Jei tiki, aplankyk Asyžių, jei ne, aplankyk Asyžių

Ramūnas TERLECKAS ramunas.terleckas@lzinios.lt 2014-12-19 06:00
Ramūnas TERLECKAS
ramunas.terleckas@lzinios.lt
2014-12-19 06:00
Ruduo Asyžiui suteikia savitų spalvų ir patrauklumo. Ramūno Terlecko ir en.wikipedia.com nuotraukos
Ar­ti­mie­ji ir drau­gai ne­be­nus­te­bo, kad ir šį kar­tą mū­sų at­os­to­gų kryp­tis – Ita­li­ja. Rink­da­mie­si ke­liau­ti lap­kri­tį pui­kiai ži­no­jo­me, kad ri­zi­kuo­ja­me pa­tek­ti į ru­de­ni­nes liū­tis (kaip vė­liau pa­aiš­kė­jo, su jo­mis ste­buk­lin­gai pa­vy­ko pra­si­lenk­ti), ta­čiau sten­gė­mės apie tai ne­gal­vo­ti ir su­pla­na­vo­me pa­pras­tą marš­ru­tą: pa­grin­di­nis ke­lio­nės tiks­las – Asy­žius, bet ne­ga­lė­jo­me ne­ap­lan­ky­ti sa­vo se­nos mei­lės – Ro­mos, juo­lab jog į Asy­žių pa­to­giau­sia vyk­ti trau­ki­niu iš sos­ti­nės.

Am­ži­na­sis mies­tas pa­si­ti­ko va­sa­riš­ka ši­lu­ma ir gied­ra. Ma­lo­niai nu­ste­bi­no pa­ly­gin­ti ne­daug tu­ris­tų prie gar­siau­sių ob­jek­tų. Žo­džiu, pui­kios są­ly­gos kuo dau­giau pa­ma­ty­ti. Sku­bė­jo­me į dar ne­lan­ky­tas ga­le­ri­jas, baž­ny­čias, ba­zi­li­kas, par­kus, bet ti­krai vis­ko ne­spė­jo­me, nors Ro­mo­je bu­vo­me ne vie­ną ir ne du kar­tus... Jau prieš ke­lio­nę nu­spren­dė­me ap­žiū­rė­ti ke­lias par­odas. Li­ko­me su­ža­vė­ti di­džiu­le fla­man­dų Re­ne­san­so dai­li­nin­ko Han­so Memlingo par­oda Scu­de­rie del Quirinale pa­tal­po­se, Gal­le­ria Barberini pra­džiu­gi­no Ba­ro­ko ta­py­to­jais - „Nuo Guer­ci­no iki Ca­ra­vag­gio“. Ge­ro­kai ma­žes­nę už mi­nė­tą­sias, bet ga­nė­ti­nai įdo­mią eks­po­zi­ci­ją „Ba­ro­ko pa­dug­nės“ su­ren­gė Vil­la Medici. Ara pa­cis sa­lė­je gė­rė­jo­mės pra­ncū­zų fo­to­me­ni­nin­ko Hen­ri Car­tier Bres­so­no kū­ry­bos re­tros­pek­ty­va. Tai­gi, tu­ri­nin­gai pra­lei­dę ke­le­tą die­nų sos­ti­nė­je, iš Termini sto­ties trau­ki­niu pa­ju­dė­jo­me Asy­žiaus link.

Šven­tas vy­nas ir triufeliai

Lė­to­kai rie­dan­tis trau­ki­nys tru­pu­tį er­zi­no (už­tat ga­na pi­gūs bi­lie­tai – iki Asy­žiaus 10 eu­rų žmo­gui), ta­čiau toks va­žia­vi­mo tem­pas lei­do gro­žė­tis kal­nuo­tu Umb­ri­jos pei­za­žu su di­džiu­lė­mis be­si­ga­nan­čių avių ban­do­mis, šlai­tuo­se įsi­kū­ru­siais ža­vin­gais mies­te­liais. Po po­ros va­lan­dų iš­li­po­me šv. Pra­nciš­kaus ir šv. Kla­ros gim­ti­nė­je. Čia mus pa­si­ti­ko ap­niu­kęs dan­gus ir la­bai nuo­šir­dūs vei­dai, nors sa­ko­ma, kad Ita­li­jo­je kuo šiau­riau, tuo žmo­nės niū­res­ni. Asy­žiu­je šis tei­gi­nys ne­pa­sit­vir­ti­no. Tu­ris­tų ir mal­di­nin­kų to­kiu me­tu ne itin daug, to­dėl kiek­vie­nam mies­to sve­čiui dos­niai da­li­ja­ma in­for­ma­ci­ja (aiš­ku, daž­niau­siai tik ita­liš­kai) ir ma­lo­nios šyp­se­nos. Au­to­bu­su ki­lo­me į aukš­tu­ti­nį mies­tą, į Šv. Kla­ros aikš­tę, ku­rio­je bu­vo­me iš­si­nuo­mo­ję bu­tą. Įsi­kū­rę iš­sku­bė­jo­me į va­ka­rė­jan­tį mies­tą. Ste­bė­jo­mės su­ve­ny­rų kū­rė­jų iš­mo­ne – įvai­riau­si šv. Kla­ros ir šv. Pra­nciš­kaus at­vaiz­dai, daug ki­tų at­mi­ni­mo do­va­nų pri­mi­nė prieš me­tus vy­ku­sį Šven­to­jo Tė­vo vi­zi­tą Asy­žiu­je. Bu­vo smal­su už­suk­ti ir į ma­žu­tes mais­to par­duo­tu­ves, ku­rio­se lan­ky­to­jus pa­si­tin­ka sa­vi­nin­ko šyp­se­na, šv. Kla­ros ir šv. Pra­nciš­kaus vy­nas (su­nku iš­si­rink­ti!) bei vi­sus ki­tus kva­pus nu­stel­bian­tis triu­fe­lių aro­ma­tas, nes ru­de­nį vi­so­je Umb­ri­jo­je ka­ra­liau­ja šis de­li­ka­te­sas. No­rin­tie­siems par­vež­ti gur­ma­niš­kų lauk­tu­vių pa­siū­la di­džiu­lė: alie­jus, už­te­pė­lės, pa­da­žai, deš­ros su juo­dai­siais ir bal­tai­siais triu­fe­liais. Ga­li­ma nu­si­pirk­ti ir švie­žių, ta­čiau ve­žant rei­kia la­bai ge­rai su­pa­kuo­ti, nes kva­pas ypač aš­trus ir ne­bū­ti­nai pa­tin­ka ki­tiems...

Vie­na pa­grin­di­nių mies­to aikš­čių Piaz­za del Comune (ro­mė­nų lai­kais čia bū­ta fo­ru­mo) gra­žiai apš­vies­ta, šur­mu­liuo­jan­ti, gy­va. Jos puo­šme­na – Au­gus­to epo­chą me­nan­ti Mi­ner­vos šven­tyk­la, iš šo­nų ap­sup­ta vi­du­ram­žių sta­ti­niais, XVI am­žiu­je pa­vers­ta baž­ny­čia. Fa­sa­dą puo­šia pui­kiai iš­si­lai­kiu­sios še­šios ko­rin­ti­nio or­de­rio ko­lo­nos, vi­du­je iš­vys­ti ba­ro­ki­nį in­ter­je­rą - at­ro­do, lyg bū­tum per­šo­kęs ke­le­tą am­žių.

Šo­ni­nės siau­ros gat­ve­lės ra­mes­nės, la­bai jau­kios, ir trau­kė lyg la­bi­rin­tas, be­li­ko pa­si­rink­ti – aukš­tyn ar že­myn... Va­ka­rą vai­ni­ka­vo pui­kūs Umb­ri­jos vir­tu­vės pa­tie­ka­lai, sa­vai­me su­pran­ta­ma, pa­gar­din­ti triu­fe­liais.

Šv.Pranciškaus bazilika. Kai sumažėja turistų, galima pajusti tikrąją Asyžiaus dvasią.

Pro­tas nesuspėja

An­trą die­ną Asy­žiu­je kė­lė­mės anks­ti - juk ne pa­mie­go­ti at­va­žia­vo­me, juo la­biau kad pa­grin­di­nės baž­ny­čios du­ris at­ve­ria 6 va­lan­dą. Dau­giau­sia lai­ko nu­spren­dė­me skir­ti svar­biau­sioms mies­to as­me­ny­bėms - šv. Pra­nciš­kui ir, kaip sa­kė Gil­ber­tas Keit­has Ches­ter­to­nas, jo dva­si­nei nuo­ta­kai šv. Kla­rai. Ne­pai­sy­da­mi įky­ro­ko lie­taus ir ne­ma­žo at­stu­mo li­ko­me iš­ti­ki­mi pri­nci­pui, kad ge­riau­siai mies­tą ga­li pa­žin­ti vaikš­čio­da­mas, tad žings­nia­vo­me po­pie­žiš­ko­sios Šv. Pra­nciš­kaus ba­zi­li­kos link. Pa­ke­liui ap­lan­kė­me rūs­to­ko fa­sa­do pir­mą­ją Asy­žiaus ka­ted­rą – Chie­sa di S. Ma­ria Maggiore, jo­je šv. Pra­nciš­kus lan­ky­da­vo­si pas vys­ku­pą Gvi­dą. Už­su­ko­me ir į Šv. Pe­tro baž­ny­čią pa­sig­ro­žė­ti ele­gan­tiš­ku XIII am­žiaus fa­sa­du su nuo­sta­bio­mis tri­mis ro­ze­tė­mis. Vi­sai gre­ta ir svar­biau­sia mies­to vie­ta – Šv. Pra­nciš­kaus ba­zi­li­ka, į ku­rią šven­to­jo kū­nas bu­vo per­neš­tas 1230 me­tais, pra­ėjus tre­jiems su pu­se me­tų po jo mir­ties. Čia nuo­lat ke­liau­ja ir mal­di­nin­kai, no­rin­tys ap­lan­ky­ti šven­to­jo ka­pą, ir me­no ger­bė­jai, ga­lin­tys iki so­ties mė­gau­tis Ci­ma­bue, jo mo­ki­nio Giot­to di Bon­do­ne ir ki­tų ta­py­to­jų ta­len­tu. Pir­miau­sia pro puo­šnų go­ti­ki­nį įėji­mą pa­te­ko­me į Že­mu­ti­nę ba­zi­li­ką. Jo­je griež­tai rei­ka­lau­ja­ma lai­ky­tis ty­los ir ne­lei­džia­ma fo­tog­ra­fuo­ti, o mė­gi­nan­čiuo­sius ne­pai­sy­ti šių nu­ro­dy­mų iš­kart su­draus­mi­na par­ei­gū­nas. Su­dė­tin­go pla­no šven­to­vė­je mal­di­nin­kai ir tu­ris­tai tar­si iš­nyks­ta: vie­ni lei­džia­si į krip­tą pa­si­mels­ti prie šv. Pra­nciš­kaus ka­po, ki­ti pa­sklin­da po di­džiu­lę erd­vę ir ban­do at­pa­žin­ti šven­to­jo gy­ve­ni­mo, Kris­taus kan­čios epi­zo­dus sie­nų ir lu­bų fres­ko­se, ta­py­to­se ke­le­tą am­žių (pra­de­dant va­di­na­mo­jo šv. Pra­nciš­kaus meis­tro XIII am­žiaus ir bai­giant XVII am­žiaus dai­li­nin­kų dar­bais). Aki­vaiz­du, kad per vie­ną ap­si­lan­ky­mą tai ne­įvei­kia­ma už­duo­tis, to­dėl te­li­ko guo­stis vil­ti­mi ka­da nors čia su­grįž­ti ir iš­sa­miau vis­ką ap­žiū­rė­ti. Sek­da­mi nuo­ro­do­mis per erd­vų vi­di­nį kie­mą pa­te­ko­me į Aukš­tu­ti­nę ba­zi­li­ką. Čia kva­pą užg­niau­žė ne­pap­ras­tas ita­liš­kos go­ti­kos grakš­tu­mas ir spal­vin­gu­mas. Nė ne­įtar­tum, kad 1997 me­tais vi­są Umb­ri­ją su­krė­tęs že­mės dre­bė­ji­mas bu­vo smar­kiai apg­rio­vęs ba­zi­li­ką. Nuo­sta­bus 28 da­lių Giot­to ir jo pa­gal­bi­nin­kų nu­ta­py­tas šv. Pra­nciš­kaus cik­las, vaiz­duo­jan­tis svar­biau­sius šven­to­jo gy­ve­ni­mo epi­zo­dus ir su juo su­si­ju­sius ste­buk­lus: mal­da prie Nu­kry­žiuo­to­jo Šv. Da­mi­jo­no baž­ny­čio­je, po­pie­žiaus Ino­cen­to III sap­nas, šv. Pra­nciš­kus do­va­no­ja ap­siaus­tą varg­šui, pa­moks­lau­ja pa­ukš­te­liams, su­tram­do Gu­bi­jo vil­ką, gau­na stig­mas, šven­to­jo mir­tis ir t. t.

Iš­ėję ne­ap­ta­ri­nė­jo­me to, ką re­gė­jo­me, - ma­tyt, žo­džiai per­ne­lyg ba­na­liai bū­tų skam­bė­ję... Lie­tus ne­si­lio­vė, vis at­sig­ręž­da­mi į Asy­žiaus ste­buk­lą tuš­to­ko­mis gat­vė­mis ju­dė­jo­me to­liau. Stai­ga mus ap­len­kė ba­sas keis­tuo­lis, ap­si­ren­gęs tik ašu­ti­ne, pa­sis­vei­ki­no ma­lo­niai šyp­so­da­ma­sis ir nu­sku­bė­jo to­lyn. Gal šv. Pra­nciš­kaus, Die­vo kvai­le­lio, se­kė­jas? Gal.

Gal šis basakojis yra šv.Pranciškaus, Dievo kvailelio, sekėjas?

Pa­pras­tu­mo stebuklas

Pa­su­ko­me šv. Kla­ros gy­ve­ni­mą me­nan­čių vie­tų link. Iš pra­džių – pir­mo­jo mies­to vys­ku­po Šv. Ru­fi­no ka­ted­ra, ša­lia ku­rios, kaip ma­no­ma, gi­mė ir au­go Kla­ra. Ele­gan­tiš­kas ir puo­šnus ro­ma­ni­nio sti­liaus fa­sa­das su di­džiu­le var­pi­ne, vi­dus ga­na kuk­lus, de­ši­nės na­vos pra­džio­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti se­ną krikš­tyk­lą, ku­rio­je bu­vo pa­krikš­ty­ti šv. Kla­ra ir šv. Pra­nciš­kus. De­ja, šv. Ru­fi­no krip­ta už­da­ry­ta.

Po pie­tų ju­dė­jo­me į už­mies­tį, į alyv­me­džių ir ki­pa­ri­sų ap­sup­tą Šv. Da­mi­jo­no šven­to­vę, ku­ri bu­vo la­bai svar­bi tiek šv. Kla­ros gy­ve­ni­me, tiek šv. Pra­nciš­kaus. Bū­tent čia 1205 me­tais, kai šv. Pra­nciš­kus mel­dė­si prie Nu­kry­žiuo­to­jo, šis pra­bi­lo ir par­agi­no at­sta­ty­ti griū­van­čius jo na­mus. Šv. Pra­nciš­kus iš­kart ėmė­si dar­bo. Vie­na iš tri­jų at­sta­ty­tų baž­ny­čių - Šv. Da­mi­jo­no. Po ke­le­rių me­tų jis kar­tu su šv. Kla­ra čia įkū­rė kla­ri­sių vie­nuo­ly­ną. Da­bar ja­me šei­mi­nin­kau­ja bro­liai pra­nciš­ko­nai, ta­čiau vis­kas pri­me­na šv. Kla­rą. Iš se­nos baž­ny­tė­lės pa­te­ko­me į ma­žu­tį cho­rą, ku­ria­me šven­to­ji mels­da­vo­si, vi­sai gre­ta yra vie­ta, kur ji au­gi­no gė­les, dar to­liau - ora­to­ri­ja, dor­mi­to­riu­mas, kur šv. Kla­ra mie­go­jo ir kur bai­gė že­miš­ką ke­lio­nę 1253 me­tais. Šią vie­tą me­na kuk­lus kry­žius ir gė­lės. To­liau - kie­me­lis, vie­nuo­ly­no val­go­ma­sis (re­fek­to­rius), ku­ria­me šv. Kla­ros vie­tą žy­mi žy­din­ti or­chi­dė­ja. La­biau­siai į akis kri­to vi­sos šven­to­vės kuk­lu­mas ir pa­pras­tu­mas, vis­kas tar­si liu­di­jo svar­biau­sią kla­ri­sių įža­dą – ne­tur­tą.

Viena pagrindinių miesto aikščių Piazza del Comune.

Baž­ny­čia bažnyčioje

Ki­tą die­ną to­liau ke­lia­vo­me šven­tų­jų ke­liais. Šv. Kla­ros ba­zi­li­ka, prie jos pri­siš­lie­jęs kla­ri­sių vie­nuo­ly­no komp­lek­sas, ele­gan­tiš­ka aikš­tė su fon­ta­nu, at­si­ve­rian­ti nuo­sta­bi Asy­žiaus apy­lin­kių pa­no­ra­ma su­da­rė dar­nią vi­su­mą. Pa­grin­di­nis ita­liš­kos go­ti­kos fa­sa­do (XIII am­žiaus vi­du­rys) ak­cen­tas - di­džiu­lė ro­ze­tė. Vi­dus kuk­lus, de­ši­nė­je esan­čio­je Nu­kry­žiuo­to­jo kop­ly­čio­je ga­li­ma pa­si­mels­ti prie bi­zan­tiš­ko­jo (XII am­žius) sti­liaus kry­žiaus, ku­ris pa­gal tra­di­ci­ją lai­ko­mas pra­kal­bu­siu į šv. Pra­nciš­kų Šv. Da­mi­jo­no baž­ny­tė­lė­je. Nu­si­lei­do­me į krip­tą prie šven­to­sios ka­po. Erd­vio­je ne­ogo­ti­ki­nė­je krip­to­je ga­li­ma ap­žiū­rė­ti šv. Kla­ros ir šv. Pra­nciš­kaus re­lik­vi­jas.

Vėl - į už­mies­tį. Au­to­bu­su lei­do­mės že­myn maž­daug ke­tu­ris ki­lo­me­trus į ne­to­li ge­le­žin­ke­lio sto­ties esan­čią Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos, An­ge­lų ka­ra­lie­nės ba­zi­li­ką. Ka­dan­gi sto­te­lių pa­va­di­ni­mai ne­skel­bia­mi, klau­sė­me gre­ta sė­din­čios asy­žie­tės, ar dar to­li. Ma­lo­niai nu­si­šyp­so­ju­si mo­te­ris pa­ti­ki­no par­ody­sian­ti, kur mums rei­kės iš­lip­ti. Net lie­tus ir dar­ga­na ne­su­ga­di­no prieš akis at­si­vė­ru­sio nuo­sta­baus vaiz­do: erd­vi di­džiu­lė aikš­tė (tu­rė­tų įspū­din­gai at­ro­dy­ti pil­na mal­di­nin­kų rugp­jū­čio 2 die­ną per Por­ciun­ku­lės at­lai­dus) ve­dė į di­din­gą ba­ro­ki­nę ba­zi­li­ką, pra­dė­tą sta­ty­ti XVI am­žiaus an­tro­je pu­sė­je. Vi­du­je - trys na­vos, šo­nuo­se - puo­šnios ba­ro­kiš­kos kop­ly­čios, o cen­tri­nė­je na­vo­je po mil­ži­niš­ku ku­po­lu iš­vy­do­me dar vie­ną Asy­žiaus ste­buk­lą – ma­žu­tę Por­ciun­ku­lės kop­ly­tė­lę, ku­rią nau­jo­ji ba­zi­li­ka tar­si sau­go apg­lė­bu­si. Šią kop­ly­tė­lę šv. Pra­nciš­kus su bro­liais at­sta­tė, čia pa­bė­gu­si iš na­mų šv. Kla­ra pa­si­ža­dė­jo tar­nau­ti Die­vui, šią vie­tą šv. Pra­nciš­kus pa­si­rin­ko sa­vo že­miš­ko­sios ke­lio­nės pa­bai­gai, kai iš­se­kin­tas li­gų pa­sip­ra­šė bū­ti pa­gul­dy­tas ant grin­dų ir iš­ke­lia­vo pas dan­giš­ką­jį Tė­vą 1226 me­tų spa­lio 3 die­ną. Tai pri­mi­nė lo­ty­niš­kas už­ra­šas grin­dy­se: „Hic lo­cus sanc­tus“ ("Ši vie­ta šven­ta"). Baig­ti no­rė­tų­si G. K. Ches­ter­to­no žo­džiais apie šv. Pra­nciš­kaus mir­ties die­ną: „Por­ciun­ku­lė­je vis­kas su­stin­go, ir žmo­nės ru­dais ap­da­rais ta­po bron­zi­nė­mis sta­tu­lo­mis, nes su­sto­jo šir­dis, ku­ri ne­ga­lė­jo su­duž­ti, kol lai­kė pa­sau­lį.“

Geriausia Asyžių apžiūrėti vaikštant pėsčiomis.

Rudenį Umbrijoje karaliauja triufeliai.

.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Irena  78.58.21.202 2014-12-24 22:21:04
Šiemet buvau Asyžiuje, tikrai gražu
2 0  Netinkamas komentaras
Tikrai  78.60.166.151 2014-12-23 10:57:07
labai...ačiū!
1 0  Netinkamas komentaras
xxx  78.60.124.146 2014-12-22 22:17:07
Labai smagus rasinys
2 0  Netinkamas komentaras
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas iš­sau­go­jo pos­tą. Tre­čia­die­nį į slap­tą bal­sa­vi­mą at­vy­ko vos 37 Sei­mo na­riai.
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė at­lai­kė opo­zi­ci­nių konservatorių su­reng­tą in­ter­pe­lia­ci­ją.
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Ira­ko mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Hai­de­ras al-Aba­di su­ta­rė, kad į Ira­ką pa­pil­do­mai bus at­siųs­ta 600 JAV ka­rių, ku­rie pa­dės reng­ti Mo­su­lo puo­li­mą, sa­kė tre­čia­die­nį [...]
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
„Devs.LT“, ku­rian­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­grin­du vei­kian­čią prog­ra­muo­to­jų pa­ieš­kos plat­for­mą, jun­gia­si prie „Vil­nius Tech Park“ vers­lo vystymo par­tne­rių tink­lo. 
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Tre­čia­die­nį bu­vo pra­tęs­tas Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to star­to rung­ty­nės tarp Ute­nos dau­gia­funk­ci­nio spor­to cen­tro (DSC) ir Vil­niaus LEU „Švie­sa-Eg­lė“ ko­lek­ty­vų. Ute­nos DSC – Vil­niaus [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te „Lie­tu­vos ry­tas“ na­muo­se po itin at­kak­lios ko­vos 68:66 pa­lau­žė Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lį“ ir iš­ko­vo­jo tre­čią pergalę iš ei­lės.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami