Įstabus Šveicarijos perlas

Vaidas MIKAITIS 2011-11-15 14:00

Vaidas MIKAITIS

2011-11-15 14:00
Dau­gu­ma ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių ir tu­ris­tų vie­nin­gai pri­pa­žįs­ta, kad Švei­ca­ri­jos mies­tas Liu­cer­na - gra­žiau­sias kraš­to re­gio­nas. Per­nai ke­lio­nių por­ta­las "Tri­pad­vi­sor" šį ant Ke­tu­rių Kan­to­nų eže­ro kran­to įsi­kū­ru­sį mies­tą iš­rin­ko penk­ta pa­gal po­pu­lia­ru­mą tu­riz­mo vie­ta pa­sau­ly­je. 

Net be galo Tėvynę Lietuvą mylėjęs mūsų tautos dainius Maironis, viešėdamas Liucernoje, pakerėtas jos grožio ir klausydamasis Liucernos bažnyčios varpų, sukūrė eilėraštį "Vakaras (Ant ežero Keturių Kantonų)". Maironis buvo ne vienintelis užsienietis, rašęs apie Liucerną.

XIX amžiaus amerikiečių rašytojas Markas Twainas kūriniuose taip pat minėjo Liucernos grožį. Su Liucerna susijusi ir legenda apie šveicarų herojų Vilių Telį. Esą, nors jis strėle ir numušė obuolį nuo sūnaus galvos, vis tiek neatgavo žadėtos laisvės. Liucernos ežeru jis buvo gabenamas į Kiusnachto pilyje esantį kalėjimą. Tačiau Viliui Teliui pasisekė pabėgti, sukurstyti maištą, po kurio buvo įkurta Senoji Šveicarijos konfederacija.

Likimo dovana

Liucerna - didžiausias miestas centrinėje Šveicarijoje, jis yra Liucernos kantono sostinė. Viešėdami Šveicarijoje neplanavome aplankyti Liucernos, tačiau aplinkybės susiklostė taip, tarsi pats likimas būtų lėmęs nepraleisti šio miesto. Keliaudami autostopu užtrukome ilgiau nei planavome, todėl temstant atsidūrėme šalia Liucernos. Neapsirikome pasilikę. Nuostabaus grožio miestas įsikūręs tarp kalnų, prie Liucernos (Keturių Kantonų) ežero, iš jo ištekančios krištolinio skaidrumo Roiso upės.

Įvažiuojant į centrinę Šveicariją, pirmiausia akį pakeri krištoliniai ežerai, kalnai snieguotomis viršūnėmis, vešlios ganyklos, kriokliai, lendantys į tunelius traukiniai ir tarsi iš reklamos nužengusios baltos šveicariškos karvutės su varpeliais ant kaklų... Negali nustoti filmavęs.

Artėdami prie Liucernos pravažiuojame vieną ilgiausių, 17 kilometrų, tunelį pasaulyje - Gotthard Road Tunnel. Jis ypatingas ne tik tuo, kad yra ilgiausias, bet ir dėl jame esančio dvipusio eismo. Vadinasi, automobilių išmetamųjų dujų srautai maišosi pačiame tunelyje, neišlėkdami į paviršių, tad tunelyje oras labai užterštas ir rekomenduojama važiuojant juo užsidaryti langus.

Geriausia - pėsčiomis

Pervažiavus tunelį, keliautojo laukia tikrasis Šveicarijos perlas - apie 75 tūkst. gyventojų turinti Liucerna. Miesto gyvenimas vyksta prie greitos Roiso upės. Čia įsikūręs senamiestis, su parduotuvėmis, aikštutėmis, bažnyčiomis ir lauko kavinėmis, kuriose gali gerti kavą, klausytis bažnyčių varpų ir mėgautis Šveicarijos Alpėse esančių Pilato ir Rigio kalnų viršūnių vaizdu. Senamiestis nėra didelis, tad patogiausia jį apžiūrėti pėsčiomis.

Senojo miesto sienos liekanos yra šiek tiek aukščiau nei senamiestis. Jomis galima kopinėti, o užlipus į bokštą atsiveria puikus vaizdas.

Liucerna garsi savo tiltais, žymiausias jų - medinis Koplyčios tiltas, pastatytas XIV amžiuje. Sakoma, kad tai seniausias medinis tiltas Europoje. Deja, po 1993 metų gaisro didesnė jo dalis buvo perstatyta. Tilto viduryje stovi aštuoniakampis medinis Vandens bokštas, kuris buvo miesto tvirtovės dalis. Ant daugiausia turistų sutraukiančio tilto eksponuojami paveikslai iš Liucernos istorijos.

Kitas labai žymus yra Malūno tiltas, einantis įstrižai upės. Jis pastatytas XV amžiuje ir yra seniausias pasaulyje tiltas po stogu. XVI amžiuje jame buvo įkurdinta koplytėlė, ji išlikusi iki šiol.

Nesiseka pavyti

Liucernoje verta aplankyti Šveicarijos transporto muziejų ir mėgautis didžiulėmis traukinių, automobilių, laivų, lėktuvų ekspozicijomis. Ant Keturių Kantonų ežero kranto stovintys Kultūros ir parodų rūmai turi vieną didžiausių pasaulyje koncertų salių.

Mieste nuolat vyksta visame krašte garsūs festivaliai. Žymiausias jų yra pavasarį vykstantis "Fasnacht". Tai kaukėmis ir spalvotais drabužiais pasipuošusių miestelėnų žygiavimas gatvėmis, pritariant muzikos instrumentams. Pastaruoju metu Ciurichas ir Bernas taip pat organizuoja tokius festivalius, tačiau kol kas negali prilygti Liucernai masiškumu, nuotaika ir tradicijomis.

Pilato kalnas, atsigręžęs į Liucernos miestą, labai populiarus tarp turistų. Jį galima pasiekti keltu arba traukiniu, o iš ten atsiveria įspūdingi Šveicarijos Alpių vaizdai. Laipiojimo po kalnus mėgėjai gali užkopti ir pėsčiomis, tačiau užtruktų apie keturias valandas.

Nepigu

Nuvykti į Liucerną Šveicarijoje labai paprasta. Krašte tiesiog idealiai išplėtotas geležinkelių tinklas, tad patogu pasiekti miestą iš bet kurios šalies vietos. Apžiūrėti miestą galima naudojantis autobusais, tačiau Liucerna nedidelė, todėl įdomiausius maršrutus galima apeiti pėsčiomis arba nuvažiuoti dviračiais, kurie nuomojami šalia traukinių stoties. Automobilių vairuotojai mandagūs ir tolerantiški dviratininkams.

Norintiesiems Šveicariją pasiekti pigiais oro linijų skrydžiais - alternatyvų beveik nėra. Šveicarija - ne tas kraštas, kuriame galima mėgautis mažomis kainomis. Tai viena brangiausių ir turtingiausių Europos valstybių. Joje nėra didmiesčių, tačiau galima mėgautis nuostabiu Alpių gamtovaizdžiu, tyru oru, švara ir tvarka. Mano bendrakeleivė po dviejų viešnagės dienų Liucernoje pareiškė: "Jau žinau vietą, kurioje norėčiau gyventi."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
paskal  78.56.142.211 2012-04-17 12:32:21
galetu but daugiau fotografiju...
2 0  Netinkamas komentaras
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami