Istorijos iš Šiaurės Kipro: ar sala bus vieninga

KRISTINA STALNIONYTĖ 2016-03-24 06:00
KRISTINA STALNIONYTĖ
2016-03-24 06:00
Pernai lapkritį minėtų 32-ųjų nepriklausomybės metinių akimirka.
Kristinos Stalnionytės nuotrauka
Sau­lei lei­džian­tis sė­dė­da­ma ant Ki­re­ni­jos mo­lo pri­si­mi­niau pa­žįs­ta­mo kip­rie­čio Po­ly­so Po­ly­car­pou is­to­ri­ją. Jo gim­tie­ji na­mai sto­vi Va­si­li­jo­je, už ke­lių ki­lo­me­trų į va­ka­rus nuo gra­žiau­sio šiau­ri­nės Kip­ro pa­kran­tės ku­ror­to. Kai Po­ly­sui dar ne­bu­vo ket­ve­rių, prieš jo lan­gus ban­ga­vo mė­ly­na jū­ra, sau­lės nu­tvieks­ti drie­kė­si bal­ti pa­plū­di­miai. Ir bu­vo vie­nas Kip­ras.

Da­bar Kip­ras pa­da­ly­tas. Nuo 1974-ųjų sa­lą val­do dvi vy­riau­sy­bės. Du treč­da­liai Kip­ro pri­klau­so Kip­ro Res­pub­li­kai, ku­rios gy­ven­to­jų dau­gu­mą su­da­ro Kip­ro grai­kai, treč­da­lis – Šiau­rės Kip­ro Tur­kų Res­pub­li­kai, ku­rio­je gy­ve­na tur­kai. Abi pu­ses ski­ria Jung­ti­nių Tau­tų (JT) kon­tro­liuo­ja­ma bu­fe­ri­nė zo­na, va­di­na­ma ža­lią­ja li­ni­ja.

Už ža­lio­sios linijos

Na­mą šiau­ri­nė­je Kip­ro pa­kran­tė­je Po­ly­so šei­ma pa­li­ko 1974 me­tais ša­ly­je įvy­kus per­vers­mui. Pa­sku­ti­nį kar­tą pa­žvel­gęs pro gim­to­jo na­mo lan­gus lem­tin­gą­ją lie­pos 20-osios nak­tį Po­ly­sas iš­vy­do iš Tur­ki­jos at­plau­kian­čius ka­ro lai­vus. No­rė­da­mi iš­si­gel­bė­ti, to­mis die­no­mis dau­gu­ma Kip­ro grai­kų bė­go į pie­tus, o Kip­ro tur­kai sku­bė­jo į šiau­rę. Ne vie­nas ti­kė­jo­si po ne­ra­mu­mų su­grįž­ti, ta­čiau tur­kus nuo grai­kų at­sky­ru­si ža­lio­ji li­ni­ja po me­tų ta­po ne­pe­rei­na­ma.

Ki­re­ni­jo­je ple­vė­suo­ja Tur­ki­jos ir Šiau­rės Kip­ro Tur­kų Res­pub­li­kos vė­lia­vos, prie uos­to kle­ga ka­vi­nai­tės, vy­rai trau­kia van­dens pyp­kes, tur­kiš­kai skal­dy­da­mi juo­ke­lius. Gir­ne per­va­din­to ku­ror­to kran­ti­nę vis dar sau­go ma­sy­vus ve­ne­ci­jie­tiš­kas XVI am­žiaus for­tas, nuo ku­rio sie­nų at­si­ve­ria pa­veiks­lė­lio ver­tos pa­no­ra­mos.

Šiau­rės Kip­re tu­ris­tų ma­žiau nei pie­tuo­se, bet už­sie­nie­čiai dėl ne­di­de­lių kai­nų sku­ba pirk­ti na­mus gra­žiau­sio­je sa­los da­ly­je, tar­si nu­jaus­da­mi tirps­tan­čius po­li­ti­kos le­dus. Tris de­šimt­me­čius tie le­dai bu­vo šal­ti ir kie­ti, bet pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį vis daž­niau kal­ba­ma apie Kip­ro su­si­vie­ni­ji­mą – fe­de­ra­ci­ją.

Ne­pri­pa­žin­ta ne­prik­lau­so­my­bė

Le­dai šy­la, bet Kip­ras vis dar geog­ra­fiš­kai ir po­li­tiš­kai pa­da­ly­tas. Šiau­rės Kip­ro Tur­kų Res­pub­li­ka tar­si sa­la sa­lo­je, ne­pri­pa­žin­ta jo­kios ki­tos ša­lies iš­sky­rus Tur­ki­ją. O Kip­ro Res­pub­li­ka – prieš­in­gai – ne­pri­pa­žin­ta Tur­ki­jos, bet pri­pa­žin­ta ki­tų vals­ty­bių.

2015 me­tų lap­kri­čio 15-ąją pa­sau­lio po­žiū­riu ne­eg­zis­tuo­jan­ti ša­lis šven­tė 32-ąsias ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo me­ti­nes. Gau­sios ka­ri­nės tech­ni­kos par­adas, rau­do­nos ir bal­tos vė­lia­vos, rau­do­ni ir bal­ti ba­lio­nai, žy­giuo­jan­čių ka­rių skan­duo­tės ne­ju­čia nu­kė­lė į so­vie­ti­nius lai­kus.

Pre­zi­den­to Mus­ta­fos Akin­ci kal­ba pra­si­dė­ju­sį par­adą pa­gy­vi­no pra­mo­gi­niai in­tar­pai: pa­skui pa­de­mons­truo­tus tan­kus, ka­ri­nius au­to­mo­bi­lius ir ant ra­tų „prap­lau­ku­sius“ lai­vus pro tri­bū­nas pra­žy­gia­vo tau­ti­niais dra­bu­žiais pa­si­puo­šę už­sie­nio stu­den­tai, iš­puo­se­lė­tais se­no­vi­niais au­to­mo­bi­liais va­žia­vo ko­lek­ci­nin­kų en­tu­zias­tų klu­bo na­riai, ke­lis­kart pir­myn ir at­gal mo­to­cik­lais pra­bir­bė po­li­ci­nin­kai akro­ba­tai, ro­dy­da­mi ne­įti­ki­mus triu­kus.

Šian­dien Šiau­rės Kip­re dis­lo­kuo­ta 35 tūkst. Tur­ki­jos ka­rių, dar 4,5 tūkst. ka­rių – Kip­ro tur­kai. Ša­ly­je, ku­rio­je gy­ven­to­jų tė­ra 300 tūkst., ka­ri­nės tech­ni­kos gau­sa ti­krai da­ro įspū­dį. Tur­ki­ja glo­bo­ja Šiau­rės Kip­rą kaip ma­žiau­sią­jį sa­vo vai­ką, o ša­lies pi­lie­čiai jai dė­kin­gi, kad at­sku­bė­jo gel­bė­ti tau­tie­čių 1974-ai­siais Kip­re įvy­kus per­vers­mui.

To­li vyk­ti ne­rei­kė­jo – šiau­ri­nį sa­los kran­tą nuo Tur­ki­jos ski­ria tik 64 ki­lo­me­trai. Tuo­met užė­mu­si 38 proc. sa­los, Tur­ki­jos ka­riuo­me­nė jo­je pa­si­li­ko. Pa­sau­lio vals­ty­bės, JT ir Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) Tur­ki­jos veiks­mus lai­ko oku­pa­ci­ja ir Šiau­rės Kip­ro Tur­kų Res­pub­li­kos ne­pri­pa­žįs­ta. Šiau­rės Kip­ro gy­ven­to­jai pa­lai­ko Tur­ki­ją, kad ji juos re­mia bei iš­lai­ko.

Ma­ža sa­la, di­de­lė prob­le­ma

ES pi­lie­čiai ga­li lais­vai kirs­ti JT pa­tru­liuo­ja­mą ža­lią­ją li­ni­ją ke­lio­se vie­to­se ir ke­liau­ti abie­jo­se Kip­ro pu­sė­se. Tie­sa, į Šiau­rės Kip­rą tie­sio­giai at­skris­ti įma­no­ma tik iš Tur­ki­jos. Už­sie­nio oro li­ni­jų lėk­tu­vai, skrai­di­nan­tys ke­lei­vius į Kip­rą, pri­va­lo trum­pam nu­si­leis­ti ku­ria­me nors Tur­ki­jos oro uos­te. At­vy­kę į Kip­ro pie­tus, iš­vyk­ti pri­va­lo­te iš pie­tų, at­vy­kę į šiau­rę – iš šiau­rės. Jei pe­rei­si­te sie­ną ir mė­gin­si­te iš­vyk­ti na­mo iš ki­tos Kip­ro pu­sės, jū­sų ne­iš­leis – tu­rė­si­te grįž­ti į tą pu­sę, ku­rio­je iš­si­lai­pi­no­te.

Šie men­ki su­var­žy­mai ne­truk­do mė­gau­tis pui­kaus kli­ma­to sa­la, ku­rio­je net sau­sį vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra sie­kia 10 laips­nių ši­lu­mos. Kal­nuo­to­je šiau­ri­nė­je Kip­ro da­ly­je gau­su įdo­my­bių: pėd­sa­kų čia pa­li­ko fi­ni­kie­čiai, asi­rai, egip­tie­čiai, per­sai, he­le­nai, ro­mė­nai, bi­zan­tie­čiai, Ve­ne­ci­jos ka­ra­lys­tės ir Os­ma­nų im­pe­ri­jos gy­ven­to­jai.

Ne­pri­pa­žin­tos ša­lies pi­lie­čiai jau­čia­si at­skir­ti nuo pa­sau­lio: ne­ga­li lais­vai ke­liau­ti, pre­kiau­ti su ki­to­mis vals­ty­bė­mis. Šiau­rės Kip­rui tai­ko­mi im­por­to ir eks­por­to drau­di­mai bei ki­to­kie ap­ri­bo­ji­mai. Per ža­lią­ją li­ni­ją Šiau­rės Kip­re pa­ga­min­ti pro­duk­tai ne­ga­li pa­tek­ti net į pie­ti­nę Kip­ro da­lį, o im­por­tuo­ti ir eks­por­tuo­ti pre­kes ga­li­ma tik per Tur­ki­ją. Kip­rui 2004 me­tais įsto­jus į ES, ne­tei­sė­tos vy­riau­sy­bės kon­tro­liuo­ja­mo­je Kip­ro da­ly­je gy­ve­nan­tys Šiau­rės Kip­ro tur­kai ir­gi ta­po ES pi­lie­čiais, ta­čiau dėl ne­ge­bė­ji­mo su­si­tar­ti su Kip­ro grai­kais šiau­ri­nei sa­los da­liai su­spen­duo­tos ES nor­mos, tarp jų fis­ka­li­nės ir mui­tų.

Ap­ri­bo­ji­mai Šiau­rės Kip­rui bus pa­nai­kin­ti tik tuo­met, kai abi ša­lys su­si­tars. Kol to ne­įvy­ko, ko­ne kiek­vie­no šiau­rie­čio bal­se gir­dė­ti nu­si­vy­li­mas – ES pa­de­da pie­tie­čiams, o šiau­rie­čius ig­no­ruo­ja, ne­tei­kia pa­gal­bos nei jų eko­no­mi­kai, nei vers­lui, pi­lie­čių tei­sių ne­pri­pa­žįs­ta. Ne­pai­sant ap­ri­bo­ji­mų, Šiau­rės Kip­ras kaip įma­ny­da­mas sten­gia­si pa­si­vy­ti sa­vo pie­ti­nę kai­my­nę.

Daug Šiau­rės Kip­re pa­ga­min­tų bū­ti­nų­jų pro­duk­tų bei sta­ty­bi­nių me­džia­gų su­nau­do­ja ša­ly­je dis­lo­kuo­ta Tur­ki­jos ka­riuo­me­nė. Ta­čiau Šiau­rės Kip­ras tu­ri ge­rą pa­ja­mų šal­ti­nį – čia vei­kia le­ga­lūs ka­zi­no. Tur­ki­jo­je jų nė­ra, to­dėl tur­kai iš vi­so že­my­no skren­da į Šiau­rės Kip­rą loš­ti. Jiems ne­nu­si­lei­džia ir kai­my­nai – prie ka­zi­no sa­lo­nų va­ka­rais nu­sid­rie­kia ei­lės pie­ti­nių kip­rie­čių au­to­mo­bi­lių.

Ne vie­no kip­rie­čio sva­jo­nė – vien­ti­sas Kip­ras, bet Kip­ro prob­le­ma trun­ka jau ke­le­tą de­šimt­me­čių. At­ro­dy­tų, to­kia ma­ža sa­la, o jos gy­ven­to­jai ne­ga­li su­si­tar­ti. Nors ša­lių san­ty­kiai nuo 1974-ųjų pa­ge­rė­jo, abie­jo­se pu­sė­se ir to­liau ver­da po­li­ti­nės ais­tros. Da­lis Kip­ro grai­kų vis dar ta­pa­ti­na sa­ve su grai­kais, o Kip­ro tur­kų – su tur­kais, ta­čiau dau­gu­ma jau su­pran­ta, kad Kip­ro prob­le­mą ga­li iš­spręs­ti tik kip­rie­čiai.

Šiur­pios mu­zie­jaus istorijos

Kip­ro tur­kams kai­my­nų pa­da­ry­tas skriau­das ir nuo 1955 me­tų su­stip­rė­ju­sią abie­jų pu­sių ne­san­tai­ką me­na ke­li ša­ly­je įkur­ti is­to­ri­jos mu­zie­jai. Pra­vė­rus Fa­ma­gus­tos apy­lin­kė­se esan­čio Sehitler mu­zie­jaus du­ris, nuo sie­nų su­žiū­ra de­šim­tys vai­kų fo­tog­ra­fi­jų. Kla­sė­je sto­vi tuš­ti suo­lai, ant len­tos su­ra­šy­ti 1974 me­tais At­li­la­ro, San­da­la­ro, Mu­ra­ta­gos kai­muo­se su­šau­dy­tų vai­kų var­dai. Sten­dų įra­šai by­lo­ja apie sa­lo­je vy­ku­sias ma­si­nes tur­kų žu­dy­nes ir pa­že­ria is­to­ri­jos de­ta­lių, ži­no­mų ti­krai ne kiek­vie­nam.

Pen­kis šimt­me­čius vie­ni ša­lia ki­tų gy­ve­nę Kip­ro grai­kai ir Kip­ro tur­kai, ku­riuos 1974-ai­siais at­sky­rė sie­na, vai­dė­si ne vi­suo­met. Prieš­in­gai – tur­kai bu­vo pa­skli­dę po vi­są sa­lą, įsi­kū­rę miš­riuo­se kai­muo­se kar­tu su grai­kais ir ei­da­vo vie­ni pas ki­tus į sve­čius. Bet bri­tų val­dy­mo me­tu (Kip­ras nuo 1878 me­tų bu­vo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ko­lo­ni­ja) ne vie­nas Kip­ro grai­kas šir­dy­je ėmė pri­tar­ti są­jun­gai su Grai­ki­ja (va­di­na­mai Eno­sis), ku­rios sie­kis pa­ska­ti­no sa­lo­je di­džiau­sią konf­lik­tą.

Grai­ki­jos re­mia­ma, Kip­re 1955 me­tais su­si­kū­rė Na­cio­na­li­nė kip­rie­čių ko­vos or­ga­ni­za­ci­ja EO­KA (Eth­ni­ki Orgá­no­sis Kip­ria­koú Agónos), ku­ri, siek­da­ma są­jun­gos su Grai­ki­ja, iš pra­džių prieš­ino­si bri­tų val­džiai, o po ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo 1960 me­tais at­si­su­ko prieš šios idė­jos prieš­inin­kus Kip­ro tur­kus.

Ly­gio­mis abie­jų tau­tų tei­sė­mis par­em­ta ne­prik­lau­so­ma Kip­ro Res­pub­li­ka, ku­rios pre­zi­den­tu ta­po Kip­ro grai­kas ar­ki­vys­ku­pas Ma­ka­ri­jus, o vi­cep­re­zi­den­tu – Kip­ro tur­kas Fa­zi­las Kücükas, da­lies Kip­ro grai­kų in­te­re­sų ne­ten­ki­no – jie vis tiek no­rė­jo su­si­jung­ti su Grai­ki­ja. Kad pa­vyk­tų, vy­riau­sy­bei te­rei­kė­jo pa­keis­ti ke­lis Kip­rui lais­vę lė­mu­sios Ga­ran­ti­jų su­tar­ties, pa­si­ra­šy­tos Tur­ki­jos, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ir Grai­ki­jos, punk­tus bei įgy­ven­din­ti prie­mo­nes, iš­dės­ty­tas sku­biai su­kur­ta­me Akri­tas pla­ne.

Pla­nui, Kip­ro tur­kų pa­va­din­tam ge­no­ci­do va­do­vė­liu, va­do­va­vo pats jį su­kū­ręs vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras, EO­KA gru­puo­tės va­das Po­ly­car­pas Yor­gad­jis. Jo pla­nas tu­rė­jo įro­dy­ti vi­suo­me­nei, kad tur­kams su­teik­ta per daug tei­sių, to­dėl rei­kia per­ra­šy­ti Kons­ti­tu­ci­ją. Pa­siū­ly­mą su 13 pa­keis­tų Kons­ti­tu­ci­jos punk­tų Ma­ka­ri­jus 1963 me­tais pa­tei­kė Ga­ran­ti­jų ša­lims ir vi­cep­re­zi­den­tui. Kai Kip­ro tur­kai pla­ną at­me­tė, ka­ri­nė gru­puo­tė ėmė­si griež­tes­nių veiks­mų.

Spau­džia­mas Ma­ka­ri­jus pa­skel­bė Ga­ran­ti­jų su­tar­tį ne­ga­lio­jan­čia, at­lei­do iš vy­riau­sy­bės Kip­ro tur­kų tar­nau­to­jus ir at­ėmė iš Kip­ro tur­kų vi­sas tei­ses. Pa­žei­dę Kons­ti­tu­ci­ją, Kip­ro grai­kai pa­skel­bė ša­lį sa­va, o eks­tre­mis­tai ėmė­si ma­siš­kai žu­dy­ti Kip­ro tur­kus. Sehitler mu­zie­jaus len­tos skel­bia, kad tur­kai net li­go­ni­nė­se bū­da­vo žu­do­mi iš­lei­džiant jų krau­ją ir ki­tais bū­dais, o vė­liau lai­do­ja­mi bend­ra­me ka­pe.

Kad ga­lė­tų ap­si­gin­ti, dau­giau kaip 20 tūkst. Kip­ro tur­kų iš 150 kai­mų pa­bė­go į vi­so­je sa­lo­je pa­skli­du­sias įtvir­tin­tas ka­ri­nes sto­vyk­las – ank­la­vus. Jiems te­li­ko trys pro­cen­tai že­mės. Į tur­kų sto­vyk­las bu­vo užd­raus­ta tiek­ti sta­ty­bi­nes me­džia­gas, de­ga­lus, vil­no­nius dra­bu­žius, pa­la­pi­nes, ra­di­jo apa­ra­tus, ap­ri­bo­tas net elek­tros ir te­le­fo­no ry­šys. Kip­ro tur­kų ga­mi­na­mi pro­duk­tai bu­vo nai­ki­na­mi, jiems ne­tei­kia­mi kre­di­tai, drau­džia­ma in­ves­tuo­ti.

Nuo iš­puo­lių ir rep­re­si­jų ken­tė­jo abi ša­lys. Kip­ro tur­kai bu­vo per­se­kio­ja­mi pie­tuo­se, o Kip­ro grai­kai – šiau­rė­je. Iki 1964 me­tų bu­vo nu­žu­dy­ti 364 tur­kai ir 174 grai­kai, o 700 tur­kų pa­im­ta įkai­tais. 109 kai­muo­se su­nio­ko­ti 527 na­mai, 2000 na­mų – iš­vog­ti. Šiau­rės Kip­ro mu­zie­jai pa­sa­ko­ja tik apie Kip­ro tur­kų kan­čias. Apie tai, kuo skun­džia­si Kip­ro grai­kai, iš­girs­ti ga­li­ma ki­ta­pus sie­nos.

Per­vers­mas, vir­tęs padalijimu

Kip­re 1974-ai­siais bu­vo 30 tūkst. Grai­ki­jos ka­rių. Ap­kal­ti­nęs Grai­ki­jos vy­riau­sy­bę, kad sau­gu­mo pa­jė­gas pa­ver­tė oku­pa­ci­ne ar­mi­ja, Ma­ka­ri­jus at­sa­ko ne­ga­vo – po ke­lių die­nų Grai­ki­jos ka­ri­nių pa­jė­gų re­mia­ma EO­KA, ke­tin­da­ma pri­jung­ti Kip­rą prie Grai­ki­jos, pe­rė­mė Kip­ro val­džią. Pre­zi­den­tu pa­si­va­di­nęs su­ki­li­mo ly­de­ris Ni­cas Samp­so­nas pa­skel­bė nau­ją he­le­nis­ti­nę Kip­ro Res­pub­li­ką, o Ma­ka­ri­jus pa­bė­go iš sa­los.

Nau­ja ša­lis ne­il­gai gy­va­vo – lie­pos 20-ąją pa­si­ro­dė tur­kų ka­ro lai­vai, iš lėk­tu­vų ėmė kris­ti bom­bos. Tur­ki­jos ka­ro pa­jė­goms iš­si­lai­pi­nus Ki­re­ni­jo­je, grai­kų eks­tre­mis­tai ėmė žu­dy­ti Kip­ro tur­kus dar ar­šiau. Di­džiau­sios žu­dy­nės po mė­ne­sio įvyk­dy­tos At­li­la­ro, Mu­ra­ta­gos, San­da­la­ro kai­muo­se, joms at­min­ti ir įkur­tas Sehitler mu­zie­jus. Dau­giau kaip 200 šių kai­mų gy­ven­to­jų bu­vo su­šau­dy­ti, su­de­gin­ti ir už­vers­ti bul­do­ze­riais duo­bė­se.

Pa­sak Šiau­rės Kip­ro pre­zi­den­to M. Akin­ci, jei­gu Tur­ki­ja 1974 me­tų lie­pos 20 die­ną ne­bū­tų at­siun­tu­si ar­mi­jos, Kip­ro tur­kai ne­tru­kus bū­tų bu­vę iš­skers­ti. Ta­čiau su­kė­lu­si pi­lie­ti­nį ka­rą ir di­džiu­les et­ni­nes riau­šes, grai­kų eks­tre­mis­ti­nė gru­puo­tė žlu­go, Ma­ka­ri­jus grį­žo į val­džią, o Tur­ki­jos ka­riuo­me­nė sa­lo­je pa­si­li­ko. Sa­vo ka­rių dis­lo­ka­vi­mą Šiau­rės Kip­re Tur­ki­ja iki šiol grin­džia tau­tie­čių ap­sau­ga ir va­di­na Kip­ro tai­kos ope­ra­ci­ja. Pa­sau­lis tai va­di­na ki­taip.

Ko­dėl Kip­ro grai­kai ne­su­ta­ria su Kip­ro turkais

Po po­li­ti­nių ne­ra­mu­mų šiau­ri­nė­je sa­los da­ly­je ap­si­gy­ve­no Kip­ro tur­kai, pie­ti­nė­je – Kip­ro grai­kai. Iš šiau­rės, pa­li­kę na­mus ir vis­ką, ką tu­rė­jo, pa­si­trau­kė ar­ba bu­vo iš­va­ry­ti 165 tūkst. grai­kų, o iš pie­tų at­si­kraus­tė 45 tūkst. tur­kų. Dar 1500 grai­kų ir 500 tur­kų din­go be ži­nios. Sie­nai už­si­da­rius, kiek­vie­na Kip­ro pu­sė ėmė vyk­dy­ti sa­vo po­li­ti­ką. Per šį lai­ką į Šiau­rės Kip­rą iš Tur­ki­jos užp­lū­do daug tur­kų nau­ja­ku­rių.

Tris de­šimt­me­čius tru­kęs įša­las pra­dė­jo tirp­ti Kip­rui ruo­šian­tis į ES. Tuo­met JT ge­ne­ra­li­nis se­kre­to­rius Ko­fis An­na­nas pa­siū­lė Kip­ro fe­de­ra­ci­jos idė­ją. Kip­ro tur­kai ir Kip­ro grai­kai, įgy­ven­di­nę tai­kos pla­no są­ly­gas, tu­rė­jo kar­tu įsto­ti į ES. Ne­įvyk­džius są­ly­gų, nors vi­sa Kip­ro te­ri­to­ri­ja bu­vo pri­im­ta į ES, Šiau­rės Kip­rui bu­vo su­spen­duo­ta ES nor­ma­ty­vi­nė ba­zė.

Sa­lo­je nuo se­no gy­ve­nu­sie­ji Kip­ro tur­kai ir­gi bu­vo pri­pa­žin­ti ES pi­lie­čiais bei ga­vo Kip­ro Res­pub­li­kos pa­sus, su­tei­kian­čius jiems tas pa­čias tei­sės kaip ir Kip­ro grai­kams. Ta­čiau į Šiau­rės Kip­rą po 1974-ųjų iš Tur­ki­jos at­si­kė­lę nau­ja­ku­riai ir jų šei­mos to­kių tei­sių ne­ga­vo. Jie yra Tur­ki­jos pi­lie­čiai ir Kip­re lai­ko­mi ne­le­ga­liais im­ig­ran­tais. Nau­ja­ku­riams ga­lio­ja ki­ti įsta­ty­mai, bet jie no­ri ly­gių tei­sių. Iš Šiau­rės Kip­ro jie ne­ga­li ke­liau­ti, pre­kiau­ti su ki­to­mis ša­li­mis, to­dėl su­si­du­ria su fi­nan­si­nė­mis ir at­skir­ties prob­le­mo­mis.

Re­fe­ren­du­me K. An­na­no Kip­ro su­vie­ni­ji­mo pla­nui pri­ta­rė 65 proc. Kip­ro tur­kų, bet 76 proc. Kip­ro grai­kų pa­si­sa­kė prieš. Pa­sak Po­ly­so, Kip­ro grai­kams ne­pa­ti­ko siū­ly­mas, kad Kip­ro fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tu ket­ve­rius me­tus bū­tų grai­kų, ki­tus ket­ve­rius – tur­kų kil­mės kip­rie­tis. „O­fi­cia­liai Kip­ro tur­kų ša­ly­je tik 18 proc., to­dėl leis­ti abiem pu­sėms val­dy­ti ša­lį po ly­giai bū­tų ne­tei­sin­ga“, – sa­ko Po­ly­sas.

Prieš ke­lis mė­ne­sius vie­šint Kip­ro Res­pub­li­ko­je ne­te­ko gir­dė­ti Kip­ro grai­kų už­si­me­nant apie fe­de­ra­ci­ją. Su­nku bu­vo iš­peš­ti ži­nių net apie Šiau­rės Kip­rą, tar­si jis iš­vis ne­eg­zis­tuo­tų. Po­ly­sas įsi­ti­ki­nęs, kad ne vie­nas Kip­ro grai­kas pri­tar­tų tai­kos pla­nams, jei kai­my­nai iš­pil­dy­tų ke­le­tą są­ly­gų. Vie­na jų – kad šiau­rie­čiai grą­žin­tų pie­tie­čiams jų pra­ras­tus na­mus ar­ba kom­pen­suo­tų tur­tą. Juk ir jo pa­ties sva­jo­nė – su­grįž­ti na­mo.

Iki šiol ne­duo­ta jo­kių ga­ran­ti­jų grą­žin­ti nu­ken­tė­ju­sių šiau­rie­čių tur­tą. „Kai vis­ko ne­te­ko­me, man dar ne­bu­vo ket­ve­rių, o da­bar jau 45-eri. Vi­sus šiuos me­tus aš ir ma­no ar­ti­mie­ji šir­dy­je tu­rė­jo­me tik vie­ną no­rą – grįž­ti na­mo. Per Ka­lė­das, Ve­ly­kas ir šei­mos šven­tes kel­da­mi tau­res vie­ni ki­tiems lin­kė­da­vo­me ki­tą kar­tą tai da­ry­ti Ki­re­ni­jo­je. Ta­čiau aš užau­gau, į ne­bū­tį iš­ėjo dvi ma­no ar­ti­mų­jų kar­tos, o mū­sų troš­ki­mas dar ne­iš­si­pil­dė“, – tei­gia Po­ly­sas.

Anot Po­ly­so, Kip­ro grai­kai no­ri tai­kiai gy­ven­ti lais­vo­je ša­ly­je kar­tu su Kip­ro tur­kais. Juk są­jun­gos su Grai­ki­ja sie­ku­si eks­tre­mis­ti­nė gru­puo­tė ir pa­pras­ti Kip­ro grai­kai – tai du skir­tin­gi da­ly­kai. Bet tur­kiš­ko­ji sa­los pu­sė vis dar no­ri iš­im­čių ES tai­syk­lėms – kad ten na­mus ga­lė­tų įsi­gy­ti vi­si ES pi­lie­čiai, iš­sky­rus Kip­ro grai­kus, kad Kip­ro grai­kų to­je sa­los pu­sė­je san­ty­kis ne­vir­šy­tų de­šim­to­sios gy­ven­to­jų da­lies.

Kip­ro grai­kai su­pran­ta, kad tur­to prob­le­ma per tiek lai­ko ta­po su­dė­tin­ga. Abi ša­lys tu­ri bū­ti pa­si­ruo­šu­sios ką nors pa­au­ko­ti dėl są­jun­gos. „Kas da­bar tu­ri tei­sę į nuo­sa­vy­bę: aš, ku­riam tei­siš­kai pri­klau­so pra­ras­tas tur­tas, ar žmo­gus, ku­ris tuo tur­tu nau­do­ja­si jau 41 me­tus?“ – re­to­riš­kai klau­sia Po­ly­sas. Vy­ras įsi­ti­ki­nęs, kad Kip­ro grai­kai vi­sus šiuos me­tus au­ko­jo dau­giau.

Me­tas per­mai­noms

Anot Po­ly­so, dar vie­nas svar­bus klau­si­mas, dėl ku­rio rei­kia su­si­tar­ti, – jū­ro­je į pie­tus nuo Kip­ro ras­tas du­jų ir naf­tos tel­ki­nys: „Tur­ki­ja, nau­do­da­ma­si Kip­ro tur­kais, sie­kia gau­ti į jį tei­sę. O Kip­ro tur­kai, rei­ka­lau­da­mi, kad jiems bū­tų ski­ria­ma da­lis gam­ti­nių du­jų, ne­lei­džia Kip­ro grai­kams su­sig­rą­žin­ti že­mių ir tur­to Šiau­rės Kip­re. Tai kur tei­sy­bė?“

2015 me­tų spa­lį vy­ko ofi­cia­li 107 km van­dens li­ni­jos iš Pie­tų Tur­ki­jos į Šiau­rės Kip­rą ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ja. Tuo vamz­džiu bus tie­kia­ma 75 mln. ku­bi­nių me­trų van­dens per me­tus. Kip­ro tur­kai ža­da da­ly­tis van­de­niu su Kip­ro grai­kais, bet tik tuo­met, kai sa­la bus su­vie­ny­ta. O Kip­ro grai­kai ma­no, jog Tur­ki­ja no­ri taip su­stip­rin­ti sa­vo po­zi­ci­jas sa­lo­je.

