TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Islandija: neįprastos šiaurietiškos atostogos

2015 10 29 6:00
Gudlfoso krioklys - 32 metrų aukščio Baltosios upės kūrinys, jis didžiausias Europoje pagal vandens kiekį. Martyno Ragausko nuotraukos

Islandijos pavadinimas, išverstas iš islandų kalbos, reiškia tiesiog sala. Angliškas jos pavadinimas yra skambesnis – ledo žemė. Tai nėra visiškai tikslus apibūdinimas. Nors ledynai ir sudaro apie 10 proc. salos teritorijos, ne ledynais yra garsi Islandija. Daug tikslesnis apibūdinimas būtų ugnikalnių arba geizerių žemė.

Lietuvai Islandija nėra vien tik toli šiaurėje esanti sala. Tai yra valstybė, kuri pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Tai įvyko 1991 metų vasario 11 dieną. Taip buvo parodyta didelė mažos valstybės drąsa. Kiti vadina tai ne drąsa, o avantiūra, tačiau poelgio svarbos tai nesumažina. Islandija pirmoji neišsigando nors ir molinėmis kojomis, bet vis dar stipraus ir pavojingo SSSR monstro. Islandijos garbei kai kurie Lietuvos miestai savo gatves pavadino jos vardu.

Turistų daugiau nei vietinių

Islandija plotu beveik dvigubai didesnė už Lietuvą, tačiau gyventojų skaičiumi net neprilygsta Kauno miestui. Nors ir keista, šalies žinomumas visiškai neproporcingas jos dydžiui. Šalis gerai žinoma pasaulyje, ją per metus aplanko kelis kartus daugiau turistų, nei čia gyvena vietinių.

Valstybę labiausiai garsina geizeriai, jų saloje nesuskaičiuojama daugybė. Žinoma, jų yra ne tik Islandijoje, tačiau ar kas nors neieškodamas internete pasakytų, kur dar jų yra? Islandijos geizeriai yra garsiausi. Tai fenomenalus gamtos reiškinys, kai karštas požeminis vanduo kartu su garais iš žemės gelmių stulpu išmetamas į orą. Islandai naudoja geizerius ne tik kaip pajamų iš turistų generavimo būdą, bet ir kaip geoterminės energijos šaltinį. Kai žemėje slypi tokia energija, nuodėmė būtų jos nepritaikyti šildymui.

Nei per karšta, nei per šalta

Sostinėje Reikjavike gyvena apie trečdalis Islandijos gyventojų, o jo apylinkėse net du trečdaliai šalies populiacijos. Galima įsivaizduoti, kokia tuštuma yra likusioje šalies teritorijoje. Vietiniai juokauja, kad savaitgaliais Reikjaviko gyventojų skaičius padidėja pusantro karto, nes islandai iš periferijos atvyksta į sostinę linksmintis, apsipirkti ar šiaip pasižmonėti.

Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi pasaulio sostinė. Nesvarbu, kaip toli ar arti šiaurės poliarinio rato yra ši valstybė, dėl netoliese tekančios Golfo srovės čia vyrauja gana švelnus klimatas ir arktinių speigų paprastai nebūna. Būna šalta, drėgna, bet nuo speigo tvoros retai braška. Šiaurinėje dalyje gal kiek daugiau, tačiau ten beveik nėra žmonių, tuo labiau keliautojų. Orai linkę greitai keistis. Pasak islandų, jei tau nepatinka oras, palauk dar penkias minutes. Kaip kad žiemos nebūna labai šaltos, taip ir vasarą nekamuoja labai dideli karščiai. Jeigu vasarą temperatūra siekia 20–25 laipsnius šilumos, vadinasi, yra karšta vasara.

Islandija žinoma ir savo aktyviais ugnikalniais. Turbūt visi dar prisimena, kaip prieš keletą metų išsiveržė vienas nenuorama neįmanomu ištarti pavadinimu Ejafjadlajokudlis (Eyjafjallajokull) ir kelioms dienoms paralyžiavo lėktuvų skrydžius visoje Europoje.

Kalbant apie pavadinimus užsieniečiams Islandijoje jie gali būti tikra migrena. Dažnai tai būna siaubingai ilgi raidžių kratiniai, kuriuos sunku net perskaityti iki galo, o ką ir kalbėti apie taisyklingą tarimą.

Smogė ekonomikos krizė

Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Islandija priklausė Danijai, vėliau gavo dalinį suverenitetą, o po Antrojo pasaulinio karo paskelbė visišką nepriklausomybę. Netrukus Islandija prisijungė ir prie NATO, tačiau iki šiol yra vienintelė NATO narė, neturinti savo kariuomenės.

Islandija nėra Europos Sąjungos (ES) narė. To priežastis yra, kad net 40 proc. šalies eksporto sudaro žuvys. Islandai baiminasi, kad ES nustatys žvejybos kvotas, ir jie praras žuvų resursų kontrolę. Po 2008 metais Islandiją supurčiusios ekonomikos krizės šalis svarstė prisijungti prie Bendrijos, tačiau to nepadarė. Ekonomikos krizė Islandijai smogė visu smarkumu, iki tol valstybė buvo penkta turtingiausia šalis pasaulyje. Per krizę Islandija beveik bankrutavo ir buvo priversta prašyti didelės paramos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Šalies valiuta nuvertėjo bene perpus, gyvenimas suprastėjo, ir pinigų niekas nebeskolino. Tuo ypač džiaugėsi turistai, nes iš labai brangios šalies Islandija tapo tiesiog brangi.

TVF pagalba pravertė, ir Islandija po truputį stojasi ant kojų. Beje, dar prieš keliolika metų ji turėjo problemų dėl darbo jėgos trūkumo ir populiacijos nesimaišymo, o dabar Islandija jau rūpinasi, kad apie 10 proc. šalies gyventojų sudaro imigrantai. Per pastaruosius dešimt metų Islandiją tiesiog užplūdo geresnio gyvenimo ieškantys žmonės. Šalyje gyvena ir keli tūkstančiai lietuvių.

Jei klaustumėte manęs, ar norėčiau gyventi Islandijoje, atsakyčiau neigiamai. Nekvalifikuoto darbo ten gal ir galima rasti, tačiau man ši šalis per niūri, per tamsi ir per tuščia. Puikiausia terpė atsirasti depresijai ir kitoms nervų ligoms.

Legendos apie kainas Islandijoje nėra iš pirštos laužtos. Po krizės jos, žinoma, krito, bet keliautojams tai turbūt iki šiol viena brangiausių šalių pasaulyje. Kaip sakoma, į Islandiją kartais gali nebrangiai nuskristi, tačiau pigiai ten pabūti tikrai nepavyks. Tiek maisto, tiek transporto, tiek nakvynės ar paslaugų kainos yra labai didelės. Tai ne tiesiog brangi, o labai brangi šalis.

Nuvykti nesudėtinga

Nors tikroji ledo žemė Grenlandija yra gerokai arčiau Islandijos nei bet kuris taškas Europoje, į Islandiją nuskristi visai nesudėtinga – iš įvairių Europos miestų skraidina daugelis tradicinių oro linijų. Ieškantiesiems pigesnių variantų siūlau skristi „Easyjet“ iš Londono. Kiek daugiau nei dvi valandos skrydžio – ir jūs jau geizerių žemėje. Pastaruoju metu „Wizzair“ siūlo neblogas bilietų kainas skrendant į Reikjaviką iš Gdansko, tačiau pasiekti Gdanską iš Lietuvos gana nepatogu.

Pigiausi lėktuvo bilietai į Islandiją siūlomi žiemą. Tačiau nepamirškite, kad būtent tuomet apie 20 valandų per parą Islandijoje būna tamsu. O vasarą saulė net vidurnaktį nepasislepia už horizonto. Tad reikia gerai pasverti, ar sutaupyti pinigai atsveria dienos šviesą. Beje, norėdami turistus pritraukti žiemą, islandai dieną net mažina prekių ir paslaugų kainas.

Islandų oro linijos skrendantiesiems į JAV siūlo paslaugą skrydžiams su vienos paros sustojimu Reikjavike. Tai neblogas pasiūlymas, jei norisi susipažinti su miestu ir praleisti laiką pernelyg neišlaidaujant. Galima spėti pasilepinti Žydrojoje lagūnoje, susipažinti su miestu ir jame praleisti naktį, bet daugiau vargiai spėsite. O pasidairyti vertėtų ne tik Reikjavike.

Kaip keliaujama po šalį

Islandija – gamtos šalis, todėl teks daug važinėti. Transporto paslaugos šalyje labai brangios ir ne visada patogios. Pavyzdžiui, autobusu nuvažiuoti į už 180 kilometrų nuo Reikjaviko esantį Viko miestą (į vieną pusę) kainuoja 60 eurų. Dėl šalies reljefo ir orų lemiamų sunkiai prieinamų vietovių keliauti automobilių keliais gali būti sudėtinga, todėl islandai daug skraido. Beje, skristi vietiniais maršrutais kartais būna net pigiau, negu važiuoti autobusais. Ekskursijas į žymiausius šalies objektus galima pirkti jau Reikjavike, bet jos irgi nėra pigios.

Populiaru nuomotis automobilius. Paslauga nepigi, tačiau priklausomai nuo pakeleivių skaičiaus ji atsieina gerokai pigiau nei viešasis transportas. O ką ir kalbėti apie kompaktiškumą ar patogumą. Mums penkiaviečio automobilio nuoma ir draudimas per parą kainavo 64 eurus. Žinoma, už degalus tenka mokėti papildomai. Jų kaina – apie 1,5 euro už litrą. Reikia įvertinti ir suplanuotą maršrutą: jei norima pasiekti vietovė atoki, neretai tenka rinktis visureigį. Ne visada lengva Islandijoje vairuoti. Kai mes važiavome, staiga nusileido debesis, ir užėjo tirštas rūkas. Pavažiavus apgraibomis, rūkas prasisklaidė taip pat staiga, kaip ir buvo užėjęs. Dar sunkiau vairuoti kalnuotose vietovėse, ypač žiemą. Tačiau pagrindinių kelių kokybė Islandijoje puiki. Asfaltas yra grublėtas, tarsi sukimbantis su padangomis. Automobilių nedaug, tad jei ne tas epizodas dėl rūko, vairuoti buvo vienas malonumas, net kai prastas oras.

Galima keliauti po Islandiją autostopu. Tai pigus būdas, islandai mielai stoja pakeleiviams, tačiau kiek nutolus nuo Reikjaviko pakeleivingas automobilis tampa retu malonumu. Galite tuščiai stovėti visą dieną.

Išskirtinė gamta

Pagrindinis šalies traukos objektas yra fenomenali gamta. Islandija jums pasiūlys aplankyti ugnikalnius, geizerius, krioklius, kalnus, juodojo smėlio paplūdinius, nacionalinius parkus.

Jeigu atmesime ypač sudėtingų ir atokių objektų lankymą, tarkim, kopimą į ugnikalnius ar kelių dienų žygius gamtoje, vienas įspūdingiausių Islandijos objektų yra Gudlfoso krioklys – 32 metrų aukščio Baltosios upės kūrinys. Gudlfosas yra didžiausias krioklys Europoje pagal vandens kiekį. Kad ir kaip būtum pavargęs, aplankius Gudlfosą plūsteli adrenalinas, nuovargis dingsta, atsiranda energijos. Krioklys yra apie 150 kilometrų nuo Reikjaviko ir patogiai pasiekiamas automobiliu.

Pakeliui iš Reikjaviko į Gudlfosą būtina stabtelėti ir aplankyti Didįjį geizerį (Geysir). Čia yra keli geizeriai, bet didžiausias šios vietos stebuklas, kad prie jų galima prieiti visiškai arti. Prie didžiausio geizerio, kas 10–15 minučių išspjaunančio karšto vandens ir garų srautą, galima patekti per kelis metrus ir stebėti šį gamtos fenomeną iš labai arti.

Viko miestelis įsikūręs šalies pietuose, dvi valandos kelio nuo Reikjaviko, garsus savo juodojo smėlio paplūdimiais ir uolomis jūroje. Tai drėgniausia šalies vieta. Čia daugiausia lyja ir būna audringi orai. Kai lankėmės, jūra tiesiog siautėjo, pūtė iš kojų verčiantis vėjas, o lietus lijo horizontaliai. Net ir kelių minučių pakrantėje tokiomis sąlygomis pakanka, kad vėjas išpūstų mintis dėl kasdienių rūpesčių, ir dar kartą patikėtum gamtos didybe bei savo menku vaidmeniu, palyginti su ja.

Pakeliui į Viką galima aplankyti Seljalandfoss ir Skogafoss krioklius. Seljalanfoss yra daug krioklių, krintančių iš 60 metrų aukščio. Įspūdingiausias momentas yra žingsniuoti takeliu po kriokliais. O Skogafoss yra 60 metrų aukščio krioklys, susidaręs Skogos upėje. Čia taip pat irgi takelis, bet jis viršuje. Atsiveriantis vietovės vaizdas gniaužia kvapą. Takeliu palei upę galima keliauti visą dieną ir grožėtis gamta.

Tokių gamtos stebuklų šalyje yra ne vienas, problema juos lankant gali tapti nebent laikas. Ir finansai, žinoma. Tačiau vienos pramogos Islandijoje niekam nevalia praleisti. Tai Žydrosios lagūnos geoterminis SPA kompleksas, įkurtas prie tarptautinio Keblaviko oro uosto. Tai dideli, šiek tiek atvėsinto geoterminio vandens pripildyti atviri baseinai. Žmonės čia važiuoja tikėdami, kad geizerių vanduo gydo įvairias odos ligas. Dėl gydymo nesu tikras, bet labai smagu žvarbią spalio dieną mirkti šiltame garuojančiame vandenyje kalnų fone. Vienkartinis įėjimas į Žydrąją lagūną kainuoja 40 eurų. Nors buvimo laikas neribotas, siūloma nepersistengti, nes ilgai būnant pradeda svaigti galva. Net komplekso darbuotojai ragina po maudynių sočiai pavalgyti ir gerti daug vandens, kad susibalansuotų cukraus ir druskos kiekis organizme.

Islandija yra puiki šalis atostogoms. Nors pigu nebus, unikali gamta ir siūlomos pramogos garantuos nestandartinių šiaurietiškų nuotykių ir puikių įspūdžių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"