Izraelio aurai abejingų nebūna

Jūra KELIŪNAITĖ 2012-09-07 08:32

Jūra KELIŪNAITĖ

2012-09-07 08:32
Jeruzalė - švenčiausias miestas trijų pasaulio religijų išpažinėjams (krikščionims, judėjams, musulmonams). "West express" archyvo ir Scanpix nuotraukos
"Iz­rae­lis ne­ga­li ne­pa­tik­ti net ir di­džiau­siam skep­ti­kui, jis įtrau­kia net tuos, ku­rie nu­va­žiuo­ja tik šiaip pa­si­žiū­rė­ti", - sa­ko ke­le­tą me­tų šio­je ša­ly­je gy­ve­nu­si Ni­ra Kol­tun.

Izraelis - seniai turistų rasta, bet kiekvieno asmeniškai vis dar nuolat atrandama kryptis. "Tai visapusiška šalis. Čia gali važiuoti ne tik ieškantys religinių, istorinių atsakymų. Šalis nenuvils ir gamtos mylėtojų, jie ras daug netikėtų gamtos kampelių. Pavyzdžiui, vienas pasaulio stebuklų - Negyvoji jūra. Tikrai tokios niekur daugiau pasaulyje nerasite.

Poilsio mėgėjams irgi yra ką pasiūlyti - čia nuostabūs smėlėti paplūdimiai prie Viduržemio jūros. Galima išbandyti ir Raudonąją jūrą, kur rengiamos išvykos nardymo mėgėjams. Šiaurėje dar yra didelis Galilėjaus jūra vadinamas ežeras. Tai visiškai skirtingos jūros, galimybės ir įspūdžiai taip pat skirtingi, - pasakojo N.Koltun. - Kadangi Izraelyje lankytinų objektų tikrai daug, intensyvias ekskursijas pravartu derinti su poilsiu. O žaliuojantys sodai ten, kur lyja tris keturis kartus per metus, nustebins ir visko mačiusius keliautojus."

Negyvoji jūra ir jos sūrus, žmogų keliantis bei gydomųjų savybių turintis vanduo - tikra atrakcija turistams.

Nereikia skubėti

Izraelis nėra labai didelis, tad per ilgesnę kelionę galima pamatyti skirtingus jo kampelius. "Tai šalis, kurioje nepatarčiau skubėti. Nepatarčiau susiplanuoti per vieną dieną pamatyti ir Tel Avivą, ir Jeruzalę su visomis šventomis vietomis. Jų dvasią pajusti reikia neskubant. Daug mūsų klientų sako, kad Izraelis - tai aura. Ten tiesiog jau jautiesi laimingas. O ypač Jeruzalėje. Negirdėjau nė vieno atsiliepimo, kad ji kam nors būtų nepatikusi, - pasakojo pašnekovė. - Žmonės būna be proto sužavėti. Ir nereligingi pajaučia tą visą bendrą šventos vietos aurą, tam nebūna abejingųjų. Tai švenčiausias miestas trijų pasaulio religijų - krikščionybės, judaizmo ir islamo - išpažinėjams."

Šventos vietos

Prabangi sidabriniu kupolu tviskanti al Aksos mečetė Jeruzalėje - tai viena svarbiausių pamaldų vietų po Mekos ir Medinos. Ji pastatyta 690 metais ant musulmonų Šventyklos kalno, nuo kurio pranašas Mahometas ant stebuklingojo sparnuoto žirgo pakilo į dangų. Ši vieta šventa ir žydams, nes čia Dievas paliepė Abraomui paaukoti savo sūnų Izaoką. Tačiau kai Abraomas jau buvo bežudąs savo sūnų, angelas jį sustabdė.

Netoliese yra Šventąjį kalną juosusios sienos dalis - Raudų siena. Tai švenčiausia žydų meldimosi vieta, tarsi sinagoga po atviru dangumi. Raudų siena yra vienintelė išlikusi Jeruzalės šventyklos, kurią 68 metais sugriovė romėnai, dalis. Prie jos melstis atvažiuoja judėjų iš viso pasaulio. Į sienos plyšius žmonės sukiša raštelius - laiškus Dievui su prašymais. Sakoma, kad ji yra arčiausiai Dievo ausies (Raudų siena ištuštinama du kartus per metus, rašteliai užkasami švenčiausioje žydams vietoje - Alyvų kalne).

Į Jeruzalę kasmet atvažiuojantys dešimtys tūkstančių krikščionių piligrimų čia eina Kryžiaus keliu, kuriuo Kristus nešė savo kryžių iki nukryžiavimo vietos - Golgotos kalno. Golgotos kalno vietoje stovi švenčiausia krikščionims vieta - Šv. Kapo bazilika. Suprantama,  tokias vietas pamatyti, jas pajausti tikrai neužtenka keleto valandų.

Paklausta, ar didmiesčio ritmas, šiuolaikinis gyvenimas neužgožia tos šventos vietos auros, N.Koltun atsakė: "Iškart supratau, kad nebuvote ten. Ten fiziškai neįmanoma užgožti tos auros. Nesvarbu, ar esi religingas, ar ne, ar istorikas, ar menininkas, Jeruzalė sužavi visus. Turėjome tokių žmonių, kurie važiavo trečią kartą, bet grįžę pasakė: vis tiek važiuosime dar. Daugelis prisipažįsta, kad jie nesitikėjo, jog Izraelis juos taip labai "užkabins".

Bahajų (tai naujausia pasaulio religija, atsiradusi XIX a. viduryje ir šaknis įleidusi Šventojoje žemėje) sodai Haifoje. Nuo Karmelio kalno žemyn driekiasi 19 terasų, kuriose kas tris mėnesius keičiamos gyvų gėlių kompozicijos, fontanai, iki centimetro sulyginti dekoratyviniai medeliai.

Tik vietiniai gidai

Izraelis labai daug dėmesio skiria savo praeičiai puoselėti. "Sprendžiant iš technologijų, kurios įdiegtos turistų lankomuose objektuose, galima teigti, kad investuojama daug, - sakė pašnekovė. - Istorija - tai jų pasididžiavimas, net, sakyčiau, dabartinio gyvenimo dalis. Tai neatsiejama nuo jų dabarties. Patys izraeliečiai mėgsta keliauti po savo šalį, mėgsta atrasti vis naujus kampelius, mėgsta semtis įspūdžių, ieškoti atsakymų. Tai tiesiog įaugę jiems į kraują. Jie yra tikri patriotai. Ten neįsivaizduojama, kad jaunimas nenorėtų eiti į armiją."

Gerai parengti Izraelio gidai tikrai gali atsakyti į visus turistų klausimus. "Apie savo šalies istoriją jie žino viską, - teigė N.Koltun. - Visų religijų atstovai Izraelyje gali ieškoti atsakymų į savo klausimus. Kaip sako judėjai, jei jau turi atsakymus į klausimus, tai tu nesi tikintis. Tikintis žmogus visada turi klausti Dievo."

Pagal Izraelio įstatymus ekskursijų negali vesti nevietiniai gidai. Visapusiškai jiems parengti skiriama labai daug dėmesio. Ne kiekvienas sugeba išlaikyti egzaminus. Gidu netapsi išklausęs keliolikos valandų paskaitų kursą. Mokslas universitete trunka dvejus metus. "Ko paklausi nuo Senojo Testamento iki naujausių architektūros stilių, apie viską jie papasakos, - teigė N.Koltun. - Ir tai suprantama. Tik ten gyvenantis žmogus gali perteikti ir vietinį koloritą, ir papasakoti, kaip čia buvo prieš kelis tūkstančius metų."

Pasak pašnekovės, Izraelis - tikrai nepaviršutiniškam keliautojui, o tam, kuris mėgsta gilintis, ieškoti, domėtis. "Daug kas, mačiau, net užsirašinėja gidų pasakojimus", - sakė N.Koltun.

Prie Raudų sienos melstis atvažiuoja judėjų iš viso pasaulio.

Trūksta tik laiko

Norintiems pamatyti Izraelį galima rinktis tris kelionės variantus. Skubantiems - penkios dienos, savotiškas žvilgsnis pro plyšelį. "Pabuvus penkias dienas galima susidėlioti ateities planus - ko nori iš šios šalies. Kitas variantas - savaitė. Šioje kelionėje  įspūdžių jau bus gerokai daugiau, o ir tempas nenuvargins. Juk, pavyzdžiui, prie Raudų sienos nueiti penkioms minutėms - tai absurdas, - sakė N.Koltun. - Dvylikos dienų kelionėje jau iš tiesų galima pajausti Izraelį. Pavyzdžiui, Jeruzalėje keliautojai, vieną dieną miestą apžiūrėję su gidu, turi dar ir kitą laisvą dieną neskubėdami ją apvaikščioti savarankiškai. Jėzaus kelias, Raudų siena, senasis turgus - tam reikia laiko. Net ir po šių dviejų dienų žmonės sako: vis tiek laiko mažai."

Pašnekovė pataria aplankyti ir Betliejų. "Čia vaizdo, peno akims gal ir nelabai yra, bet įdomūs būna dvasiniai potyriai, jaudulys. Tai tam tikras gyvenimo įvykis, kuriam tikintieji net ruošiasi. Kaip ir eidami prie Raudų sienos, - aiškino N.Koltun. - Jordano upės krikštas, pasirodo, tampa aktualus visiems. Net tiems, kurie važiuodami apie tai negalvojo, kurie planavo tik šiaip pasižiūrėti, velkasi specialią maršką ir brenda į šventą Jordano upės vandenį, priima simbolinį krikštą. Tos vietos aura, nuotaika užvaldo žmones."

Raudų siena - vienintelė išlikusi Jeruzalės šventyklos, kurią 68 metais sugriovė romėnai, dalis.

Arbatpinigiai privalomi

Pasiteiravus, ar tai brangi šalis, pašnekovė sakė, kad būtų nepigu, jeigu už viską reikėtų mokėti atskirai. "Pavyzdžiui, Jeruzalės centre gatvėje falafeli įdarytą pitą galima nusipirkti už 15-16 šekelių (12-13 litų), o kavinėje jau kainuotų 100 litų. Alaus bokalas - apie 20 litų, taurė vyno - 25-30 litų, - pasakojo N.Koltun. - Tačiau grupėms viešbučiuose būna įskaičiuota pusryčiai ir vakarienė. To praktiškai ir užtenka. Reikia žinoti, kad Izraelio kavinėse privaloma palikti 10 procentų arbatpinigių. Jei nesumokėsite, jus gali ir atsivyti."

Viešbučiai, pasak pašnekovės, nėra labai geros kokybės, nors jie tvarkingi ir švarūs, prabangos nėra. Čia labiau orientuojamasi į tai, ką turistams siūloma pamatyti. "O ir atvažiuojama ne viešbučiuose gulėti. Mes tiek daug važinėjame, vaikščiojame, bet žmonės po vakarienės dar vis tiek eina pasivaikščioti po miestą, - sakė N.Koltun. - Į Izraelį vykstantiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie anglų kalbos gerai nemoka, priimtina, kad beveik visose kavinėse, parduotuvėse jie gali susišnekėti rusų kalba."

Tokios kaip Negyvoji jūra daugiau niekur pasaulyje nėra.

Žavus kiekvienas sezonas

Pasak N.Koltun, į Izraelį galima važiuoti visais metų laikais, nes kiekvienas sezonas savaip gražus. "Kovą ir balandį visus jau nustebina ankstyvas žydėjimas, žaluma. Žiemą gali tekti ir lietaus, bet gali būti ir 25 laipsnių šilumos. O jei jau sniegas iškrinta Jeruzalėje, tai čia toks ypatingas atvejis, kad sustoja visas darbas - uždaromos mokyklos, įstaigos, stabdomas eismas. Mums gana keista tai matyti. Sniegas paralyžiuoja miestą. Gal kiek paironizuosiu, bet, pavyzdžiui, kas dešimtas susilaužo kojas, nes nepripratę. Jei sniegas laikosi dieną ar dvi, skelbiama per televiziją, radiją, ir tada visa šalis, kas tik gali, važiuoja sniego pažiūrėti, ypač vaikams parodyti", - pasakojo N.Koltun.

Pasak jos, tokie "šalčiai" visko mačiusiems šiauresnio krašto gyventojams tikrai ne kliūtis keliauti. "Vasaros karščiai irgi nėra baisūs. Juk, pavyzdžiui, į Turkiją nesibaimindami važiuojame ir vasarą", - sakė ji.

Tel Avivo paplūdimys - poilsiui po intensyvių ekskursijų.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami