Japonijoje dera tradicijos ir modernumas

Goda AMBRAZAS g.ambrazas@lzinios.lt 2015-04-16 06:00
Goda AMBRAZAS
g.ambrazas@lzinios.lt
2015-04-16 06:00
Japonijos Kiūšiū saloje esanti Kumamoto pilis yra trečia pagal dydį visoje šalyje, ji preciziškai restauruota. Rūtenio Masteikos nuotraukos
Tris sa­vai­tes po Ja­po­ni­ją ke­lia­vu­siems lie­tu­viams šis eg­zo­tiš­kas kraš­tas su­tei­kė be­ga­lę įspū­džių. Ap­gai­les­tau­ti te­ko tik dėl vie­no da­ly­ko: jiems iš­vyks­tant na­mo sa­ku­ros tik pra­dė­jo žy­dė­ti, to­dėl vi­so jų gro­žio lie­tu­viai ne­spė­jo pa­ma­ty­ti.

Rū­te­nio ir Ri­tos Mas­tei­kų du­kra Ko­try­na Ja­po­ni­jo­je nuo pra­ėju­sio rug­sė­jo stu­di­juo­ja ja­po­nų kal­bą. To­dėl stu­den­tės tė­vams ke­lio­nei į Te­kan­čios Sau­lės ša­lį bu­vo dar di­des­nis sti­mu­las - pro­ga ne tik pa­ke­liau­ti po re­tai lie­tu­vių lan­ko­mą kraš­tą, bet ir ap­lan­ky­ti se­niai ma­ty­tą at­ža­lą. "Į to­kią ke­lio­nę rei­kia leis­tis il­ges­niam lai­kui, po­ros sa­vai­čių ti­krai ne­už­teks. Be to, ke­liau­ti nė­ra pi­gu, vien lėk­tu­vo bi­lie­tai kai­nuo­ja ne­men­kai. Ši ša­lis - keis­ta ir bran­gi, tai ne Tai­lan­das. Tri­jų sa­vai­čių vieš­na­gei Ja­po­ni­jo­je rei­kė­tų nu­ma­ty­ti vie­nam as­me­niui apie du su pu­se tūks­tan­čio eu­rų iš­lai­doms. Čia įskai­čiuo­ju vis­ką: skry­džius, pra­gy­ve­ni­mą, trans­por­tą, mais­tą, pra­mo­gas. Ži­no­ma, ga­li­ma iš­leis­ti ir dau­giau, ta­čiau mi­ni­ma­liam kom­for­tui tiek vi­siš­kai pa­kan­ka", - ti­ki­no Rū­te­nis.

Pa­sie­kę tobulumą

Pa­sak lie­tu­vio, vyks­tant į Ja­po­ni­ją ver­ta ži­no­ti, jog trans­por­to pa­slau­gos šio­je ša­ly­je ne­pi­gios. Jau nu­vy­kus ga­li­ma rink­tis ke­lio­nes po ša­lį grei­tai­siais trau­ki­niais ar­ba vi­daus oro li­ni­jo­mis. Va­žiuo­ti grei­tuo­ju trau­ki­niu bran­giau ir il­giau, ta­čiau bent kar­tą tai ver­ta pa­da­ry­ti - mo­der­nių tech­no­lo­gi­jų ne­iš­le­pin­tiems mū­siš­kiams to­kia ke­lio­nė lei­džia pa­si­jus­ti lyg fu­tu­ris­ti­nia­me fil­me. Be to, tai la­bai pa­to­gu: trau­ki­niai at­vyks­ta tie­siai į pa­si­rink­to mies­to cen­trą, ne­rei­kia varg­ti, kad nu­si­gau­tum į nu­ma­ty­tą vie­tą iš at­okaus oro uos­to. Ja­po­ni­jos ge­le­žin­ke­lio sto­ty­se aki­vaiz­džiai ga­li­ma įsi­ti­kin­ti ša­lies tech­no­lo­gi­niais pa­sie­ki­mais: pe­ro­ne su­žy­mė­tos kiek­vie­no va­go­no su­sto­ji­mo vie­tos, at­vy­kęs trau­ki­nys su­sto­ja vos ne mi­li­me­tro tiks­lu­mu ten, kur nu­ma­ty­ta. Yra at­ski­ri va­go­nai tik mo­te­rims, vy­rui į juos pa­tek­ti nė­ra jo­kios ga­li­my­bės. "Ta­čiau skrai­dy­ti vie­tos oro li­ni­jo­mis ge­ro­kai pi­giau ir du kar­tus grei­čiau", - pri­pa­ži­no Rū­te­nis. Ka­dan­gi Ja­po­ni­ja ge­ro­kai nu­sid­rie­ku­si į il­gį, su­si­sie­ki­mas tarp mies­tų lėk­tu­vais čia itin ge­rai su­tvar­ky­tas.

