TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Jaunimas traukia į Berlyną pramogauti savaitgalį

2011 12 02 6:00

Vienas didžiausių ir įtakingiausių JAV dienraščių "The New York Times" šiemet Vokietijos sostinę įvardijo kaip vieną geriausiai valdomų miestų pasaulyje. Berlynas buvo įvertintas kaip sparčiai modernėjantis, tiek turistus, tiek imigrantus traukiantis miestas.

Berlyne vis dar nebrangi patalpų nuoma, puikiai sutvarkytas ir palyginti pigus viešasis transportas, dviračių nuoma, klesti kūrybinės iniciatyvos. Dar neseniai buvęs pusiau komunistinis, padalytas ir nepopuliarus Berlynas dabar yra vienas svarbiausių ir įdomiausių Europos miestų. 

Nevažiuoja laimės ieškoti

Dėl sudėtingos miesto istorijos, net ir būdamas valstybės sostinė, Berlynas dar nėra tas miestas, į kurį krašto gyventojai važiuotų laimės ieškoti. Vokiečių įsitikinimu, geresnes ekonomines perspektyvas kol kas gali pasiūlyti kiti didmiesčiai, tokie kaip Hamburgas ar Miunchenas, tačiau Berlynas sparčiai gerina savo poziciją, ypač traukdamas imigrantus patraukliomis butų kainomis.

Turistų srautais Berlynui jau niekas negali prilygti. Modernėjantis miestas vis labiau populiarėja visame pasaulyje ir kaip lygiavertis varžosi su kitais populiariausiais Europos miestais. Berlynas ypač mėgstamas jaunimo, kuris atvyksta tiesiog pasilinksminti. Miestas labai patrauklus Vakarų Europos jaunimėliui kaip savaitgalio išvykos vieta.

Stūkso tik fragmentai

Tarp turistų mėgstamiausias Berlyno traukos objektas yra prieš 22 metus nugriauta miestą į dvi dalis dalijusi Berlyno siena. Šiandien jos jau nebėra, stūkso tik jos fragmentai, tačiau jie traukia minias žioplių. 

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, amerikiečiai, anglai, prancūzai ir sovietai padalijo Berlyną į 4 zonas. Vakariečių zona tapo Vakarų Berlynu, o sovietų - Rytų Berlynu. Savo zoną sovietai tuoj pat ėmė akylai saugoti. Rytų pusėje likę vokiečiai greitai pajuto sovietų valdymo "pranašumus" ir ėmė masiškai bėgti į Vakarų Berlyną. Spėjama, kad iki 1961 metų iš Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) į vakarus pabėgo apie 3,5 mln. žmonių, kurie sudarė apie penktadalį Rytų Vokietijos gyventojų. Lengviausia jiems buvo pasprukti į vakarus būtent per Vakarų Berlyną. Negalėdami sulaikyti bėglių ir norėdami sustabdyti valstybės byrėjimą, sovietai Vakarų Berlyną apjuosė siena. Bendras jos ilgis buvo 155 kilometrai. Vieną rytą atsibudę berlyniečiai tiesiog pamatė, kad jų mieste sparčiai kyla aukšta betoninė siena. 

Pastačius sieną pabėgti pasidarė labai sudėtinga. Siena turėjo keletą ruožų ir buvo akylai saugoma. Kalbama, kad pasieniečiai turėjo teisę šauti į kiekvieną, kas mėgins prasibrauti pro sieną, nepaisydami jų amžiaus ar lyties. Manoma, kad iki pat 1989 metų, kai siena buvo nugriauta, į Vakarų Berlyną pavyko prasprukti apie 5 tūkst. žmonių. Teigiama, kad bandydami pereiti sieną žuvo apie 300 žmonių, tačiau neoficialiai sakoma, kad jų buvo per tūkstantį ir daugiau. Bėgliai kasdavo tunelius ir net naudodavosi savadarbiais lėktuvais.

Kai praėjo euforija

Netoli Brandenburgo vartų stovi mažas sienos likutis su muziejumi po atviru dangumi, kur eksponuojamos nuotraukos. Yra tikrai jaudinančių fotografijų, kaip žmonės šoka pro langus į Vakarų Berlyną ir bėga, o vakariečiai juos sutinka kaip didvyrius. 

1989 metais susidarius palankiai politinei situacijai Berlyno siena buvo atverta, o netrukus ir nugriauta. Abiejose sienos pusėse susirinkę vokiečiai ėmė griauti ją tiesiog kuo pakliuvo ar net plikomis rankomis. Vokietija buvo apimta euforijos. 

Po euforijos atėjo realybė, kuri parodė, kad ne viskas taip paprastai ir greitai atkuriama. Iki šiol rytuose, taip pat ir Berlyne, gyvenimo lygis vis dar yra gerokai žemesnis nei vakaruose. Tai matyti netgi dairantis iš Berlyno televizijos bokšto apžvalgos aikštelės. Buvusiame Rytų Berlyne akis bado aukšti ir pilki sovietiniai daugiabučiai ir plačios gatvės, o buvusiame Vakarų Berlyne raudonuoja žemesnių pastatų stogai ir vinguriuoja siauros gatvelės. Kol kas Berlynas, nors ir suvienytas, tačiau vertinant žmonių mintis, elgesį, gyvenimo būdą, pajamas vis dar išlieka padalytas. Jam dar reikia laiko.

Gali įsigyti simbolikos

Netoli Rytų geležinkelio stoties vis dar stovi apie pusantro kilometro nenugriautos Berlyno sienos. Galima tiesiog vaikščioti, grožėtis, skaityti ant jos užrašus, žiūrėti piešinius. Jie simbolizuoja laisvės troškimą. Siena aukšta, siekia 3 metrus. 

Rytų Berlyne daugelis pastatų yra sovietinės architektūros, todėl jie smarkiai kontrastuoja su pastatais, esančiais kitapus upės. Sugriovus sieną, jos gabalai pasklido po visą pasaulį. Įmonės ar organizacijos juos pirko kaip suvenyrą, kaip istorijos dalį. Net Niujorke dabar stovi Berlyno sienos likučių.

Ten, kur siena baigiasi, yra parduotuvė-muziejus, kuriame galima pasigrožėti ir nusipirkti visokių niekalų, primenančių padalytą Berlyną. Be galybės suvenyrų su VDR simbolika, ten už 1 eurą galima į pasą įspausti VDR sienos perėjimo antspaudus.

Berlyno siena ėjo ir per Berlyno pasididžiavimą - Brandenburgo vartus, juos palikdama rytų pusėje. Brandenburgo vartai yra vienas žinomiausių Berlyno statinių ir istorinių vietų. Jie stovi Paryžiaus aikštėje ir simbolizuoja Vokietijos suvienijimą. Jie yra vieninteliai iš keturiolikos išlikę Berlyno miesto vartai.

Senovės dvasios nejauti

Berlynas buvo labai smarkiai sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą, jame neliko senamiesčio ir jam būdingų siaurų gatvelių, todėl mieste senove alsuojančios dvasios nejuntama. Tai modernus ateities miestas. 

Šalia Brandenburgo vartų stovi Reichstagas - Vokietijos parlamento rūmai. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki Vokietijos suvienijimo rūmai nebuvo naudojami pagal paskirtį. Tik 1999 metais, kai į Berlyną iš Bonos galutinai buvo perkeltos visos vyriausybinės institucijos, Reichstagas vėl buvo pradėtas naudoti kaip šalies parlamentas. Rūmų viršuje yra stiklinis kupolas, į kurį galima pasikelti nemokamai, tačiau dažniausiai reikia išlaukti ilgą eilę. Iš viršaus galima stebėti dirbančius politikus, naktį kupolas spinduliuoja šviesą, todėl jį tarsi švyturį miestiečiai gali matyti iš bet kurios miesto vietos. 

Žvilgsnis iš viršaus

Europos prekybos centro pastatas, į kurio viršų galima pasikelti liftu, leidžia į miestą pažvelgti iš viršaus, yra Šarlotenburgo rajone prie Kaizerio Wilhelmo bažnyčios. Viršuje yra kavinukė ir patogūs foteliai, kuriuose gali drybsoti ir grožėtis miestu. Arba žiūrėti didelį televizorių, kuris nuolat suka filmą apie Berlyno sienos istoriją, eksponuojamos nuotraukos.

Norint pažvelgti į Berlyną iš dar aukščiau, galima pakilti į Berlyno televizijos bokštą. Pakilimas kainuoja apie 10 eurų. Iš 203 metrų aukščio apžvalgos aikštelės atsiveria visa miesto panorama. Čia eksponuojamos ir Berlyno nuotraukos.

Tiergartenas - didelis žalias parkas pačiame Berlyno centre. Jis toks didelis, kad jame nesunku rasti kampelių, kur galima jaustis ne kaip vieno didžiausių Europos miestų centre, o kaip džiunglėse. Jis ribojasi su Reichstagu, Brandenburgo vartais, Potsdamo aikšte. Parko viduryje išdidžiai stovi Auksinės Pergalės statula - vienas Berlyno simbolių. Į ją nemokamai galima pakilti liftu. 

Potsdamo aikštė - modernus, spalvotais stikliniais pastatais apstatytas kvartalas sostinės centre. Tai Naujasis Berlynas. Jame plačios gatvės, betono ir stiklo stebuklai, tačiau beveik nėra žalumos. 

Nugalėjo protas

Istorijos mėgėjams įdomus objektas yra buvęs Berlyno sienos patikrinimo postas, vadinamas Čarlio postu (Checkpoint Charlie). Tai buvo tikrasis šaltojo karo simbolis, vaizduojantis Rytų ir Vakarų atskirtį. 1961 metais kylant Berlyno sienai, po incidento pasienyje, Čarlio patikrinimo poste vienas prieš kitą stovėjo amerikiečių ir sovietų tankai, bet kurią sekundę pasirengę paleisti ugnį ir pradėti galbūt trečiąjį pasaulinį karą. Tačiau sveikas protas tada nugalėjo. Kol stovėjo Berlyno siena, per šį postą daugybę kartų bandyta prasiveržti jėga, nes šis ruožas buvo siauriausias kertant sieną.

Čarlio patikrinimo postas buvo vienintelis, kuriuo galėjo naudotis užsieniečiai. Šiandien posto vietoje stovi memorialas su nuotraukomis, tačiau yra įkurtas ir posto muziejus, atskleidžiantis visą posto istoriją.

Pavargus po klajonių mieste, galima užsukti pailsėti į tikrą vokiško maisto restoraną. Didžiulė karka su keptomis bulvėmis, trintais žirniais su spirgučiais, šutintais kopūstais, didelis bokalas gyvo alaus ir apkūnių muzikantų atliekamos vokiškos dažnutės yra geriausias pažinties su Berlynu akordas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"