Islandija: neįprastos šiaurietiškos atostogos

Martynas RAGAUSKAS 2015-10-29 06:00
Martynas RAGAUSKAS
2015-10-29 06:00
Gudlfoso krioklys - 32 metrų aukščio Baltosios upės kūrinys, jis didžiausias Europoje pagal vandens kiekį. Martyno Ragausko nuotraukos
Is­lan­di­jos pa­va­di­ni­mas, iš­vers­tas iš is­lan­dų kal­bos, reiš­kia tie­siog sa­la. Ang­liš­kas jos pa­va­di­ni­mas yra skam­bes­nis – le­do že­mė. Tai nė­ra vi­siš­kai tiks­lus api­bū­di­ni­mas. Nors le­dy­nai ir su­da­ro apie 10 proc. sa­los te­ri­to­ri­jos, ne le­dy­nais yra gar­si Is­lan­di­ja. Daug tiks­les­nis api­bū­di­ni­mas bū­tų ug­ni­kal­nių ar­ba gei­ze­rių že­mė.

Lie­tu­vai Is­lan­di­ja nė­ra vien tik to­li šiau­rė­je esan­ti sa­la. Tai yra vals­ty­bė, ku­ri pir­mo­ji pri­pa­ži­no at­kur­tą Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę. Tai įvy­ko 1991 me­tų va­sa­rio 11 die­ną. Taip bu­vo par­ody­ta di­de­lė ma­žos vals­ty­bės drą­sa. Ki­ti va­di­na tai ne drą­sa, o avan­tiū­ra, ta­čiau poel­gio svar­bos tai ne­su­ma­ži­na. Is­lan­di­ja pir­mo­ji ne­iš­si­gan­do nors ir mo­li­nė­mis ko­jo­mis, bet vis dar stip­raus ir pa­vo­jin­go SSSR mons­tro. Is­lan­di­jos gar­bei kai ku­rie Lie­tu­vos mies­tai sa­vo gat­ves pa­va­di­no jos var­du.

Tu­ris­tų dau­giau nei vietinių

Is­lan­di­ja plo­tu be­veik dvi­gu­bai di­des­nė už Lie­tu­vą, ta­čiau gy­ven­to­jų skai­čiu­mi net ne­pri­lygs­ta Kau­no mies­tui. Nors ir keis­ta, ša­lies ži­no­mu­mas vi­siš­kai ne­pro­por­cin­gas jos dy­džiui. Ša­lis ge­rai ži­no­ma pa­sau­ly­je, ją per me­tus ap­lan­ko ke­lis kar­tus dau­giau tu­ris­tų, nei čia gy­ve­na vie­ti­nių.

Vals­ty­bę la­biau­siai gar­si­na gei­ze­riai, jų sa­lo­je ne­sus­kai­čiuo­ja­ma dau­gy­bė. Ži­no­ma, jų yra ne tik Is­lan­di­jo­je, ta­čiau ar kas nors ne­ieš­ko­da­mas in­ter­ne­te pa­sa­ky­tų, kur dar jų yra? Is­lan­di­jos gei­ze­riai yra gar­siau­si. Tai fe­no­me­na­lus gam­tos reiš­ki­nys, kai karš­tas po­že­mi­nis van­duo kar­tu su ga­rais iš že­mės gel­mių stul­pu iš­me­ta­mas į orą. Is­lan­dai nau­do­ja gei­ze­rius ne tik kaip pa­ja­mų iš tu­ris­tų ge­ne­ra­vi­mo bū­dą, bet ir kaip geo­ter­mi­nės ener­gi­jos šal­ti­nį. Kai že­mė­je sly­pi to­kia ener­gi­ja, nuo­dė­mė bū­tų jos ne­pri­tai­ky­ti šil­dy­mui.

Nei per karš­ta, nei per šalta

Sos­ti­nė­je Reik­ja­vi­ke gy­ve­na apie treč­da­lis Is­lan­di­jos gy­ven­to­jų, o jo apy­lin­kė­se net du treč­da­liai ša­lies po­pu­lia­ci­jos. Ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, ko­kia tuš­tu­ma yra li­ku­sio­je ša­lies te­ri­to­ri­jo­je. Vie­ti­niai juo­kau­ja, kad sa­vait­ga­liais Reik­ja­vi­ko gy­ven­to­jų skai­čius pa­di­dė­ja pu­san­tro kar­to, nes is­lan­dai iš pe­ri­fe­ri­jos at­vyks­ta į sos­ti­nę links­min­tis, ap­si­pirk­ti ar šiaip pa­siž­mo­nė­ti.

Reik­ja­vi­kas yra šiau­riau­siai įsi­kū­ru­si pa­sau­lio sos­ti­nė. Ne­svar­bu, kaip to­li ar ar­ti šiau­rės po­lia­ri­nio ra­to yra ši vals­ty­bė, dėl ne­to­lie­se te­kan­čios Gol­fo sro­vės čia vy­rau­ja ga­na švel­nus kli­ma­tas ir ark­ti­nių spei­gų pa­pras­tai ne­bū­na. Bū­na šal­ta, drėg­na, bet nuo spei­go tvo­ros re­tai braš­ka. Šiau­ri­nė­je da­ly­je gal kiek dau­giau, ta­čiau ten be­veik nė­ra žmo­nių, tuo la­biau ke­liau­to­jų. Orai lin­kę grei­tai keis­tis. Pa­sak is­lan­dų, jei tau ne­pa­tin­ka oras, pa­lauk dar pen­kias mi­nu­tes. Kaip kad žie­mos ne­bū­na la­bai šal­tos, taip ir va­sa­rą ne­ka­muo­ja la­bai di­de­li karš­čiai. Jei­gu va­sa­rą tem­pe­ra­tū­ra sie­kia 20–25 laips­nius ši­lu­mos, va­di­na­si, yra karš­ta va­sa­ra.

Is­lan­di­ja ži­no­ma ir sa­vo ak­ty­viais ug­ni­kal­niais. Tur­būt vi­si dar pri­si­me­na, kaip prieš ke­le­tą me­tų iš­si­ver­žė vie­nas ne­nuo­ra­ma ne­įma­no­mu iš­tar­ti pa­va­di­ni­mu Ejaf­jad­la­jo­kud­lis (Eyjafjallajokull) ir ke­lioms die­noms par­aly­žia­vo lėk­tu­vų skry­džius vi­so­je Eu­ro­po­je.

Kal­bant apie pa­va­di­ni­mus už­sie­nie­čiams Is­lan­di­jo­je jie ga­li bū­ti ti­kra mig­re­na. Daž­nai tai bū­na siau­bin­gai il­gi rai­džių kra­ti­niai, ku­riuos su­nku net pers­kai­ty­ti iki ga­lo, o ką ir kal­bė­ti apie tai­syk­lin­gą ta­ri­mą.

Smo­gė eko­no­mi­kos krizė

Iki Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos Is­lan­di­ja pri­klau­sė Da­ni­jai, vė­liau ga­vo da­li­nį su­ve­re­ni­te­tą, o po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­skel­bė vi­siš­ką ne­prik­lau­so­my­bę. Ne­tru­kus Is­lan­di­ja pri­si­jun­gė ir prie NA­TO, ta­čiau iki šiol yra vie­nin­te­lė NA­TO na­rė, ne­tu­rin­ti sa­vo ka­riuo­me­nės.

Is­lan­di­ja nė­ra Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) na­rė. To prie­žas­tis yra, kad net 40 proc. ša­lies eks­por­to su­da­ro žu­vys. Is­lan­dai bai­mi­na­si, kad ES nu­sta­tys žve­jy­bos kvo­tas, ir jie pra­ras žu­vų re­sur­sų kon­tro­lę. Po 2008 me­tais Is­lan­di­ją su­pur­čiu­sios eko­no­mi­kos kri­zės ša­lis svars­tė pri­si­jung­ti prie Bend­ri­jos, ta­čiau to ne­pa­da­rė. Eko­no­mi­kos kri­zė Is­lan­di­jai smo­gė vi­su smar­ku­mu, iki tol vals­ty­bė bu­vo penk­ta tur­tin­giau­sia ša­lis pa­sau­ly­je. Per kri­zę Is­lan­di­ja be­veik ban­kru­ta­vo ir bu­vo pri­vers­ta pra­šy­ti di­de­lės par­amos iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF). Ša­lies va­liu­ta nu­ver­tė­jo be­ne per­pus, gy­ve­ni­mas su­pras­tė­jo, ir pi­ni­gų nie­kas ne­bes­ko­li­no. Tuo ypač džiau­gė­si tu­ris­tai, nes iš la­bai bran­gios ša­lies Is­lan­di­ja ta­po tie­siog bran­gi.

TVF pa­gal­ba pra­ver­tė, ir Is­lan­di­ja po tru­pu­tį sto­ja­si ant ko­jų. Be­je, dar prieš ke­lio­li­ka me­tų ji tu­rė­jo prob­le­mų dėl dar­bo jė­gos trū­ku­mo ir po­pu­lia­ci­jos ne­si­mai­šy­mo, o da­bar Is­lan­di­ja jau rū­pi­na­si, kad apie 10 proc. ša­lies gy­ven­to­jų su­da­ro im­ig­ran­tai. Per pa­sta­ruo­sius de­šimt me­tų Is­lan­di­ją tie­siog užp­lū­do ge­res­nio gy­ve­ni­mo ieš­kan­tys žmo­nės. Ša­ly­je gy­ve­na ir ke­li tūks­tan­čiai lie­tu­vių.

Jei klaus­tu­mė­te ma­nęs, ar no­rė­čiau gy­ven­ti Is­lan­di­jo­je, at­sa­ky­čiau ne­igia­mai. Ne­kva­li­fi­kuo­to dar­bo ten gal ir ga­li­ma ras­ti, ta­čiau man ši ša­lis per niū­ri, per tam­si ir per tuš­čia. Pui­kiau­sia ter­pė at­si­ras­ti dep­re­si­jai ir ki­toms ne­rvų li­goms.

Le­gen­dos apie kai­nas Is­lan­di­jo­je nė­ra iš pirš­tos lauž­tos. Po kri­zės jos, ži­no­ma, kri­to, bet ke­liau­to­jams tai tur­būt iki šiol vie­na bran­giau­sių ša­lių pa­sau­ly­je. Kaip sa­ko­ma, į Is­lan­di­ją kar­tais ga­li ne­bran­giai nu­skris­ti, ta­čiau pi­giai ten pa­bū­ti ti­krai ne­pa­vyks. Tiek mais­to, tiek trans­por­to, tiek nak­vy­nės ar pa­slau­gų kai­nos yra la­bai di­de­lės. Tai ne tie­siog bran­gi, o la­bai bran­gi ša­lis.

Nu­vyk­ti nesudėtinga

Nors ti­kro­ji le­do že­mė Gren­lan­di­ja yra ge­ro­kai ar­čiau Is­lan­di­jos nei bet ku­ris taš­kas Eu­ro­po­je, į Is­lan­di­ją nu­skris­ti vi­sai ne­su­dė­tin­ga – iš įvai­rių Eu­ro­pos mies­tų skrai­di­na dau­ge­lis tra­di­ci­nių oro li­ni­jų. Ieš­kan­tie­siems pi­ges­nių va­rian­tų siū­lau skris­ti „Ea­sy­jet“ iš Lon­do­no. Kiek dau­giau nei dvi va­lan­dos skry­džio – ir jūs jau gei­ze­rių že­mė­je. Pa­sta­ruo­ju me­tu „Wiz­zair“ siū­lo ne­blo­gas bi­lie­tų kai­nas skren­dant į Reik­ja­vi­ką iš Gdans­ko, ta­čiau pa­siek­ti Gdans­ką iš Lie­tu­vos ga­na ne­pa­to­gu.

Pi­giau­si lėk­tu­vo bi­lie­tai į Is­lan­di­ją siū­lo­mi žie­mą. Ta­čiau ne­pa­mirš­ki­te, kad bū­tent tuo­met apie 20 va­lan­dų per par­ą Is­lan­di­jo­je bū­na tam­su. O va­sa­rą sau­lė net vi­dur­nak­tį ne­pa­sis­le­pia už ho­ri­zon­to. Tad rei­kia ge­rai pa­sver­ti, ar su­tau­py­ti pi­ni­gai at­sve­ria die­nos švie­są. Be­je, no­rė­da­mi tu­ris­tus pri­trauk­ti žie­mą, is­lan­dai die­ną net ma­ži­na pre­kių ir pa­slau­gų kai­nas.

Is­lan­dų oro li­ni­jos skren­dan­tie­siems į JAV siū­lo pa­slau­gą skry­džiams su vie­nos par­os su­sto­ji­mu Reik­ja­vi­ke. Tai ne­blo­gas pa­siū­ly­mas, jei no­ri­si su­si­pa­žin­ti su mies­tu ir pra­leis­ti lai­ką per­ne­lyg ne­iš­lai­dau­jant. Ga­li­ma spė­ti pa­si­le­pin­ti Žyd­ro­jo­je la­gū­no­je, su­si­pa­žin­ti su mies­tu ir ja­me pra­leis­ti nak­tį, bet dau­giau var­giai spė­si­te. O pa­si­dai­ry­ti ver­tė­tų ne tik Reik­ja­vi­ke.

Kaip ke­liau­ja­ma po šalį

Is­lan­di­ja – gam­tos ša­lis, to­dėl teks daug va­ži­nė­ti. Trans­por­to pa­slau­gos ša­ly­je la­bai bran­gios ir ne vi­sa­da pa­to­gios. Pa­vyz­džiui, au­to­bu­su nu­va­žiuo­ti į už 180 ki­lo­me­trų nuo Reik­ja­vi­ko esan­tį Vi­ko mies­tą (į vie­ną pu­sę) kai­nuo­ja 60 eu­rų. Dėl ša­lies rel­je­fo ir orų le­mia­mų su­nkiai prie­ina­mų vie­to­vių ke­liau­ti au­to­mo­bi­lių ke­liais ga­li bū­ti su­dė­tin­ga, to­dėl is­lan­dai daug skrai­do. Be­je, skris­ti vie­ti­niais marš­ru­tais kar­tais bū­na net pi­giau, ne­gu va­žiuo­ti au­to­bu­sais. Eks­kur­si­jas į žy­miau­sius ša­lies ob­jek­tus ga­li­ma pirk­ti jau Reik­ja­vi­ke, bet jos ir­gi nė­ra pi­gios.

Po­pu­lia­ru nuo­mo­tis au­to­mo­bi­lius. Pa­slau­ga ne­pi­gi, ta­čiau pri­klau­so­mai nuo pa­ke­lei­vių skai­čiaus ji at­siei­na ge­ro­kai pi­giau nei vie­ša­sis trans­por­tas. O ką ir kal­bė­ti apie kom­pak­tiš­ku­mą ar pa­to­gu­mą. Mums pen­kia­vie­čio au­to­mo­bi­lio nuo­ma ir drau­di­mas per par­ą kai­na­vo 64 eu­rus. Ži­no­ma, už de­ga­lus ten­ka mo­kė­ti pa­pil­do­mai. Jų kai­na – apie 1,5 eu­ro už li­trą. Rei­kia įver­tin­ti ir su­pla­nuo­tą marš­ru­tą: jei no­ri­ma pa­siek­ti vie­to­vė at­oki, ne­re­tai ten­ka rink­tis vi­su­rei­gį. Ne vi­sa­da leng­va Is­lan­di­jo­je vai­ruo­ti. Kai mes va­žia­vo­me, stai­ga nu­si­lei­do de­be­sis, ir užė­jo tirš­tas rū­kas. Pa­va­žia­vus apg­rai­bo­mis, rū­kas pra­sisk­lai­dė taip pat stai­ga, kaip ir bu­vo užė­jęs. Dar su­nkiau vai­ruo­ti kal­nuo­to­se vie­to­vė­se, ypač žie­mą. Ta­čiau pa­grin­di­nių ke­lių ko­ky­bė Is­lan­di­jo­je pui­ki. As­fal­tas yra grub­lė­tas, tar­si su­kim­ban­tis su pa­dan­go­mis. Au­to­mo­bi­lių ne­daug, tad jei ne tas epi­zo­das dėl rū­ko, vai­ruo­ti bu­vo vie­nas ma­lo­nu­mas, net kai pra­stas oras.

Ga­li­ma ke­liau­ti po Is­lan­di­ją au­tos­to­pu. Tai pi­gus bū­das, is­lan­dai mie­lai sto­ja pa­ke­lei­viams, ta­čiau kiek nu­to­lus nuo Reik­ja­vi­ko pa­ke­lei­vin­gas au­to­mo­bi­lis tam­pa re­tu ma­lo­nu­mu. Ga­li­te tuš­čiai sto­vė­ti vi­są die­ną.

Iš­skir­ti­nė gamta

Pa­grin­di­nis ša­lies trau­kos ob­jek­tas yra fe­no­me­na­li gam­ta. Is­lan­di­ja jums pa­siū­lys ap­lan­ky­ti ug­ni­kal­nius, gei­ze­rius, kriok­lius, kal­nus, juo­do­jo smė­lio pa­plū­di­nius, na­cio­na­li­nius par­kus.

Jei­gu at­me­si­me ypač su­dė­tin­gų ir at­okių ob­jek­tų lan­ky­mą, tar­kim, ko­pi­mą į ug­ni­kal­nius ar ke­lių die­nų žy­gius gam­to­je, vie­nas įspū­din­giau­sių Is­lan­di­jos ob­jek­tų yra Gudl­fo­so kriok­lys – 32 me­trų aukš­čio Bal­to­sios upės kū­ri­nys. Gudl­fo­sas yra di­džiau­sias kriok­lys Eu­ro­po­je pa­gal van­dens kie­kį. Kad ir kaip bū­tum pa­var­gęs, ap­lan­kius Gudl­fo­są plūs­te­li ad­re­na­li­nas, nuo­var­gis dings­ta, at­si­ran­da ener­gi­jos. Kriok­lys yra apie 150 ki­lo­me­trų nuo Reik­ja­vi­ko ir pa­to­giai pa­sie­kia­mas au­to­mo­bi­liu.

Pa­ke­liui iš Reik­ja­vi­ko į Gudl­fo­są bū­ti­na stab­te­lė­ti ir ap­lan­ky­ti Di­dį­jį gei­ze­rį (Geysir). Čia yra ke­li gei­ze­riai, bet di­džiau­sias šios vie­tos ste­buk­las, kad prie jų ga­li­ma prie­iti vi­siš­kai ar­ti. Prie di­džiau­sio gei­ze­rio, kas 10–15 mi­nu­čių iš­spjau­nan­čio karš­to van­dens ir ga­rų srau­tą, ga­li­ma pa­tek­ti per ke­lis me­trus ir ste­bė­ti šį gam­tos fe­no­me­ną iš la­bai ar­ti.

Vi­ko mies­te­lis įsi­kū­ręs ša­lies pie­tuo­se, dvi va­lan­dos ke­lio nuo Reik­ja­vi­ko, gar­sus sa­vo juo­do­jo smė­lio pa­plū­di­miais ir uo­lo­mis jū­ro­je. Tai drėg­niau­sia ša­lies vie­ta. Čia dau­giau­sia ly­ja ir bū­na aud­rin­gi orai. Kai lan­kė­mės, jū­ra tie­siog siau­tė­jo, pū­tė iš ko­jų ver­čian­tis vė­jas, o lie­tus li­jo ho­ri­zon­ta­liai. Net ir ke­lių mi­nu­čių pa­kran­tė­je to­kio­mis są­ly­go­mis pa­kan­ka, kad vė­jas iš­pūs­tų min­tis dėl kas­die­nių rū­pes­čių, ir dar kar­tą pa­ti­kė­tum gam­tos di­dy­be bei sa­vo men­ku vaid­me­niu, pa­ly­gin­ti su ja.

Pa­ke­liui į Vi­ką ga­li­ma ap­lan­ky­ti Seljalandfoss ir Sko­ga­foss kriok­lius. Seljalanfoss yra daug kriok­lių, krin­tan­čių iš 60 me­trų aukš­čio. Įspū­din­giau­sias mo­men­tas yra žings­niuo­ti ta­ke­liu po kriok­liais. O Skogafoss yra 60 me­trų aukš­čio kriok­lys, su­si­da­ręs Sko­gos upė­je. Čia taip pat ir­gi ta­ke­lis, bet jis vir­šu­je. At­si­ve­rian­tis vie­to­vės vaiz­das gniau­žia kva­pą. Ta­ke­liu pa­lei upę ga­li­ma ke­liau­ti vi­są die­ną ir gro­žė­tis gam­ta.

To­kių gam­tos ste­buk­lų ša­ly­je yra ne vie­nas, prob­le­ma juos lan­kant ga­li tap­ti ne­bent lai­kas. Ir fi­nan­sai, ži­no­ma. Ta­čiau vie­nos pra­mo­gos Is­lan­di­jo­je nie­kam ne­va­lia pra­leis­ti. Tai Žyd­ro­sios la­gū­nos geo­ter­mi­nis SPA komp­lek­sas, įkur­tas prie tarp­tau­ti­nio Keb­la­vi­ko oro uos­to. Tai di­de­li, šiek tiek at­vė­sin­to geo­ter­mi­nio van­dens pri­pil­dy­ti at­vi­ri ba­sei­nai. Žmo­nės čia va­žiuo­ja ti­kė­da­mi, kad gei­ze­rių van­duo gy­do įvai­rias odos li­gas. Dėl gy­dy­mo ne­su ti­kras, bet la­bai sma­gu žvar­bią spa­lio die­ną mirk­ti šil­ta­me ga­ruo­jan­čia­me van­de­ny­je kal­nų fo­ne. Vien­kar­ti­nis įėji­mas į Žyd­rą­ją la­gū­ną kai­nuo­ja 40 eu­rų. Nors bu­vi­mo lai­kas ne­ri­bo­tas, siū­lo­ma ne­per­sis­teng­ti, nes il­gai bū­nant pra­de­da svaig­ti gal­va. Net komp­lek­so dar­buo­to­jai ra­gi­na po mau­dy­nių so­čiai pa­val­gy­ti ir ger­ti daug van­dens, kad su­si­ba­lan­suo­tų cu­kraus ir drus­kos kie­kis or­ga­niz­me.

Is­lan­di­ja yra pui­ki ša­lis at­os­to­goms. Nors pi­gu ne­bus, uni­ka­li gam­ta ir siū­lo­mos pra­mo­gos ga­ran­tuos ne­stan­dar­ti­nių šiau­rie­tiš­kų nuo­ty­kių ir pui­kių įspū­džių.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Gaudre  78.60.148.165 2015-10-29 19:38:58
Norečiau pastebėti kad Island islandiskai reiškia ledo šalis, nemaišykit su anglišku žodžiu island, kuris aišku ir reišskia sala. Vikingai pavadino ledo šalim, kad į Islandiją kiti žmonės neužsuktų. O į Gre nlandiją.
0 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Ka­ri­bų jū­ros re­gio­ne siau­čian­tis ura­ga­nas „Matt­hew“ su­stip­rė­jo iki penk­tos ka­te­go­ri­jos ir, ne­šda­mas pa­vo­jin­gus vė­jus ir lie­tų, ar­tė­ja link Ja­mai­kos, Hai­čio ir Ku­bos te­ri­to­ri­jų.
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Nuo ki­to se­zo­no „SMScre­dit.lt A ly­go­je“ ne­bus ri­bo­ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę tu­rin­čių žai­dė­jų skai­čius. Tuo tar­pu le­gio­nie­riams iš ne ES ša­lių bus tai­ko­mas pereinamasis tre­jų me­tų [...]
Po „SMScre­dit.lt A ly­gos“ per­trau­kos Jo­na­vos „Lie­ta­vos“ fut­bo­li­nin­kai spa­lio 2 d. vyks į Vil­nių, kur Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) sta­dio­ne su­si­tiks su vie­na čem­pio­na­to lydere – „Tra­kų“ [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Šiuo me­tu ga­lio­jan­čią de­šimt­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se ke­ti­na­ma pa­keis­ti iki ki­to rug­sė­jo.
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami