TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Izraelio aurai abejingų nebūna

2012 09 07 8:32
Jeruzalė - švenčiausias miestas trijų pasaulio religijų išpažinėjams (krikščionims, judėjams, musulmonams). /"West express" archyvo ir Scanpix nuotraukos

"Izraelis negali nepatikti net ir didžiausiam skeptikui, jis įtraukia net tuos, kurie nuvažiuoja tik šiaip pasižiūrėti", - sako keletą metų šioje šalyje gyvenusi Nira Koltun.

Izraelis - seniai turistų rasta, bet kiekvieno asmeniškai vis dar nuolat atrandama kryptis. "Tai visapusiška šalis. Čia gali važiuoti ne tik ieškantys religinių, istorinių atsakymų. Šalis nenuvils ir gamtos mylėtojų, jie ras daug netikėtų gamtos kampelių. Pavyzdžiui, vienas pasaulio stebuklų - Negyvoji jūra. Tikrai tokios niekur daugiau pasaulyje nerasite.

Poilsio mėgėjams irgi yra ką pasiūlyti - čia nuostabūs smėlėti paplūdimiai prie Viduržemio jūros. Galima išbandyti ir Raudonąją jūrą, kur rengiamos išvykos nardymo mėgėjams. Šiaurėje dar yra didelis Galilėjaus jūra vadinamas ežeras. Tai visiškai skirtingos jūros, galimybės ir įspūdžiai taip pat skirtingi, - pasakojo N.Koltun. - Kadangi Izraelyje lankytinų objektų tikrai daug, intensyvias ekskursijas pravartu derinti su poilsiu. O žaliuojantys sodai ten, kur lyja tris keturis kartus per metus, nustebins ir visko mačiusius keliautojus."

Negyvoji jūra ir jos sūrus, žmogų keliantis bei gydomųjų savybių turintis vanduo - tikra atrakcija turistams.

Nereikia skubėti

Izraelis nėra labai didelis, tad per ilgesnę kelionę galima pamatyti skirtingus jo kampelius. "Tai šalis, kurioje nepatarčiau skubėti. Nepatarčiau susiplanuoti per vieną dieną pamatyti ir Tel Avivą, ir Jeruzalę su visomis šventomis vietomis. Jų dvasią pajusti reikia neskubant. Daug mūsų klientų sako, kad Izraelis - tai aura. Ten tiesiog jau jautiesi laimingas. O ypač Jeruzalėje. Negirdėjau nė vieno atsiliepimo, kad ji kam nors būtų nepatikusi, - pasakojo pašnekovė. - Žmonės būna be proto sužavėti. Ir nereligingi pajaučia tą visą bendrą šventos vietos aurą, tam nebūna abejingųjų. Tai švenčiausias miestas trijų pasaulio religijų - krikščionybės, judaizmo ir islamo - išpažinėjams."

Šventos vietos

Prabangi sidabriniu kupolu tviskanti al Aksos mečetė Jeruzalėje - tai viena svarbiausių pamaldų vietų po Mekos ir Medinos. Ji pastatyta 690 metais ant musulmonų Šventyklos kalno, nuo kurio pranašas Mahometas ant stebuklingojo sparnuoto žirgo pakilo į dangų. Ši vieta šventa ir žydams, nes čia Dievas paliepė Abraomui paaukoti savo sūnų Izaoką. Tačiau kai Abraomas jau buvo bežudąs savo sūnų, angelas jį sustabdė.

Netoliese yra Šventąjį kalną juosusios sienos dalis - Raudų siena. Tai švenčiausia žydų meldimosi vieta, tarsi sinagoga po atviru dangumi. Raudų siena yra vienintelė išlikusi Jeruzalės šventyklos, kurią 68 metais sugriovė romėnai, dalis. Prie jos melstis atvažiuoja judėjų iš viso pasaulio. Į sienos plyšius žmonės sukiša raštelius - laiškus Dievui su prašymais. Sakoma, kad ji yra arčiausiai Dievo ausies (Raudų siena ištuštinama du kartus per metus, rašteliai užkasami švenčiausioje žydams vietoje - Alyvų kalne).

Į Jeruzalę kasmet atvažiuojantys dešimtys tūkstančių krikščionių piligrimų čia eina Kryžiaus keliu, kuriuo Kristus nešė savo kryžių iki nukryžiavimo vietos - Golgotos kalno. Golgotos kalno vietoje stovi švenčiausia krikščionims vieta - Šv. Kapo bazilika. Suprantama,  tokias vietas pamatyti, jas pajausti tikrai neužtenka keleto valandų.

Paklausta, ar didmiesčio ritmas, šiuolaikinis gyvenimas neužgožia tos šventos vietos auros, N.Koltun atsakė: "Iškart supratau, kad nebuvote ten. Ten fiziškai neįmanoma užgožti tos auros. Nesvarbu, ar esi religingas, ar ne, ar istorikas, ar menininkas, Jeruzalė sužavi visus. Turėjome tokių žmonių, kurie važiavo trečią kartą, bet grįžę pasakė: vis tiek važiuosime dar. Daugelis prisipažįsta, kad jie nesitikėjo, jog Izraelis juos taip labai "užkabins".

Bahajų (tai naujausia pasaulio religija, atsiradusi XIX a. viduryje ir šaknis įleidusi Šventojoje žemėje) sodai Haifoje. Nuo Karmelio kalno žemyn driekiasi 19 terasų, kuriose kas tris mėnesius keičiamos gyvų gėlių kompozicijos, fontanai, iki centimetro sulyginti dekoratyviniai medeliai.

Tik vietiniai gidai

Izraelis labai daug dėmesio skiria savo praeičiai puoselėti. "Sprendžiant iš technologijų, kurios įdiegtos turistų lankomuose objektuose, galima teigti, kad investuojama daug, - sakė pašnekovė. - Istorija - tai jų pasididžiavimas, net, sakyčiau, dabartinio gyvenimo dalis. Tai neatsiejama nuo jų dabarties. Patys izraeliečiai mėgsta keliauti po savo šalį, mėgsta atrasti vis naujus kampelius, mėgsta semtis įspūdžių, ieškoti atsakymų. Tai tiesiog įaugę jiems į kraują. Jie yra tikri patriotai. Ten neįsivaizduojama, kad jaunimas nenorėtų eiti į armiją."

Gerai parengti Izraelio gidai tikrai gali atsakyti į visus turistų klausimus. "Apie savo šalies istoriją jie žino viską, - teigė N.Koltun. - Visų religijų atstovai Izraelyje gali ieškoti atsakymų į savo klausimus. Kaip sako judėjai, jei jau turi atsakymus į klausimus, tai tu nesi tikintis. Tikintis žmogus visada turi klausti Dievo."

Pagal Izraelio įstatymus ekskursijų negali vesti nevietiniai gidai. Visapusiškai jiems parengti skiriama labai daug dėmesio. Ne kiekvienas sugeba išlaikyti egzaminus. Gidu netapsi išklausęs keliolikos valandų paskaitų kursą. Mokslas universitete trunka dvejus metus. "Ko paklausi nuo Senojo Testamento iki naujausių architektūros stilių, apie viską jie papasakos, - teigė N.Koltun. - Ir tai suprantama. Tik ten gyvenantis žmogus gali perteikti ir vietinį koloritą, ir papasakoti, kaip čia buvo prieš kelis tūkstančius metų."

Pasak pašnekovės, Izraelis - tikrai nepaviršutiniškam keliautojui, o tam, kuris mėgsta gilintis, ieškoti, domėtis. "Daug kas, mačiau, net užsirašinėja gidų pasakojimus", - sakė N.Koltun.

Prie Raudų sienos melstis atvažiuoja judėjų iš viso pasaulio.

Trūksta tik laiko

Norintiems pamatyti Izraelį galima rinktis tris kelionės variantus. Skubantiems - penkios dienos, savotiškas žvilgsnis pro plyšelį. "Pabuvus penkias dienas galima susidėlioti ateities planus - ko nori iš šios šalies. Kitas variantas - savaitė. Šioje kelionėje  įspūdžių jau bus gerokai daugiau, o ir tempas nenuvargins. Juk, pavyzdžiui, prie Raudų sienos nueiti penkioms minutėms - tai absurdas, - sakė N.Koltun. - Dvylikos dienų kelionėje jau iš tiesų galima pajausti Izraelį. Pavyzdžiui, Jeruzalėje keliautojai, vieną dieną miestą apžiūrėję su gidu, turi dar ir kitą laisvą dieną neskubėdami ją apvaikščioti savarankiškai. Jėzaus kelias, Raudų siena, senasis turgus - tam reikia laiko. Net ir po šių dviejų dienų žmonės sako: vis tiek laiko mažai."

Pašnekovė pataria aplankyti ir Betliejų. "Čia vaizdo, peno akims gal ir nelabai yra, bet įdomūs būna dvasiniai potyriai, jaudulys. Tai tam tikras gyvenimo įvykis, kuriam tikintieji net ruošiasi. Kaip ir eidami prie Raudų sienos, - aiškino N.Koltun. - Jordano upės krikštas, pasirodo, tampa aktualus visiems. Net tiems, kurie važiuodami apie tai negalvojo, kurie planavo tik šiaip pasižiūrėti, velkasi specialią maršką ir brenda į šventą Jordano upės vandenį, priima simbolinį krikštą. Tos vietos aura, nuotaika užvaldo žmones."

Raudų siena - vienintelė išlikusi Jeruzalės šventyklos, kurią 68 metais sugriovė romėnai, dalis.

Arbatpinigiai privalomi

Pasiteiravus, ar tai brangi šalis, pašnekovė sakė, kad būtų nepigu, jeigu už viską reikėtų mokėti atskirai. "Pavyzdžiui, Jeruzalės centre gatvėje falafeli įdarytą pitą galima nusipirkti už 15-16 šekelių (12-13 litų), o kavinėje jau kainuotų 100 litų. Alaus bokalas - apie 20 litų, taurė vyno - 25-30 litų, - pasakojo N.Koltun. - Tačiau grupėms viešbučiuose būna įskaičiuota pusryčiai ir vakarienė. To praktiškai ir užtenka. Reikia žinoti, kad Izraelio kavinėse privaloma palikti 10 procentų arbatpinigių. Jei nesumokėsite, jus gali ir atsivyti."

Viešbučiai, pasak pašnekovės, nėra labai geros kokybės, nors jie tvarkingi ir švarūs, prabangos nėra. Čia labiau orientuojamasi į tai, ką turistams siūloma pamatyti. "O ir atvažiuojama ne viešbučiuose gulėti. Mes tiek daug važinėjame, vaikščiojame, bet žmonės po vakarienės dar vis tiek eina pasivaikščioti po miestą, - sakė N.Koltun. - Į Izraelį vykstantiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie anglų kalbos gerai nemoka, priimtina, kad beveik visose kavinėse, parduotuvėse jie gali susišnekėti rusų kalba."

Tokios kaip Negyvoji jūra daugiau niekur pasaulyje nėra.

Žavus kiekvienas sezonas

Pasak N.Koltun, į Izraelį galima važiuoti visais metų laikais, nes kiekvienas sezonas savaip gražus. "Kovą ir balandį visus jau nustebina ankstyvas žydėjimas, žaluma. Žiemą gali tekti ir lietaus, bet gali būti ir 25 laipsnių šilumos. O jei jau sniegas iškrinta Jeruzalėje, tai čia toks ypatingas atvejis, kad sustoja visas darbas - uždaromos mokyklos, įstaigos, stabdomas eismas. Mums gana keista tai matyti. Sniegas paralyžiuoja miestą. Gal kiek paironizuosiu, bet, pavyzdžiui, kas dešimtas susilaužo kojas, nes nepripratę. Jei sniegas laikosi dieną ar dvi, skelbiama per televiziją, radiją, ir tada visa šalis, kas tik gali, važiuoja sniego pažiūrėti, ypač vaikams parodyti", - pasakojo N.Koltun.

Pasak jos, tokie "šalčiai" visko mačiusiems šiauresnio krašto gyventojams tikrai ne kliūtis keliauti. "Vasaros karščiai irgi nėra baisūs. Juk, pavyzdžiui, į Turkiją nesibaimindami važiuojame ir vasarą", - sakė ji.

Tel Avivo paplūdimys - poilsiui po intensyvių ekskursijų.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"