TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Jei Žemėje yra rojus, gal jis čia

2010 05 14 0:00
Sultono Omaro Ali Saifuddino mečetės stogas padengtas auksu ir matomas iš sostinės Bandar Seri Begavano bet kurios vietos.
LŽ archyvo nuotrauka

Brunėjus - mažytė valstybė didžiulėje Borneo saloje, kurios dauguma priklauso Indonezijai ir dar šiek tiek Malaizijai. Pasak vietinių, jų valstybėlė tokio dydžio kaip Singapūras, bet gyvena tik 400 tūkst. žmonių. Iš jų 130 tūkst. įsikūrę sostinėje Bandar Seri Begavane.

Čionykštį klimatą lietuviui sunku ištverti - labai drėgna ir karšta. Jausmas toks, tarsi nuolat būtum turkiškoje pirtyje, o dar gidas erzina juokeliais, kad dabar tik 35 laipsniai šilumos, bet įdienojus turėtų būti šilčiau. Nors pažintis su Brunėjumi buvo neilga, mūsų akimis žvelgiant, čia tikrai puiku gyventi. Litras benzino kainuoja apie litą, buteliukas vandens - apie 4 litus. Viena šeima turi vidutiniškai keturis automobilius. Kas septynerius metus mašinos labai griežtai tikrinamos, todėl dažniausiai niekas jų netaiso, o keičia į naujas. Nėra pajamų mokesčio. Viskas, ką uždirbai, - tavo. Labai saugu, nusikalstamumas menkas, nebent susimuša futbolo sirgaliai.

Dievina sultoną

Valstybę valdo sultonas Hassanalas Bolkiahas. Galima susidaryti įspūdį, kad vietos žmonės jį tiesiog dievina. Kelionės gidas nuoširdžiai didžiuodamasis kalbėjo, esą sultonas turi 6 tūkst. automobilių, bet važinėja tik vienu, taip pat išsamiai pasakojo, kur, kaip ir su kuo gyvena. Tai neišvengiama ekskursijos informacijos dalis, net jei vykstama pažiūrėti beždžionių.

Nevardijant visų istorinių ir politinių peripetijų derėtų atkreipti dėmesį, kad Brunėjaus, buvusio Britų imperijos užkampio ir piratų prieglobsčio, padėtis labai pasikeitė 1929 metais, kai čia buvo aptikta naftos ir gamtinių dujų. Šis atradimas aktualus ir šiandien - dabar tai viena turtingiausių pasaulio valstybių.

Po Antrojo pasaulinio karo vykstant aktyviai dekolonizacijai iš buvusių britų valdomų sričių atsirado Malaizija. Brunėjui, kaip ir Singapūrui, buvo siūloma prisijungti prie jos, tačiau sultonas atsisakė ir iki pat 1984 metų liko Jungtinės Karalystės protektoratas.

Apie Brunėjaus piliečių gerovę net nejauku pasakoti. Gydymas kainuoja vieną dolerį. Gimus vaikui valstybė skiria butą, o turinčiai tris vaikus šeimai - žemės ir namą. Per mėnesį 800 dolerių uždirbantis muziejaus darbuotojas gali visai normaliai gyventi, nes labai daug ką gauna nemokamai. Maisto turguje visi patiekalai kainuoja vieną dolerį: tiesiog pasirenki, ką nori, ir prikrauna dėžutę. Maistas nedaug skiriasi nuo Malaizijos ar Indonezijos.

Manęs netrikdė paprasti indai, čia pat gaminami patiekalai ir jų patiekimas. Tačiau prie europietiškų restoranų pratę turistai stebėjosi, kaip galima valgyti tokią bjaurastį. Ne tik galima, bet ir visai skanu.

Namai ant vandens

Nežinia, ar dėl to, kad neturi buities ir gyvenimo rūpesčių, Brunėjaus žmonės nepaprastai šilti ir draugiški. Nors vyraujanti krašto religija - islamas, tolerancija kitiems tikėjimams labai stipri. Gidas didžiuodamasis rodė budistų šventyklas, katalikų bažnyčias ir vis pabrėždavo, kad jiems tai netrukdo.

Mūsų akimis keistai atrodė paauksuoti stogai ir paminklai. Visi bambėjome, jog, matyt, išties neturi kur dėti pinigų, jei auksuoja šventyklų stogus. Dar keisčiau, kad niekas to aukso nuo paminklų nenulupa.

Nedidelė dalis Brunėjaus gyventojų įsikūrę kaimelyje ant vandens. Pirmą kartą XVI amžiuje čia apsilankę europiečiai praminė jį Rytų Venecija. Nameliai ant polių sujungti tiltukais, o vandens "gatvėmis" nuolat zuja vandens taksi. Tokių miestelių ant vandens galima išvysti ir kitose Azijos šalyse, tačiau šis gali būti išskirtinis nebent tuo, kad nėra tokio skurdo, kaip, tarkim, Vietnamo Mekongo upės deltoje.

Ilganosės būtybės

Mane šiame krašte labiausiai domino gamta ir pasitaikiusi proga pamatyti ilganoses beždžiones. Šios nykstančios keistos išvaizdos būtybės gyvena tik Borneo saloje. Brunėjuje beždžionės buvo pradėjusios nykti, tačiau įvedus didžiules baudas už jų žudymą, vietiniai ėmė gyvūnėlius saugoti.

Kai vyksti stebėti laukinių gyvūnų, niekada negali žinoti, ką ir kur išvysi. Vakarop plaukėme laivu ieškoti beždžionių, kurios gyvena mangrovės miške prie upės ir ėda jaunus lapus. Pirmąją pastebėjome vakarieniaujančią beveik gyvenamojo namo kieme. Kitas būrelis užkandžiavo tolėliau nuo gyvenamų vietovių. Labai keista, kaip suaugusios beždžionės, atrodytų, tokios storulės, dideliais pilvais, gali taip toli nušokti nuo vieno medžio ant kito. Neįtikima ir tai, kad jų trimetrinės uodegos kadaruoja kaip virvės ir visiškai negelbsti it penkta koja šokinėti. O jau snukeliai! Didžiausi šių gyvūnų priešai yra upėje gyvenantys krokodilai. Kartais beždžionės jiems įkliūva plaukdamos upe, kuri per plati peršokti, arba miegodamos pernelyg arti vandens. Anksčiau žmonės jas naikino dėl maisto. Dabar tai uždrausta.

Saugo miškus

Pasisekė pamatyti ir milžinišką varaną, įsitaisiusį ant šakos visai prie upės. Kaip juokavo gidas, tai mažiukas drakoniukas (didieji gyvena Komodo saloje), priešingai nei didieji, nepavojingas žmonėms. Deja, to nepasakysi apie medyje susirangiusią dryžuotą gyvatę. Tikriausiai dar buvo nesibaigęs pietų miego metas, nes visi matyti ropliai ramiai snaudė.

Neįprasta mažytė valstybėlė Brunėjus įsirėžė į atmintį ir dėl kontrasto: pusvalandį paplaukus laivu upe paauksuotas šventyklas ir blizgančius prekybos centrus keitė miškai, kuriuose gyvena daugybė egzotiškų gyvūnų. Brunėjuje 70 proc. sausumos užima miškai. Juose veisiasi apie 220 rūšių gyvūnų. Pasiteiravus, kaip vietiniams sekasi išsaugoti žaliuosius plotus, pašnekovai tvirtino, kad jų krašte nėra tokios problemos kaip Indonezijoje, kurioje miškai kertami masiškai. Anksčiau reikėjo deginti medieną maistui gaminti, bet dabar patogiau naudoti dujas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"