Jei Roma yra miestas, tada daugiau miestų Europoje nėra

Ramūnas TERLECKAS ramunas.terleckas@lzinios.lt 2013-11-15 06:00
Ramūnas TERLECKAS
ramunas.terleckas@lzinios.lt
2013-11-15 06:00
Mažiausios pasaulyje Vatikano valstybės centras - Šv. Petro bazilika. Ramūno Terlecko (LŽ) nuotraukos
Kiek­vie­nas mies­tas tu­ri sa­vo pa­slap­čių ir iš pir­mo žvilgs­nio ne­pas­te­bi­mo ža­ve­sio, ypač jei jo is­to­ri­ja trun­ka ne vie­ną šimt­me­tį. To­dėl vi­sa­da šyp­se­ną ke­lia žmo­nių pa­sa­ko­ji­mai, esą pra­lei­dę sa­vait­ga­lį Ro­mo­je, Par­yžiu­je, Lon­do­ne ar Mad­ri­de, su­spė­jo "vis­ką pa­ma­ty­ti". "Lie­tu­vos ži­nios" žy­mes­nius Eu­ro­pos mies­tus no­rė­tų pri­sta­ty­ti juos ge­rai pa­žįs­tan­čių­jų aki­mis ir kal­bi­na Ire­ną Vaiš­vi­lai­tę, Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rę prie Šven­to­jo Sos­to ir Mal­tos or­di­no.

- Ka­da pir­mą­kart ap­lan­kė­te Ro­mą? Koks bu­vo įspū­dis? Ar di­de­lis skir­tu­mas tarp to me­to ir šian­die­nos Ro­mos?

- Pir­mą kar­tą at­va­žia­vau 1990-ųjų lie­pos vi­du­ry­je. At­vy­kau me­tų sta­žuo­tės ir į Lie­tu­vą grį­žau tik 1991-ųjų bir­že­lį. Apie Ro­mą ga­na daug ži­no­jau, bet čia at­si­dū­rus įspū­dis bu­vo la­bai stip­rus. Me­nu, kaž­kam iš pa­žįs­ta­mų ra­šiau: "Jei Ro­ma yra mies­tas, ta­da dau­giau mies­tų Eu­ro­po­je nė­ra."

Se­no­vės did­mies­tis iki šiol uži­ma la­bai reikš­min­gą Ita­li­jos sos­ti­nės da­lį ir le­mia jos mas­te­lį. Be to, tai pu­san­tro tūks­tan­čio me­tų gy­va­vu­sios po­pie­žiaus vals­ty­bės sos­ti­nė, ku­rios svar­biau­sios vie­tos - ne rū­mai (nors jų pa­kan­ka), o šven­to­vės. Tai va­ka­rų krikš­čio­ny­bės cen­tras, iki šiol iš­lai­kęs šį vaid­me­nį.

Su nie­kuo ne­su­ly­gi­na­mos gau­sy­bė Ro­mos aikš­čių – joks ki­tas Eu­ro­pos mies­tas nė­ra toks at­vi­ras, gy­ve­nan­tis po at­vi­ru dan­gu­mi, tai­gi ir sve­tin­gas pra­ša­lai­čiui, ne­tu­rin­čiam sau­gaus sa­vo na­mų prie­globs­čio.

Ne­pa­žįs­tu Azi­jos, bet kai kuo, ne par­ai­džiui, į Ro­mą pa­na­šus yra tik Niu­jor­kas. Ir ko­kio­je dar pa­sau­lio vie­to­je kas ke­li šim­tai me­trų ran­di ob­jek­tą iš pa­sau­li­nės dai­lės ir ar­chi­tek­tū­ros is­to­ri­jos?

Ro­ma ma­žai kei­čia­si. Per tuos de­šimt­me­čius nuo pir­mo­sios pa­žin­ties mies­te smar­kai pa­gau­sė­jo tu­ris­tų ir at­si­ra­do ma­sių tu­riz­mo pra­mo­nė. Gat­vė­se ne­le­ga­liai pre­kia­vu­sius im­ig­ran­tus iš Šiau­rės Af­ri­kos pa­kei­tė iš­ei­viai iš Pie­try­čių Azi­jos. Pi­gių skry­džių at­ga­ben­tų tu­ris­tų mi­nios jau ap­sun­ki­na gy­ve­ni­mą mies­to cen­tre, su­pras­tė­jo pa­slau­gos. Kai ku­rias Ro­mos vie­tas ge­riau lan­ky­ti anks­ti ry­tą, kai dar ne­užp­lūs­ta tu­ris­tai ir juos se­kio­jan­tys pre­kei­viai. Ta­čiau Ro­mo­je gy­ven­ti nie­ka­da ne­bu­vo leng­va, te­rei­kia pa­skai­ty­ti pra­ėju­sių am­žių li­te­ra­tū­rą. Šis mies­tas vi­sa­da bu­vo mar­gas, chao­tiš­kas, ja­me vi­sa­da bū­ta di­džiu­lių skir­tu­mų. Šiuo at­žvil­giu Ro­ma ne­si­kei­čia.

De­rė­tų apsispręsti

Koliziejaus vaizdas nuo Palatino kalvos.

- Vi­si ži­no, kad nu­vy­kus į Ro­mą bū­ti­na pa­ma­ty­ti Ko­li­zie­jų, Pa­nteo­ną, Is­pa­ni­jos ir Na­vo­nos aikš­tes, Tre­vi fon­ta­ną ir Šv. Pe­tro ba­zi­li­ką. Ar pri­ta­ria­te to­kiam po­žiū­riui?

- Pri­klau­so, ko­dėl at­vy­ko­te į Ro­mą. Jei pa­pras­čiau­siai pa­ma­ty­ti, ko ne­ma­tę, - iš­var­dy­ti ob­jek­tai vi­sai tin­ka­mi. Juos lan­ko be­ne vi­si tu­ris­tai, tad teks bruk­tis per mi­nią, bet vis tiek bus gra­žių nuo­trau­kų... Ja­po­nai, re­gis, ne­ga­li iš Ro­mos iš­vyk­ti ne­įki­šę ran­kos į Tei­sy­bės bur­ną – San­ta Ma­ria in Cos­me­din baž­ny­čios prie­an­gio sie­no­je įmū­ry­tą se­no­vės Ro­mos ka­na­li­za­ci­jos dang­tį. Da­bar ten sto­vi ei­lės. Ka­ta­li­kai ne­įsi­vaiz­duo­ja ap­si­lan­ky­mo Ro­mo­je be po­pie­žiaus tre­čia­die­nio au­dien­ci­jos ar sek­ma­die­nio vi­du­die­nio mal­dos. Tu­ris­tams iš Azi­jos ir Ru­si­jos la­bai rū­pi iš­par­da­vi­mai...

Ga­li­ma pa­pras­čiau­siai pa­si­vaikš­čio­ti po mies­tą, lan­ky­ti di­džią­sias ba­zi­li­kas, su­si­telk­ti tik ties se­no­vės Ro­mos pa­mink­lais ar­ba žiū­rė­ti tik ba­ro­ko še­dev­rus. Kur dar mu­zie­jai, par­kai... Ka­zys Lo­zo­rai­tis mėg­da­vo ci­tuo­ti vie­ną kar­di­no­lą, esą Ro­mo­je tu­ri bū­ti ar­ba tris die­nas, ar­ba tris­de­šimt me­tų, nes per tris die­nas ma­nai, jog pa­ma­tei vis­ką, o tam, kad pa­ma­ty­tum vis­ką, rei­kia bent tris­de­šim­ties me­tų.

- Ku­ris Ro­mos gy­va­vi­mo tarps­nis – an­ti­ka, anks­ty­vo­ji krikš­čio­ny­bė, vi­du­ram­žiai, Re­ne­san­sas, ba­ro­kas ir t.t. - jums ar­ti­miau­sias ir įdo­miau­sias?

- Tu­riu silp­ny­bę anks­ty­va­jai krikš­čio­ny­bei ir vi­du­ram­žiams. O ba­ro­ko Ro­mo­je tiek daug, kad jo pa­pras­čiau­siai ne­pa­vyks­ta iš­veng­ti, ir jis yra gra­žiau­sias pa­sau­ly­je.

Iš­skir­ti­nės vietos

- Ar yra vie­nin­te­lė Ro­mos vie­ta, į ku­rią ve­da­te vi­sus drau­gus, ir bet ka­da pa­ti mie­lai nu­ei­na­te?

- Dir­bu, tad drau­gus da­bar re­tai ve­džio­ju, bet jei ly­džiu, sten­giuo­si par­ody­ti Koz­mo ir Da­mi­jo­no ba­zi­li­ką ir San­ta Ma­ria Nuo­va baž­ny­čios prie Ro­mos fo­ru­mo kop­ly­čią, ku­rio­je yra be­ne se­niau­sias Die­vo Mo­ti­nos at­vaiz­das. Tai vie­tos, į ku­rias tu­ris­tai re­čiau užk­lys­ta. Kar­tais tu­rė­da­ma lai­ko mie­lai nu­ei­nu trum­pu marš­ru­tu nuo Na­vo­nos aikš­tės iki Piaz­za del Po­po­lo, - tai lei­džia pa­ma­ty­ti 6 pui­kius Ca­ra­vag­gio pa­veiks­lus. Mėgs­tu San­ta Ma­ria del­la Pa­ce ir San­ta Ma­ria Mon­ser­rat baž­ny­čias – jos la­bai tur­tin­gos. Be­je, San­ta Ma­ria Mon­ser­rat bū­ti­nai rei­kia pa­ma­ty­ti ir za­kris­ti­ją. Jei ga­liu, pa­ly­džiu sve­čius prie Aqua Pa­ola ant Ja­ni­ku­lio kal­vos – iš ten pui­kus Ro­mos vaiz­das, be to, ir fon­ta­nas, už­bai­gian­tis vei­kian­tį ak­ve­du­ką, ver­tas ke­lio į kal­ną.

XVII a. Gian Lorenzo Berninio sukurtas Tritono fontanas laikomas vienu harmoningiausių pasaulyje.

- Bo­ro­mi­nis ar Ber­ni­nis? Ra­fae­lis ar Mi­ke­lan­dže­las? Ką rink­tis?

- Sko­nio rei­ka­las. Ro­mo­je ne­daug Mi­ke­lan­dže­lo skulp­tū­ros, bet daug jo ar­chi­tek­tū­ri­nių pro­jek­tų. Ra­fae­lio ta­py­bos yra ne tik Va­ti­ka­ne, bet ir Far­ne­zi­nos vi­lo­je, San­ta Ma­ria del­la Pa­ce ir Šv. Au­gus­ti­no baž­ny­čio­se. Ma­nau, jog tiems, ku­riems iš­kal­bin­ges­nė ar­chi­tek­tū­ra, Bo­ro­mi­nis bus įdo­mes­nis už Ber­ni­nį. Bet jei skulp­tū­rą ka­lė pats Ber­ni­nis, o ne jo dirb­tu­vė, ne­abe­jo­ju, kad ji pri­vers stab­te­lė­ti ir il­giau pa­si­žiū­rė­ti. Tad gal ge­riau ne­si­rink­ti, o pa­ma­ty­ti vi­sus šių me­ni­nin­kų dar­bus Ro­mo­je. Tam vie­nos ke­lio­nės ga­li ir ne­už­tek­ti.

- Ita­li­jos ger­bė­jai daž­nai „šu­kuo­ja“ po vie­ną re­gio­ną. Ar ver­ta Ro­mo­je, tar­ki­me, vie­ną ke­lio­nę skir­ti tik Va­ti­ka­nui ir Bor­go ra­jo­nui?

- Ma­nau, kad tai vie­nin­te­lis bū­das ti­krai pa­ma­ty­ti Ro­mą. Vie­nai ke­lio­nei vi­sai pa­kan­ka vie­no ra­jo­no. Vi­si jie tu­ri sa­vo cha­rak­te­rį ir sa­vo ma­žų, ir di­de­lių pa­slap­čių. Jei ki­še­nė lei­džia, ge­riau­sia ta­me ra­jo­ne ir ap­si­gy­ven­ti. Taip pa­ju­si­te, jog Ro­ma kaip ti­kras did­mies­tis su­si­de­da iš dau­ge­lio, sa­ky­tum, kai­mų. Ži­no­ma, kal­bos mo­kė­ji­mas ma­ži­na at­stu­mą, lei­džia pa­gau­ti niuan­sus. Taip ga­li­ma ir ras­ti, ku­ris ra­jo­nas ar­čiau­siai šir­dies.

- Ko­kiu me­tų lai­ku jums ža­vin­giau­sia Ca­put mun­di?

- Spa­lį ir ba­lan­dį, – tai du ma­lo­nūs mė­ne­siai su ne­pri­lygs­ta­ma švie­sa ir ge­rais orais. Rugp­jū­tį la­bai karš­ta, bet ta­da Ro­ma daug tuš­tes­nė ir tu­ri sa­vo ypa­tin­go ža­ve­sio. Ne­pa­tar­čiau šį mė­ne­sį lan­ky­ti ar­cheo­lo­gi­jos pa­mink­lų, bet lė­tas pa­si­vaikš­čio­ji­mas ry­tais ir pa­va­ka­re po ap­ri­mu­sį mies­tą, pa­sė­dė­ji­mas baž­ny­čio­se ir il­gi šil­ti va­ka­rai aikš­tė­se yra Ro­mos pa­tir­ties da­lis.

Iš­trū­kus iš didmiesčio

- Ką rei­kė­tų pa­ma­ty­ti Ro­mos apy­lin­kė­se?

- Bū­ti­nai rei­kia skir­ti lai­ko Api­jaus ke­lio ar­cheo­lo­gi­niam par­kui, su­si­de­dan­čiam iš at­ski­rų te­ri­to­ri­jų ir rei­ka­lau­jan­čiam bent tri­jų die­nų. Rei­kė­tų ap­lan­ky­ti Ti­vo­lį ir Fras­ka­tį – Im­pe­ra­to­riaus Ad­ria­no vi­los griu­vė­sius ir ba­ro­ki­nes Ro­mos di­duo­me­nės va­sa­ros re­zi­den­ci­jas. La­bai įdo­mus Pa­les­tri­nos mies­te­lis, ku­rio cen­tras iš­ki­lęs ant ro­mė­niš­kos šven­tyk­los. Ro­mos apy­lin­kė­se yra net ke­li vul­ka­ni­niai eže­rai. Kiek to­liau nuo mies­to, bet la­bai įdo­mus Bol­se­nos eže­ras ir jį ap­li­pę mies­te­liai, ypač Bol­se­na.

- Vil­niaus Užu­pio ra­jo­nas, Ro­mos – Tras­te­ve­rė. Ar yra kas nors bend­ra?

- Ka­dai­se gal bu­vo. Bet ne­daug. Da­bar Tras­te­ve­rė - jau ne­be Ro­mos pra­stuo­me­nės, o už­sie­nie­čių gy­ve­na­ma­sis ra­jo­nas, ypač mėgs­ta­mas tu­ris­tų, ir triukš­min­giau­sia mies­to da­lis, knibž­dan­ti die­ną ir nak­tį. Va­ka­re siau­ro­mis gat­ve­lė­mis, pil­no­mis ba­rų ir res­to­ra­nė­lių, su­nku pe­rei­ti. Tie­sa, Tras­te­ve­rė­je yra la­bai įdo­mių anks­ty­vo­sios krikš­čio­ny­bės ir vi­du­ram­žių pa­mink­lų. Į mū­sų Užu­pį šiek tiek pa­na­šes­nis Tes­tac­cio – dar vi­sai ne­se­niai ne­tur­tin­gas ra­jo­nas, iš­au­gęs ant se­no­vės Ro­mos uos­to są­var­ty­no, da­bar ma­din­ga nak­ti­nio gy­ve­ni­mo vie­ta.

Lan­ko­mos šven­tų­jų relikvijos

Angelų tilto fragmentas.

- XVII am­žiu­je gy­ve­nu­sių ku­ni­go Ka­zi­mie­ro Jo­no Vaiš­no­ra­vi­čiaus ir že­mai­čių ba­jo­ro Teo­do­ro Bi­le­vi­čiaus ke­lio­nių die­no­raš­čiuo­se la­bai daž­nai mi­ni­mos šven­tų­jų re­lik­vi­jos, sau­go­mos Ro­mos baž­ny­čio­se. Ar šiais lai­kais jos vis dar trau­kia mal­di­nin­kus?

- Di­džiau­sios Ro­mos re­lik­vi­jos – apaš­ta­lų Pe­tro ir Pa­uliaus ka­pai. Ant jų pa­sta­ty­tas ba­zi­li­kas ap­lan­ko, ko ge­ro, vi­si tu­ris­tai. Lan­ko­mi ir Šven­tie­ji laip­tai La­te­ra­ne bei ki­tos Jė­zaus kan­čios re­lik­vi­jos, su­kaup­tos San­ta Cro­ce ba­zi­li­ko­je prie Ro­mos mies­to sie­nos.

Gau­siai lan­ko­mos ka­ta­kom­bos ir ba­zi­li­kos, ku­rio­se pa­lai­do­ti ki­ti anks­ty­vo­sios krikš­čio­ny­bės kan­ki­niai – šven­to­ji Ag­nie­tė, šven­ta­sis Lau­ry­nas, šven­to­ji Ce­ci­li­ja.

Kiek­vie­na se­no­ji Ro­mos baž­ny­čia tu­ri sa­vo re­lik­vi­jų rin­ki­nį, ku­rį pri­sta­to per ga­vė­nios sto­tis – gry­nai ro­mie­tiš­ką pa­mal­džią tra­di­ci­ją, kai per 40 ga­vė­nios die­nų pa­mal­dos vyks­ta vis ki­to­je se­no­jo­je Ro­mos baž­ny­čio­je. Tų pa­mal­dų tiks­las ir yra ap­lan­ky­ti gar­bin­gas re­lik­vi­jas.

Po­pu­lia­rūs ke­lio­nių va­do­vai apie re­lik­vi­jas pa­pras­tai ne­už­si­me­na, bet su­si­do­mė­ji­mas jo­mis ir pa­mal­du­mas re­lik­vi­joms, po Va­ti­ka­no II su­si­rin­ki­mo nu­slū­gęs, su­grįž­ta.

- Sep­ty­nių Ro­mos ba­zi­li­kų lan­ky­mas. Ko­kia tai tra­di­ci­ja?

- Tai se­nas pa­pro­tys, ku­rį XVII am­žiu­je iš­po­pu­lia­ri­no šven­ta­sis Pi­ly­pas Ne­ris. Lan­ko­mos 4 di­džio­sios ba­zi­li­kos – Šven­to­jo Pe­tro, Šven­to­jo Pa­uliaus, Šven­to­jo Jo­no La­te­ra­ne ir San­ta Ma­ria Mag­gio­re bei trys ma­žo­sios – San­ta Cro­ce ir už Ro­mos mies­to sie­nų esan­čios Šven­to­jo Lau­ry­no ir Šven­to­jo Se­bas­ti­jo­no. At­stu­mas ne­ma­žas ir per die­ną pės­tu­te jį įveik­ti ne­leng­va. Bū­da­ma jau­nes­nė kar­tą esu tai pa­da­riu­si, bet da­bar bū­čiau lin­ku­si lai­ky­tis Pi­ly­po Ne­rio tvar­ka­raš­čio – nu­ei­ti marš­ru­tą per dvi die­nas. Tra­di­ciš­kai ši pa­mal­di ke­lio­nė bū­da­vo pra­de­da­ma vie­nos die­nos va­ka­re ir bai­gia­ma ki­tos die­nos va­ka­re. Baž­ny­čios lai­ku ma­tuo­jant – nuo miš­pa­rų iki miš­pa­rų. XVII am­žiu­je mal­din­ga ke­lio­nė pra­si­dė­da­vo per Už­ga­vė­nes ir baig­da­vo­si Pe­le­nų die­ną. Mū­sų die­no­mis po­pu­lia­ru šią ke­lio­nę at­lik­ti Di­dį­jį penk­ta­die­nį ar­ba Di­dį­jį šeš­ta­die­nį. Pa­pro­tys - gy­vas. Nu­steb­tu­mė­te su­ži­no­ję, kiek žmo­nių Ro­mo­je jo lai­ko­si. Be­je, nuo pa­va­sa­rio iki ru­dens nak­ti­nes mal­dos ir ka­te­ke­zės ke­lio­nes or­ga­ni­zuo­ja Pi­ly­po Ne­rio baž­ny­čia San­ta Ma­ria in Va­li­cel­la, ži­no­ma kaip Chie­sa Nuo­va. Jos tink­la­la­py­je ar­ba bū­nant Ro­mo­je pa­čio­je baž­ny­čio­je ga­li­ma ras­ti in­for­ma­ci­jos apie ren­gia­mą ke­lio­nę.

Val­gy­mas - ir­gi nuotykis

- At­vy­ku­sie­ji sten­gia­si par­agau­ti ita­liš­kos pi­cos, pa­stos, esp­re­so. Kuo jus ža­vi ita­lų, tiks­liau, ro­mie­čių, vir­tu­vė? Kur ver­tė­tų ei­ti va­ka­rie­nės?

- Na, to­kio da­ly­ko kaip ita­lų vir­tu­vė, sa­ky­čiau, nė­ra. Yra vie­ti­nės vir­tu­vės, iš ku­rių ro­mie­tiš­ka iš­sis­ki­ria ga­na pa­pras­tu ir su­nko­ku, stip­raus sko­nio mais­tu.

Ap­link Ro­mą že­mės der­lin­gos, vul­ka­ni­nės, tad čia au­ga daug įvai­riau­sių dar­žo­vių, be to, bu­vo ir te­bė­ra au­gi­na­mi gy­vu­liai. Kiek­vie­nas Ita­li­jos re­gio­nas tu­ri sa­vų pa­stos re­cep­tų. Ro­mo­je įvai­rių for­mų ma­ka­ro­nų už­pi­lams ne­nau­do­ja­mi nei po­mi­do­rai, nei grie­ti­nė ar svies­tas. Įpras­ta pa­sta su avies sū­riu ir pi­pi­rais, va­di­na­ma cac­cio pe­pe, ar­ba ke­le­tas pa­stos su kiau­lės pa­žan­de va­rian­tų – gri­cia ar­ba all­‘a­ma­tri­cia­na. Tra­di­ci­nis ket­vir­ta­die­nio pa­tie­ka­las yra gnoc­chi – bul­vių ar­ba ma­nų kruo­pų ku­ku­lai­čiai, pa­tie­kia­mi su svies­to ir ša­la­vi­jų pa­da­žu ar­ba su po­mi­do­rų pa­da­žu.

Ti­kra ro­mie­tiš­ka dar­žo­vė yra ar­ti­šo­kas (car­cio­fo), ku­rio se­zo­nas pa­va­sa­rį, ir ta­da rei­kė­tų par­agau­ti įvai­rių pa­tie­ka­lų su šiuo įdo­miu ir stip­raus sko­nio au­ga­lu. Ki­tu me­tų lai­ku ga­li­ma gau­ti ar­ba ar­ti­šo­kų - pa­gal ro­mie­čius (car­cio­fo a la ro­ma­na), troš­kin­tų su žo­le­lė­mis, ar­ba pa­gal žy­dus (car­cio­fo a la giu­dia) par­uoš­tų - skru­din­tų alie­ju­je. Po­pu­lia­rūs dar­žo­vių pa­tie­ka­lai yra alie­ju­je pa­kep­tos įvai­rios la­pi­nės dar­žo­vės su čes­na­ku.

Ru­de­nį ir žie­mą ro­mie­čiai val­go tirš­tas, mė­sos su­lti­ny­je vir­tas ma­ka­ro­nų ir ankš­ti­nių sriu­bas pa­sta e fag­gio­li. Dau­ge­ly­je pa­tie­ka­lų iš ankš­ti­nių esa­ma avin­žir­nių. Pa­vyz­džiui, alie­ju­je kep­ti ku­ku­lai­čiai iš avių sū­rio, avin­ži­ri­nių ir špi­na­tų ar­ba kiek kar­to­kos žo­lės, čia va­di­na­mos ci­ko­ri­jo­mis.

Vienas Romos simbolių - Kapitolijaus vilkės skulptūra, išlieta iš bronzos V a. pr. Kr.

Tra­di­ci­nė­je Ro­mos vir­tu­vė­je yra daug pa­tie­ka­lų iš su­bpro­duk­tų – val­go­mi gy­vu­lių sme­ge­nys, inks­tai, žar­no­kai, ko­jos, uo­de­gos, ir vi­sa tai ga­mi­na­ma pa­gal įdo­mius re­cep­tus. Ta­čiau da­bar dau­gu­ma tų pa­tie­ka­lų re­to­kai ap­tin­ka­mi. Ro­mie­tiš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nuo­se be­ne leng­viau­sia gau­ti skran­džio troš­ki­nio – trip­pa ar­ba jau­čio uo­de­gos troš­ki­nio co­da al­la vac­ci­na­ra. Ga­na ne­sun­kiai Ro­mos res­to­ra­nų me­niu ga­li­ma ras­ti sal­tim­bo­ca – ver­šie­nos pjaus­nį su vy­tin­tu kum­piu. Na, ir pa­va­sa­rį, apie Ve­ly­kas, daug kur ap­tik­si­te kros­ny­je kep­to kva­paus avi­nė­lio.

Tra­di­ciš­kiau­sias žu­vų pa­tie­ka­las yra iš­mir­ky­tų džio­vin­tų men­kių troš­ki­nys bac­ca­la a la ro­ma­na. Jis tur­būt ne­nus­te­bins iš­ban­džiu­sių­jų por­tu­ga­lų vir­tu­vę. Ro­mo­je val­go­ma ne­ma­žai švie­žių žu­vų ir jū­rų gė­ry­bių.

Kur val­gy­ti? Vie­šint Ro­mo­je bent kar­tą rei­kė­tų ap­si­lan­ky­ti ge­to ra­jo­ne, kur gau­su žy­diš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų. Siū­ly­čiau veng­ti res­to­ra­nų, į ku­riuos kvie­čia­ma užei­ti, ar­ba prie ku­rių pa­teik­ti pa­tie­ka­lų pa­vyz­džiai. Kad su­vok­tu­mė­te, kur val­go vie­ti­niai, ita­lai, ne­pa­tin­gė­ki­te pa­suk­ti to­liau nuo di­džių­jų tu­ris­tų ta­kų. Bū­tų ga­li­ma pri­dur­ti, kad tra­di­ci­nės pi­ce­ri­jos dir­ba va­ka­rais, nes kū­ren­ti kros­nį pie­tums ne­ap­si­mo­ka. Pie­tus ga­li­ma val­gy­ti ba­ruo­se ar­ba ka­vi­nu­kė­se, kur pa­tie­kia­ma po­ra die­nos pa­tie­ka­lų – jie pa­pras­tai ne­su­dė­tin­gi ir ne­bran­gūs, pri­im­ti­ni vie­ti­niams. Daug di­des­nė ti­ki­my­bė ti­krai ska­niai pa­val­gy­ti yra ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­se ar­ba nuo­ša­les­niuo­se mies­to ra­jo­nuo­se.

De­ja, jau at­si­ran­da iš­im­čių iš dar ne­se­niai ga­lio­ju­sios tai­syk­lės, kad ka­va Ro­mo­je vi­sur ge­ra. Dau­ge­ly­je ke­lio­nės va­do­vų mi­ni­mas se­na­sis ba­ras Sant Eus­ta­chio ta­po sky­le ir par­da­vi­nė­ja bai­saus sko­nio ir bran­gią ka­vą. Čia ne­si­gė­di­ja­ma pie­ną ka­pu­či­nui ga­min­ti iš pie­no mil­te­lių. Ki­tas se­nas ir gar­sus ba­ras Taz­za d’O­ro iš­lai­kė ge­rą įvaiz­dį, tą pa­tį ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie gar­sią pi­ce­ri­ją Il Baf­fet­to - nors plūs­ta gau­sy­bė tu­ris­tų, jie ke­pa ge­rą pi­cą.

Pa­pras­tai Ro­mo­je į in­ter­je­rą in­ves­tuo­da­vo tik pa­tys bran­giau­si res­to­ra­nai, tad apie mais­to ko­ky­bę ne­de­rė­tų spręs­ti pa­gal pa­tal­pų di­zai­ną. Da­bar ten­den­ci­ja kiek kei­čia­si, ypač Tes­tac­cio ra­jo­ne. Žo­džiu, kaip ir bet ku­ria­me tu­ris­tų lan­ko­ma­me mies­te, val­gy­mas Ro­mo­je yra nuo­ty­kis, ne­bū­ti­nai ge­rai pa­si­bai­gian­tis.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Akvile  213.252.196.2 2013-11-17 16:42:23
Labai idomu ir naudinga. Aciu
12 0  Netinkamas komentaras
Rug­sė­jo 27–28 d. Bal­ti­jos ša­lių oro erd­vė­je vyks­ta NA­TO ša­lių ir par­tne­rių tre­ni­ruo­tė „Rams­tein Al­loy“ („Ramš­tei­no ly­di­nys“), ku­rio­je stip­ri­na­mas Bal­ti­jos re­gio­no karinių oro pa­jė­gų [...]
Mi­nis­trų ka­bi­ne­tas tre­čia­die­nį nu­spren­dė at­leis­ti Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vą Jo­ną Mi­lių, žur­na­lis­tams Vy­riau­sy­bė­je pra­ne­šė prem­je­ro at­sto­vas spaudai Min­dau­gas Ja­nu­lio­nis.
In­do­ne­zi­jos gel­bė­to­jai tre­čia­die­nį dėl ug­ni­kal­nio iš­si­ver­ži­mo iš vie­nos po­pu­lia­riau­sių žy­gių vie­tų eva­ka­vo apie 400 tu­ris­tų, dau­giau­siai už­sie­nie­čių, pranešė vie­nas par­ei­gū­nas.
Pa­sau­lio ban­ko val­dy­ba vien­bal­siai pri­ta­rė, kad šios or­ga­ni­za­ci­jos pre­zi­den­tas Ji­mas Yong Ki­mas dirb­tų an­trą ka­den­ci­ją, an­tra­die­nį pa­skel­bė šis pa­sau­li­nis sko­lin­to­jas.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Spa­lio vi­du­ry­je pra­si­dė­sian­tis 10-asis „Ne­pa­to­gus ki­nas“ ža­da pa­kvies­ti į spe­cia­lią re­tros­pek­ty­vą iš tie­sų ne­pa­to­gia te­ma – „Ho­lo­kaus­tas: at­min­tis ekra­ne“ – taip va­di­na­si kartu su Ber­ly­no [...]
Šie­met fes­ti­va­lio pa­grin­di­nis šū­kis yra „Į akis kren­tan­tis ki­nas“, tai yra toks, ku­ris žiū­ro­vo ne­pa­lie­ka abe­jin­go, ku­ris ge­ba pra­juo­kin­ti, pra­links­min­ti, lai­ky­ti įtam­po­je, bet ir su­jau­di­na [...]
Uos­ta­mies­tis tu­ris­ti­nį se­zo­ną pra­de­da ir bai­gia krui­zi­nių lai­vų vi­zi­tais, ta­čiau ge­rė­jan­tys tu­riz­mo ro­dik­liai men­kai te­vei­kia to­liau nuo uos­to esan­tį Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ną. Ap­jun­gu­sios iš­tek­lius [...]
Ne­praė­jus nė mė­ne­siui, kai da­lis pre­ky­bi­nin­kų ėmė­si ini­cia­ty­vos iš vi­sų al­ko­ho­lį per­kan­čių var­to­to­jų rei­ka­lau­ti as­mens ta­pa­ty­bę liu­di­jan­čio do­ku­men­to, Sei­mas jau nutarė įsta­ty­mu su­stab­dy­ti [...]
Ša­lies sa­vi­val­dy­bės tu­ri net 11 mln. kv. m nuo­sa­vų pa­tal­pų ir pa­sta­tų – tiek, kiek uži­ma Anykš­čių mies­to te­ri­to­ri­ja, at­sklei­dė Lie­tu­vos lais­vo­sios rinkos ins­ti­tu­to ana­li­zė. 
Tre­čia­die­nį Klai­pė­dos skulp­tū­rų par­ke vyks Ger­la­chų šei­mos paminklo ati­den­gi­mo iš­kil­mės.
An­tra­die­nį pra­si­dė­jo an­tro­jo tu­ro ko­vos UE­FA Čem­pio­nų ly­go­je, o cen­tri­nė­je dvi­ko­vo­je su­si­ti­ko Dort­mun­do „Bo­rus­sia“ ir Mad­ri­do „Real“.
Ute­nos „Ju­ven­tus“ krep­ši­nin­kai per­ga­lin­gai pra­dė­jo FI­BA Čem­pio­nų ly­gos at­ran­kos eta­pą. An­ta­no Si­rei­kos ko­man­da vė­lų an­tra­die­nio va­ka­rą sve­čiuo­se 83:81 (26:26, 23:18, 17:22, 17:15) pa­lau­žė [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
JAV kos­mi­nių tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vės „Spa­ceX“ va­do­vas Elo­nas Mus­kas an­tra­die­nį at­sklei­dė sa­vo am­bi­cin­gus pla­nus į Mar­są iš­siųs­ti erd­vė­lai­vį su 100 žmo­nių, ir prog­no­za­vo, kad to­kia ke­lio­nė [...]
„Šel­pia­me var­gin­giau gy­ve­nan­čius vo­kie­čius, – iro­ni­za­vo Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­to (LEI) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas dr. Ro­lan­das Ur­bo­nas. – Ir per anks­tes­nę sep­ty­ne­rius metus vyk­dy­tą Eu­ro­pos [...]
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos gam­ti­nin­kai gre­ti­ma­me kie­me, su­ta­rę su gy­ven­to­jais, va­kar nu­pjo­vė ten au­gu­sias uo­sia­la­pio kle­vo at­ža­las ir no­ri dar kar­tą par­agin­ti žmo­nes ko­vą su invazinėmis rū­ši­mis, kad [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Drau­di­mo bend­ro­vės at­lik­tas eks­pe­ri­men­tas at­sklei­dė ma­lo­nų fak­tą apie vil­nie­čių vai­ra­vi­mo kul­tū­rą – su­si­da­rius spūs­čiai vai­ruo­to­jai el­gia­si so­li­da­riai ir už­lei­džia vie­tą kitiems eis­mo da­ly­viams. [...]
Kas an­trus me­tus ru­de­nį Ha­no­ve­ry­je (Vo­kie­ti­ja) vyks­tan­ti di­džiau­sia Eu­ro­po­je ko­mer­ci­nio trans­por­to par­oda IAA su­bu­ria stam­biau­sius leng­vo­jo, su­nkio­jo bei spe­cia­li­zuo­to komercinio trans­por­to ga­min­to­jus [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami