TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Iš naujo atrasta Latvija

2009 06 19 0:00
Jūrmalos kurortas garsėja medinėmis vilomis.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Senovinės pilys, jūra, erdvūs paplūdimiai, plačios upės, vaizdinga gamta, gausu atrakcionų ir pramogų parkų. Ko dar galėtų prireikti poilsiauti susirengusiam žmogui?

Keturiasdešimt metų gyvenau netoli Latvijos sienos, važinėjau ten pirkti strimelių ir maniau apie ją žinanti beveik viską. Tiesą sakant, žinoti nelabai ir buvo ko, nes tikėjau, kad Latvija - visai tokia pat, kaip Lietuva, todėl nelabai įdomi. Tačiau, gegužės pabaigoje pakliuvusi į "Didžiojo žygio po Baltijos šalis" Latvijos turą, nuomonę pakeičiau iš esmės.

Saugo paveldą.

Latviai neabejingi savo paveldui, kad ir kaip keista būtų, paliktam kitados okupavusio juos Livonijos ordino. Turėjome malonią galimybę aplankyti iš dalies atstatytas pilis Bauskėje bei Cėsyse, pasigėrėti Ventspilio pilimi. Įdomu ir tai, kad atvykėlius pilyse pasitinka viduramžių stiliaus drabužiais vilkintys gidai. Jie pasakoja apie eksponatus, surankiotus po kruopelytę ir bylojančius apie tai, kaip prieš šimtmečius mūsų kaimynų gyventa. Po dar neatstatytą Cėsių pilies dalį, klaidžias jos menes, neapšviestas laiptines vaikštoma pasišviečiant žibintais. Įspūdis - fantastiškas!

Latvija turi gerokai daugiau jūros, ilgesnį bei daug įvairesnį pajūrį nei Lietuva. Vien Rygos priemiestis Jūrmala tęsiasi per tris dešimtis kilometrų.

Mokėti plaukti - nepadoru

Prisipažinsiu: nemėgstu muziejų, juose labai greitai pavargstu, nepajėgiu sutelkti dėmesio. Tačiau Jūrmalos muziejuje, įsikūrusiame buvusios buitinių paslaugų įmonės patalpose, jaučiausi visai kitaip - linksmai ir pakylėtai. Iš negausių, bet tikrai įdomių jo eksponatų, demonstruojamų linksmų filmukų sužinojau, kad prieš šimtą metų, iki pat 1914-ųjų - Baltijos jūroje vyrams ir moterims nebūdavo leidžiama maudytis kartu. Jei atsitikdavo taip, kad priešingų lyčių atstovai vandenyje netyčia susieidavo - būdavo baudžiami. O ir jų maudynės tebūdavo paprasčiausias turškimasis, nes mokėti plaukti tuomet atrodydavę nepadoru. Tad mauduoliai arba įsibridę į jūrą vien pasitaškydavo, arba prašydavo patarnautojų, kad juos, sėdinčius pintuose krėsluose, aplietų jūros vandeniu. Muziejaus surinkti duomenys byloja, kad dar 1930-aisiais nemažai Latvijos žvejų bangose žūdavo tik todėl, kad nemokėdavo plaukti.

Įdomu, dabar jau sunkiai įsivaizduojama ir tai, kaip apsirengę žmonės maudydavosi. Muziejaus eksponatai liudija, kad XX amžiaus pradžioje vyrai maudydavosi apsirengę savotišku triko, o moterys po maudymosi kostiumu, dengiančiu ir šlaunis, ir rankas iki alkūnių, apsitemdavo dar ir korsetą. Smagu išvysti ir XX amžiaus vidurio storo sintetinio audinio maudymosi kostiumus, kurie šiais laikais atrodo tokie juokingai nemadingi.

Sviestas su kanapėmis

Latvija ne tik kuria naujus muziejus ir atstatinėja pilis, bet ir atgaivina dvarus. Vienu jų grožėjomės Rundalėje, lankėmės SPA Gulbenės dvare bei buvusioje Kalnamuižės medžiotojų rezidencijoje. Pastaroji unikali ir tuo, kad čia įrengtas Pienininkystės muziejus, kuriame siūloma pamelžti pusę dirbtinės karvės, susimušti sviesto, kuris vėliau pagardinamas kanapėmis. Beje, kanapių sviesto teko matyti ir Latvijos prekybos centruose.

Muziejininkų padedami ir pamokomi, turistai Latvijoje gali ne tik susimušti sviesto, bet ir išsikepti duonos Agluonos muziejuje. Ten pat vaišinama ir duonos patiekalais, tarp kurių - Latvijoje ypač populiari saldi duonos sriuba.

Agluona garsi ne tik čia kepama duona, šį miestelį netoli Lietuvos pasienio išgarsino vienintelė Latvijoje bazilika. Tikima, kad joje esantis Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu paveikslas skleidžia gydomąsias galias. Agluonos bazilika per Žolinę sutraukia itin daug tikinčiųjų, lankyti ją galima bet kuriuo metų laiku. Panorusieji Agluonoje paviešėti keletą dienų, apsistoti gali šalia bazilikos esančiame vienuolyne. Šią šventovę juosia du puikūs ežerai, aplink - gausu pušynų.

Pasimokyti gerų manierų

Daug Latvijoje puodžiedžių, kurie amato, kūrybos paslaptimis dalijasi su atvykėliais. Keramikų svečiams leidžiama minkyti molį, paversti jį mielais, pačių sukurtais, viešnagę Latvijoje primenančiais suvenyrais. Puodžių bei audėjų, susibūrusių į cechą, yra ir Latvijos kurorte Ventspilyje, kur įkurtas ne tik amatininkų cechas, keramikos mokykla vaikams, bet ir dar viena praėjusio šimtmečio pradžią menanti mokykla. Čia atvykstantieji mokomi rašyti ant grafitinių lentelių, taip pat įgyti gerų manierų, apsiėjimo su mokytoja, kuri norom nenorom priverčia įsijausti į praėjusio šimtmečio pradžią.

Latviai kviečia atvykti į vadinamąjį Kalėdų mūšių muziejų, esantį Jelgavos rajone. Pasivaikščiojęs po buvusių mūšių teritorijoje įrengtus bunkerius, apkasus, rąstų žemines, pajusi, kaip čia jautėsi Pirmojo pasaulinio karo laikų kovotojai. Įrenginiai buvo pasistatyti vokiečių, kovojusių tuomet su rusų armija. Dabar jie atstatyti.

Tarzanų takai

Aštrių pojūčių mėgėjams visai netoli sostinės esančioje Siguldoje, per kurią teka viena nuostabiausių šios šalies upių Gauja, šios upės vardu pavadintame nacionaliniame parke įrengtas ne vienas nuotykių parkas. Nuo stataus šlaito šiame parke galima leistis traukinuku, o į kalną pakilti keltuvu, galima laipioti medžiais vadinamaisiais tarzanų takais, važinėti lynu dviračiais, pagaliau galima išbandyti, kas tai yra katapulta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"