"Jei­gu rei­kė­tų Ja­po­ni­ją api­bū­din­ti vie­nu žo­džiu, tai bū­tų - es­te­ti­ka. Čia vis­kas iš­baig­ta, su­bti­lu. Ap­lin­ka ir tech­no­lo­gi­jos pa­sie­ku­sios to­kį ly­gį, jog at­ro­do, kad ja­po­nai pa­sie­kė to­bu­lu­mą. Ki­ta ver­tus, tai tu­ri ir iš­virkš­čią­ją pu­sę: vi­so­je ša­ly­je vie­no­das mais­tas, tie pa­tys žmo­nės, vi­sur taip pat pa­to­gu ir gra­žu. At­ro­do, kad pa­siek­ta vis­kas, kas įma­no­ma, ir ne­bė­ra kur to­bu­lė­ti, vis­kas ir taip to­bu­la. To­dėl vie­tos žmo­nės džiau­gia­si ro­dy­da­mi ki­tiems, tar­ki­me, sa­vo dumb­lį ar ma­ka­ro­ną: jis toks pats kaip ir ki­to­je pre­fek­tū­ro­je, bet - sa­vas", - įspū­džiais šmaikš­čiai da­li­jo­si lie­tu­vis.

Ma­žų vieš­bu­čių magija

Juo­du su žmo­na lėk­tu­vu iš Hel­sin­kio at­skri­do į Osa­ką. Pir­mas įspū­dis - vis­kas idea­lu. Tiek oro uos­te, tiek mies­te yra aiš­kios nuo­ro­dos, ku­rio­mis sek­da­mas ne­pa­sik­ly­si. Mi­ni­ma­liai su­si­kal­bė­ti ang­liš­kai taip pat ne prob­le­ma. Tik rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad ja­po­nai ne­iš­ta­ria l rai­dės, vie­toj jos sa­ko r, to­dėl ga­li nu­tik­ti links­mų ne­su­sip­ra­ti­mų dėl ta­ri­mo, prie ku­rio grei­tai pri­pran­ta­ma. Iš Osa­kos Rū­te­nis ir Ri­ta nu­skri­do į Be­pu mies­tą Kiū­šiū sa­lo­je, kur stu­di­juo­ja du­kra. Lie­tu­vių tei­gi­mu, šis mies­tas gar­sė­ja sa­vo karš­to­sio­mis vers­mė­mis, už­ge­su­siais ir vei­kian­čiais ug­ni­kal­niais ir šiek tiek pri­me­na mū­sų Drus­ki­nin­kus - tai svei­ka­tin­gu­mo ku­ror­tas Ja­po­ni­jo­je.

Viešint Japonijoje sakuros tik pradėjo žydėti.

Tris die­nas pa­bu­vę Be­pu ir ak­li­ma­ti­za­vę­si po il­go skry­džio, to­liau Mas­tei­kai jau ke­lia­vo tri­se - kar­tu su du­kra, ku­ri pri­rei­kus tap­da­vo ir ver­tė­ja. Pa­ty­ri­nė­jo Kiū­šiū sa­lą, per­ko­pę už­ge­su­sį ug­ni­kal­nį ap­lan­kė tre­čią pa­gal dy­dį Ku­ma­mo­to pi­lį, ten ra­ga­vo vie­ti­nių de­li­ka­te­sų iš ark­lie­nos. Vė­liau nu­ka­ko į Šiau­rės Kiū­šiū, kur lie­tu­vius vėl pa­si­ti­ko ja­po­niš­kas XXI am­žius ir jo aukš­to­sios tech­no­lo­gi­jos. Per vi­są ke­lio­nę lie­tu­viai ven­gė ap­sis­to­ti di­de­liuo­se vieš­bu­čiuo­se, rin­ko­si vie­ti­nius vieš­bu­tu­kus. "Taip da­rė­me ne tik ieš­ko­da­mi ja­po­niš­kos au­ten­ti­kos ir dva­sios. Kam­ba­rys vieš­bu­ty­je kai­nuo­ja apie du šim­tus eu­rų, o ma­žuo­se ap­sis­to­da­vo­me už dvi­de­šimt eu­rų žmo­gui. Vie­ti­niai val­dy­to­jai kal­ba ang­liš­kai, yra ge­ra­no­riš­ki, par­odo, kur yra vir­tu­vė­lė, bend­ra­sis kam­ba­rys, tua­le­tas, kur su­dė­tos šle­pe­tės", - pa­sa­ko­jo Rū­te­nis. Be to, vieš­bu­tu­kuo­se daug ge­riau jun­ta­mas ja­po­nų gy­ve­ni­mo sko­nis: po­pie­riu­mi ap­trauk­to­mis pert­va­ro­mis ati­da­ro­mas kam­ba­rys yra ke­tu­rių ar­ba aš­tuo­nių ta­ta­mių dy­džio - mū­sų mas­tu ma­žas, mi­ni­ma­lis­ti­nis ir al­suo­jan­tis vie­tos ko­lo­ri­tu. Daž­nas toks vieš­bu­tis tu­ri sa­vo on­se­ną - ja­po­niš­ką karš­to van­dens ku­bi­lą, ba­sei­ną ar­ba vers­mę. Tūks­tant­me­čių tra­di­ci­jų ša­ly­je ir XXI am­žiu­je nau­do­ja­ma­si šia ar­cha­jiš­ka pir­ti­mi: sė­dė­da­mas nu­sip­rau­si po du­šu ar­ba van­de­niu iš du­bens, li­pi į ne­di­de­lį te­kan­čio karš­to van­dens ba­sei­ną, čia at­si­pa­lai­duo­ji ir sa­vo­tiš­kai me­di­tuo­ji. Pa­sak Rū­te­nio, į kai ku­riuos on­se­nus lip­ti bū­da­vo ne­men­kas iš­šū­kis - van­duo iš po­že­mi­nių vers­mių bū­na kaip rei­kiant karš­tas. Ta­čiau ga­li­ma at­si­vė­sin­ti ir šal­tu van­de­niu iš čiau­po. "Čia ja­po­nai ir­gi yra pa­sie­kę to­bu­lą pa­pras­tu­mą - vien nu­sip­rau­sęs po du­šu žmo­gus ne­ga­li pa­tir­ti to ma­giš­ko jaus­mo, kai bent trum­pam pa­nė­rus į karš­tą van­de­nį at­si­gau­na vi­sas kū­nas, skaid­rė­ja min­tys. Ti­krai ver­ta iš­ban­dy­ti šį po­ty­rį mums, ne­to­bu­lie­siems", - šyp­so­da­ma­sis sa­kė jis.

Dumb­liai ir ja­po­niš­ka pica

Po to­kio ri­tua­lo anks­ty­vą ry­tą, pa­sak Rū­te­nio, itin ma­lo­nu ei­ti į mies­tą ir už du ar tris eu­rus nu­si­pirk­ti ža­lių žu­vų pus­ry­čiams - kiek­vie­ną ry­tą į pre­ky­vie­tes tie­kia­mos nak­tį pa­gau­tos pa­čios švie­žiau­sios žu­vys, jas ja­po­nai val­go ža­lias su la­bai aš­triais va­sa­biais. Bend­ra­ja­me vieš­bu­čio kam­ba­ry­je pus­ry­čiau­ja­ma prie že­mo sta­liu­ko, sė­dint ant že­mės. "Šiau­rės Kiū­šiū vieš­bu­tu­ke sta­las bend­ra­ja­me kam­ba­ry­je bu­vo šil­do­mas, apk­lo­tas už­tie­sa­lu, po ku­riuo ga­li­ma pa­kiš­ti ko­jas ir šil­dy­tis jas po sta­lu esan­čiu šil­dy­tu­vu. Vi­sai ne­įp­ras­ta mums šil­dy­mo sis­te­ma", - ste­bė­jo­si pa­šne­ko­vas.

Ja­po­nų mais­tas nė­ra aš­trus, jis - su­bti­laus sko­nio, nors mums ir ne­įp­ras­tas: val­go­mi įvai­riai par­uoš­ti dumb­liai, ža­lios ir ga­ruo­se vir­tos žu­vys, ma­ka­ro­nai, miso sriu­ba. Rū­te­nio tei­gi­mu, ver­tas par­agau­ti yra tra­di­ci­nis ja­po­nų pa­tie­ka­las (jį ga­li val­gy­ti net ne­si­ža­vin­tys eg­zo­ti­ka žmo­nės) oko­no­miya­ki - ja­po­niš­ka pi­ca. Iš­ver­tus iš ja­po­nų kal­bos pa­žo­džiui reiš­kia „kep­ti tai, kas jums ska­nu”. Kaip pa­grin­das nau­do­ja­mi ma­ka­ro­nai, jie su­mai­šo­mi su dar­žo­vė­mis, žu­vi­mis, mė­sa, kiau­ši­niais - su­de­da­mo­sios da­lys pri­klau­so nuo val­gan­čio­jo sko­nio. Ši ma­ka­ro­nų ma­sė iš­ver­čia­ma į įkai­tin­tą kep­tu­vą, pa­sklei­džia­ma ir ap­ke­pa­ma iš abie­jų pu­sių. Ka­vi­nė­se to­kios pi­cos lan­ky­to­jų ke­pa­mos tie­siai ant sta­lo įtai­sy­tuo­se kep­tu­vuo­se. Iš­kep­ta ja­po­niš­ka pi­ca pa­gar­di­na­ma vie­ti­niais pa­da­žais, ma­jo­ne­zu, tu­no drož­lė­mis.

Bepu karštosios versmės šalia ugnikalnių - mieste teka šilti upeliai.

Ki­tas lie­tu­vio go­mu­riui tin­ka­mas tra­di­ci­nis ja­po­nų pa­tie­ka­las yra te­ri­ja­kis: ant ieš­me­lio su­ver­ti mė­sos ga­ba­liu­kai, ke­pa­mi gri­ly­je. "Kiek eg­zo­tiš­kes­nis te­ri­ja­kio va­rian­tas - prie­sko­niais pa­gar­din­tos viš­tų ode­lės, su­ver­tos ant ieš­mo ir pa­ke­pin­tos. Ska­nu", - ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Keis­tie­ji ak­me­nų sodai

Jau ir Lie­tu­vo­je gir­dė­ti apie ja­po­niš­kus so­dus, ku­rių tra­di­ci­ja sie­kia dau­ge­lį šimt­me­čių. Lan­kan­tis Ja­po­ni­jo­je pro­ga ap­lan­ky­ti to­kį so­dą pa­si­tai­kys vi­sur: kiek­vie­na­me mies­te yra net ke­le­tas di­des­nių ar ma­žes­nių ja­po­niš­kų so­dų su tven­ki­niais, pa­go­do­mis, ar­ba­tos na­me­liais, nuo­sta­biais me­džiais ir ak­me­ni­mis. Jų land­šaf­tas už­bu­rian­tis, mi­ni­ma­lis­ti­nis, ne­įp­ras­tas eu­ro­pie­čio akiai, ta­čiau ke­rin­tis sa­vo gro­žiu. Kiek dau­giau Ry­tų kul­tū­ros su­vo­ki­mo rei­ka­lau­ja ak­me­nų so­dai (zen), ku­rie daž­nam at­ro­do tie­siog žvy­ro aikš­te­lė­je su­sta­ty­tų ak­me­nų san­kau­pa. To­kie ak­me­nų so­dai tra­di­ciš­kai įren­gia­mi bu­dis­tų - an­tros po­pu­lia­riau­sios Ja­po­ni­jo­je po šin­toiz­mo re­li­gi­jos iš­pa­ži­nė­jų. Šios dvi re­li­gi­jos ša­ly­je la­bai su­si­lie­ju­sios, ne­kon­ku­ruo­ja, o tik pa­pil­do vie­na ki­tą.

"Va­ka­rie­čiui ga­li keis­tai at­ro­dy­ti, kad ja­po­nas il­gai žiū­ri į, at­ro­do, pa­pras­tą ak­me­nį, gro­ži­si jo rel­je­fu, spal­va, for­ma. Toks me­di­ta­ci­nis gro­žė­ji­ma­sis mums su­nkiai su­vo­kia­mas, ta­čiau ver­ta tai pa­ban­dy­ti pa­čiam - gal­būt pa­tiks. Bent jau ža­los jo­kios ti­krai ne­pa­da­rys", - aiš­ki­no ke­liau­to­jas. Jie­du su žmo­na ir du­kra per sa­vo ke­lio­nę bu­vo nak­vo­ti ap­sis­to­ję vie­na­me bu­dis­tų vie­nuo­lių val­do­ma­me ne­di­de­lia­me vieš­bu­ty­je. Ry­te sve­čiai bu­vo pa­kvies­ti pri­si­dė­ti prie bu­dis­ti­nių apei­gų, kar­tu su šven­ti­kais pers­kai­ty­ti mal­dą. "Įdo­mi pa­tir­tis, ti­krai ver­ta pa­ban­dy­ti", - tvir­ti­no Rū­te­nis.

Odė tualetams

Lie­tu­viai Ja­po­ni­jo­je ža­vė­jo­si ne tik se­no­vi­nė­mis res­tau­ruo­to­mis pi­li­mis, iš­puo­se­lė­tais tra­di­ci­niais so­dais, bet ir la­bai že­miš­kais da­ly­kais, ku­rie šio­je aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų ša­ly­je ver­čia žiop­čio­ti iš nuo­sta­bos. Ko­ne kiek­vie­nas, pa­bu­vę Te­kan­čios Sau­lės ša­ly­je, grį­žęs na­mo itin en­tu­zias­tin­gai pa­sa­ko­ja apie... ja­po­niš­kus tua­le­tus. "Jau ne­mi­nint šių itin pri­va­čių vie­tų vieš­bu­čiuo­se ir ka­vi­nė­se, pri­spy­rus gam­tos šauks­mui gat­vė­je ir užė­jus į vie­šą to­kios pa­skir­ties įstai­gą iš pra­džių su­glums­ti: kaip vi­su tuo nau­do­tis?" - šyp­so­da­ma­sis pri­si­mi­nė lie­tu­vis. Ma­ža to, kad vi­sa­da sė­die­si ant ma­lo­niai pa­šil­dy­to puo­do net at­okiau­sia­me ir ma­žiau­sia­me spe­cia­lios pa­skir­ties na­me­ly­je, šie įren­gi­niai su­kons­truo­ti taip, kad tiks­liai ir taik­liai apip­lau­na jais be­si­nau­do­jan­čia­jam in­ty­mias vie­tas, kai šis at­lie­ka sa­vo gam­tos rei­ka­lus.

"Bet ku­ria­me vieš­bu­ty­je rei­kia ži­no­ti ir dar vie­ną da­ly­ką - kaip nau­do­tis šle­pe­tė­mis. Pa­vyz­džiui, nu­sia­vus lau­ko apa­vą, ap­siau­na­ma kam­ba­ri­nė­mis šle­pe­tė­mis, ta­čiau yra ir dar vie­nos - spe­cia­liai tua­le­tui. Užė­jus į šį pri­va­tų kam­ba­rė­lį, kam­ba­ri­nės šle­pe­tės pa­lie­ka­mos už du­rų, o vi­du­je ap­siau­na­ma tua­le­ti­nė­mis. Po vis­ko jos ir pa­lie­ka­mos vi­du­je, jo­kiu bū­du su jo­mis ne­ina­ma į kam­ba­rius. Pa­siel­gus ne­tin­ka­mai ir iš­ėjus su jo­mis į ki­tą erd­vę, ga­li­ma la­bai ap­sik­vai­lin­ti ja­po­nų aky­se, jiems tai sa­vai­me su­pran­ta­mas da­ly­kas, o tu­ris­tus - glu­mi­na. Ta­čiau to­kio ne­su­sip­ra­ti­mo ga­li­ma iš­veng­ti se­kant nuo­ro­das ir pa­veiks­lė­lius, ku­rie ne­iš­ma­nan­čia­jam pa­aiš­ki­na, kaip elg­tis", - pa­sa­ko­jo R. Mas­tei­ka.

Jis juo­ka­vo, esą kai iš stu­di­jų Ja­po­ni­jo­je grįš du­kra Ko­try­na, ma­tyt, teks pa­si­rū­pin­ti ir to­kią įman­trią tua­le­to tech­no­lo­gi­ją įreng­ti sa­vo na­muo­se Vil­niu­je. "Pri­pra­tus prie to­kio kom­for­to jai ga­li bū­ti su­nku vėl pra­dė­ti nau­do­tis mū­sų pri­mi­ty­viais įren­gi­niais", - juo­ka­vo vy­ras.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami