Jogailaičių pėdsakai Liubline

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2014-03-14 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2014-03-14 06:00
Vartai į Kazimiero Didžiojo XIV amžiuje statytą Liublino pilį. Dabar čia įsikūręs miesto istorijos muziejus. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos
Va­žiuo­da­mi per Len­ki­ją ke­le­tui va­lan­dų stab­te­lė­jo­me Liub­li­ne. Po šį mies­tą smal­su bu­vo pa­si­dai­ry­ti vien jau dėl to, kad čia bu­vo pa­si­ra­šy­ta Liub­li­no uni­ja. Be to, te­ko gir­dė­ti, kad pi­lies baž­ny­čia la­bai uni­ka­li - Jo­gai­los pa­gei­da­vi­mu iš­puoš­ta bi­zan­ti­nio sti­liaus ta­py­ba.

Liub­li­nas nė­ra pa­ke­liui per kai­my­nę ša­lį va­žiuo­jant į Va­ka­rus. No­rint jį pa­ma­ty­ti rei­kė­tų iš­si­ruoš­ti spe­cia­liai ar­ba už­suk­ti per Len­ki­ją vyks­tant į Ukrai­ną. Vie­nas se­niau­sių Len­ki­jos mies­tų yra ša­lies pie­try­čiuo­se, ne­to­li Ukrai­nos sie­nos. Tai bu­vu­si val­do­vų tar­pi­nė sto­te­lė pa­ke­liui iš Vil­niaus į Kro­ku­vą.

70 proc. se­na­mies­čio - autentika

Liub­li­ne 1569 me­tų lie­pos 1 die­ną pa­si­ra­šius Liub­li­no uni­ją (su­si­jun­gė Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė (LDK) su Len­ki­jos Ka­ra­lys­te) bu­vo su­da­ry­ta Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ka. Tad mies­tą ap­lan­ky­ti no­rė­jo­si vien dėl šio is­to­ri­nio kva­po. Tuo la­biau kad, kaip skel­bia len­kiš­ki lanks­ti­nu­kai, Liub­li­no se­na­mies­tis yra vie­nas iš ne­dau­ge­lio Len­ki­jo­je, kur 70 proc. pa­sta­tų yra au­ten­tiš­ki. Čia gau­su se­nų­jų go­ti­kos, re­ne­san­so, ba­ro­ko, kla­si­ciz­mo sti­liaus pa­sta­tų. Tai pats di­džiau­sias Len­ki­jos mies­tas į ry­tus nuo Vys­los. Mag­de­bur­go tei­sė jam su­teik­ta 1317 me­tais. Tad bu­vo įdo­mu dai­ry­tis į tą au­ten­ti­ką, ku­rios Liub­li­nas tu­ri kur kas dau­giau už ku­rį nors ki­tą Len­ki­jos mies­tą.

Po XVI, XVII am­žiaus gais­rų į be­veik su­nai­kin­tą Liub­li­ną iš Ita­li­jos at­vy­ko daug mū­ri­nin­kų, ir nau­ji sta­ti­niai įgi­jo daug bend­rų bruo­žų. Tas sti­lius XX am­žiu­je net ga­vo at­ski­rą ter­mi­ną - Liub­li­no re­ne­san­sas. Jo gau­su ne tik mies­te, bet ir vi­so­je vai­va­di­jo­je. Tu­ris­tams net par­eng­tas spe­cia­lus že­mė­la­pis "Liub­li­no re­ne­san­so ke­liu".

Pa­sis­ta­tę au­to­mo­bi­lį prie vie­nos iš baž­ny­čių, dai­rė­mės au­to­ma­to su­si­mo­kė­ti už sto­vė­ji­mą. Ta­čiau vie­ti­nis vai­ruo­to­jas, iš nu­me­rių at­pa­ži­nęs iš kur esa­me, pa­aiš­ki­no, kad sek­ma­die­niais prie vi­sų baž­ny­čių au­to­mo­bi­lius ga­li­ma sta­ty­ti ne­mo­ka­mai.

Iš čia lei­do­mės pa­si­dai­ry­ti po se­na­mies­tį. Pa­ke­liui už­su­ko­me į tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­trą ir pa­klau­sė­me, kaip grei­čiau su­ras­ti pi­lį, ku­rio­je 1569 me­tais bu­vo pa­si­ra­šy­ta Liub­li­no uni­ja. Cen­tro dar­buo­to­jas, ap­da­li­jęs vi­sais tu­ri­mais in­for­ma­ci­niais lanks­ti­nu­kais, pa­aiš­ki­no, kad is­to­ri­kai da­bar abe­jo­ja, ar uni­ja bu­vo pa­si­ra­šy­ta pi­ly­je. Spė­ja­ma, kad tai ga­lė­jo įvyk­ti ne­to­lie­se esan­čia­me vie­nuo­ly­ne.

Lie­tu­vių aikštė

Vaikš­ti­nė­jant po mies­to cen­trą ga­na ne­ti­kė­ta bu­vo ap­tik­ti Lie­tu­vių aikš­tę. Pa­si­ro­do, šis pa­va­di­ni­mas ki­lo nuo to, kad čia ap­sis­to­da­vo į Sei­mą at­vyks­tan­tys Lie­tu­vos ba­jo­rai. Šiuo me­tu aikš­tė­je sto­vi Liub­li­no uni­jai skir­tas obe­lis­kas. Pir­mą­jį, XVI am­žiu­je sta­ty­tą, pa­mink­lą su­nai­ki­no ca­ro val­džia, o to­je vie­to­je at­si­ra­do Muš­tra­vi­mo aikš­tė. Fi­lo­so­fo, ra­šy­to­jo, po­li­ti­nio vei­kė­jo, švie­ti­mo mi­nis­tro Sta­nis­la­wo Stas­zi­co pa­stan­go­mis 1826 me­tais bu­vo ati­deng­tas nau­jas pa­mink­las, ku­ris iš­li­ko iki šių die­nų. Virš obe­lis­ko pos­ta­men­to pri­tvir­tin­tas pa­auk­suo­tas ba­rel­je­fas, vaiz­duo­jan­tis dvie­jų mo­te­rų, tie­sian­čių vie­na ki­tai ran­kas, fi­gū­ras. Tarp jų – du her­bai: Len­ki­jos Bal­ta­sis ere­lis ir Lie­tu­vos Vy­tis.

Šalia Švč.Trejybės koplyčios - šiuolaikinių skulptūrų paroda.

Šis pa­mink­las įtrauk­tas į mies­to tu­riz­mo cen­tro su­da­ry­tą is­to­ri­nį pa­žin­ti­nį marš­ru­tą "Jo­gai­lai­čių pėd­sa­kai Liub­li­no uni­jo­je". Vi­si is­to­ri­niai ob­jek­tai, be­je, ir lie­tu­vių kal­ba, ap­ra­šy­ti mies­to tink­la­la­py­je www.lub­lin.eu . Apie šį pa­mink­lą ra­šo­ma: "Jis pri­me­na gar­bin­gą Len­ki­jos bei Eu­ro­pos is­to­ri­jos pus­la­pį. Tai sim­bo­lis įvy­kio, ku­ris vis la­biau be­si­vie­ni­jan­čio­je Eu­ro­po­je iš­ke­lia Liub­li­no, kaip Uni­jos mies­to, dau­gia­kul­tū­rio mies­to ver­tę."

Kaip tu­ris­tams pri­me­na mies­to tink­la­la­pis, XIV am­žiu­je sta­ty­tos Liub­li­no pi­lies me­nė­se bu­vo pri­im­ta daug is­to­ri­nių spren­di­mų: ap­tar­ta Krė­vos uni­ja (1385 me­tai), su­tar­ta dėl Vla­dis­lo­vo Jo­gai­los ve­dy­bų su Jad­vy­ga, gau­tas pa­ža­das dėl Lie­tu­vos krikš­to, Jo­gai­la pa­kvies­tas į Len­ki­jos sos­tą. Liub­li­ne tar­ta­si ir dėl Ho­rod­lės su­va­žia­vi­mo (1413 me­tai), ku­ria­me bu­vo su­stip­rin­ti Len­ki­jos ir Lie­tu­vos ry­šiai. Pir­mo­jo Jo­gai­lai­čių di­nas­ti­jos Len­ki­jos ka­ra­liaus ir Lie­tu­vos Di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Jo­gai­los pra­dė­tus dar­bus pa­bai­gė pa­sku­ti­nis di­nas­ti­jos at­sto­vas – Žy­gi­man­tas Au­gus­tas. Jis pa­si­ra­šė Liub­li­no uni­ją. Be­je, pi­lis yra vie­na pui­kiau­sių Len­ki­jo­je ka­ra­liš­kų­jų re­zi­den­ci­jų, jo­je Žy­gi­man­tas Au­gus­tas pri­imi­nė­jo pa­siun­ti­nius.

Bi­zan­ti­nė ta­py­ba bažnyčiose

Švč. Tre­jy­bės kop­ly­čia Liub­li­no pi­ly­je - ver­tin­giau­sias Jo­gai­lai­čių epo­chos is­to­ri­nis ob­jek­tas. Go­ti­ki­nę šven­to­vę XIV am­žiaus vi­du­ry­je pa­sta­tė pa­sku­ti­nis iš Pias­tų di­nas­ti­jos – ka­ra­lius Ka­zi­mie­ras Di­dy­sis. 1418 me­tais kop­ly­čios vi­dus bu­vo de­ko­ruo­tas po­lich­ro­mi­ne ta­py­ba, ku­rios fun­da­to­rius bu­vo Jo­gai­la.

Įėję į kop­ly­čią aik­te­lė­jo­me. To­kios dar ne­te­ko ma­ty­ti. Ka­ta­li­kų kul­to sta­ti­nys puo­štas bi­zan­ti­nio sti­liaus fres­ko­mis, ko­kias ga­li­ma iš­vys­ti tik sta­čia­ti­kių šven­to­vė­se. Pa­čio­je kop­ly­čio­je ne­mo­ka­mai da­li­ja­muo­se lanks­ti­nu­kuo­se (ir lie­tu­vių kal­ba) ra­šo­ma, kad tai vie­nas ver­tin­giau­sių vi­du­ram­žių me­no pa­mink­lų ne tik Len­ki­jo­je, bet ir Eu­ro­po­je. Ob­jek­to uni­ka­lu­mą pa­sau­li­niu mas­tu le­mia ru­sų bi­zan­ti­nio sti­liaus ta­py­bos są­sa­ja su go­ti­ki­ne ar­chi­tek­tū­ra. Pri­si­me­nant, kad Jo­gai­los mo­ti­na Ju­li­jo­na bu­vo sta­čia­ti­kė, Jo­gai­los po­lin­kio į Ry­tų me­ną gal­būt ga­li­ma ieš­ko­ti tarp gi­mi­nys­tės ry­šių. Pa­sak len­kų is­to­ri­ko Ja­no Dlu­go­šo, Jo­gai­la la­biau ver­ti­nęs Ry­tų, o ne Va­ka­rų me­ną, grai­kiš­ku sti­liu­mi lie­pė iš­puoš­ti sa­vo mie­ga­mą­jį Va­ve­ly­je ir ke­lias svar­biau­sias ka­ta­li­kų baž­ny­čias Len­ki­jo­je. Liub­li­no pi­lies kop­ly­čia yra ge­riau­siai iš­si­lai­kęs Jo­gai­los fun­duo­tas ob­jek­tas.

Pilies koplyčioje viena freska vaizduoja Jogailą - karalių ant žirgo. Tai bene seniausias Jogailos atvaizdas.

Ta­čiau per­nai Vil­niu­je vie­šė­da­mas Len­ki­jos dai­lės is­to­ri­kas Prze­mys­la­was Mrzo­zows­kis abe­jo­jo, ar Jo­gai­los po­lin­kį į bi­zan­ti­nį sti­lių lė­mė tik tai, kad jo mo­ti­na Tve­rės ku­ni­gaikš­ty­tė bu­vo sta­čia­ti­kė. Jo ma­ny­mu, Jo­gai­la, fun­da­vęs bi­zan­ti­nę ta­py­bą ka­ta­li­kų baž­ny­čio­se, sie­kė par­ody­ti dvie­jų kul­tū­rų su­si­dū­ri­mą. "Gal sie­kė pa­de­mons­truo­ti vals­ty­bės dau­gia­tau­tiš­ku­mą, no­rė­jo pa­sa­ky­ti, kad yra ka­ra­lius, val­dan­tis kraš­tą, ku­ria­me tai­kiai gy­ve­na abi kon­fe­si­jos - sta­čia­ti­kiai ir ka­ta­li­kai", - per vie­šą pa­skai­tą Vil­niu­je yra kal­bė­jęs P.Mrzo­zows­kis.

Fres­ko­se - pats Jogaila

Kop­ly­čios fres­ko­je yra pa­vaiz­duo­tas ir Jo­gai­la. Jį at­pa­žin­ti ga­li­ma ne iš vei­do, o iš at­ri­bu­tų. Ant žir­go jo­jan­tį Jo­gai­lą ka­rū­nuo­ja an­ge­las. "Čia jis pa­vaiz­duo­tas kaip nu­ga­lė­to­jas, vie­toj ie­ties ran­ko­je lai­kan­tis kry­žių krikš­čio­nių ri­te­ris, ku­rio nuo­pel­nu krikš­čio­ny­bė iki ga­lo iš­pli­to Eu­ro­po­je", - pa­sa­ko­jo dai­lės is­to­ri­kas. Ki­to­je fres­ko­je Jo­gai­la klū­pi prieš Kris­tų. P.Mro­zows­kio tei­gi­mu, Jo­gai­los vaiz­da­vi­mas ant kop­ly­čios sie­nų pra­dė­jo nau­ją ma­dą. Šiuo pa­vyz­džiu vė­liau pa­sek­ta ir Ro­mo­je, XVI am­žiu­je at­si­ra­do val­do­vų at­vaiz­dų baž­ny­čio­se.

Dai­ry­tis kop­ly­čio­je ir aik­čio­ti nuo at­ra­di­mų ga­li­ma il­gai. Pa­vyz­džiui, pa­kė­lus akis į vir­šų, kur iš­dės­ty­tos Die­vo bu­vi­mo tie­sos, ša­lia bi­zan­ti­niu sti­liu­mi skliau­tuo­se pa­vaiz­duo­tų an­ge­lų, prie Pa­sau­lio Val­do­vo pė­dų ma­ty­ti Jo­gai­lai­čių her­bas.

Kop­ly­čia ta­po sa­vo­tiš­ku pa­mink­lu Jo­gai­lai ir dvie­jų di­džių­jų krikš­čio­ny­bės tra­di­ci­jų - ka­ta­li­kų ir sta­čia­ti­kių - są­jun­gai, ku­rios šak­nys ky­la iš Va­ka­rų ir Ry­tų Eu­ro­pos ci­vi­li­za­ci­jų.

1569 me­tais Sei­me svars­tant uni­jos tarp LDK ir Len­ki­jos su­da­ry­mo ap­lin­ky­bes, šio­je kop­ly­čio­je vy­ko pa­mal­dos už sėk­min­gas de­ry­bas. Vie­no­je vie­to­je ant sie­nos yra iš­li­kęs už­ra­šas „Pio(tr) Je­zews­ki (1569) unia fac­ta est cum du­ca­tus Ly­tua­nie”, ku­rį grei­čiau­siai pa­li­ko prie­sai­kos Liub­li­no uni­jai ce­re­mo­ni­jos da­ly­vis. Už­ra­šas pa­žy­mi, kad uni­ja su­da­ry­ta su Lie­tu­vos Ku­ni­gaikš­tys­te.

Baž­ny­čios griu­vė­sių aikštė

Šv. Mykolo bažnyčios griuvėsių aikštė. Sakoma, kad bažnyčią suniokojo jotvingiai.

Dar vie­nas įdo­mus ob­jek­tas, ku­rio tie­siog ne­įma­no­ma apei­ti - Šv. My­ko­lo baž­ny­čios griu­vė­sių aikš­tė (Plac po Far­ze). Ji yra ant se­na­mies­čio kal­vos, ap­sup­ta se­no­vi­nių mies­to mū­rų, pa­ke­liui į pi­lį. Aikš­tės pa­va­di­ni­mas ki­lęs iš se­no­vi­nės par­api­nės Šv. My­ko­lo baž­ny­čios, ku­ri sto­vė­jo čia nuo XIII am­žiaus. Kal­ba­ma, kad ji bu­vo su­griau­ta jot­vin­gių, o ga­lu­ti­nai iš­ar­dy­ta XIX am­žiu­je. Da­bar tai ga­na di­de­lis plo­tas įspū­din­gų griu­vė­sių, ša­lia ku­rių sa­vait­ga­liais šur­mu­liuo­ja sen­daik­čių mu­gė.

Baž­ny­čios strė­lės for­mos si­lue­tas bei var­pi­nė ki­ta­dos do­mi­na­vo Liub­li­no pa­no­ra­mo­je. Ka­dan­gi ji bu­vo ar­čiau­siai ka­ra­liš­ko­sios re­zi­den­ci­jos, 1569 me­tais jo­je už uni­ją bu­vo lai­ko­mos Mi­šios, ku­rio­se da­ly­va­vo pa­siun­ti­niai ir Liub­li­no gy­ven­to­jai.

Iš Baž­ny­čios griu­vė­sių aikš­tės at­sisk­lei­džia ypač gra­žus vaiz­das į pi­lies apy­lin­kes, kal­vas bei Byst­šy­cos upės slė­nį. Re­kons­truo­ti pa­ma­tai se­na­mies­čio at­mos­fe­rai su­tei­kia nau­jų spal­vų, lei­džia įsi­vaiz­duo­ti bu­vu­sio sta­ti­nio dy­dį, for­mą ir pa­tal­pų iš­dės­ty­mą. Tai pui­kus bū­das eks­po­nuo­ti tai, kas iki ga­lo ne­iš­li­ko.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Va­kar, rug­sė­jo 27 d., vi­so­je Lie­tu­vo­je bu­vo lai­ko­mas ju­bi­lie­ji­nis 10-asis Kons­ti­tu­ci­jos eg­za­mi­nas. Šie­met kons­ti­tu­ci­nes ži­nias nu­spren­dė pa­si­ti­krin­ti dau­giau nei 32 tūkst. žmo­nių. Ge­riau­siai pir­ma­ja­me [...]
Spa­lį Lie­tu­vo­je vyk­sian­čius par­la­men­to rin­ki­mus ste­bės Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos (ES­BO) at­sto­vų gru­pė.
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
Ny­der­lan­dų va­do­vau­ja­mi ty­rė­jai nu­sta­tė, kad oro bend­ro­vės „Ma­lay­sia Air­li­nes“ rei­so MH17 lai­ne­rį 2014-ųjų lie­pą nu­mu­šęs mo­bi­lu­sis ra­ke­tų komp­lek­sas „Buk“ bu­vo atgabentas į se­pa­ra­tis­ti­nio [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Spa­lio vi­du­ry­je pra­si­dė­sian­tis 10-asis „Ne­pa­to­gus ki­nas“ ža­da pa­kvies­ti į spe­cia­lią re­tros­pek­ty­vą iš tie­sų ne­pa­to­gia te­ma – „Ho­lo­kaus­tas: at­min­tis ekra­ne“ – taip va­di­na­si kartu su Ber­ly­no [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
Siek­da­ma su­ma­žin­ti pie­no per­tek­lių Eu­ro­po­je, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja įgy­ven­di­na par­amos sche­mą, skir­da­ma pie­no ga­min­to­jams, įsi­pa­rei­go­jan­tiems 3 mė­ne­sius ma­žiau par­duo­ti pie­no per­dirb­ti, pa­ly­gin­ti su [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
At­siž­velg­da­ma į tai, kad Lie­tu­vos par­olim­pie­čiai lai­mė­jo auk­so me­da­lius po 12 me­tų per­trau­kos, o ša­lies ak­lų­jų gol­bo­lo ko­man­da – pir­mą kar­tą ne­prik­lau­so­mos Lietuvos is­to­ri­jo­je, Vy­riau­sy­bė [...]
Ge­te­bor­ge vy­ku­sia­me 2016 me­tų at­vi­ra­ja­me Šve­di­jos kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­na­te per­ga­lė­mis džiau­gė­si ir lie­tu­viai – Bri­gi­ta Gus­tai­ty­tė ta­po čem­pio­ne, o Jev­ge­ni­jus Ju­ru­tas užėmė 3-ąją vie­tą.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
JAV kos­mi­nių tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vės „Spa­ceX“ va­do­vas Elo­nas Mus­kas an­tra­die­nį at­sklei­dė sa­vo am­bi­cin­gus pla­nus į Mar­są iš­siųs­ti erd­vė­lai­vį su 100 žmo­nių, ir prog­no­za­vo, kad to­kia ke­lio­nė [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos gam­ti­nin­kai gre­ti­ma­me kie­me, su­ta­rę su gy­ven­to­jais, va­kar nu­pjo­vė ten au­gu­sias uo­sia­la­pio kle­vo at­ža­las ir no­ri dar kar­tą par­agin­ti žmo­nes ko­vą su invazinėmis rū­ši­mis, kad [...]
Drau­di­mo bend­ro­vės at­lik­tas eks­pe­ri­men­tas at­sklei­dė ma­lo­nų fak­tą apie vil­nie­čių vai­ra­vi­mo kul­tū­rą – su­si­da­rius spūs­čiai vai­ruo­to­jai el­gia­si so­li­da­riai ir už­lei­džia vie­tą kitiems eis­mo da­ly­viams. [...]
Kas an­trus me­tus ru­de­nį Ha­no­ve­ry­je (Vo­kie­ti­ja) vyks­tan­ti di­džiau­sia Eu­ro­po­je ko­mer­ci­nio trans­por­to par­oda IAA su­bu­ria stam­biau­sius leng­vo­jo, su­nkio­jo bei spe­cia­li­zuo­to komercinio trans­por­to ga­min­to­jus [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami