuojasi. Pats menininkas kuria vyniodamas keliolikos metrų popieriaus ruloną. Išeina didelis tęstinis dailės kūrinys. Per vieną performansą publikos akivaizdoje jis pradėjo plėšyti pripieštą ruloną. M. Abramavičių nustebino, kad žiūrovai, ypač moterys, į tai reagavo emocingai, net verkė. „Apskritai persai yra labai jautrūs žmonės. Ir labai mandagūs“, – apie Irano gyventojus sakė lietuvis.

Fotomenininkas lankėsi ir Irano muziejuose, ir moderniose galerijose. Visur ten yra ką pamatyti, meno kūriniai eksponuojami originaliai, su išmone. O bilietų kainos į muziejus, pasak M. Abramavičiaus, nedidelės – nuo vieno iki trijų dolerių. „Grožis neapsakytas, galima vaikščioti ir pabaigos nematyti, – sakė jis. – Teherane ypač įspūdingi muziejai.“

Patogumai keleiviams

Lietuvis pasakojo, kad didžiuosiuose Irano miestuose, ypač sostinėje Teherane, didžiuliai mašinų srautai, dėl jų susidaro kamščiai, dėl tokio judėjimo oras užterštas. Gatvės neužkimštos nebent naktį. Todėl automobiliais važinėti miestuose nepatogu. Geriau tinka motoroleriai, kuriais naudojasi bene ketvirtadalis iraniečių.

Irane, kaip pasakojo M. Abramavičius, geri asfaltuoti keliai. Žvyrkelį retai pamatysi. Ir viešasis transportas labai patogus. Didelius atstumus – šimtus kilometrų važiuojantys autobusai erdvūs, keleiviai sėdi patogiai, nenusispaudę, turi kur ištiesti kojas. Sėdynių būna po tris eiles. „VIP autobusai labai komfortiški, tokių Lietuvoje ir kitose Europos šalyse apskritai nesu matęs“, – tvirtino fotomenininkas. Irane nesunku rasti, kur apsistoti, nes miestuose, kaip sakė M. Abramavičius, yra daug nedidelių viešbučių.

Pasak keliautojo, Irane beveik nebūna lietaus. Saulė net pradeda varginti, kai ilgiau ten gyveni. Neseniai M. Abramavičius mėnesį viešėjo šioje šalyje, o lijo ten tik kartą ir neilgai, gal 20 minučių. Lietuviui tai buvo lyg stebuklas. Oras trumpam pasidarė gaivus. Po to vėl pradėjo kepinti saulė. M. Abramavičius juokavo, kad iraniečius galima būtų kviesti atostogauti Lietuvoje. „Jie turėtų džiaugtis, kad mūsų krašte dažnai lyja, o saulės nedaug“, – šaipėsi pasakotojas.

Menininkas Marius Abramavičius išleido nuotraukų ir įspūdžių knygą apie Iraną.

Pataria drąsiai bendrauti

Knygos „Iranas – kita Mėnulio pusė“ autorius teigė, kad šioje šalyje retai sutiksi turistus. Todėl užsieniečiai atsiduria vietinių dėmesio centre. Turistai ne tik įamžina vaizdus, bet ir patys aplinkinių dažnai fotografuojami, tad su tuo tenka apsiprasti.

Pasak M. Abramavičiaus, policija Irane mandagi, linkusi bendrauti. Apskritai iraniečiai mėgsta kalbėtis, pasakoti ir klausytis. Lietuvis patarė drąsiai kreiptis ir teirautis, jei nori ką nori sužinoti. „Svarbiausia – nebijoti klausti. Reikia pradėti kalbėti. Tai yra tarsi raktas, – teigė M. Abramavičius. – Patys žmonės veda parodyti miestą. Jiems smagu, kad tu atvykai.“ Keliautojas sakė, kad nesunku sutikti iraniečių, su kuriais galima susikalbėti angliškai. Kaip teigė fotomenininkas, anglų kalbą moka daugelis aukštesnio rango pareigūnų.

Trumpai

M. Abramavičius-Neboisia yra dailininkas, poetas, fotografas, keliautojas, rašytojas, videomenininkas, aitvarų meistras ir vadinamosios Užupio Respublikos diplomatas, šiuo metu Užupio ambasadorius Persijoje (Irane) ir Santus Spiritus. 13 metų dirbo Užupio Respublikos ambasadoriumi Tibete.

Pristatė daugiau nei 70 autorinių fotografijos ir tapybos parodų Lietuvoje, Gruzijoje, Norvegijoje, Danijoje ir kitose pasaulio šalyse. Organizavo ne vieną akciją, festivalį, plenerą, kultūrinį renginį kviesdamas įvairių pasaulio šalių menininkus į Užupį ir kitas pasaulio erdves.

Leidžia aitvarus su vėliavomis. Stato vertikales-bokštus, lygumose ir kalnuose, dykumoje ir vandenyje. Keliaudamas. Aplankė daugiau kaip 30 pasaulio šalių. Pradėjo rašyti knygas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"