„Kip­ro prob­le­mos spren­di­mas dar nie­ka­da ne­bu­vo taip ar­ti, bet jo rak­tas Tur­ki­jos, o ne Kip­ro tur­kų ran­ko­se, – įsi­ti­ki­nęs Po­ly­sas. –Anks­čiau keb­lu­mai bu­vo su­si­ję su Ga­ran­ti­jų su­tar­ties ša­li­mis – Jung­ti­ne Ka­ra­lys­te, Grai­ki­ja ir Tur­ki­ja. Da­bar ga­ran­ti­jų ne­be­rei­kia, nes pri­klau­so­me ES. Nei Grai­ki­jai, nei Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei Kip­ras ne­beį­do­mus, tik Tur­ki­ja vis dar no­ri bū­ti ga­ran­ti­jų ša­li­mi. Jei Tur­ki­jos ar­mi­ja pa­si­trauk­tų iš sa­los, są­jun­ga ti­krai įvyk­tų.“

Ša­lių su­si­vie­ni­ji­mo de­ry­bos vėl pra­si­dė­jo 2015 me­tų ge­gu­žę. Šiau­rės Kip­ro pre­zi­den­tas M. Akin­ci, su­si­ti­kęs su Kip­ro Res­pub­li­kos pre­zi­den­tu Ni­cu Anas­ta­sia­du, dar kar­tą už­ti­kri­no, kad kiek iš­ga­lė­da­mas mė­gins su­ras­ti bū­dą tai­kiai iš­spręs­ti Kip­ro konf­lik­tą. Tuo ti­ki ir Po­ly­sas: „Nors su­nku su­vok­ti, kad Tur­ki­ja po 41 me­tų at­si­sa­ky­tų tei­sių į Kip­rą, vis vien ma­nau, kad 2016-ie­ji bus Kip­ro su­vie­ni­ji­mo me­tai.“

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
egidijus  81.4.167.254 2016-06-15 23:25:51
Nebus taikos dar 100 metu, nes labai kraujuoja zaizdos abiejose tautose, like gyvi ivykiu liudininkai ir dalyviai, nusavintas turtas i t.t. Be to, turkai padare didele kolonistu invazija i Siaures Kipra, tad sunku bus juos deportuot atgal
0 0  Netinkamas komentaras
primas  84.46.224.213 2016-03-27 17:52:15
Kaip būtų gražu, kad visoje saloje šypsotųsi graikų gražuolės.
1 0  Netinkamas komentaras
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as iš­reiš­kė vil­tį, kad par­ei­gū­nams ar­ti­miau­sias ke­le­tą sa­vai­čių pa­vyks per­kel­ti iki 9 tūkst. mig­ran­tų iš skur­džios sto­vyk­los Ka­lė į pri­ėmi­mo cen­trus [...]
Es­ti­jos rin­ki­kų ko­le­gi­jai šeš­ta­die­nį per an­trą­jį bal­sa­vi­mą ne­pa­vy­ko iš­rink­ti pre­zi­den­to Too­mo Hend­ri­ko Il­ve­so įpė­di­nio, nes nei vie­nas kan­di­da­tas ne­su­rin­ko pa­pras­tos balsų dau­gu­mos, to­dėl [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vos prieš ke­le­tą sa­vai­čių iš di­džiau­sio pa­sau­ly­je me­nų fes­ti­va­lio Ško­ti­jos sos­ti­nė­je Edin­bur­ge su spe­cia­liuo­ju pri­zu grį­žęs AAT | Ar­tū­ro Arei­mos tea­tras nau­ją tea­tro sezoną pra­de­da prem­je­ra [...]
Kiek­vie­na mums su­teik­ta aki­mir­ka yra ne­įkai­no­ja­ma. Vie­nos iš­nyks­ta vos blyks­te­lė­ju­sios, o ki­tos, re­gis, tę­sia­si am­ži­ny­bę. Ta­čiau kiek­vie­no­je sly­pi ne­iš­ma­tuo­ja­mos ga­li­my­bės: vos per aki­mir­ką [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Bang­la­de­šo zoo­lo­gi­jos so­do pri­žiū­rė­to­jai tre­čia­die­nį su­ren­gė dviem liū­tams iš­kil­min­gas „ves­tu­ves“, ku­rio­se bu­vo ba­lio­nų ir net šir­dies pavidalo mė­sos py­ra­gas.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami